- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-15
- Bylos Nr.
- 2-66-959/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01543-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sergej Lebedev
- Ieškovas
- Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- G. G., V. Š.
- Trečiasis asmuo
- I. J., R. J., Akmenės rajono vaikų
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė, Valdas Falkauskas
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
dalyvaujant ieškovo Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G. G. ir V. Š. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo; tretieji asmenys: Akmenės rajono vaikų globos namai, I. J., R. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė: 1) neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. Š. vaiko G. G. atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti motinos valdžią G. G. vaikų G. G. ir E. G. atžvilgiu; 3) nustatyti G. G. ir E. G. nuolatinę globą; 4) paskirti Akmenės rajono vaikų globos namus G. G. nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi; 5) nustatyti G. G. globos ir gyvenamąją vietą – Dvaro g. 15, Agluonų k., Akmenės r.; 6) paskirti I. J. ir R. J. E. G. nuolatiniais globėjais ir turto administratoriais; 7) nustatyti E. G. globos ir gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini); 8) priteisti iš G. G. po 100 eurų E. G. ir G. G. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės; 9) priteisti iš V. Š. po 100 Eurų G. G. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Ieškovui atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, 2017-04-24 nutartimi teismas nutraukė bylą dalyje dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atsakovui V. Š., nuolatinės globos, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo vaikui G. G..
Atsakovė G. G. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia vaiko G. G. atžvilgiu, tačiau nesutiko su ieškinio reikalavimu neterminuotai apriboti motinos valdžią E. G. atžvilgiu, nesutiko su tuo, kad vaikai būdavo neprižiūrėti. Sutinka mokėti po 100,00 EUR per mėnesį dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė G. G. yra vaikų T. G., gim. (duomenys neskelbtini), E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini), motina (b. l. 13-14, 37-39, 76); 2010-06-28 Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atsakovės G. G. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 12); 2011-12-16 Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta G. G. ir R. G. santuoka (b. l. 15-17); 2015-09-07 Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu atsakovė G. G. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d., už tai, kad 2015-08-11 būdama neblaivi nevykdė savo pareigos auklėti ir prižiūrėti savo mažamečių vaikų E. G. ir G. G. (b. l. 46-47, 29-33); 2015-08-13 bei 2015-09-01 Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais vaikams E. G. bei G. G. buvo nustatyta laikinoji globa (b. l. 40, 43); 2016-04-06 Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo pakeistas 2015-09-01 Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas ir laikinoji globa palikta tik G. G. (b. l. 62); 2016-06-02 Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu E. G. pakartotinai nustatyta laikinoji globa, globėjais paskirti tretieji asmenys I. J. ir R. J. (b. l. 64); 2016-06-15 Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu atsakovė G. G. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d., už tai, kad 2016-05-31 būdama neblaivi nevykdė savo pareigos tinkamai auklėti ir prižiūrėti savo mažamečių vaikų E. G. ir T. G. (b. l. 71-72, 65-68); 2016-06-06 medicininiame pažymėjime nurodyta, kad E. G. yra sveika (b. l. 89); Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras padarė išvadą, jog tretieji asmenys I. J. ir R. J. yra tinkami asmenys globoti mergaitę nuo 3 iki 5 metų amžiaus (b. l. 90-95); medicininiai duomenys rodo, jog tretieji asmenys I. J. ir R. J. yra sveiki ir vaiką globoti gali (b. l. 100-101); jų buities sąlygos yra tinkamos vaikui globoti, galimybės leidžia užtikrinti visų globojamo vaiko poreikių tenkinimą (b. l. 103-115); E. G. 2017-03-06 pareiškė, jog nenorėtų grįžti pas mamą; atsakovė G. G. 2016-01-18 ir 2016-02-17 gavo nedarbo draudimo išmokas, viso: 326,67 EUR (b. l. 142); ji deklaravo per 2015 m. gavusi 3930 EUR pajamų (b. l. 143-144); ji registruota darbo biržoje, 2017 m. įgijo pardavėjos kvalifikaciją; atsakovė G. G. 2013-03-18, 2013-05-17, 2015-03-19, 2015-08-27 buvo bausta administracine tvarka pagal ATPK 181 str. 1 ir 2 d. už motinos valdžios nepanaudojimą; 2017-03-20 Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo panaikintas įsakymas dėl laikinosios globos nustatymo G. G. (panaikinta laikinoji globa) ir vaikas grąžintas tėvui V. Š..
