Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-11-03 · Administracinė byla Nr. I-6254-580/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-11-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2015-06-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-03
Bylos Nr.
I-6254-580/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00808-2014-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
V. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6254-580/2014 Proceso Nr. 3-61-3-00808-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 21, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,dalyvaujant pareiškėjui V. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. P. prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Jeigu Lietuvos valstybė dėl sunkios finansinės padėties negali atlyginti neturtinės žalos pinigais, prašė vieną kalėjime išbūtą parą skaičiuoti kaip dvi nelaisvėje išbūtas paras.

Paaiškino, kad nuo 2008-02-28 iki 2010-05-13, nuo 2012-02-22 iki 2012-03-01 ir nuo 2013-02-05 iki 2013-10-04 buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktus. 2008-02-28 buvo etapuotas į Lukiškių TI-K ir kartu su 5 asmenimis laikytas karantino kameroje, kurios plotas 7,38 kv. m. Nebuvo išduodama patalynė. Po to perkeltas į kitas kameras, kuriose laikytas dar su 3 suimtaisiais. Kamerų plotai nuo 6,43 kv. m iki 8,03 kv. m. Tuo metu teisės aktai numatė, jog kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m žmogui. Be to, kameroje yra 2 dviaukštės lovos, kurios užima mažiausiai 2 kv. m., ir tualetas, kurio plotas 0,702 kv. m., taip pat 1,5 m aukščio sienelė, staliukas su dviem kėdėm. Nepilnas patalynės komplektas buvo išduotas tik po 5 dienų. Dėl blogos ventiliacijos kameroje būna didelė drėgmė, nuo sienų krinta tinkas bei dažai, prikrisdavo pilna lova, patekdavo ant asmeninių daiktų. Prie staliuko gali valgyti tik 2 žmonės, todėl teko valgyti stovint. Kamerose pilna tarakonų, lakstydavo didelės žiurkės, čiužiniuose knibždėjo parazitai. Gyvendamas nežmoniškomis sąlygomis patyrė nepatogumą, neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, negalėjo pailsėti, pablogėjo sveikata, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko socialiniai įgūdžiai, negali ramiai miegoti, tapo dirglus, jaučia aplinkos baimę. Tuo buvo pažeistas Konstitucijos 21 straipsnis, numatantis teisę į orumą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3, 5 ir 8 straipsniai.

Prašė kaip precedentu vadovautis Europos žmogaus teisių teismo 2008-11-18 sprendimu byloje V. S. prieš Lietuvą. Nustatant žalos dydį prašė atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, darbo užmokesčio vidurkį, nuolatinį sistemingą pareiškėjo teisių pažeidinėjimą ir padėties netaisymą. Nurodė, kad į teismą anksčiau negalėjo kreiptis į teismą dėl to, kad negalėjo suprasti prancūzų kalba surašytų Europos žmogaus teisių teismo sprendimų, už kurių vertimą atsakinga Lietuvos valstybė. Nuo pirmų laisvės atėmimo dienų remiantis suklastotais kaltinimais buvo skiriamos nuobaudos – baudos izoliatorius, karceris, drausmės grupė.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prašė sutinkamai su Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą ir svarstyti pareiškėjo reikalavimus tik nuo 2012-02-22. Paaiškino, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Nurodė, kad 2012-02-22 vakare, 2012-02-23 ryte, 2012-02-29 vakare, 2013-02-05 vakare, 2013-02-06, 2013-02-07 ryte, 2013-02-11 ryte, 2013-03-05 vakare, 2013-03-06 ryte, 2013-03-07 vakare, 2013-03-08, 2013-03-09 ryte, 2013-04-16 ryte, 2013-05-14 vakare, 2013-06-22 – 2013-06-24, 2013-07-02 – 2013-07-04, 2013-09-13 – 2013-09-16, 2013-09-24, 2013-10-03, 2014-01-17, 2014-01-20 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko reikalavimus. Nuo 2012-02-27 iki 2012-02-29, nuo 2012-03-01 iki 2013-02-05, 2013-02-19 iki 2013-03-05, nuo 2013-04-09 – 2013-04-16, nuo 2013-05-07 iki 2013-05-14, nuo 2013-05-31 iki 2013-06-21, nuo 2013-06-25 iki 2013-07-02, nuo 2013-07-05 iki 2013-09-13, nuo 2013-09-17 iki 2013-09-24, nuo 2013-09-30 iki 2013-10-02, nuo 2013-10-04 iki 2014-01-17, nuo 2014-01-21 iki 2014-01-28 pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K.

Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų pagalba bei programomis.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, o didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti ūkio darbus.

Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, neturi teisinio pagrindo jų nepriimti. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei būtų perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką pristatomas į kameras, kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti išduodama kalcinuota soda, už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kameros remontuojamos pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus ir iš valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose kamerose tenka daryti pakartotinį remontą. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės.

Pažymėjo, kad pareiškėjo buvimo laikotarpis neilgas, tam tikrais laikotarpiais laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, nusiskundimai bendro pobūdžio. Nukrypimas nuo įprastinių sąlygų nebuvo ilgalaikis, todėl negalima pripažinti, kad pareiškėjui kilo tam tikrų pasekmių.

Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas nurodo tik vieną esminį nusiskundimą – ploto trūkumą, todėl galima spręsti, jog kalinimo sąlygos iš esmės buvo pakeliamos. Pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų į Kalėjimų departamentą nesikreipė. Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta, kad bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui, o vadovų veiksmai per mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Laikė, kad pareiškėjas nesilaikė Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatytos privalomos sprendimų apskundimo tvarkos. Pažymėjo, kad esant nustatytai išankstinei ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkai, skundą turi būti atsisakoma priimti sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, jis remiasi abstrakčiais teiginiais, nesistengia įvardyti ir pagrįsti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Taip pat nenurodoma kaip konkrečiai paskaičiuotas žalos dydis, tai įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas turtinės naudos iš valstybės. Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis teisių gynimo būdas, gali būti taikomas teisės pažeidimo pripažinimas. Neturtinė žala gali būti priteisiama tik tada, kai teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintos jo sąlygos, neatlikta. Suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepagrįstai ilgai negynė savo teisių, skundas pateiktas praėjus šešiems metams po to, kai pareiškėjas pradėtas laikyti Lukiškių TI-K. Prašė taikyti ieškinio senatį, kuri numatyta žalos atlyginimo bylose.

Pažymėjo, kad valstybė sprendžia nuteistųjų kalinimo problemas. Vyriausybė 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 patvirtino Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų planą. Įgyvendinus planą bus išspręsta tardymo izoliatorių perpildymo problema, laisvės atėmimo vietos bus racionaliai išdėstytos nuteistųjų (suimtųjų) gyvenamąją vietą, teisėsaugos institucijų ir apygardos teismų veiklos teritorijas. Paaiškino, kad kamerų plotas nustatytas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 numatančiu, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatytas sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundo argumentus. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trūkumų bei kitų kalinimo sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 100 000 Lt.

Dėl senaties

Atsakovas, atsižvelgdami į tai, kad skundą V. P. padavė 2014-02-07, prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Atsakovo prašymą palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos.

