Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Romutei Braslauskienei, Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Genovaitei Eidukienei,

trečiojo asmens Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro atstovei Raimondai Doviltienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje ieškinį atsakovams G. G. ir R. G., trečiajam asmeniui Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centrui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nepilnamečiam vaikui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Analizuojant antrąjį vaiko paėmimą iš šeimos, pažymėtina, kad 2018 m. lapkričio 25 d. Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktu Nr. 6NA-318 nepilnametis T. G. buvo paimtas iš jam nesaugios aplinkos ir apgyvendintas Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre. 2018 m. lapkričio 29 d. Šiaulių apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-16796- 457/2018 leido paimti nepilnametį T. G. iš motinos G. G. ir tėvo R. G.. Vaikas buvo paimtas iš šeimos dėl to, kad 2018 m. lapkričio 25 d. gavus pranešimą apie smurtą atsakovų šeimoje, rasta neblaivi G. G., jai nustatytas 1,97 prom. girtumas, o R. G., kuris buvo sulaikytas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nustatytas 2,68 prom. girtumas; nepilnametis T. G., atvykus policijos pareigūnams, buvo rastas išsigandęs, besislepiantis po lova, vėliau nepilnametis T. G. ir jo motina vienas kito atžvilgiu buvo priešiškai nusiteikę, pokalbio su vaiku metu, pastarasis išsakė nuomonę, kad pyksta dėl tokio tėvų elgesio, nes nuolat namuose kyla konfliktai, kuriuos jis mato, jog tėvas iš jo nuolat tyčiojasi, jį skaudina, vaikas išreiškė nuomonę, kad jis nori gyventi globos įstaigoje ir į šeimą grįžti nebenori; nustatytas antras grėsmės lygis, nes vaiko gyvenamojoje aplinkoje yra dažnai piktnaudžiaujama alkoholiu, būna dažni smurto artimoje aplinkoje atvejai, kuriuos mato nepilnametis vaikas, todėl T. G. buvo laikinai paimtas iš motinos ir tėvo bei laikinai apgyvendintas Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre. Atsakovų šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, kaip minėta, laikinoji globa Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre tęsėsi iki 2019 m. balandžio 12 d.

Trečią kartą vaikas paimtas iš šeimos, kai 2020 m. kovo 9 d. tarnyboje gautas pranešimas, kad namuose rasti neblaivūs sutuoktinai G. G. (kuri į alkotesterį nesugebėjo įpūsti) ir R. G. (nustatytas 2,30 promilių girtumas), kartu buvo ir nepilnametis sūnus T. G., kuris specialistams nurodė, kad tėvai sugriovė jam gyvenimą, nes tėvai nuolat girtauja, juo nesirūpina ir jis nebenori gyventi su jais; 2020 m. kovo 9 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) T. G. buvo apgyvendintas Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre; 2020 m. kovo 12 d. skyrius atliko vaiko situacijos vertinimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmė sprendimą taikyti T. G. vaiko laikinosios priežiūros priemonę kartu su tėvu R. G. apgyvendinant Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre, tačiau nuo 2020 m. kovo 18 d. R. G. pateikė atsisakymą nuo laikinosios priežiūros priemonės socialinę priežiūrą teikiančioje įstaigoje; nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. kovo 31 d. vaikas buvo gydomas VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuje; nuo 2020 m. kovo 31 d. G. G. sutiko, kad jai su sūnumi T. G. butų taikoma laikinosios priežiūros priemonė Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre; Mobilios komandos atstovams susisiekti su R. G. namuose nepavyko, todėl nuo 2020 m. balandžio 1 d. mobilios komandos paslaugos jam buvo nutrauktos; 2020 m. balandžio 15 d. skyriuje užregistruotas pranešimas, kad namuose neblaivus R. G. (nustatytas 2,32 promilių girtumas) sumušė neblaivią sutuoktinę (girtumą nusistatyti nesugebėjo) G. G., kuri savaitgaliui buvo grįžusi iš Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro; 2020 m. birželio 3 d. buvo gautas raštas iš Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro, kad R. G. ir G. G. sutiktų lankyti pozityvios tėvystės kursus, kai tik atsiras laisva vieta, psichologo konsultacijas, R. G. nuo 2020 m. gegužės 29 d. pradėjo dirbti E. J. individualioje įmonėje; 2020 m. birželio 12 d. T. G. buvo nutraukta laikinoji priežiūra, nustačius, kad išnyko priežastys, dėl kurių nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir nebėra realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje.