Dėl tėvų valdžios apribojimo
CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.).
CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (žr., pvz., cituotą sprendimą Johansen v. Norway, § 78). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009).
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (žr. Johansen v. Norway, 7 August 1996, Reports 1996‑III, p. 1001‑02, § 52; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58; Pontes c. Portugal, Requ?te no 19554/09, 10 avril 2012, § 74 ir kt.). Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus šios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal EŽTK 8 straipsnį tik tada, jei jis bus atliktas „pagal įstatymą“, atitiks teisėtą tikslą šio straipsnio 2 dalies prasme ir bus „būtinas demokratinėje visuomenėje“. Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir, kaip išskirtinai rimtas apribojimas, turi būti pagrįstas pakankamais ir svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (žr. cituotą Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie [GC], nos 39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII ir daugelį kitų). Valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis, tačiau kruopštesnio tyrimo reikalauja bet kokie tolimesni tėvų teisių, pvz., tėvų valdžios, bendravimo teisių, ribojimai (žr. cituotą Kutzner v. Germany, § 67).
Ieškovas prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei G. G. abiejų vaikų – G. ir E. – atžvilgiu.
Atsakovė G. G. teisme paaiškino, jog su ieškiniu dalyje dėl motinos valdžios apribojimo sūnaus G. G. atžvilgiu ji sutinka, sūnaus auginti nenori. 2016-06-08 rašytame paaiškinime ji pareiškė, jog atsisako G. G. kaip sūnaus, jog jis jai ne sūnus, o ji jam nebe motina, nes negali jo auginti dėl daugelio priežasčių (b. l. 68). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog atsakovė G. G. visiškai nesirūpina savo sūnumi G. G. ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Tai sudaro pagrindą neterminuoti apriboti jai motinos valdžią sūnaus G. G. atžvilgiu.
Atsakovė viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog nesutinka su neterminuotu motinos valdžios apribojimu dukros E. G. atžvilgiu ir pageidauja ją savarankiškai auginti. Nagrinėjamoje byloje nustatyti du nesirūpinimo vaiku E. G. epizodai, už kuriuos atsakovė buvo du kartus patraukta administracinėn atsakomybėn. Šie faktai sudaro pagrindą laikinai riboti motinos valdžia CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Tačiau byloje nenustatyta, jog atsakovė darytų ypatingą žalą vaiko E. G. raidai ar visiškai ja nesirūpintų. Be to, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė pareiškė norą susigrąžinti vaiką, įgijo profesinę kvalifikaciją, teismas laiko, jog šiuo metu negalima daryti išvados, jog byloje nėra duomenų, kad esama padėtis gali pasikeisti. Priešingai, atsakovei pakeitus gyvenimo būdą, susiradus pajamų šaltinį, atsisakius žalingų įpročių, padėtis gali pasikeisti. Be to, net ir po 2016-05-31 įvykio, už kurį atsakovė buvo nubausta administracine tvarka, E. G. pareiškė, jog nori gyventi su mama (b. l. 63). Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, jog šiuo metu pačios griežčiausios, išimtinės priemonės – neterminuoto motinos valdžios apribojimo – taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus nustatytiems pažeidimams.
Atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analogiškose bylose sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimus. Šio teismo nagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-492/2005 teismai nustatė, jog vaikai buvo neprižiūrėti, netvarkingi, drabužiai purvini, nemalonaus kvapo, namų aplinka nesutvarkyta, apleista, motina nesirūpina vaikų priežiūra ir sveikata: sūnus M. 2003 m. vasario 15 d. rastas sušalęs darželio teritorijoje, nustatytas pirmo laipsnio pėdų ir plaštakų nušalimas, duktė E. turi kirmėlių ir tinkamai negydoma. Šioje byloje motinos valdžia teismų buvo apribota laikinai ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokius teismų sprendimus paliko nepakeistus. Teismas konstatavo, jog atsakovė supranta savo motinystės pareigas ir gali jas vykdyti, nes prokurorui kreipusis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo, susirūpino vaikų auklėjimu ir priežiūra, namų aplinkos sutvarkymu ir kita.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-95/2009 buvo nustatyta, jog tėvai nesirūpino vaiku dėl to, jog buvo neatsakingi ir nerūpestingi dėl vaiko priežiūros, taip pat buvo nesusituokę, gyveno atskirai, atsakovė buvo nepasirengusi motinystei, neturėjo lėšų vaikui prižiūrėti. Šioje byloje tėvų valdžia buvo apribota laikinai ir toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo paliktas galioti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo: „byloje yra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nes, minėta, kad S. D. tėvai po bylos iškėlimo teisme ir šiuo metu pakeitė savo elgesį ir siekia susigrąžinti vaiką.“
Byloje Nr. 3K-3-544/2008 buvo taikytas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, teismams nustačius, kad vaikai daug kartų patyrė tėvo smurtą, patyčias, matė, kaip tėvas smurtauja prieš jų motiną. Teismai, vadovaudamiesi tiek byloje surinktais įrodymais, tiek baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, konstatavo, jog vaikai neturi ryšio su kasatoriumi, vengia su juo bendrauti, jaučia jam neapykantą, pyktį, baimę. Dėl netinkamo, amoralaus kasatoriaus elgesio kai kuriems vaikams išsivystė potrauminio streso sutrikimai. Taip pat teismų nustatyta, kad kasatoriui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl vaikams padarytų nesunkių sveikatos sutrikimų, tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikalstamų veikų buvo nutrauktas suėjus senaties terminui. Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, kasatorius piktnaudžiauja tėvo valdžia, savo elgesiu daro žalingą įtaką vaikams, gąsdina juos, nedalyvauja auklėjant vaikus, konfliktiškais būdais siekia įgyvendinti savo teises. Bylos duomenys ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kasatorius piktnaudžiavo tėvo valdžia, fiziškai ir psichologiškai žalodamas vaikus, darė jiems įtaką, jo elgesys nesikeitė, vaikai ir toliau bijo ir vengia bendravimo su kasatoriumi, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog teismai, vadovaudamiesi CK 3.180 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai taikė neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, nepaliekant teisės matytis su vaikais.
Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo termino
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015, išaiškino, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Tai sudaro prielaidą išvadai, kad joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės. Remdamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija šioje byloje suformulavo šią aktualią teismų praktikai teisės taikymo nagrinėjamoje byloje taisyklę: taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia.
Nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota teisės aiškinimo taisykle, teismas šioje byloje nenustato konkretaus laikino motinos valdžios apribojimo termino.
Dėl veiksmų plano nustatymo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014, yra išaiškinęs, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti neapibrėžtas, todėl teismas kartu su vaiko teisių apsaugos srityje veikiančiomis institucijomis turi nustatyti aiškų veiksmų planą, kokių priemonių tėvai turėtų imtis, kad, situacijai pasikeitus, jie galėtų kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir susigrąžinti vaikus. Tėvams neveikiant, nesiekiant suprasti vaikų poreikių, nesikreipiant pagalbos ir neieškant galimybių tenkinti vaikų poreikius, atsakingos institucijos turi nedelsiant kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.