Iš pareiškėjo skundo bei atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas periodiškai buvo laikomas nuo 2008-02-28 iki 2008-10-16, nuo 2010-04-29 iki 2010-05-13 ir nuo 2012-02-22 iki 2014-01-31 (b. l. 17-23, 61-64). Pareiškėjas skundą teismui dėl žalos atlyginimo padavė 2014-02-05 (b. l. 4), taigi reikalavimui dėl žalos atlyginimo buvo pareikšti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). V. P. nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Pareiškėjo argumentai, jog EŽTT nutarimai, aiškinantys Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, nebuvo išversti į lietuvių kalbą, atmestini kaip nepagrįsti. V. P. skunde nurodė, jog dėl neužtikrintos teisės į minimalų kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui, bei kitų jo nurodytų laikymo sąlygų pažeidimų bei suvaržymų jautė didelius dvasinius, psichologinius ir emocinius išgyvenimus. Konvencijos 3 straipsnis sudaro materialų reikalavimo tenkinimo pagrindą. Asmuo turi suprasti, kad su juo yra elgiamasi netinkamai, jis yra žeminamas ir kankinamas. Jei pareiškėjas jautė Konvencijos 3 straipsnį atitinkantį diskomfortą, jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos kankinant ir tai sudaro pagrindą kreiptis į teismą. Tai, kad pareiškėjas nežinojo, jog pagal EŽTT formuojamą praktiką už nepakankamą kameros plotą galima prisiteisti kompensaciją, nėra aplinkybė, su kuria būtų galima sieti sužinojimą apie teisių pažeidimą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam buvo draudžiama skųstis paskiriant nuobaudas ir pan., tačiau nenurodė konkrečių veiksmų, neatskleidė aplinkybių, leidžiančių teigti, kad nuobaudos buvo skirtos turint tikslą įbauginti, o ne nubausti už nusižengimus. Teisminėje praktikoje nėra nustatyta pavyzdžių, kad tokie grasinimo veiksmai būtų įprastai taikomi. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Nustačius, kad V. P. į teismą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K kreipėsi praleidęs 3 metų senaties terminą ir yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundo dalis dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2011-02-05 negali būti tenkinama.

Dėl kamerų ploto reikalavimų

Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje HN 76:2010 minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Iki tol galiojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 buvo nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims ne mažiau kaip 5 kv. m vienam asmeniui. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiškėją Lukiškių TI-K kamerose nuo 2012-02-23 iki 2012-02-26, nuo 2012-02-29 iki 2012-03-01, nuo 2013-02-07 iki 2013-02-19, nuo 2013-03-05 iki 2013-03-07, nuo 2013-03-09 iki 2013-04-09, nuo 2013-04-17 iki 2013-05-07, nuo 2013-05-15 iki 2013-05-31, 2013-06-21, 2013-09-15, nuo 2013-09-24 iki 2013-09-30, 2013-10-02, nuo 2014-01-18 iki 2014-01-19, nuo 2014-01-28 iki 2014-01-31 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai. V. P. ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 106 dienas. Jeigu pusę dienos pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kur vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, o kitą pusę – netrūkstant ploto, laikoma, kad tą dieną jis buvo laikomas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimus.

Dėl drėgmės, temperatūros, patalpų vėdinimo ir kitų reikalavimų

Iš pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad kamera Nr. 124 yra suremontuota, patikrinimo metu buvo tuščia, grindys išklotos plytelėmis, įrengtas atskirtas sanitarinis mazgas, praustuvė. Santykinė oro drėgmė sudarė 38 proc., temperatūra 16,3 ?C (b. l. 65-68), buvo nustatytas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimas dėl per žemos temperatūros, tačiau tuo metu kameroje suimtųjų nebuvo laikoma. Kito patikrinimo metu nurodyta, kad kamera Nr. 124 yra suremontuota, oro drėgmė sudarė 58 proc., temperatūra 16,3 ?C (b. l. 92-95). Patikrinimo metu kamera Nr. 124 nebuvo apgyvendinta. Kameroje Nr. 131 yra 2 spintelės daiktams susidėti, praustuvė ir unitazas atskirti sienele, sienų ir lubų tinkas aptrupėjęs, pažeistas grybelio. Patalpa vėdinama pro langą, sienoje įrengta ventiliacija. Santykinė oro drėgmė sudarė 53 proc., temperatūra 23 ?C (b. l. 69-72). Kamera Nr. 374 patikrinimo metu pripažinta remontuotina, joje yra dvi spintelės daiktams, unitazas ir praustuvė atskirti. Lubų ir sienų tinkas aptrupėjęs, pažeistas grybelio. Kamera vėdinama per langą Santykinė oro drėgmė sudarė 54 proc., temperatūra 22 ?C (b. l. 69-72). Kamera Nr. 120 vėdinama per langą ir joje įrengta ventiliacija, kurios efektyvumas - 90,6. Santykinė oro drėgmė sudarė 63 proc., temperatūra – 16,7 ?C (b. l. 96-100).