Ketvirtą kartą vaikas buvo paimtas iš šeimos, kai 2020 m. rugpjūčio 1 d. skyriuje gautas pranešimas, kad nepilnametis T. G. galimai smurtavo prieš neblaivų (nustatytas 2,32 promilių girtumas) tėvą R. G. ir neblaivią (nesugebėjo papūsti į alkotesterį) motiną G. G.. T. G. policijos pareigūnams paaiškino, kad su tėvais susipyko, nes jie nuolat yra neblaivūs, prieš tėvą ir motiną smurto nenaudojo. Atvykusiems tarnybos specialistams vaikas nurodė, kad tėvai nuolat girtauja, ir sutiko vykti į Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centrą, nes ten jau daug kartų yra buvęs; iš 2020 m. rugpjūčio 1 d. vaiko laikino apgyvendinimo akto matyti, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. nepilnametis T. G. laikinai apgyvendintas Joniškio vaiko ir šeimos gerovės centre. 2020 m. rugpjūčio 3 d. R. G. ir G. G. pateikė paaiškinimus, kad atsisako toliau auginti savo sūnų T. G. ir nebenori jo priimti į namus, nes sūnus konfliktiškas, kelia ranką prieš tėvus; tėvai atsisakė ir laikinosios priežiūros priemonės; 2020 m. rugpjūčio 3 d. atlikus Vaiko situacijos vertinimą, buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir priimtas sprendimas paimti vaiką iš šeimos; priimdami šiuos sprendimus, specialistai vertino tai, kad šeimoje fiksuoti pasikartojantys girtavimo atvejai, pasikartojantys konfliktai tarp tėvų ir konfliktai su vaiku, dažnai kviečiama policija, vaikas galimai smurtavo prieš tėvus, abu vaiko tėvai atsisakė vaiko T. G., atsisako toliau juo rūpintis, išlaikyti, šeimai daug metų teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, kurios neduoda teigiamų rezultatų, vaikui namuose neužtikrinama saugi ir sveika gyvenamoji aplinka; iš 2020 m. rugpjūčio 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad G. G. ir R. G. atsisakė priimti intensyvią mobilios komandos pagalbą; 2020 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių apylinkės teismas nutartimi leido paimti nepilnametį T. G. iš jo motinos G. G. ir tėvo R. G.; 2020 m. rugpjūčio 19 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-778 T. G. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, laikinuoju rūpintoju paskirtas Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras.

2020 m. rugsėjo 15 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje R. G. nurodė, kad jam jokios pagalbos nereikia, nes jis neturi problemų, siūlomos mediacijos atsisako, pas priklausomybių konsultantą lankytis netikslinga; G. G. posėdyje nedalyvavo, rasta namuose neblaivi, nustatytas 1,53 promilių girtumas; posėdžio metu buvo rekomenduojama G. G. vykti gydytis į stacionarą dėl priklausomybės alkoholiui; socialinė darbuotoja nurodė, kad paslaugas šeimai sudėtinga teikti, nes šeima dažnai keičia savo nuomonę, ar nori susigrąžinti vaiką į šeimą.

Nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2020 m. rugsėjo 28 d. G. G. gydyta Respublikinio priklausomybės ligų centro Panevėžio filialo alkoholinės abstinencijos skyriuje, o nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. spalio 8 d. baigė pilną psichosocialinės reabilitacijos kursą, dalyvavo grupinėse psichologo, socialinio darbuotojo, ergoterapeuto užsiėmimuose, individualiai konsultuota psichiatro, psichologo, socialinio darbuotojo.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2021 m. sausio 6 d. rašte nurodyta, kad 2021 m. sausio 1 d. apie 3.30 val. namuose blaivus R. G. sumušė neblaivią G. G. (2,78 promilės), nukentėjusioji dėl nugaros ir pilvo sumušimų buvo pristatyta į Joniškio ligoninės priėmimo skyrių, tačiau, nebaigus apžiūros, pasišalino; 2021 m. sausio 4 d. socialinei darbuotojai V. V. ir atvejo vadybininkei E. R. apsilankius atsakovų šeimos namuose, G. G. informavo, kad Naujus Metus šventė su kaimynu ir gėrė alkoholiniais gėrimais, todėl grįžus į namus R. G., vėl įvyko konfliktas ir smurtas artimoje aplinkoje, dėl ko pati G. G. išsikvietė policijos pareigūnus.

2021 m. sausio 14 d. vyko nepilnamečio T. G. laikinosios rūpybos peržiūra, į kurią tėvas R. G. neatvyko, nes nematė pagrindo susigrąžinti sūnų į šeimą, o G. G. pripažino, kad sūnui T. G. geriau augti globos namuose, nes ten yra teikiama specialistų pagalba.

2021 m. sausio 14 d. Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro motyvuotame siūlyme nurodoma, kad visos įmanomos priemonės šeimai buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Šeimoje vis dar vyrauja alkoholio vartojimas ir smurtas artimoje aplinkoje. Pagalbos planas įgyvendintas tik iš dalies, nes pagalbą dalinai priima tik G. G.. R. G. siūlomos pagalbos atsisako, motyvuodamas, kad jis problemų neturi, o visa bėda yra pas G. G. ir T. G.. Dėl įvesto karantino šiuo metu tėvai sūnaus globos įstaigoje nelanko, išlaikymo neteikia.

2021 m. balandžio 13 d. G. G. pateikė paaiškinimą Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centrui, kuriame nurodė, kad atsisako toliau vykdyti šeimos pagalbos planą, nes yra pervargusi, planą vykdo viena, 2021 m. balandžio 2 d. pakalbėjusi su R. G., pastarasis atsisakė vykdyti šeimos pagalbos plane numatytus įpareigojimus.

Iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad R. G. dirba E. J. individualioje įmonėje, gauna darbo užmokestį, artimą minimaliam, G. G. niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugo ir darbo ministerijos; iš administracinių nusižengimų registro išrašų matyti, kad per pastaruosius penkerius metus R. G. administracine tvarka baustas iš viso 12 kartų, iš jų tris kartus dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai sūnaus interesams ir 6 kartus dėl dviračio vairavimo esant neblaiviam; G. G. per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka bausta iš viso 13 kartų, iš jų 4 kartus dėl motinos valdžios panaudojimo priešingai sūnaus interesams, 4 kartus dėl specialiųjų tarnybų iškvietimo, kai pagalba yra nereikalinga, po 1 kartą dėl to, kad vairavo dviratį neblaivi ir pasirodė neblaivi viešoje vietoje.

Nepilnametis vaikas 2013 m., 2015 m., 2017 m., 2018 m. ir du karus 2020 m. gydytas Respublikinės Šiaulių ligoninės psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuje, jam diagnozuotos šios ligos: Hiperkinezinis elgesio sutrikimas (F90.1), Adaptacinis sutrikimas (F43.2), Lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70.1), Nesocializuoto elgesio sutrikimas (F91.1), Kitos patikslintos problemos, susijusios su artimiausios aplinkos asmenimis (Z63.8). Iš NDNT informacinės sistemos duomenų bazės išrašo matyti, kad T. G. nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2022 m. balandžio 9 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis.

(duomenys neskelbtini) mokyklos 2020 m. spalio 15 d. charakteristikoje T. G. charakterizuojamas neigiamai, kaip keliantis konfliktus, muštynes, dėl ko kelis kartus į mokyklą buvo kviesta policija, vaikas išsako nuomonę norintis grįžti gyventi į šeimą; 2021 m. sausio 6 d. mokyklos rašte nurodyta, kad T. G. mokosi 10 klasėje, ugdomas pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokymosi vidurkis 7, turi elgesio ir bendravimo problemų, elgesys šiais mokslo metais labai suprastėjo, labai pradėjo keiktis, piktas, grasina aplinkiniams, atėjęs atsisako eiti į pamokas, per pamokas atsikalbinėja, atsisako dirbti, trukdo klasės draugams, dėl savo elgesio kaltę neigia, iš mokinių negavęs cigarečių, provokuoja konfliktines situacijas, kurios baigiasi keiksmais ir muštynėmis, atsisako psichologo pagalbos, nepripažįsta jos reikalingumo, tėvai su mokykla nesusiekė, nesidomėjo vaiko ugdymo klausimais.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai ir su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas ir taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas.

Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas CK 3.155 straipsnyje t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme taip pat įtvirtintos nuostatos, jog tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo; jog vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką; minėto įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią.

Esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.

CK 3.180 straipsnio 5 dalis numato, kad tėvų valdžios apribojimas yra taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams G. G. ir R. G. jų sūnaus T. G., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Atsakovai su ieškiniu sutiko iš dalies, prašydami teismo tik sumažinti prašomo priteisti išlaikymo dydį. Vaikas teismo posėdžio metu išsakė pageidavimą augti savo tėvų šeimoje, svajoja sulaukęs pilnametystės pas juos grįžti ir jų klausyti. Atsakovai nurodė, kad nemato prasmės stengtis susigrąžinti vaiką į šeimą, nes vaikas po nepilnų metų jau taps pilnametis. Atsakovė pripažino vaiko bijanti dėl jo konfliktiško būdo, neprognozuojamo elgesio, nurodė nenorinti, kad vaikas grįžtų į šeimą, jei nepakeis savo elgesio, aiškino, kad jai tokio vaiko nereikia, nebenori rūpintis savo sūnumi. Nors ir pripažino, kad pati ne visada tinkamai elgėsi su vaiku, tačiau dėl savo pačios elgesio pakeitimo atsakovė laikėsi tvirtos pozicijos, kad ji nebegalinti pasikeisti, keistis turėtų tik vaikas. Atsakovas taip pat nurodė, kad jam nieko nereikia keisti savo gyvenime, kad sūnus galėtų augti jų šeimoje, keistis reikia tik sūnui ir atsakovei. Šios atsakovų nuostatos patvirtina, kad santykiai tarp tėvų ir vaiko išlieka konfliktiški, jie nebeturi ryžto stengtis susigrąžinti vaiką į šeimą, patys jį auginti, sukurti jam stabilią ir saugią aplinką bei užtikrinti jo teises ir teisėtus interesus augti biologinėje šeimoje. Į vaiko susigrąžinimo galimybę jie žiūri pasyviai ir negatyviai – tėvams nebereikia, jie nebenori juo rūpintis. Teismo vertinimu, atsakovai sąmoningai vengia atsakomybės, nesuvokia tėvų pareigos patiems auginti ir prižiūrėti savo vaiką, jiems yra patogu, kad vaikas gyvena globos įstaigoje, jiems patiems nebereikia rūpintis jo priežiūra, auklėjimu, ugdymu, gydymu ir pan.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šeima nuo 2010 m. birželio 28 d. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, vaiko teisių pažeidimo ir vaiko nepriežiūros, nuo 2018 m. gruodžio 18 d. buvo taikoma atvejo vadyba, toliau teikiamos socialinės paslaugos, tačiau pagerėjimai šeimoje buvo tik epizodiniai. Vaikas iš šeimos buvo paimtas keturis kartus, iš kurių 3 kartus buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba) ir vieną kartą buvo taikyta laikinosios priežiūros priemonė, apgyvendinant kartu su vienu iš tėvų socialinę priežiūrą teikiančioje įstaigoje. Vaikas globos ir socialinę priežiūrą teikiančiose įstaigose buvo apgyvendintas dėl pasikartojančių tėvų girtavimo atvejų, pasikartojančių konfliktų tarp tėvų ir konfliktų su vaiku, dažnai kviečiamos policijos, galiausiai patys tėvai atsisakė vaiku rūpintis ir jį išlaikyti. Vaikas turi protinę negalią ir elgesio sutrikimų, jam reikalinga rami aplinka, nuoširdus rūpestis ir tinkama priežiūra, kad laiku būtų vartojami psichiatrų paskirti vaistai. Nepaisant to, tėvai sistemingai patį vaiką kaltina dėl jo elgesio, paėmimo iš šeimos, šalto bendravimo su tėvais ir susilpnėjusio ryšio. Atsakovai patys nelinkę pripažinti ir prisiimti atsakomybės dėl savo ydingo gyvenimo būdo, elgesio su vaiku, vaiko emocinės būsenos tėvų nuolatinio girtavimo, šeimyninių konfliktų kontekste bei jų nededamų pastangų, kad vaikas grįžtų į šeimą.

Atsakovai daug metų vartojo alkoholį. Atsakovas iš viso nepripažįsta, kad tai yra problema, kategoriškai atsisako pagalbos dėl nesaikingo alkoholio vartojimo problemos sprendimo, kaip nurodė teismo posėdžio metu, net neketina mesti gerti, jis nėra alkoholikas ir kaltina sutuoktinę bei savo nepilnametį neįgalų sūnų dėl šeimoje atsiradusių problemų. Atsakovo nuomone, sūnus, žinodamas, kad tėvai gers, turėjo nekelti konflikto mokykloje, kad tėvams paskambinę specialistai, nesužinotų, jog jie neblaivūs, todėl sūnus yra pats kaltas, kad yra globos namuose. Atsakovė pripažino turinti priklausomybę alkoholiui, po vaiko paskutinio paėmimo bandė gydytis priklausomybių ligų centre, tačiau gydymas nebuvo veiksmingas, po to vėl vartojo alkoholį ir nurodo jį vartojanti iki šiol. Atsakovė toleruoja priklausomybę alkoholiui, nelabai tiki, kad jai kas gali dėl to padėti, kad ji gali pasikeisti, dėl to perkelia atsakomybę savo alkoholį vartojusiems tėvams, dėl galimo kodavimosi neturi aiškaus pasiryžimo. Teismo vertinimu, aukščiau paminėtas atsakovų gyvenimo būdas ir vėlesnis jų neveikimas ar nepakankamas veikimas buvo jų sąmoningas pasirinkimas, kas duoda pagrindą išvadai, jog būtent atsakovai yra kalti dėl tokios faktinės situacijos. Bandymas perkelti atsakomybę kitiems asmenims ar net nepilnamečiam vaikui parodo, kad atsakovai savo poreikius ir ydas iškelia aukščiau vaiko ir šeimos interesų, nekritiškai vertina savo elgesį, kas skatina jų klaidingą realybės suvokimą.

Bylos medžiaga patvirtina, kad institucijos dėjo dideles pastangas, bandydamos padėti atsakovams pakeisti savo elgesį, gyvenimo būdą ir sąlygas, jie nuolat buvo motyvuojami keisti susidariusią situaciją. Iš pagalbos šeimai plano matyti, kad atsakovams teiktos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, atsakovė konsultuota priklausomybių konsultanto, atsakovas iš pradžių atsisakė, po to du kartus buvo pas jį nuvykęs ir vėl atsisakė tai daryti; atsakovė gydėsi priklausomybių ligų centre; atsakovai lankė šeimos konsultacijas (grupines) linkusiems smurtauti asmenims ir smurto aukoms su projekto „Kompleksinė pagalba Joniškio rajono šeimoms“ koordinatore; atsakovai socialinės darbuotojos konsultuoti vaiko išsaugojimo šeimoje klausimais, atsisakant žalingų įpročių, konfliktinių situacijų, vaiko ir šeimos gyvenimo kokybės gerinimo, savitarpio pagalbos, atsakomybės ugdymo, auklėjimo, bendravimo ypatumų, dėl taisyklių ir ribų šeimoje nustatymo bei drausminimo būdų, tėvų ir vaiko vaidmenų ir atsakomybių pasidalijimo, šeimos narių tarpusavio santykių atstatymo; atsakovai dalyvavo mediacijos užsiėmimuose, po to nebesutiko į juos vykti; taip pat šeima atsisakė jiems siūlomų psichologo konsultacijų, atsakovas atsisakė vykti į priklausomybių reabilitacijos centrą. 2020 m. rugpjūčio 1 d. vaiką paėmus iš šeimos, šeima atsisakė intensyvios mobiliosios komandos pagalbos ir galiausiai atsakovė jų šeimos vardu 2021 m. balandžio 13 d. raštu atsisakė toliau vykdyti pagalbos plano šeimai priemones. Matyti, kad pagalbos planas buvo vykdomas tik iš dalies, pagalbą iš dalies priėmė tik atsakovė, atsakovas pagalbą priėmė labai minimaliai arba jos iš viso nepriėmė, problemų nepripažino. Kaip nurodyta Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro 2021 m. sausio 7 d. rašte, atsakovai dažnai keisdavo savo nuomonę, ar nori susigrąžinti sūnų į šeimą, apsilankant šeimos namuose, teikiamų paslaugų kokybė priklausydavo nuo atsakovų nuotaikos, būdami pikti, pagalbos atsisakydavo, minimalūs pokyčiai įvyko tik atsakovės gyvenime, atsakovas pagalbos atsisakė, net nematė reikalo išsiprašyti iš darbo, kad dalyvautų vaiko rūpybos peržiūroje. Teismo nuomone, numatytos pagalbos priemonės šeimai ir socialinių darbuotojų teikiama pagalba yra ramsčiai tėvams, siekiantiems pakeisti esamą situaciją ir susigrąžinti vaiką į šeimą, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovai nedėjo pakankamai pastangų, pagalbos nepriėmė arba ją priėmė nepilnai ir šiuo metu visiškai jos atsisako, nebesiekia pakeisti situacijos, nepripažįsta esamų problemų ir vengia jų sprendimo.

Be to, atsakovas teismo posėdžio metu nematė nieko smerktino, kad namuose yra vartojamas alkoholis, nes sūnus yra didelis ir gali pats savimi pasirūpinti, nieko blogo, kad atsakovui pareigūnų buvo nustatytas girtumas, jis šeimoje tuo metu nesmurtavo, įsitikinęs, kad vaikui į šeimą neleidžiama grįžti ne dėl tėvų išgėrinėjimo, bet dėl vaiko netinkamo elgesio. Teismo vertinimu, atsakovai dėl nerūpestingumo, ydingo gyvenimo būdo, motyvacijos neturėjimo atsisakyti žalingų įpročių, spręsti santykių problemas, iškreipto tikrosios padėties suvokimo negali užtikrinti vaikui jo interesų apsaugos, stabilių, tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų. Alkoholis šeimoje vis dar vartojamas, todėl vaiko sugrąžinimas į šeimą keltų realią grėsmę vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui bei sveikatai. Matyti, kad nepilnamečiam vaikui atsakovų šeimos aplinka turėjo neigiamą poveikį, ji formuoja netinkamą požiūrį į visuomenines vertybes, pažeidžia teisę į saugią vaikystę, daro ypatingą žalą jo vystymuisi ir neužtikrina tinkamos jo raidos. Jis, kaip ir tėvai, nepripažįsta problemų, dėl netinkamo savo elgesio kaltę neigia, pagalbos atsisako.

Atsakovai vaikui išlaikymo neteikia, tik perveda į jo asmeninę sąskaitą nedideles pinigų sumas smulkioms išlaidoms. Pažymėtina, kad bet kuris socialiai atsakingas asmuo, besirūpinantis savo pareigomis vaiko atžvilgiu, turi suvokti, kad vaikui išlaikymas reikalingas tiek gyvenant kartu, tiek skyrium, nes reikia užtikrinti jo būtinuosius poreikius, tokius kaip būstas, maistas, sveikatos apsauga, higiena ir kt. Teismo vertinimu, vaiko poreikių užtikrinimas ir nuoseklus bei kryptingas veikimas, siekiant suteikti vaikams materialinę paramą rodo pasirengimą vykdyti tėvų pareigas, tuo tarpu byloje nėra įrodymų, kad atsakovai siekia šią savo pareigą sistemingai įgyvendinti ir mokėti priteistą išlaikymą.

Įvertinus bylos medžiagą, šalių parodymus, darytina išvada, kad vaiko interesai tėvams šioje situacijoje nėra prioritetas, jie problemų nepripažįsta, institucijų pagalbos nebepriima, vengia atlikti tėvų pareigas ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, kad atsakovai yra motyvuoti ir pajėgūs pakeisti esamą situaciją. Atsakovai dėl savo nerūpestingumo, pastangų trūkumo, ydingo gyvenimo būdo, neišspręstų alkoholio vartojimo problemų, konfliktų šeimoje, vienas kito kaltinimo negali užtikrinti vaikui jo interesų apsaugos, stabilių, tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvų valdžią jų vaiko T. G. atžvilgiu. Šiuo atveju neterminuotas tėvų valdžios apribojimas atsakovams yra proporcingas, užtikrinantis, kad vaikas augtų saugioje ir sveikoje aplinkoje, ir nepažeidžiantis vaiko interesų.

CPK 407 straipsnis numato, jog teismas priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Byloje nustatyta, jog šiuo metu nepilnamečio T. G. laikinoji gyvenamoji vieta yra nustatyta Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiui čia yra teikiama reikalinga specialistų pagalba bei siekiant užtikrinti saugias vaiko gyvenimo bei vystymosi sąlygas, nepilnamečio T. G. gyvenamoji vieta nustatytina Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre.

Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovų R. G. ir G. G. sūnaus T. G., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovai prašė šį reikalavimą tenkinti iš dalies ir iš jų vaiko išlaikymui priteisti po 50 Eur.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Byloje nustatyta, jog atsakovas dirba E. J. individualioje įmonėje, uždirba apie 400-450 Eur, daugiau išlaikytinių neturi. Atsakovė taip pat yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iš jos priteistas išlaikymas po 100 Eur dar dviem jos vaikams, pati gauna 200 Eur iš SODROS. Nors nurodė, kad turi sveikatos problemų ir dėl to apribotos galimybės dirbti, tačiau tai pagrindžiančių dokumentų teismui nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų dėję maksimalias pastangas, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovei jos turima specialybė nepatinka, tačiau apie persikvalifikavimą negalvojo. Pažymėtina, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma išlaikymo suma minimaliems vaiko poreikiams tenkinti yra pakankama, atsakovai turi galimybes dirbti ir uždirbti, bei teikti tokio dydžio išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui, todėl iš atsakovų R. G. ir G. G. priteistina jų nepilnamečiam sūnui po 100 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras skirtinas nepilnamečio vaiko T. G. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

CK 3.180 straipsnio 4 dalis numato, jog apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas.

Atsakovams R. G. ir G. G. neterminuotai apribojus tėvų valdžią jų sūnaus T. G. atžvilgiu, jiems paliekama teisė matytis su T. G..

Atsakovams išaiškintina, jog tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas pagal tėvų (motinos ar tėvo) ieškinį, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Atsakovams išaiškintina, kad jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju bylos šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179-3.184 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 271, 282, 400-407 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui R. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko T. G., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei G. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko T. G., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti vaiko T. G., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre, esančiame (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko T. G., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki T. G. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko T. G., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki T. G. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centrą nepilnamečio vaiko T. G. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Neterminuotai apribojus tėvų valdžią atsakovams R. G. ir G. G. jų sūnaus T. G. atžvilgiu, jiems paliekama teisė matytis su sūnumi T. G..

Išaiškinti atsakovams, jog tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas pagal tėvų (motinos ar tėvo) ieškinį, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Išaiškinti atsakovams, kad jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.