Nagrinėjamu atveju su ieškovo atstove posėdyje buvo aptartas toks atsakovei G. G. nustatytinas veiksmų planas: 1) turėti pastovias, ne mažesnes kaip 1 MMA pajamas per mėnesį; 2) išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus; 3) lankyti vaiką ir bendrauti su juo ne mažiau kaip 1 kartą per savaitę; 4) sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, mokymosi, vystymosi sąlygas; 5) nevartoti alkoholio. Atsakovė su juo sutiko. Todėl jai nustatytinas aptartas veiksmų planas, kad, situacijai pasikeitus, ji galėtų kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir susigrąžinti vaiką. Išsprendus išlaikymo priteisimo klausimą šioje byloje, atsakovei papildomai nustatytinas ir įpareigojimas mokėti vaikams nustatyto dydžio išlaikymą.
Dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo
Vadovaudamasis CK 3.183 straipsniu, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Pagal CPK 407 straipsnį, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą. Vaiko laikinoji globa nustatoma rajono (miesto) savivaldybėje jos valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą, nuolatinė – teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą (CK 3.262, 3.263 straipsniai).
Vaikas G. G. grąžintas tėvui V. Š., kuriam tėvo valdžia neapribota, todėl globos nustatymo jam klausimas nesprendžiamas. Vaikui E. G. šiuo metu nustatyta laikinoji globa, laikinais globėjais paskirti tretieji asmenys I. J. ir R. J.. Bylos duomenimis, E. G. laikinųjų globėjų yra tinkamai prižiūrima, jos gyvenimo sąlygos tinkamos, trečiąjį asmenį I. J. ji vadina mama, nori gyventi pas globėjus. Nesant pagrindo abejoti trečiųjų asmenų, kaip siūlomų globėjų, kandidatūromis, E. G. nustatytina nuolatinė globa, jos nuolatiniais globėjais paskiriant trečiuosius asmenis.
Dėl išlaikymo priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti.
Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004).
Ieškovo prašomas priteisti iš atsakovės išlaikymo dydis – po 100,00 EUR per mėnesį kiekvienam vaikui – neviršija CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytos vieno mėnesio išlaikymo vertės (1 MMA), atsakovė su juo sutinka, todėl, nesant byloje ginčo, tokio dydžio išlaikymas vaikams laikytinas protingu ir priteistinas iš atsakovės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju bylos šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 271, 282 400-407 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei G. G. vaiko G. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei G. G. vaiko E. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Nustatyti vaikui E. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą (rūpybą).
Paskirti trečiuosius asmenis I. J., R. J. nuolatiniais E. G., gim. (duomenys neskelbtini), globėjais (rūpintojais) bei turto administratoriais.
Nustatyti vaiko E. G., gim. (duomenys neskelbtini), globos (rūpybos) ir gyvenamąją vietą su globėjais I. J. ir R. J..
Priteisti iš atsakovės G. G. išlaikymą vaikams E. G. ir G. G. kiekvienam po 100,00 EUR (vieną šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2016-11-15 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nustatyti atsakovei G. G. veiksmų planą laikino motinos valdžios apribojimo laikotarpiui:
turėti pastovias, ne mažesnes kaip 1 MMA pajamas per mėnesį;reguliariai teikti vaikui E. G. teismo nustatyto dydžio išlaikymą, jį mokant vaikų turto administratoriams, t. y. globėjams (rūpintojams); reguliariai, ne rečiau kaip kartą per savaitę, lankyti vaiką E. G. ir bendrauti su ja, pasimatymo laiką ir vietą iš anksto suderinus su globėjais (rūpintojais);sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, mokymosi, vystymosi sąlygas;išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus;nevartoti alkoholio.
Kitoje dalyje – ieškinio netenkinti.
Išaiškinti atsakovei, kad, jai tinkamai nevykdant nustatyto plano, motinos valdžia vaiko atžvilgiu jai gali būti apribota neterminuotai pagal ieškovo ieškinį.
Teismo sprendimą dalyje dėl globos ir globėjo paskyrimo, išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.