Kaip matyti iš teismui pateiktų patikrinimo aktų pareiškėjo nurodomi faktai dėl oro drėgmės, blogos sienų ir lubų būklės pasitvirtino. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Aptarti duomenys rodo, jog šio reikalavimo nebuvo laikomasi tinkamai, dėl ko kalinimo sąlygos buvo blogesnės nei nustatyta pagal teisės aktus.

Dėl kenkėjų

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K yra labai daug kenkėjų – tarakonų ir žiurkių. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 60 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka. Atsakovas yra pateikęs teismui 2009 m. gruodžio bei 2012-01-23 Paslaugų teikimo sutartis su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ dėl vabzdžių graužikų aptikimo ir naikinimo (b. l. 30-40) bei 2013-12 sutartį su UAB „Dezinfa“ dėl tų pačių darbų atlikimo (b. l. 41-44). Šiomis sutartimis kenkėjus naikinančios bendrovės įsipareigoja atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Tai rodo, jog Lukiškių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Teismui nėra pateikti duomenys, kad kamerose būtų buvę gausu kenkėjų, todėl šio fakto dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nustatyti negalima.

Dėl Lukiškių TI-K perpildymo

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Lukiškių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K, Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos gali būti laikomos nežmonišku ir žeminančiu elgesiu, ypatingai, kai asmuo laikomas ilgesnį laiką – keletą mėnesių. Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą 2012-12-4-27 raporto 55 punkte pažymėjo, kad beveik visi kaliniai būna užrakinti apie 23 valandas per parą, nėra vykdoma jokia veikla ne kamerose, išskyrus vieną valandą nušiurusiame kieme.

Dėl karantino kameros

Pareiškėjas skundžiasi, kad 2008-02-28 buvo itin blogomis sąlygomis laikomas karantino kameroje, tačiau atsižvelgiant į senaties termino taikymą šioje byloje, žalos atlyginimo prašymas dėl karantino sąlygų netinkamumo netenkinamas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad itin blogomis sąlygomis karantino kameroje buvo laikytas 2013-06-21. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 50 punkte nurodoma, kad tardymo izoliatorių ir areštinių karantino (izoliavimo) patalpose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 darbo dienas, per šį laiką turi būti patikrinta jų sveikata. Tik po sveikatos patikrinimo asmenys perkeliami į bendras gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjas iš Vilniaus pataisos namų 2013-06-21 pristatytas į Lukiškių TI-K kameroje Nr. 124 buvo laikomas nepilną dieną, todėl toks trumpas laikas didelio poveikio jam padaryti negalėjo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas skirtingai nurodo netinkamo kalinimo karantino kameroje datas. Skunde – 2008-02-28, o teismo posėdžio metu – 2013-06-21.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto reikalavimų. Lukiškių TI-K teigia, kad tinkamai laikytis suėmimo vykdymo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi, nes ja gali būti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kaltė nėra svarbi. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pareiškėjas prašo priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. V. P. nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Lukiškių TI-K pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas ir taip sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį, pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 2 000 Lt. V. P. reikalavimas priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/index.php?cid=284, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2014 m. liepos mėnesį sudarė 861,59 Lt. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, sudarė 1 000 Lt. Žalos atlyginimas už netinkamas sąlygas negali būti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui.

Kalėjimų departamentas atsiliepime nurodė, kad kreipdamasis dėl žalos atlyginimo asmuo turi pasinaudoti Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje numatyta išankstine bylų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje nurodoma apie viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimą, tačiau nekalbama apie žalos atlyginimą. Žalos atlyginimas savo esme yra civilinės atsakomybės rūšis, todėl jai netaikomi reikalavimai, keliami sprendimams, susijusiems su drausminės atsakomybės taikymu ar kalinimo sąlygų nustatymu.

Pareiškėjas prašo tuo atveju, jeigu Lietuvos valstybė dėl sunkios finansinės padėties negali atlyginti neturtinės žalos pinigais, vieną kalėjime išbūtą parą skaičiuoti kaip dvi nelaisvėje išbūtas paras. Tokio žalos atlyginimo būdo Civilinis kodeksas nenumato. Bausmių vykdymo kodekse taip pat nenumatyta galimybė tokiu būdu sutrumpinti bausmės atlikimo laiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti V. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų; 579 EUR (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų))) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė