- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-06
- Bylos Nr.
- 1-2060-1170/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05322-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- L. U.
- Nukentėjusysis
- M. L.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs, nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. U. nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent – jis, 2023 m. vasario 11 d., apie 01.40 val., L. Asanavičiūtės gatvėje, Vilniuje, netoli (duomenys neskelbtini) esančios sankryžos, tyčia sudavė nukentėjusiajam M. L. vieną smūgį į veidą, dėl ko M. L. nukrito ant žemės, taip pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. vasario 13 d. specialisto išvadą Nr. G 503/2023(01) padarydamas nukentėjusiajam M. L. muštinę kairiojo antakio žaizdą, su masyvia aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, kairės akiduobės medialinės sienelės lūžį, kairio nosikaulio lūžį su nežymia impresija, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų.
Šiais savo veiksmais L. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas L. U. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad darė tai dėl savo gynybos. Parodė, kad jie su draugais L. ir D. nusprendė nueiti iki „Circle K“. Jis priėjo prie žmogaus paprašyti cigaretės, šis pasakė ne. Iš galo girdėjo žodinius konfliktus, jie nusprendė nekreipti dėmesio. Nukentėjusysis sušuko, pradėjo bėgti į jo pusę su kumščiu. Jis (L. U.) nusprendė sustoti. Jis (L. U.) pirmas sudavė smūgį, tada jis nukrito. Jie bandė jį pakelti, žmogus buvo girtas. Iškvietė greitąją, jį paėmė ir jie nuėjo į „Circle K“. Tai buvo vasario 11 d. Jie jį (nukentėjusįjį) matėme iš tolo. Jie ėjo per daugiabutį. Jis (L. U.) nusprendė paklausti ar turi cigaretę. Tamsiais rūbais buvo. Jis vingiavo. Jis (L. U.) nusprendė, kad žmogus girtas. Kai jis (L. U.) priėjo prie jo, jis (M. L.) atsakė tvirtai „ne“, bet nebuvo taip agresyviai. Kaip ir ne, bet kaip ir „eik iš čia“. Jam atrodo, kad buvo kažkoks sumušimas, kažkas su antakiu buvo lygtais pas jį. Šūksniai buvo jam (L. U.) adresuoti. Jis (M. L.) pasakė sustoti, o jis (L. U.) atsisuko į jo pusę. M. L. iš karto ėjo, paskui bėgo. Šūkavimas agresyvus buvo. Jo draugai stovėjo už jo. Apsisukant jis (L. U.) buvo priekyje, o jie gale. Nukentėjusysis buvo kumštį suspaudęs ir bėgo. Jo vėlesni parodymai yra tikslesni, negu anksčiau duoti. Jis nieko negalvojo, kad bus blogai, bet matydamas, kad jis bėga su kumščiu, labai išsigando. Žinodamas, kad arba jis (L. U.) gaus pirmas arba jis (M. L.), nusprendė, kad pirmas suduos. Jis nežino ko tikėtis iš girto žmogaus. Atbėgęs, jis sustojo rankos pasiekimu nuo L. U. Nieko nesakė atbėgęs. Jis vingiavo. Jis (L. U.) jam sudavė į veido sritį. Kur būtent, nepamena, kadangi buvo išsigandęs. Nukentėjusysis nukrito ant nugaros. Iš pradžių nieko nebuvo, bet kai jie pradėjo jį kelti, iš nosies bėgo kraujas. Jis kvietė greitąją iš draugo L. telefono. Kai greitoji atvyko, dar kurį laiką jie pabuvo. Kai medikai tempė jį į mašiną, jie išėjo savo reikalais. Iš pradžių L. paklausė ką darome, ir jis (L. U.) nusprendė likti, bet gailisi labai, kad pasiliko tuo metu. Jis sužeidimo virš antakio negalėjo sukelti, jis jau buvo anksčiau. Sužeidimas virš antakio buvo ankstesnis, negalėjo jo sukelti. Smūgiuojant turbūt jis pataikė į žando sritį. Jis būtų sutikęs atlyginti, bet suma yra per didelė. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad įvykio metu jis nebuvo girtas, draugai nebuvo girti. Jis nieko nevartoja. Anot kaltinamojo, nežinai ko gali tikėtis iš girto žmogaus. Kai nukentėjusysis nukrito, jis (L. U.) pradėjo jį gelbėti. (duomenys neskelbtini) metų buvo (duomenys neskelbtini) mėnesį, jis buvo (duomenys neskelbtini). Jo ūgis - (duomenys neskelbtini) cm, svoris – (duomenys neskelbtini) kg. Jis pats nesportuoja. Laisvalaikiu žaidžia kompiuteriu. Nukentėjusysis yra (duomenys neskelbtini), kažkur apie (duomenys neskelbtini) cm. Kūno sudėjimas daug (duomenys neskelbtini) už jį. Kai nuketėjusysis nesutiko duoti cigarečių, jis (L. U.) nuėjo į degalinės pusę. Pamena, kad buvo necenzūriniai žodžiai kitos kalbos. 40 m sustojo tame tarpe. Iš pradžių jis (L. U.) ėjo iki to laiko, kai pasakė sustoti. Bėgo linguodamas, agresyviai, su kumščiu į jo pusę. Jie su draugais kalbėjo. Taip išėjo, kad jie buvo iš galo. Draugai buvo atsilikę 1 – 1,5 m. Tik vienas kartas buvo smūgis. Jis sulingavo į priekį ir krito atgal, pakaušiu trenkėsi į grindinį. Po to, kai jis nukrito, jis (L. U.) nedelsiant pasižiūrėjo kas su juo atsitiko. Draugai to nepadarė, jis vienas priėjo patikrinti. Toliau pradėjo jį kelti, paprašė D., kad padėtų. Pakėlė, norėjo padaryti taip, kad jis grįžtų į sąmonę. Pradėjo kratyti, padaužė su delnu nestipriai į nugarą, nieko neišėjo padaryti. Pasodino ant žemes ir laikė jo nugarą tiesiai. Prašė L., kad duotų savo telefoną ir jis (L. U.) paskambino greitajai. Nepaliksi žmogaus gulėti ant žemės. Jis jautė, kad sužalojo žmogų. Po to kai skambino greitajai, jis jau buvo sąmoningas, sakė, kad nieko nepamena, bet sakė ačiū, kad prikėlė. Greitajai jie sakė, kad žmogui bloga, daugiau nieko nesakė. Paskambinus, praėjo kokios 5-7 min ir atvažiavo greitoji. Jis sutiko kitą greitąją. Savo duomenų nepaliko, kadangi neprašė. Tikrai ne tą sumą, kurią nukentėjusysis prašė, bet sutinka atlyginti. Nei karto tokios situacijos nebuvo. Jis išsigando, tikėjosi, kad girtas žmogus gali kažką daugiau padaryti, nežinojo ką daryti. Ne tai, kad jis gailisi kviesdamas greitąją, gailisi kad įvyko tokia situacija apskritai. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad jis nusprendė paprašyti cigaretės, nes kitų žmonių aplink nebuvo. Jie buvo trise. Jis (M. L.) neatrodė iš pradžių bauginantis, todėl jis norėjo paprašyti, galbūt ir duos. Nukentėjusysis dešinės rankos kumštį laikė šiek tiek iškėlęs. Jis (L. U.) stovėjo priekyje, todėl nusprendė, kad nukentėjusysis yra nusiteikęs į jį. Jis (M. L.) visų atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius. Nukentėjusysis vingiuodamas laikė kumštį. Jis (L. U.) nieko nekalbėjo su medikais. Jis (M. L.) tuo metu buvo jau sąmoningas, stovėjo. Jis (L. U.) informacijos neteikė, jo neklausinėjo nieko. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus, kaltinamasis nurodė, kad tikėtina, kad vaizdo įraše yra jis ir jo draugai. Žalsva striukė jo. Perklausius garso įrašo, kaltinamasis nurodė, kad jis pats kalbėjo su greitąja. Jis paskambino, tada D. pradėjo kalbėti. Jis suprato, kad jis (D. Š.) neaiškiai aiškino, tada jis pradėjo kalbėti. Pokalbio gale girdisi, kad nukentėjusysis kalba. Tuo metu kalbėjo, kad rado žmogų. Nenorėjo pasekmių, kalbėjo iš baimės (t. 1, b. l. 177-180, t. 2, b. l. 25-29).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiuoju apklaustas M. L. parodė, kad sunkiai ką prisimena įvykį. Vakare jis žiūrėjo krepšinį bare. Tą vakarą jam buvo užblokuota kortelė, teko eiti pėsčiomis namo. Prisimena, kai jau buvo Lazdynų ligoninei sutvarstytas. Jis buvo kompanija. Vienu momentu buvo pusbrolis, barmenė, kurią pažįsta, jos draugas, kita barmenė. Jis buvo apsvaigęs, bet orientavosi aplinkoje. Prisimena, kai išėjo į lauką parūkyti. Jis ėjo su draugu D. Š. ir L. iki jo. Tada norėjo išsikviesti taksi, tačiau prisiminė, kad jam buvo užboluota kortelė. Jis palydėjo draugus. Iki namų nėra kolonėlės. Iki išsiskyrimo su kompanija ir kur patyrė sužalojimų yra 100 m atstumas. Kontakto su kaltinamuoju nebuvo. Jis nemano, kad jam būdinga agresija, kai yra pavartojęs alkoholio. Jo manymu, kaltinamasis meluoja. Pažįsta save išgėrusį ir blaivą. Jam nebuvo tokių gyvenime situacijų. Dėl sužeidimo jam buvo smegenų sutrikimas, ko iš karto nepastebėjo, turėjo galvos svaigimą. Jis važiavo privačiai tirtis, nežinojo kuo tai baigsis. Regėjimas pasitaisė ir galva nebesvaigsta. Sužalojimų iki to įvykio nebeturėjo. Civilinį ieškinį palaiko. Sveikatos problemų jau nėra. Vasarą dar jautė skausmus. Buvo diskomfortas. Finansiniai praradimai buvo dėl to, kad negalėjo dirbti. Nedirbo kiek turėjo atostogų, vėliau teko dirbti. Jo darbas leidžia jį atlikti pilnavertiškai. Jautė skausmus, nežinojo kuo gali baigtis. Mėlynių buvo, kažkiek laiko net akies negalėjo atmerkti. Reikėjo eiti pas teismo medicinos ekspertą, į gydymo įstaigas. Saulės akiniai buvo dieną ir naktį. Blauzdoje ir žaste gal jau ir buvo sužalojimai iki įvykio. Jis nemano, kad kaltinamasis galėjo būti jo atžvilgiu priešiškai nusiteikęs. Jis tą vakarą žiūrėjo krepšinį, atėjo apie 7 val. vakaro, rungtynės vyko 1,5 val. Žalgiris su Europos lyga. Tą vakarą jis gėrė alų, po krepšinio gėrė stipresnius gėrimus. Kitų medžiagų svaiginančių nevartojo. Neprisimena viso kelio kaip ėjo. Galėtų parodyti kaip ėjo. Ėjo įprastu keliu. Pasiūlė draugui parūkyti. Draugas į tualetą nuėjo, o jis liko. Iki namų dar liko 1,5 km. Iki įvykio paėjo kilometrą iš jėgos. Prisimena su kuo matėsi tą vakarą, bet neprisimena kai prie jų priėjo. Neprisimena nuo tada, kai išgėrė paskutinį ir išėjo. Kai kalbėjo su tyrėja, klausė jos reikia kreiptis į draudimą, sakė ne. Jeigu reikės, tai teisme. Tikėtina, kad galės pagrįsti daugiau negu nurodė. Tyrėja sakė, kad teismo metu gal reikės. Jam nepatinka kai meluoja, čia jau principo reikalas. Keistai skambėjo jo (L. U.) parodymai. Mano, kad jam buvo smogta ne iš rankos. Vien sužalojimas, kad buvo kirstinės žaizdos ne vienoje vietoje, plius jo fiziologija. Kaltinamasis yra smulkesnis negu jis. Krepšinio metu jis turėjo sužalojimų. Sprendžia, kad smūgis buvo suduotas ne su ranka vien dėl to, kad kirstinė buvo didelė viršuje ir apačioje. Jo paklausė iš karto gydymo įstaigoje, po to teismo medicinos ekspertas, su kuo trenkė. Dėl visos šios situacijos jis jaučiu neigiamus jausmus. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus, nukentėjusysis nurodė, kad tikėtina, kad vaizdo įraše esantis asmuo yra jis. Bėgantis asmuo galėjo būti jis, galėjo būti ne jis. Iš to įrašo jis nieko nepamatė (t. 1, b. l. 177-180, t. 2, b. l. 25- 29).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. P. parodė, kad jie ėjo į degalinę kokią 1 ar 2 val. nakties. Sankryžoje pamatė asmenį, susikalbėjo, nuėjo nuo jo. Eidami, jie išgirdo, kad šis pradėjo rėkauti. Atsisuko, jis pradėjo bėgti. Kai pribėgo, L. U. jam sudavė smūgį jam į žandą. Paklaustas apie ikiteisminio tyrimo metu duotus kitus parodymus, liudytojas nurodė, kad atvažiavęs antrą kartą į komisariatą, jis parašė tuos paaiškinimus ir ten normaliai viską parašė. Tada taip sakė, nes nenorėjo nei savo, nei nukentėjusiojo laiko gaišti. Pirmi parodymai neteisingi. Antrą kartą rašė paaiškinimą. Jie ėjo trise, kitas asmuo buvo D. Š.. Ėjo į degalinę. Prie perėjos pastebėjo tą asmenį. Vos ant kojų stovėjo, išgėręs buvo. Nepamena kas inicijavo kontaktą. Jų keliai kažkaip susikirto, kažkiek pakalbėjo ir nuėjo. Tada išgirdo šauksmus necenzūriniais žodžiais, kad jie sustotų. Nukentėjusysis pradėjo link jų bėgti. Jo antakis jau buvo skeltas. Nešviežia žaizda buvo, nekraujavo, padžiūvusi. Jie nejautė baimės, kai prie jo priėjo. Kai asmuo pradėjo šūkauti, buvo kažkiek baimės. Kai sudavė smūgį, jis (L. P.) buvo per kokį metrą nuo nukentėjusiojo. Jam atrodo kaltinamasis lygiai su juo buvo, jis nežiūrėjo į šoną. Kai asmuo pribėgo, jis nespėjo nieko padaryti. Nestabiliai stovėjo. Bėgdamas rėkė. Smūgis buvo į žandikaulio sritį. Po smūgio šis parkrito ant žemės, parardo sąmonę, tada jie bandė jį pažadinti. Per žandą patapšnojo, bandė kelti. Kaltinamasis kvietė greitąją, nepamena kodėl iš jo telefono, greičiausiai jo (L. U.) išsikrovė. Kai atvyko medikai, jų nieko neklausė. Pasiėmė nukentėjusįjį ir išvažiavo, tuo metu buvo jau jį pažadinę. Nukentėjusysis sakė, kad negėrė, tik „žolę“ rūkė. Jie buvo vietoje, medicinos darbuotojai su jais nebendravo. Kaltinamasis sudavė kumščiu. Tai nebuvo planuota. Nepamena kieno iniciatyva buvo susitikimas pirmą kartą. Antras susidūrimas buvo nuketėjusiojo iniciatyva. Jie ėjo, išgirdo rėksmus, atsisuko ir toliau ėjo ir tada jau pradėjo link jų bėgti. Apšvietimas buvo pakankamas, kad apžiūrėti veido bruožus. Kairiame antakyje turėjo smūgį. Dieną po įvykio jam paskambino, jis tyrėjai papasakojo neteisingai. Antrą kartą komisariate davė parodymus, vėl neteisingai. Tada dar kartą, jau teisingai. Tada dar kartą važiavo su L. ir rašė pasiaiškinimą. Spaudimas vykdant apklausą antrą kartą kaip ir buvo. Nežino ar galima tai vadinti grasinimu. Sakė, kad jeigu nepasakys su kuo buvo, dviem paroms jį pasodins. Tai įvyko antros apklausos metu. Neprisimena datų. Vasario 14 d. buvo jo pirmoji apklausa, tai buvo ne šita, o antroji. Pirmos apklausos metu jam nebuvo daromas spaudimas. Nenorėjo sakyti, kad darė spaudimą. Tada rašė pasiaiškinimus abu. Kaltinamasis nežino dėl ko rašė (t. 2, b. l. 6-10).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. Š. parodė, kad vasario mėnesį, jie susirinko pas L. namuose pabendrauti. Pabuvo porą valandų, išalko, parduotuvės buvo uždarytos, todėl nusprendė eiti į degalinę „Circle K“. Išėjo iš namų, praėjo kiemus, pamatė nepažįstamą vyrą. L. U. pas jį paprašė cigaretės. Vyras atsakė gan agresyviai, kad neturi. Nuėjo toliau, kalbėjo. Išgirdo, kad kažkas rėkauja. Atsisuko, pamatė, kad vyras su kumščiu bėga link jų. L. U. juos sustabdė, žengė žingsnį į priekį. Kai vyras priartėjo, smogė jam per žandikaulį. Vyras iš karto pargriuvo ant žemės be sąmonės, pradėjo kraujuoti iš nosies. L. U. pakalbino jį, jis nereagavo. Patapšnojo per veidą, jis nereagavo. Tada L. paprašė telefono, iškvietė greitąją. Atvažiavo greitoji ir pasiėmė žmogų. Tuo metu jau buvo atsipeikėjęs. Toliau nuėjo iki degalinės. Kai jie jau išėjo iš kiemo, pamatė asmenį. Matėsi iš tolo, kad yra apsvaigęs, nežino nuo alkoholio ar nuo narkotikų. Jam rodos L. U. pirmas paprašė cigaretės. Jam rodos dabar geriau atsimena, negu tada. Jam atrodo, kad kaltinamasis priėjo pirmas. Neblaivūs žmonės dažniausiai turi cigarečių ir pavaišina. Įtarimų, kad žmogus buvo neadekvatus nebuvo. Iš pradžių ramiai elgesį, po to nelabai. Kai išsiskirstė, nelabai gerai elgėsi. Kažką rėkavo. Jie tiesiog nuėjo į priekį, nieko neatsakinėjo. Ėjo, nekreipė dėmesio. Ką asmuo darė, nematė, ėjo į kitą pusę. Iš garso, suprato, kad asmuo bėga link jų. Tada visi sustojo. Jie stovėjo visi lygiai, bet L. žengė žingsnį į priekį. Jis jautė baimę. Nenusprendė bėgti. Nukentėjusysis bėgo suspaudęs kumščius. Jam atrodo abiejų rankų kumščiai. Asmuo bėgo, jis nesustojo. Kai jis jau bėgo, jam trenkė kaltinamasis. Jis iki to nematė sužeidimų, gal ir turėjo, neprisimena. Nukrito, bandė gaivinti. Atgaivino. Nieko nesakė. Jis (D. Š.) klausė kur gyvena, pasakė adresą, bet jau greitoji buvo atvažiavusi. Su medikais nebendravo, jie nieko neklausė. Jis sąmoningas jau buvo, kai perdavė medikams. L. gaivino. Jie stovėjo šalia. Nukentėjusysis buvo be sąmonės. Baisu, kad žmogus numirs ar dar kažką. Ir dar buvo vasario mėnesį, šalta lauke. Viskas įvyko labai greitai, nespėjo sureaguoti su L. (t. 2, b. l. 6-10).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas J. P. parodė, kad yra teismo medicinos ekspertas. Nurodė, kad išvadoje yra įsivėlusi klaida, 6 punkte ne į dilbį, o į dešinę blauzdą. Toliau viską patvirtina. Čia yra įsivėlusi klaida. 6 punktas ne į dilbį, o į dešinę blauzdą. Toliau viską tvirtinu. Kadangi praėjo didelis laiko tarpas, negalima tiksliau nustatyti ar sužalojimas virš antakio buvo iki įvykio ar po. Konstatuoja visur, kad tas sužalojimas virš antakio jau buvo. Neatmeta tokios galimybės, kad atsirado anksčiau tas sužalojimas. Jeigu ant tų žaizdų vėl būtų nukritęs, tai neišdiferencijuosi. Nukritimą galima atmesti dėl to, kad nėra masyvaus nubrozdinimo. Kaulų lūžiui reikia pakankamai didelės jėgos. Nugriūti taip, kad neliktų nubrozdinimo ir atsirastų kaulo lūžis, reikėtų kažkokio išsikišusio kieto, buko daikto, ant kurio galėjo nugriūti. Neatmeta, kad galėjo suduoti koja. Dešinėje blauzdoje yra kraujosruva, kuri galėjo būti po smūgio sudavimo, bet neatmeta, kad nukentėjusysis pats galėjo kažką pasidaryti užsigaunant. Tvirtina visus sužalojimus, kurie padaryti vienu trauminiu poveikiu. Antakio sužalojimas galėjo susidaryti anksčiau, bet galėjo ir nesusidaryti. Negaliu kaip teismo ekspertas kurti aplinkybių, kaip galėjo susižaloti. Dešinėje blauzdoje kitas trauminis poveikis. Trauminis poveikis rankoje galėjo susidaryti jį keliant, neatmesčiau galimybės. Po smūgio, kai atsirado žaizda, galėjo būti kraujavimas iš tos žaizdos ir iš nosies galėjo būti. Kairiojo antakio srityje turėjo atsirasti kraujosruva. Nesimatytų nosies deformacijos. Tas kraujavimas nėra labai masyvus. Kraujosruva galėjo atsirasti po pusvalandžio arba sekančią dieną. Akivaizdu, kad jis jautė skausmą, bet įvertinti negalima, kiekvienas jaučia skirtingai. Judėti ir kalbėti galėjo. Nuo tokio smūgio į akį galėjo prarasti sąmonę. Jis pats prisipažino, kad vartojo alkoholį. Gydytojui pakanka, kad neimti kraujo ir konstatuoti apsvaigimą. Alkoholis sumažina skausmą. Tai kad veide nebuvo nubrozdinimo įrodo, kad nebuvo griuvimo. Neatmeta galimybės, kad buvo suduota dar kartą į tą pačią vietą. Jeigu būtų suduotas smūgis ir tas, kuris nukentėjo trauktųsi, tai sumažėtų smūgio jėga ir nelūžtų. Jeigu juda į priekį, tie sužalojimai galėjo būti padaryti tiek jam ramiai stovint, tiek judant į priekį (t. 2, b. l. 6-10).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta L. T. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini), vyko krepšinio rungtynės. M. palaukė jos su jos vaikinu ir kartu išėjo namo. M. L. vartojo alkoholinius gėrimus. Iki jų namų nuėjo normaliai, nereikėjo pagalbos. Jeigu būtų matę, kad nepaeina, būtu išsikvietę taksį. Iki namų apie kilometras. Prie jų laiptinės išsiskirstė. Galvojo, kad jie rūkys kartu, tai pirma ir išėjo. Vaikinas nerūkė, tiesiog M. cigaretę davė. Nebuvo pas M. sužalojimų. Kitą dieną sužinojo apie įvykį, M. parašė. Pats nieko nesuvokia. Tą dieną M. L. nesiskundė sveikata. Nuo jų vietos, kur išsiskirstė, nežino kiek jam iki namų. Kitą dieną ji dirbo, nelabai turėjo laiko su juo bendrauti. Po to pasakojo, kad atsipeikėjo ligoninėje. Žino, kad alų gėrė. Jos vertinimu jis normaliai ėjo, bendravo adekvačiai. Ji matė po įvykio sužeidimus, baisiai atrodė. Jis buvo su nuo saulės akiniais žiemos metu. Neatsimena ar vartojo kažką išskyrus alų, gal tekilos, bet negali pasakyti. Ji M. nėra mačiusi agresyvaus. M. draugiškas žmogus. Jie jeigu susitikdavo, tai draugų rate, į kokią viešumą nėjo. Klubo patalpoje nebuvo rūkoma (t. 2, b. l. 6-10).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. Š. parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini), leido su M. kartu laiką, žiūrėjo krepšinį. Ėjo namo jis, L. ir M. Grįžo namo ir tada sužinojo, kad M. buvo sumuštas. Gėrė alų. M. nebuvo blaivus, bet ant kojų stovėjo, nereikėjo jo laikyti, paprastai grįžo. Elgėsi adekvačiai. Klubas iki 12 val. dirba, tai po 12 ir išėjo. Gali būti apie 1 val. nakties. M. neagresyvus. Grįžo iki jų laiptinės ir išsiskyrė. Norėjo cigaretę parūkyti, L. iš karto nuėjo, bet jis kažkaip cigaretės neturėjo, tai taip ir neparūkė. Tiesiog iš paskos nuėjo. Jis nežino ar M. išėjo namo, bet išsiskirstė. Nebuvo toks girtas, kad taksį reikėtų iškviesti. Atstumas nuo jų namų iki jo namų apie kilometrą. Kai ėjo namo, pamena, kad visiškai vieni buvo gatvėje. Po to lygtais girdėjosi M. balsas pro balkoną, negali 100 proc. pasakyti, bet atrodo jo balsas. Labiau gal linksmas balsas. Negirdėjo apie ką buvo šnekama. Tą pačią dieną sužinojo, kad sumušė. Po to įvykio matė nuotraukoje sumušimus. Tą dieną tik susirašė, jam nesiskundė. Kai pavartojęs, jis neagresyvus, linksmas. Prie kitų nekimba, kiti bendrauja ir jis bendrauja. M. pagarbiai bendrauja. Jis nematė iki to įvykio sužalojimų. M. rūko. Klube vartojo alkoholį ir rūkė. Aš labai retai vartoju kokį kitą alkoholį. Alų tai tikrai gėrė, gal kokį dar kokteilį, neatsimins (t. 2, b. l. 6-10).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad L. P. pirminėje apklausoje nurodė, kad rado gulintį žmogų ir jis iškvietė greitąją pagalbą. Paksui buvo apžiūrėti įvykio vietoje užfiksuoti vaizdo įrašai. L. pasakė kitą versiją ir galimai dėl to buvo po to dar kartą apklaustas, bet dėl spaudimo jis pirmą kartą girdi, negali nieko pakomentuoti. Atsimena, kad pasakė, kad buvo vaizdo įrašai ir situacija buvo kitokia negu jis pasakojo. Su įtariamaisiais dirba kiti pareigūnai. Neatsimena, kada buvo gauti vaizdo įrašai. Apklausos metu tikriausiai jis vienas buvo. Jeigu dalyvauja dar vienas pareigūnas, tai jis būna įtraukiamas į protokolą. Jeigu šiuo atveju nebuvo, tai reiškia jis vienas buvo. Kiek atsimena, apie kitus dalyvius pats liudytojas pasakė, galimai antros apklausos metu. Turėjo būti papildoma apklausa, bet gal tai buvo pokalbis. Turėjo būti dar kažkas apklaustas iš nukentėjusiojo pažįstamų žmonių. L. nurodė, kad buvo su draugais, paaiškino, kad L. U. sudavė smūgį nukentėjusiajam. Jis buvo atvykęs į komisariatą. Vyr. tyrėjas K. A. sukuria mums darbų planą. Smulkmenų neatsimena (t. 2, b. l. 25-29).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 16 d. įtariamuoju apklaustas L. U. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino. Jo esmė jam suprantama. Savo kaltę pripažįsta. Psichiatrinėse ligoninėse ar priklausomybių ligų centruose negydytas. Galvos traumų neturėjo. Nurodo, kad 2023 m. vasario 11 d., apie 01.40 val., kartu su draugais L. P. ir D. Š. nusprendė nueiti iki degalinės nusipirkti atsigerti, ėjo Asanavičiūtės g., Vilniuje. Pamatė vyriškį apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) cm ūgio, daugiau jo jokių požymių neįsidėmėjo. Vyriškis buvo labai girtas, vos galėjo paeiti, vingiavo. Jie priėjo prie jo paprašyti cigaretės. Vyriškis pradėjo keiktis visų jų atžvilgiu. Elgėsi neadekvačiai. Pagalvojo, kad reikia nuo jo eiti kuo toliau, kad išvengti kažkokių konfliktų. Jiems einant, vyriškis ėjo paskui juos, rėkavo ir juos provokavo. Jiems nuėjus apie 30 metrų, jis sušuko, kad jie sustotų. Jie visi trys sustojo, o vyriškis pradėjo bėgti link jų (linguodamas) ir pribėgo. Jis išsigando, kad vyriškis gali ištraukti kokį peilį ar dar ką ir gali juos pulti, todėl vyriškiui prisiartinus prie jo, jis dešinės rankos kumščiu trenkė vyriškiui vieną kartą į veidą. Kur tiksliai pataikė neatsimena. Vyriškis nugriuvo ant nugaros. Vyriškiui gulint ant žemės, jis priėjo prie jo ir jie visi kartu bandė jį pakelti, bet dėl vyriškio girtumo neįmanoma buvo to padaryti. Tada paėmė L. telefoną ir iškvietė greitąją, dėl to, kad negalėjo jo tokios būklės palikti. Jiems laukiant greitosios, jis pamatė gatve pravažiuojant greitąją ir ją sustabdė. GMP medikai paėmė žmogų. Jie su draugais nuėjo į degalinę. Matė, kad vyriškiui iš nosies bėgo kraujas ir jam buvo praskeltas antakis. Dėl antakio labai nustebo, nes tikrai jam ten netrenkė. Pagalvojo, kad vyriškį galėjo sumušti dar kas nors iki jo. Dėl savo elgesio labai gailisi. Kaltinamasis taip pat papildė, kad sutinka atlyginti padarytą žalą proto ribose, kadangi yra dar (duomenys neskelbtini) ir neturi savarankiškų pajamų. Šiuo metu baigia (duomenys neskelbtini) klasę, jei tėvai negalės jam padėti, ketina eiti dirbti, kad galėtų atlyginti visas žalas. Atsakydamas į advokato klausimą kaip atrodė vyriškis, iš kūno sudėjimo, ūgio kitų požymių, L. U. atsakė, jog pastarasis aukštas, sportiško kūno sudėjimo. Dėl to jis jo ir išsigando ir, kad jis arčiau nepriartėtų ir nepradėtų pirmas jų mušti, sudavė vieną smūgį. Tačiau nežiūrint į tai, ką padarė, iškvietė greitąją, nes matė, kad vyriškis buvo blogoje būklėje. Nėra įsitikinęs, bet jam atrodo, kad prieš tai matė žaizdą virš jo antakio. Kažkokių tai daugiau sužalojimų ant jo nepastebėjo. Nori papildyti, kad apklausos metu pamiršo pasakyti, jog, kai jie pakėlė vyriškį nuo žolės, paklausė D. ar pamena jis kažką. Vyriškis pasakė, kad nieko neprisimena ir pasakė ačiū už tai, kad mes jį pastatė ant kojų ir padėjo atsikelti (t. 1, b. l. 115-118, 138-140).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas M. L. parodė, kad 2023 m. vasario 10 d., apie 19.00 val. vienas ėjo į „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), žiūrėti krepšinio. Atėjęs nurodytu adresu, pastebėjo pažįstamą D. Š., jo telefono numerio nežino, bendrauja per „Messenger“ platformą, kurioje jis užsivadinęs, kaip: „D. Š.“, taip pat tuo metu (duomenys neskelbtini) dirbo jo pažįstama L., kitų jos duomenų nežino, „Facebook“ platformoje užsivadinusi, kaip „L. T.“, greitu metu taip pat atvyko jo pusbrolis D. K., kuris greitai išvažiavo. Būdamas (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė daug, kiek tiksliai ir ko išgėrė nurodyti negali, išleido apie 100 Eur, iš pradžių gėrė alų, po to lyg romą. Kas įvyko toliau negali nurodyti, nes nieko neprisimena. Prisimena, kad yra Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, Šiltnamių g. 29, Vilnius, ir kviečia taksi, kad nuvykti namo, taip pat prisimena, kaip minėtos ligoninės darbuotojai davė jam siuntimą į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikas, kur turėtų būti nuodugniau apžiūrėtas. 2023 m. vasario 11 d., apie 11.30 val. savarankiškai kreipėsi į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikas, kur jam diagnozavo skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžius. Negali nupasakoti, kas įvyko ir kur įvyko, yra įsitikinęs, kad jį sumušė, tačiau kas, nežino, nieko neprisimina, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, neįsivaizduoja kaip atsidūrė ligoninėje bei kelintą valandą ten buvo. Yra įsitikinęs, kad negalėjo pats pargriūti ir šitaip susižaloti, prieš jį tikrai buvo naudojamas fizinis smurtas. 2023 m. vasario 11 d., apie 13.00 val. per „Messenger“ programėlę susisiekė su L., kuri nurodė, kad 2023 m. vasario 11 d., apie 01.00 val. trise - jis, ji ir D. išėjo iš (duomenys neskelbtini), o būdami (duomenys neskelbtini), jis išsikvietė taksi tikslu grįžti namo, kas įvyko toliau, L. pasakė, kad nežino, kadangi jie nuėjo namo, o jis liko laukti taksi. Jis patyrė fizinę žalą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti nukentėjusiuoju, turi pretenzijų. Papildomai nukentėjusysis nurodė, kad 2023 m. vasario 11 d. grįžęs namo pastebėjo, kad ant rūbų, kurios dėvėjo būdamas (duomenys neskelbtini), t. y. šviesios spalvos „Sinsay“ džinsus, mėlynos spalvos „Calvin Klein“ megztinį ir juodos spalvos striukę „Technology“ yra kraujas, įtaria, tai jo kraujas. Ant jo rankų, kumščių nėra jokių sužalojimų ar nubrozdinimų. Civilinį ieškinį pageidauja teikti ikiteisminio tyrimo eigoje. Po įvykio pasigedo tabako piniginės, joje buvo truputis tabako. Ar ją galėjo pavogti, kai buvo užpultas nežino, kadangi neatsimena. Neatmeta galimybės, jog dėl girtumo, eidamas namo, galėjo pats ją pamesti. Kiti daiktai, kuriuos turėjo įvykio metu, t. y. du mobilieji telefonai, piniginė su pinigais ir mokėjimo kortele bei kiti turėti daiktai neprarasti. Įvertinti prarastos tabako piniginės negali, nežino tikslios vertės. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad dėl 2023 m. vasario 11 d., apie 01.40 val. L. Asanavičiūtės gatvėje, Vilniuje, įvykio, kurio metu buvo stipriai sumuštas, jį GMP brigada pristatė į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, Šiltnamių g. 39, Vilniuje. Iš ten buvo paleistas ir jam buvo nurodyta kreiptis savarankiškai į Žalgirio kliniką. Ten kreipėsi sekančią diena po įvykio. 2023 m. vasario 13 d. pats kreipėsi į Valstybinė teismo medicinos tarnybą Didlaukio g. 86E, Vilniuje. Dėl prieš jį įvykdytos nusikalstamos veikos jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Po sumušimo patyrė stiprų fizinį skausmą. Skausmas tęsėsi ilgą laiką. Gydymo įstaigose jam buvo diagnozuota muštinė kairiojo antakio žaizda, su masyvia aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, kairės akiduobės medialinės sienelės lūžis, kairio nosikaulio lūžis su nežymia impresija, poodines kraujosruvos dešiniame žaste ir dešinėje blauzdoje. Po patirtų sužalojimų gydėsi pakankamai ilgą laiko tarpą. Negalėjo normaliai judėti bei dirbti. Po sumušimo jam prasidėjo galvos svaigimai, jautė, kad bet kurią minutę gali apalpti. Galvojo, kad tai viskas dėl lūžių. Tada (duomenys neskelbtini) poliklinikoje nuėjo pas savo gydytoją L. Ji pastarąjį dėl svaigimų nusiuntė pas neurologę. Pati jokių tyrimų jam neatliko, tik ten nustatė, kad jam yra smegenų sukrėtimas. 2023 m. kovo 31 d. kreipėsi į neurologą „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje. Ten jam padarė kompiuterinę tomografiją. Kadangi po sužalojimų pradėjo blogai matyti, kreipėsi pas oftalmologą irgi „Kardiolita“ klinikoje. Po atliktų tyrimų jokių patirtos traumos padarinių nenustatė. Patikslina, kad į „Kardiolita“ kliniką bei pas savo gydytoją „(duomenys neskelbtini) poliklinikoje“ kreipėsi jau po apžiūros Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Taip pat nurodo, kad dėl sužalojimų patyrė ne tik fizinį skausmą bet ir dvasinius išgyvenimus, kadangi nežino, kaip šie sužalojimai paveiks sveikatą ir pilnavertį gyvenimą ateityje. Dėl nurodytos nusikalstamos veikos patyrė 500 Eur turtinę žalą susijusią su gydymo išlaidomis bei prarastomis pajamomis (negautu atlyginimu), gydytojų konsultacijomis, vaistais bei 2500 Eur neturtinę žalą. Iš viso patyrė 3000 Eur žalą. Prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu šiame ikiteisminiame tyrime. Nurodo, kad su įtariamuoju sutiktų susitaikyti, tik jeigu jis atlygintų visą jam padarytą žalą (t. 1, b. l. 16-19, 20-21, 24-26, 29-32).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. P.parodė, kad 2023 m. vasario 11 d. naktį pėsčiomis ėjo Karoliniškių mikrorajone. Apie 01.35 val. Asanavičiūtės gatvėje, kitoje kelio pusėje „Girteka“ pastatas, ant šaligatvio gulėjo jam nepažįstamas vyras. Vyras gulėjo ant nugaros, iš nosies ir iš kairiojo antakio bėgo kraujas. Bandė vyrą žadinti balsu, tačiau nepavyko. Tada ranka paplekšnojo per žandą, vyras nepabudo. Bandė vyrą pakelti nuo žemės, tada jis pabudo. Kažką šnekėjo, tačiau nesuprato ką, matėsi, jog buvo girtas. Apie 01.45 val. iškvietė medikus, kurie atvykę į vietą vyrą išsivežė į ligoninę. Įtartinų asmenų nepastebėjo (t. 1, b. l. 36-38).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. T. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 10 d., nuo 11.00 val. pradėjo savo pamainą. Minėtą dieną vakare, tikslaus laiko neatsimena, į (duomenys neskelbtini) atėjo pažįstamas M. L., buvo vienas. Per televizorių žiūrėjo krepšinį, vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek matė, su niekuo nebendravo, vėliau atėjo jos vaikinas D. Š. Po krepšinio jie atėjo prie baro išgerti. 2023 m. vasario 11 d., apie 01.00 val. baigė darbą. Ji, D. Š. ir M. L. išėjo iš (duomenys neskelbtini) link jos namų. (duomenys neskelbtini) daugiau klientų nebuvo. Nori patikslinti, kad kol viduje buvo M. L., jis su niekuo nekonfliktavo, nebendravo, išskyrus su ja ir D. Išėję iš (duomenys neskelbtini) pėsčiomis, visi trys nuėjo iki jos ir D. Š. gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). M. L. buvo nemažai išgėręs alkoholinių gėrimų, tačiau sugebėjo pats eiti. Ji nuėjo namo, o D. Š. su M. L. pasiliko prie namo lauke parūkyti. Einant namo, įtartinų asmenų nepastebėjo, niekas jų nekalbino, nesikabinėjo. 2023 m. vasario 11 d., apie 12.00 val. M. L. jai paskambino ir pasakė, kad tą naktį jį kažkas sumušė. Kas tai galėjo padaryti nežino, nieko neįtaria (t. 1, b. l. 40-42).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. Š. parodė, kad 2023 m. vasario 10 d., apie 21.00 val. atėjo į „(duomenys neskelbtini),“ (duomenys neskelbtini), pažiūrėti krepšinio, praleisti laiką. Minėtame (duomenys neskelbtini) dirba jo mergina L. T. Viduje taip pat sutiko pažįstamą M. L.. Su M. L. dviese per televizorių žiūrėjo krepšinį, daugiau prie jų nieko nebuvo, niekas nebendravo. Po varžybų nuėjo prie baro toliau vartoti alkoholinių gėrimų. Su jais kartais pabendraudavo L. T.. 2023 m. vasario 11 d., apie 01.00 val. jis, M. L. ir L. T. išėjo iš (duomenys neskelbtini), viduje daugiau klientų nebuvo. Kol buvo viduje, M. L. su niekuo nekonfliktavo, niekas nesikabinėjo. Trise nuėjo prie jo namų, adresu (duomenys neskelbtini). L. T. nuėjo namo, o jis su M. L. pasiliko prie namo. Po keletos minučių nuėjo namo, o M. pasiliko lauke parūkyti. Po maždaug 15 min. būdamas savo buto balkone, lauke išgirdo lyg ir M. balsą, kažką kalbėjo (neatsimena ką tiksliai), kitų balsų negirdėjo. Tačiau, kur tuo metu buvo M. L., nematė, buvo tamsu. Pagalbos šauksmų ar rėkavimų negirdėjo. 2023 m. vasario 11 d. iš L. T. sužinojo, kad tą naktį kažkas užpuolė M. L.. Kas tai galėjo padaryti nežino, nieko neįtaria (t. 1, b. l. 44-46).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. Š. parodė, kad 2023 m. vasario 11 d. naktį, tikslaus laiko neprisimena, kartu su L. P. buvo pas jo klasioką L. U. jo namuose (tikslaus adreso nežino). Bendravo, jokio alkoholio nevartojo. Užsinorėjo pavalgyti ir, kadangi jau jokia parduotuvė nedirbo, nutarė nueiti į degalinę „Circle K“, Karoliniškių mikrorajone. Jiems einant link degalinės, prie jų priėjo jam nepažįstamas vyriškis. Jis kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti, galimai buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Ar ant vyriškio buvo kokie sužalojimai, nepastebėjo. Buvo jau tamsus paros metas, blogas apšvietimas. Vyriškis priėjo prie L. ir paprašė cigaretės. L. atsakė, kad nerūko ir cigaretės neturi. Jie apsisuko ir ėjo toliau. Vyriškis jiems kažką dar sušuko. Iš pradžių nekreipė dėmesio ir ėjo toliau. Pastebėjo, kad vyriškis eina jiems iš paskos ir kažką toliau rėkauja. Ką tiksliai vyriškis sakė, negirdėjo, nes buvo gan toli. Vyriškis vis ėjo ir ėjo link jų. L. atsisuko ir pamatė, kad vyriškis jau bėga link jų su kumščiais. Jie irgi atsisuko. L. sustojo. Iš vyriškio elgesio galima buvo suprasti, kad jis žada juos sumušti. L. buvo arčiausiai vyriškio, todėl, matyt, nenorėdamas gauti nuo nepažįstamo vyriškio, bei gindamas ne tik save bet ir juos, su kumščiu trenkė vyriškiui vieną kartą į žandikaulio sritį. Vyriškis iš karto nukrito ant šaligatvio. Tiksliai pamena, kad vyriškis griuvo ant nugaros. Vyriškis buvo be sąmonės ir jam iš nosies pasipylė kraujas. Pabandė jį atgaivinti. Vyriškis atsimerkė. Jie jį pakėlė. Pradėjo jį kalbinti. Klausė iš kur ėjo, kur jis gyvena. Jis pasiūlė palydėti vyriškį namo, bet L. pasakė, kad geriau reikia iškviesti jam greitąją. Kadangi L. telefonas buvo išsikrovęs, jis paėmė L. telefoną ir iškvietė medikus. Palaukė greitosios, kol šiai atvykus, medikai vyriškį išvežė į ligoninę (t. 1, b. l. 49-52).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės 2023 m. vasario 11 d. duomenų išrašo matyti, kad 2023 m. vasario 11 d., 05.01 val. gautas Lazdynų Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytojos pranešimas, kad 2023 m. vasario 11 d., apie 02.15 val. greitoji medicinos pagalba pristatė M. L., kuriam buvo diagnozuota kairio antakio žaizda, nukreiptas dėl akiduobės lūžio į Žalgirio kliniką. Paaiškino, kad 2023 m. vasario 11 d., 01.50 val. L. Asanavičiūtės g. 29A, sumušė nepažįstami. Taip pat gauta informacija, kad 2023 m. vasario 11 d., apie 11.30 val. į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikas, adresu Žalgirio g. 117, Vilnius, kreipėsi M. L. bei nurodė, kad 2023 m. vasario 11 d. nakties metu, Karoliniškių mikrorajone, Vilniuje, jį sumušė jam nepažįstami asmenys. Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikose jam diagnozuotas skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis (t. 1, b. l. 7).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. J. 2023 m. vasario 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vieta atlikta nebuvo, kadangi pats pranešėjas jos nežino. Taip pat buvo nuvykta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur nustatyta, kad greitąją medicinos pagalbą kvietė L. (iš žodžių), kuris nurodė, kad nakties metu pamatė ant šaligatvio gulinį vaikiną, kuriam iškvietė medikus, kad pastarąjį apžiūrėtų. Jokių kitų pašalinių asmenų prie vaikino nematė, jokių daiktų ar grumtynių pėdsakų taip pat (t. 1, b. l. 13).
AB „Kardiolita“ Kardiolitos klinikos 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros, serija KKV Nr. (duomenys neskelbtini), kopijoje nurodyta, kad M. L. už gydytojo neurologo konsultaciją sumokėjo 73 Eur, už gydytojo oftalmologo konsultacija sumokėjo 73 Eur, iš viso 146 Eur (t. 1, b. l. 33).
BENU vaistinės 2023 m. vasario 12 d. kasos kvite nurodyta, kad už vaistus sumokėta 11,49 Eur (t. 1, b. l. 33).
AB „Kardiolita“ Kardiolitos klinikos 2023 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitos faktūros, serija KKV Nr. (duomenys neskelbtini), kopijoje nurodyta, kad M. L. už gydytojo neurologo pakartotinę konsultaciją sumokėjo 50 Eur (t. 1, b. l. 34).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. vasario 13 d. specialisto išvadoje Nr. G 503/2023 (01) nurodyta, kad M. L. nustatomi sužalojimai: muštinė kairiojo antakio žaizda, su masyvia aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, kairės akiduobės medialinės sienelės lūžis, kairio nosikaulio lūžis su nežymia impresija, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2023 m. vasario 11 d.). Sužalojimai: veido sumušimas, pasireiškęs muštine kairiojo antakio žaizda, su masyvia aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, kairės akiduobės medialinės sienelės ir kairio nosikaulio lūžiais, padaryti vienu trauminiu poveikiu, kuris visumoje būdingas smūgio sudavimui, - šie sužalojimai, dėl veido kaulų lūžių vertinami nesunkius sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų. Poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir dešinėje blauzdoje – visumoje ir atskirtai, vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymą. Visų sužalojimų padarymas, tiek visumoje, tiek atskirai sukėlė fizinį skausmą. VšĮ Vilniaus Universiteto Žalgirio klinikose diagnozuotas skruostikaulio lūžis nepatvirtintas medicininių tyrimų metu, todėl domėn neimamas ir nevertinamas. Identifikuoti sužalojimus padariusį daiktą negalima, nes šiuo atveju sužalojimuose neišliko žalojantį daiktą identifikuojantys požymiai. M. L. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti: tiriamąjį sugriebus už dešinio žasto nugarinio paviršiaus užpuoliko pirštais, užpuolikui įspyrus į dešinį dilbį ir kumščiu sudavus smūgį į veido kairę pusę. M. L. nustatyti sužalojimai nėra būdingi sužalojimams, padaromiems tiriamajam nugriuvus ar nukritus (t. 1, b. l. 61-64).
Įvykio vietos, esančios adresu L. Asanavičiūtės g., Vilnius, 2023 m. vasario 15 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas įvykio vieta ant šaligatvio, esančio L. Asanavičiūtės g., Vilnius, netoli (duomenys neskelbtini) sankryžos. Žiūrint į (duomenys neskelbtini) gatvę, kairėje pusėje yra daugiabutis namas (duomenys neskelbtini), o dešinėje pusėje važiuojamoji kelio dalis, už jo daugiaaukštis pastatas pažymėtas Laivės pr. 36. Šaligatvis grįstas trinkelėmis, šalia jo apželdinta žolė, medžiai. Ant Laisvės pr. 36 pastato yra vaizdo stebėjimo kamera. Taip pat vaizdo stebėjimo kamera yra toliau nuo įvykio vietos (L. Asanavičiūtės gatvėje ant stulpo prie sankryžos ties nusukimu nuo Laisvės pr. link L. Asanavičiūtės g.). Nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų nerasta. Pridėta fotolentelė (t. b. l. 65- 66, 67-68).
Vaizdo įrašų 2023 m. vasario 21 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateiktas vaizdo įrašas. Įraše matosi lauko erdvė, kurios viduryje išilgai yra asfaltuotas kelias, abiejuose šonuose šaligatviai. Dešinėje pusėje už šaligatvio yra pastatas. Kelio gale yra T formos sankryža. Įrašo laikotarpis 2023 m. vasario 11 d. nuo 01:00 val. iki 01:50 val. Nakties metas, gatvę apšviečia žibintai. Įrašo metu keliu pravažiuoja automobiliai, šaligatviu praeina žmonės. 01.38 val. kairėje pusėje esančiu šaligatviu link kameros pusės svirduliuodamas ateina asmuo, apsirengęs tamsios spalvos striuke, mėlynos spalvos kelnėmis, veido bruožai neįžiūrimi, filmuojama iš toliau. Asmuo nueina už kameros ribų. 01.41 val. nuo kameros pusės tolyn kairiuoju šaligatviu eina trys asmenys, tamsiai apsirengę, veido bruožai neįžiūrimi. Vidurinis atsisukęs kažką sako, toliau visi trys nueina šaligatviu tolyn. Tada 01.41 val. pasirodo prieš tai minėtas svirduliuojantis asmuo, kuris eina link tu trijų asmenų. Būdamas netoli jų, pribėga prie tų asmenų ir po sekundės krenta ant žemės, tačiau dėl ko, nesimato, kadangi filmuojama iš toli, vaizdas neryškus, taip pat vaizdą užstoja medžiai ir stulpas. Minėti asmenys stovi prie gulinčio, kas vyksta detaliau, sunku įžiūrėti. 01.50 val. įrašas baigiasi (t. 1, b. l. 73-74).
Vaizdo įrašų 2023 m. vasario 22 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ pateikti penkių skirtingų lauko vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Įrašų laikotarpis 2023 m. vasario 11 d. nuo 01.35 val. iki 01.45 val. Įraše „IP Camera12_Karoliniskes_Karoliniskes_20230211013500_20230211014459_-1.avi“ matosi lauko erdvė, kurio dešinėje pusėje yra pastato siena, kairiau jo šaligatvis, už jo sustatyti automobiliai. Taip pat tolumoje matosi daugiaaukščiai namai. Vaizdas nespalvotas, tamsus paros metas. 01.40 val. tolumoje už automobilių eina asmuo, toliau minėsiu kaip Nr. 1 (veido bruožai, rūbai neįžiūrimi, nes filmuojama iš toli). Už kameros ribų pasirodo trys asmenys (taip pat veido bruožai, rūbai neįžiūrimi). Nr. 1 sustoja prie tų trijų asmenų. Du iš jų paeina toliau, o vienas jų atsisuka į Nr. 1, prieina prie jo, yra arti vienas kito, vieną akimirką susiliečia, tačiau kas konkrečiai vyksta sunku įžiūrėti. Tada trečiasis asmuo grįžta prie tų dviejų ir nueina už kameros ribų, o Nr. 1 stovi ir nueina ta pačia kryptimi kaip ir tie trys asmenys. Peržiūrėjus kitus įrašus reikšmingos informacijos tyrimui neužfiksuota (t. 1, b. l. 76-77).
M. L. 2023 m. vasario 11 d. savanoriškai pateiktų daiktų apžiūros 2023 m. gegužės 2 d. protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2023 m. vasario 11 d. Savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu M. L. pateikti drabužiai. Apžiūrimi pateikti šviesios spalvos džinsai „Sinsay“ firmos. Džinsinės kelnės yra šviesiai mėlynos spalvos su patrynimais priekyje ir gale. Kelnių juosmens linija yra ant gumos. Priekyje užrišama yra baltos spalvos raišteliais. Kelnių šonuose yra kišenės. Kelnių apačia su gumytėmis. Kelnių priekyje yra matomos raudonos spalvos dėmės. Kitoje kelnių pusėje, viršuje yra dvi kišenės. Apžiūrimas mėlynos spalvos „Calvin Klein“ megztinis. Megztinis yra sportinio tipo su kapišonu. Priekyje yra didelė kišenė. Priekyje krūtinės srityje matoma raudonos spalvos dėmė, panaši į kraujo. Apžiūrima juodos spalvos striukė „Technology“. Striukė yra su oranžinės spalvos ornamentais, su kapišonu. Striukės priekyje matomos raudonos spalvos dėmės bei purvo. Pridėta fotolentelė (t. 1, b. l. 78-80, 83-88).
Iš 2023 m. balandžio 3 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ 2023 m. vasario 11 d. M. L. suteikė šias medicinines paslaugas: skubiosios medicinos gydytojo išplėstinė paslauga, radiologo ir kompiuterinės tomografijos paslaugas. VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinika“ 2023 m. vasario 11 d. M. L. suteikė veido ir žandikaulio chirurgo paslaugas, 2023 m. vasario 15 d. burnos chirurgo paslaugas. VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ 2023 m. vasario 15 d. M. L. suteikė neurologo paslaugas. Bendra suma už įstaigų suteiktas medicinines paslaugas – 195,66 Eur (t. 1, b. l. 94).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. P. 2023 m. vasario 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad peržiūrėjus įvykio vietoje ir greta esančių vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, papildomai dėl aplinkybių patikslinimo iškviestas pranešėjas L. P., kuris paaiškino, kad įvykio metu buvo su L. U. ir D. Š. L. U. paaiškino, kad prie jų priėjo nepažįstamas vyras, kurio paprašė parūkyti, tačiau jam nedavus tarpusavyje apsižodžiavo. Visi trys vaikinai nuėjo toliau, bet nepažįstamas vyras pribėjo prie jų ir L. U. rankos kumščiu sudavė į veidą tam nepažįstamam vyrui, ko pasekoje jis griuvo ant žemės. Tada L. U. iš L. P. telefono iškvietė greitąją pagalbą. M. L. specialisto išvada nustatytas veido sumušimas pasireiškęs muštine kairiojo antakio žaizda, kairės akiduobės medialinės sienelės ir kairiojo nosikailio lūžiu padaryti vienu trauminiu poveikiu, kuris būdingas smūgio sudavimui (t. 1, b. l. 99-101).
Iš UAB „Swedbank“ mokėjimo kvito matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 17 d. A. U. atliko 195,66 Eur mokėjimą Valstybiniai ligonių kasai už L. U. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo (t. 1, b. l. 175).
Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. U. nuo 2023 m. rugpjūčio 27 d. vykdo individualią veiklą – (duomenys neskelbtini) veikla (t. 2, b. l. 30).
Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškime dėl civilinio ieškinio atsisakymo nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad Privalomajam sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo atlyginta 195,66 Eur turtinė žala, Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisako civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje Nr. 1-206-1170/2023 (t. 2, b. l. 35-37).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šio nusikaltimo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, konstatuoja, kad kaltinamasis L. U. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2023 m. vasario 11 d., apie 01.40 val., Vilniuje, L. Asanavičiūtės gatvėje, netoli (duomenys neskelbtini), esančios sankryžos, nukentėjusiajam M. L. sudavė vieną smūgį į veidą, ko pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šią teismo išvadą patvirtina tiek paties kaltinamojo bylos nagrinėjimo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu pateikti parodymai, tiek kitų proceso dalyvių parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.
Kaltinamasis L. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo, kad bylai aktualiu laikotarpiu ir vietoje jis nukentėjusiajam M. L. su kumščiu trenkė į veidą, po ko šis nukrito ant šaligatvio (t. 1, b. l. 115-118, 138-140, 177-180, t. 2, b. l. 25-29). Pastarojo viso baudžiamojo proceso metu išsakytą poziciją dėl nukentėjusiajam suduoto smūgio į veido sritį taip pat patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojais apklausti ir kartu su kaltinamuoju įvykio metu buvę D. Š. ir L. P.. Pastarieji nurodė, kad 2023 m. vasario 11 d. vakare jie nusprendė nueiti į netoliese esančią „Cirkle K“ degalinę. Einant link degalinės, jie sutiko neblaivų nukentėjusįjį M. L., kuriam vėliau pribėgus prie jų, kaltinamasis L. U. kumščiu trenkėį veidą, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant šaligatvio (t. 2, b. l. 6-10). Pabrėžtina, jog pirmiau aptarti ir tarpusavyje sutampantys proceso dalyvių parodymai neprieštarauja ir ikiteisminio tyrimo metu iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ gauto ir bylos nagrinėjimo teisme peržiūrėto vaizdo įrašo turiniui. Negalima nesutikti su tuo, kad minėtame vaizdo įraše nėra aiškiai užfiksuotas kaltinamojo nukentėjusiajam suduoto smūgio momentas, tačiau sugretinus kaltinamojo L. U. ir nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus su aptariamo vaizdo įrašo turiniu, teismas neturi pagrindo abejoti, jog būtent kaltinamasis L. U. jam inkriminuotu laiku ir vietoje smūgiavo nukentėjusiajam M. L.. Bylos nagrinėjimo teisme metu peržiūrėjus aptariamą ir ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 21 d. apžiūrėtą vaizdo įrašą, nukentėjusysis M. L. vaizdinėje medžiagoje pasirodžiusį ir svirduliuojantį asmenį atpažino būtent kaip save (t. 2, b. l. 25-29). Be kita ko, kaltinamasis L. U. šioje vaizdinėje medžiagoje pavaizduotą asmenį, apsirengusį žalsvos spalvos striukę, bei esantį dar dviejų asmenų apsuptyje, taip pat atpažino kaip save. Iš aptariamo vaizdo įrašo turinio matyti, kad svirduliuojantis asmuo (nukentėjusysis M. L.) prisiartino prie trijų asmenų kompanijos, kurios viduryje žalsva spalva apsirengęs asmuo buvo arčiausiai prisiartinusiojo (L. U.), ir staiga nukentėjusysis nukrito ant šaligatvio (t. 2, b. l. 25-29). Sugretinti pirmiau aptarti kaltinamojo ir kartu su juo buvusių D. Š. ir L. P. parodymai su byloje esančia vaizdine medžiaga, nesuteikia teismui pagrindo abejoti, kad būtent kaltinamasis L. U. 2023 m. vasario 11 d., apie 01.40 val., Vilniuje, L. Asanavičiūtės gatvėje, netoli (duomenys neskelbtini) namo, esančios sankryžos, nukentėjusiajam M. L. sudavė vieną smūgį į veidą.
Anksčiau teismo aptartų įrodymų kontekste teismas konstatuoja ir tai, jog būtent dėl kaltinamojo L. U. nukentėjusiojo M. L. atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų, o būtent – į veido sritį suduoto vieno smūgio, nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine kairiojo antakio žaizda, su masyvia aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, kairės akiduobės medialinės sienelės lūžiu, kairio nosikaulio lūžiu su nežymia impresija, dėl ko nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Šiuos kaltinamajam L. U. inkriminuoto nusikaltimo sukeltus pavojingus padarinius patvirtino tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiojo medicininį patikrinimą atlikusio specialisto J. P. pateikti paaiškinimai, tiek šio asmens parengta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. vasario 13 d. specialisto išvada Nr. G 503/2023 (01) (t. 1, b. l. 61-64). Jų nepaneigia ir nukentėjusiojo M. L. viso baudžiamojo proceso metu pateikti paaiškinimai apie jo iš karto po 2023 m. vasario 11 d. įvykių įvykusį hospitalizavimą bei jam taikyto gydymo trukmę (t. 1, b. l. 16-19, 20-21, 24-26, 29-32, 177-180, t. 2, b. l. 25-29), bei paties kaltinamojo L. U. ir kartu su juo buvusių asmenų parodymai apie po kaltinamojo nukentėjusiajam suduoto smūgio iš karto pastarajam atsiradusius padarinius – asmens kritimą ant žemės, kraujavimą iš nosies bei veido ir nukentėjusiojo perdavimą medikams (t. 2, b. l. 6- 10).
Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis apeliavo į tai, kad jo nukentėjusiajam M. L. suduotas smūgis negalėjo sukelti visų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtyje išvardintų pavojingų padarinių, o būtent - muštinės kairiojo antakio žaizdos, tačiau teismas, sugretinęs kaltinamojo ir kartu su juo buvusių asmenų parodymus su kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teismo bylos nagrinėjimo teisme metu įrodymais pripažinta medžiaga, neturi pagrindo pritarti šiai kaltinamojo išsakytai pozicijai.
Po 2023 m. vasario 11 d. įvykių atlikus nukentėjusiojo M. L. sveikatos būklės įvertinimą, pastarajam buvo konstatuoti šie sužalojimai: muštinė kairiojo antakio žaizda, su masyvia aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, kairės akiduobės medialinės sienelės lūžis, kairio nosikaulio lūžis su nežymia impresija, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2023 m. vasario 11 d.). Sužalojimai: veido sumušimas, pasireiškęs muštine kairiojo antakio žaizda, su masyvia aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, kairės akiduobės medialinės sienelės ir kairio nosikaulio lūžiais, padaryti vienu trauminiu poveikiu, kuris visumoje būdingas smūgio sudavimui, - šie sužalojimai, dėl veido kaulų lūžių vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. vasario 13 d. specialisto išvada Nr. G 503/2023 (01)) (t. 1, b. l. 61-64). Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas pirmiau aptartą specialisto išvadą parengęs specialistas J. P., paklaustas apie nukentėjusiajam konstatuotą antakio sužeidimą, neatmetė galimybės, kad tas sužalojimas galėjo atsirasti ir anksčiau, tačiau kartu detalizavo, kad esant tokiam sužalojimų pobūdžiui, aptariamas ir nukentėjusiajam antakio srityje padarytas sužalojimas galėjo atsirasti ir bylai aktualiu laikotarpiu. Pastebėtina, kad nepaisant šių išsakytų nuogąstavimų, įvertinęs visus bylai aktualiu laikotarpiu atlikto nukentėjusiojo sveikatos patikrinimui svarbias aplinkybes, specialistas patvirtino visus pastarajam konstatuotus sužalojimus, kurie padaryti vienu trauminiu poveikiu, įskaitant ir sumušimą kairiajame antakyje.
Minėtų specialisto pateiktų paaiškinimų kontekste teismas neturi pagrindo sutikti su kaltinamojo L. U. bylos nagrinėjimo teisme metu išsakyta įvykių versija apie jo veiksmų įtakos nukentėjusiojo antakio sužalojimui stoką, kadangi ją paneigia ne tik pirmiau aptarti specialisto J. P. teisiamojo posėdžio metu išsakyti paaiškinimai, bet ir kiti teismo įrodymais pripažinti baudžiamosios bylos duomenys.
Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas nukentėjusysis M. L. nuosekliai teigė, jog jokių sužalojimų ant veido iki 2023 m. vasario 11 d. įvykių jis tikrai neturėjo (t. 1, b. l. 177-180). Faktą, kad nukentėjusiajam iki bylai aktualaus laikotarpio jokie sužalojimai veido srityje nebuvo padaryti, patvirtino ir su juo 2023 m. vasario 11 d. vakare laiką leidę – D. Š. ir L. T., kurie nurodė, kad nepaisant tos aplinkybės, kad 2023 m. vasario 11 d. vakare praleido pakankamai nemažą laiko tarpą su nukentėjusiuoju, tačiau ant jo veido jokių sužalojimų nebuvo pastabėję (t. 2, b. l. 6-10). Teismas pagrindo netikėti šiais proceso dalyvių parodymais neturi pagrindo, kadangi jie ne tik neprieštarauja ir tarpusavyje sutampa, bet ir atitinka pirmiau aptartos ir specialisto J. P. 2023 m. vasario 13 d. pateiktos specialisto išvados turinį. Juo labiau, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo M. L. parodymais ir dėl tos aplinkybės, kad pastarasis, apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu apie jo patirtų sužalojimų pobūdį, neneigė, kad specialisto išvadoje aptarti sužalojimai, nesusiję su juo veido sritimi, o būtent – atsiradę dilbyje ir blauzdoje, jam buvo padaryti dar iki 2023 m. vasario 11 d., tikėtina tuo metu, kai jis žaidė krepšinį. Ši nukentėjusiojo aptarta pozicija nesuteikia pagrindo teismui įžvelgti pastarojo veiksmuose norą apkalbėti kaltinamąjį ar bet kokiu būdu pasunkinti pastarojo teisinę padėtį, o tik sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl nukentėjusiojo pateiktų parodymų patikimumo.
Prieš tai aptartų ir tarpusavyje sutampančių parodymų visumoje pabrėžtina, jog nors bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas kartu su kaltinamuoju įvykio metu buvęs L. P. pateikė iš esmės analogiškus kaltinamajam parodymus, o būtent tai, kad dar iki smūgio sudavimo nukentėjusiojo veide matėsi sumušimai, tačiau teismas šioje apimtyje pastarojo pateiktus parodymus vertina kritiškai. Visų pirmą, tokia teismo išvada yra sąlygojama pastarojo parodymų neatitikimo jau teismo aptartiems, išanalizuotiems ir tarpusavyje sutampantiems įrodymams. Visų antra, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, liudytojo L. P. parodymai viso baudžiamojo proceso metu nepasižymėjo nuoseklumu. Pastarasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis 2023 m. vasario 11 d. vienas surado nukentėjusįjį, kuris jau buvo sumuštas. Tuo tarpu apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu, liudytojas iš esmės teikė analogiškus kaltinamojo L. U. parodymams paaiškinimus, kuriuose apeliavo į tai, kad nukentėjusiajam smūgį sudavė būtent kaltinamasis L. U., tačiau jis tokiu būdu gynėsi ir nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai nevisi buvo nulemti būtent kaltinamojo veiksmų. Paklaustas apie priežastys, sąlygojusias jo baudžiamojo proceso metu pateiktų parodymų kaitą, pastarasis nurodė, kad pirminius savo parodymus pateikė, siekdamas, kad niekam iš jo draugų neatsirastų jokie neigiami padariniai, o vėliau ikiteisminio tyrimo metu jam policijos pareigūnai darė spaudimą, dėl kurio jis vėliau buvo atvykęs į policijos įstaigą ir pateikė naują paaiškinimą. Negalima nesutikti su tuo, kad pastarasis ikiteisminio tyrimo metu buvo atvykęs į policijos įstaigą ir policijos pareigūnui A. P. pateikė paaiškinimą apie kaltinamojo suduotą smūgį M. L. (t. 1, b. l. 99-101), tačiau kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė su liudytoju bendravęs ir jo pirmąją apklausą atlikęs policijos pareigūnas A. P. joks spaudimas pastarajam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo daromas (t. 2, b. l. 25-29). Juo labiau, kaip matyti iš liudytojo L. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikto paaiškinimo (t. 1, b. l. 99-101), jame jokie duomenys apie ankstesnius nukentėjusiojo sužalojimus nebuvo nurodyti. Akivaizdu, kad ši pastarojo išsakyta įvykių versija buvo nurodyta tik bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl, įvertinus liudytojo L. P. teikiamų parodymų kaitos tendenciją, taip pat jo pateiktų parodymų motyvus – siekį, kad jo draugams nekiltų neigiami padariniai, pastarojo bylos nagrinėjimo teisme metu išsakyti teiginiai apie nukentėjusiojo M. L. sužalojimų atsiradimo ankstesnį laikotarpį, laikytini nepatikimais ir teismas jais vadovautis priimant sprendimą neturi jokio pagrindo.
Taigi, įvertinus pirmiau aptartus įrodymus, juos sugretinus ir sujungus į vientisą įrodymų grandinę, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis L. U. 2023 m. vasario 13 d. smūgiuodamas nukentėjusiajam į veidą, pastarajam nepadarė muštinės kairiojo antakio žaizdos. Nuoseklūs nukentėjusiojo M. L. parodymai, juos atitinkantys liudytojų D. Š. bei L. T. parodymai, galiausiai, ir 2023 m. vasario 13 d. specialisto išvada bei ją patvirtinantys specialisto teisiamojo posėdžio metu išsakyti paaiškinimai, neginčijamai patvirtina, kad dėl kaltinamojo L. U. atliktų nusikalstamų veiksmų – vieno smūgio į nukentėjusiojo veidą, pastarajam buvo sukelti kaltinamojo ginčijami bei jam inkriminuoti pavojingi padariniai – muštinė kairiojo antakio žaizda.
Kita vertus, aptariant kaltinamojo L. U. nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mąstą, pabrėžtina, jog teismas neturi pagrindo nesutikti su nukentėjusiojo M. L. bylos nagrinėjimo teisme metu išsakyta pozicija dėl iki 2023 m. vasario 11 d. įvykių jo patirto susižalojimo dilbio ir blauzdos srityje. Šį teismo įsitikinimą patvirtina ne tik pirmiau nurodyti ir teismo nuosekliais pripažinti nukentėjusiojo viso proceso metu pateikti parodymai, bet ir pirmiau aptartas 2023 m. vasario 13 d. specialisto išvados turinys, iš kurio matyti, kad nurodyti nukentėjusiojo M. L. patirti sužalojimai dilbio ir blauzdos srityje buvo nulemti visiškai kito trauminio poveikio, nei sužalojimai padaryti veido srityje (t. 1, b. l. 64-66). Juo labiau, ir pats bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas minėtą specialisto išvadą parengęs specialistas J. P., neneigė, kad nukentėjusiajam ne veido srityje konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti anksčiau nei 2023 m. vasario 11 d. (t. 2, b. l. 6-10).
Atsižvelgiant į šiuos įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, teismas tikslina kaltinamajam L. U. inkriminuotos ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, iš jos turinio pašalindamas nukentėjusiajam M. L. padarytus sužalojimus dilbio ir blauzdos srityje. Kartu teismas pabrėžia, kad minėtas kaltinimo turinio patikslinimas įtakos kaltinamojo L. U. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 1 dalį neturi.
Be visų pirmiau aptartų ir kaltinamajam L. U. inkriminuotų faktinių aplinkybių, pastarasis yra kaltinamas ir tuo, kad nukentėjusiajam fizinį smurtą panaudojo jų tarpusavio žodinio konflikto metu.
Teismas pirmiau aptartų ir baudžiamojo proceso metu surinktų bei įrodymais pripažintų duomenų kontekste neturi pagrindo pripažinti, kad kaltinamojo L. U. nukentėjusiajam M. L. suduotas smūgis įvyko pastarųjų žodinio konflikto metu. Bylai aktualiu laiku ir vietoje buvę asmenys – kaltinamasis L. U., liudytojai D. Š. ir L. P. viso baudžiamojo proceso metu neminėjo, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo įvykęs koks nors žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis L. U. panaudojo fizinį smurtą M. L. atžvilgiu. Šios aplinkybės nenurodė ir pats nukentėjusysis M. L.. Priešingai, kaltinamasis L. U., taip pat kartu su juo buvę D. Š. ir L. P. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad po pirmojo kontakto su nukentėjusiuoju, šis jiems nueinant pradėjo kažką šūkauti, tačiau jie jam nieko neatsakė. Akivaizdu, kad toks asmenų elgesys nėra priskirtinas abipusio bendravimo kategorijai, juo labiau, žodinio konflikto kategorijai, todėl pirmiau aptarta aplinkybė taip pat šalintina iš kaltinamajam L. U. inkriminuotos ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, kas kartotinai pabrėžtina, įtakos kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 1 dalį neturi.
Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis L. U. neginčijo, kad nukentėjusiajam M. L. sudavė vieną smūgį į veidą, tačiau pastarojo teigimu, jis tokius veiksmus atliko gindamasis nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi. Tai reiškia, kad jis veikė, esant būtinosios ginties sąlygomis.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tik tokiu atveju, kai jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568-139/2015; Nr. 2K-9-719/2018; Nr. 2K-221-511/2018 ir kt.).
Siekiant įvertinti kaltinamojo L. U. viso baudžiamojo proceso metu išsakytos pozicijos dėl jo atliktų veiksmų priskirtinumo būtinosios ginties sąlygoms pagrįstumą, pirmiausia yra būtina aptarti kaltinamojo bendravimo su nukentėjusiuoju bylai aktualiu laikotarpiu dinamiką, taip pat kaltinamojo ir kartu juo buvusių asmenų viso proceso metu pateiktų parodymų pobūdį bei byloje surinktų ir teismo įrodymais pripažinti duomenų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad 2023 m. vasario 11 d., nakties metu – apie 01.40 val., nukentėjusysis M. L., prieš tai pavartojęs nemažą kiekį alkoholio ir būdamas apsvaigęs, L. Asanavičiūtės gatvėje judėjo link savo namų (nukentėjusiojo M. L. ir kartu su juo buvusių D. Š. ir L. T. parodymai). Kaip bylos nagrinėjimo teisme metu ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė kaltinamasis, taip pat kartu su juo buvę D. Š. ir L. P., nukentėjusysis M. L. netoli kaltinamajam inkriminuotos vietos sutiko pastarąjį ir kartu su juo buvusius D. Š. bei L. P.. Tiek kaltinamasis L. U., tiek liudytojas D. Š. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad pirmąjį kontaktą su nukentėjusiuoju užmezgė būtent kaltinamasis L. U., paprašydamas jo cigaretės.
Nepaneigtina ta aplinkybė, kad viso baudžiamojo proceso metu tiek kaltinamasis, tiek kartu su juo buvę asmenys teikė iš esmės skirtingus parodymus apie nukentėjusiojo reakciją pirmojo kontakto su kaltinamuoju ir su juo buvusiais asmenimis metu, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-123-697/2021).
Teismas, aptartos teismų praktikos kontekste įvertinęs kaltinamojo L. U., kartu su juo buvusio ir vėliau liudytoju apklausto D. Š. parodymus, taip pat jų kaitą viso baudžiamojo proceso metu, galiausiai ir liudytojų D. Š. ir L. T. parodymus apie nukentėjusiojo bendravimą būnant neblaiviam, neturi pagrindo pripažinti, kad nukentėjusysis M. L., pirmą kartą užkalbintas kaltinamojo, elgėsi agresyviai.
Nors ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis L. U. apeliavo į tai, kad jų užkalbintas nukentėjusysis elgėsi neadekvačiai, keikėsi necenzūriniais žodžiais (t. 1, b. l. 115-118, 138-140), tačiau dėl minėtos aplinkybės paklaustas jau bylos nagrinėjimo teisme metu pastarasis nurodė, kad nukentėjusysis M. L., paklaustas apie cigaretę, tvirtai atsakė, kad jos neturi, tačiau nebuvo nusiteikęs agresyviai ir neatrodė neadekvatus (t. 1, b. l. 177-180, t. 2, b. l. 25-29). Pabrėžtina ir tai, jog nors bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas D. Š. nurodė, kad nukentėjusysis, paklaustas apie cigaretę, atsakė agresyviai, tačiau vėliau detalizavo, kad pastarasis jiems nepasirodė neadekvatus, elgėsi ramiai, o tik jiems išsiskirsčius pradėjo kažką rėkauti (t. 2, b. l. 6-10). Juo labiau, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti kartu su M. L. 2023 m. vasario 11 d. laiką leidę D. Š. ir L. T. nurodė, kad pastarasis tą vakarą elgėsi kaip įprastai – buvo draugiškas, bendraujantis, o net jam pavartojus alkoholio, jis niekada nesielgia agresyviai (t. 2, b. l. 6-10). Taigi, visi pirmiau aptarti įrodymai, sugretinti ir sujungti į vientisą įrodymų grandinę, nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad nukentėjusysis M. L., užkalbintas kaltinamojo L. U., elgėsi kaltinamojo ir kartu su juo buvusių asmenų atžvilgiu agresyviai. Priešingai, kaip matyti iš pirmiau aptartų įrodymų visumos, pastarasis jiems atsakė, kad cigaretės neturi ir jie išsiskirstė.
Iš baudžiamojoje byloje esančių, teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtų bei ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 21 – 22 d. apžiūros protokoluose užfiksuotų vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, kad kaltinamajam ir kartu su juo buvusiems asmenims išsiskirsčius su nukentėjusiuoju M. L., pastarasis, apsisuko, paspartino žingsnį ir vėliau bėgo link kaltinamojo L. U., po ko staiga nukrito (t. 1, b. l. 73-74). Šios aplinkybės, o būtent – nukentėjusiojo M. L. bėgimo kaltinamojo ir jo draugų atžvilgiu, neneigė ir bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas kaltinamasis L. U. ir kartu su juo buvę bei liudytojais apklausti D. Š. ir L. P. (t. 1, b. l. 177-180, t. 2, b. l. 6-10). Kita vertus, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad nukentėjusysis šiuos veiksmus atliko, kaip tą nurodė kaltinamasis L. U., būdamas iškėlęs kumštį.
Nors bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas kaltinamasis L. U. apeliavo į tai, kad nukentėjusysis M. L. link jo artinosi iškėlęs kumštį, tačiau kaip matyti iš pastarojo viso baudžiamojo proceso metu pateiktų parodymų turinio, šiuo aspektu duodamas parodymus, jis nebuvo nuoseklus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, šios aplinkybės kaltinamasis nenurodė. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas net du kartus, nurodė tik tai, kad nukentėjusysis link jo ir jo draugų artinosi linguodamas, po ko prie jų pribėgo, o kaltinamasis pagalvojo, kad pastarasis gali išsitraukti kokį nors peilį ar kaip nors kitaip juos užpulti (t. 1, b. l. 115-118, 138-140). Akivaizdu, kad apie kumščio iškėlimo aplinkybę kaltinamasis L. U. ikiteisminio tyrimo metu nieko nenurodė ir patvirtino savo pirminius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose akcentavo tik peilio panaudojimo galimybę. Kaip buvo minėta pirmiau, šią aplinkybę pastarasis įgarsino tik apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu ir paantrindamas kartu su juo buvusiam bei liudytoju apklaustam D. Š. (t. 1, b. l. 177-180, t. 2, b. l. 25-29). Nepaneigtina ta aplinkybė, kad liudytoju apklaustas D. Š. viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad nukentėjusysis M. L. bylai aktualiu laikotarpiu link jų artinosi su abiejų rankų iškeltais kumščiais, tačiau, apart pastarojo pateiktų parodymų ir tik bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytos kaltinamojo pozicijos, šios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti byloje ištirti ir teismo įrodymais pripažinti duomenys. Iš jau teismo paminėtų ir bylos nagrinėjimo teisme metu peržiūrėtų vaizdo įrašų nesimato, kad nukentėjusysis M. L., artindamasis prie kaltinamojo ir jo draugų kompanijos, būtų iškėlęs kumščius. Priešingai, pastarasis dalį kelio link kaltinamojo judėjo, laikydamas rankas kišenėse, o jau paspartinęs žingsnį rankas išėmė iš kišenių, tačiau, kaip buvo minėta pirmiau, iš vaizdo įrašo nebuvo matyti, kad pastarasis būtų suspaudęs kumščius ar juos iškėlęs, kaip tą nurodė liudytojas D. Š. (t. 1, b. l. 73-74). Teismas pagrindo remtis liudytojo D. Š. parodymais apie nukentėjusiojo kumščių iškėlimo aplinkybę neturi ir dėl tos aplinkybės, kad pastarojo parodymai viso baudžiamojo proceso metu taip pat nebuvo nuoseklūs. D. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ne jis, o būtent kaltinamasis L. U. sustojo, apsisuko ir pamatė, kad nukentėjusysis artinasi prie jų iškėlęs kumščius (t. 1, b. l. 49-52). Vėliau bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas teigė, kad nukentėjusysis link jų bėgo suspaudęs kumščius, tačiau vėliau nurodė, kad jis kartu su kompanija nuo nukentėjusiojo ėjo į kitą pusę ir nematė ką šis darė (t. 2, b. l. 6-10). Analizuojant liudytojo D. Š. viso baudžiamojo proceso metu pateiktų parodymų turinį, pabrėžtina ir tai, jog jis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, priešingai byloje neginčijamai nustatytai aplinkybei, kad kontaktą su nukentėjusiuoju M. L. inicijavo būtent kaltinamasis, teigė, kad šis pats užkalbino kaltinamąjį L. U. ir iš jo reikalavo cigaretės (t. 1, b. l. 49-52). Juo labiau, kaip buvo jau aptarta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, liudytojas D. Š., apklaustas apie nukentėjusiojo elgesį pirmojo kontaktu su kaltinamuoju ir jo kompaniją metu, iš karto teigė, kad pastarasis elgėsi agresyviai, o vėliau jau akcentavo, kad pastarojo agresija buvo pastebima tik jiems visiems išsiskirsčius (t. 2, b. l. 6-10). Taigi, akivaizdu, kad viso baudžiamojo proceso metu liudytoju apklaustas D. Š. teikė iš esmės skirtingo turinio parodymus, todėl teismas pastarojo pateiktais paaiškinimais remiasi tik ta apimti, kuria jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo įrodymais pripažintus duomenis. Šiuo atveju, nesant jokiems kitiems nukentėjusiojo M. L. kumščių iškėlimo aplinkybę patvirtinantiems įrodymams, teismas neturi pagrindo pripažinti įrodyta šią liudytojo D. Š. nurodytą aplinkybę.
Taigi, iš pirmiau teismo aptartų įrodymų ir jų pagrindų nustatytų faktinių aplinkybių, neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis M. L. po pirmojo kontakto su kaltinamuoju L. U. ir jo kompanija, apsisuko bei ėjo link jų, vėliau paspartino žingsnį ir bėgo, o pribėgus, kaltinamasis jam sudavė vieną smūgį į veidą. Kita vertus, vien ši aplinkybė, o būtent nukentėjusiojo artinimasis prie kaltinamojo ir kartu su juo buvusių asmenų, nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad kaltinamojo L. U. nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas buvo nulemtas būtinosios ginties sąlygų.
Kaip buvo minėta pirmiau, būtinoji gintis tai pavojingo kėsinimosi atrėmimas padarant žalos tam, kuris kėsinasi. Tokia gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia pavartoti smurto, o smurtas pavartojamas netikėtai esant užpultam. Tam, kad asmens veiksmuose būtų galima konstatuoti būtinąją gintį, privalu nustatyti pavojingą, realų ir akivaizdų kėsinimąsi, nuo kurio nuteistasis būtų turėjęs teisė gintis.
Nagrinėjame atveju nepaneigtina ta aplinkybė, kad nukentėjusysis M. L. bylai aktualiu laikotarpiu ir vietoje buvo neblaivus, tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, šis faktas, priešingai kaltinamojo teismo posėdžio metu išsakytiems teiginiams apie neblaivių asmenų neprognozuotumą ir būtinybę imtis papildomų savisaugos priemonių, L. U. nuo kontakto su M. L. nesustabdė. Kaip buvo minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, kurioje buvo aptarta pirmojo proceso šalių tarpusavio kontakto aplinkybė, kaltinamasis L. U. pats, nepaisant nukentėjusiojo neblaivumo, inicijavo pastarųjų bendravimą. Juo labiau, kaltinamasis neginčijo, kad net nepradėjus bendrauti su nukentėjusiuoju M. L., matėsi, kad pastarasis yra akivaizdžiai neblaivus – jis eidamas, vingiavo, vos pastovėjo ant kojų. Tačiau nepaisant tos aplinkybės ir jau jo minėto nepasitikėjimo neblaiviais asmenimis, jis pats užmezgė kontaktą su nukentėjusiuoju. Vėliau teismo apklaustas apie priežastis, dėl kurių jis, neva nepasitikėdamas neblaiviais asmenimis, inicijavo bendravimą su nukentėjusiuoju M. L., kaltinamasis L. U. nurodė, kad jis nebuvo vienas – kartu su juo buvo dar du draugai, o ir nukentėjusysis M. L. neatrodė bauginančiai ir pirminio kontakto metu nesielgė agresyviai. Tuo tarpu, aptardamas antrąjį susidūrimą su nukentėjusiuoju M. L., kaltinamasis jau teigė, kad šiam prisiartinus jis jautė baimės jausmą tiek dėl savęs, tiek dėl savo draugų, kadangi nežinojo ko tikėtis iš neblaivaus asmens, galimai pastarasis galėjo jo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą, todėl jis nusprendė smūgiuoti pirmas (t. 1, b. l. 177-180).
Taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis, aptardamas jo bylai aktualiu laikotarpiu įvykusį bendravimą su nukentėjusiuoju, buvo nenuoseklus ir nurodė iš esmės prieštaringą santykį neblaivių asmenų atžvilgiu. Vienu atveju – kai joks priešingas teisei elgesys iš kaltinamojo pusės nebuvo užfiksuotas, kaltinamasis apeliavo į tai, jog neblaivaus nukentėjusiojo nebijojo, kadangi buvo ne vienas, o ir nukentėjusysis neatrodė bauginančiai. Tuo tarpu antruoju atveju – kai kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu šiam pribėgus, kaltinamasis L. U., nepaisant tos aplinkybės, kad visą tą laiką taip pat nebuvo vienas, taip pat to fakto, kad prieš tai pats inicijavo kontaktą su nukentėjusiuoju, kuris pasak L. U. neatrodė agresyvus, jau jautė baimės jausmą tiek dėl savęs, tiek dėl savo draugų. Teismo vertinimu, toks kaltinamojo įvardinto santykio neblaivių asmenų atžvilgiu prieštaringumas tik patvirtina, kad bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo jokio realaus, akivaizdaus ir pavojingo kėsinimosi iš nukentėjusiojo pusės, o kaltinamojo L. U. apeliavimas į būtinosios ginties sąlygas yra jo gynybinė pozicija, neatitinkanti baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
Minėtų aplinkybių kontekste teismas neturi pagrindo nesutikti su kaltinamojo gynėjo išsakytais teiginiais apie nukentėjusiojo ūgio ir svorio pranašumą kaltinamojo atžvilgiu, taip pat su tuo, kad nukentėjusysis M. L. po pirmojo kontakto su kaltinamuoju, vėliau apsisuko, paspartino žingsnį ir pradėjo bėgti link kaltinamojo, tačiau kaip matyti tiek iš paties kaltinamojo parodymų apie nukentėjusiojo būklę, tiek ir iš vaizdinės medžiagos, nukentėjusiojo judėjimas link kaltinamojo buvo apsunkintas, jis svirduliavo, jo koordinacija buvo sutrikusi, todėl vien jo prisiartinimas prie kaltinamojo nelaikytinas pradėtu ar tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi, dėl kurio reikėjo elgtis taip agresyviai - ne bandant atsitraukti ir pasišalinti iš įvykio vietos, o smūgiuojant nukentėjusiajam tiesiai į veidą, sukeliant ilgalaikius veido sužalojimus. Realios grėsmės nebuvimą patvirtina ir tai, kad kaltinamasis įvykio metu, buvo ne vienas, o tiek jis pats, tiek ir kartu su juo buvęs asmenys, priešingai nukentėjusiojo fizinei būklei, buvo blaivūs, galintys žymiai greičiau judėti ir pasišalinti iš įvykio vietos nei pats nukentėjusysis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinosios ginties atveju besiginančio asmens subjektyvus situacijos pavojingumo suvokimas negali būti vertinamas kaip neginčijama aplinkybė. Vien tai, kad asmuo tam tikroje socialinėje situacijoje mano, kad jo teisėms kyla pavojus, savaime nereiškia, kad tas pavojus realiai egzistuoja (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275-689/2019). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pradėtas ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis nebuvo nustatytas, todėl kaltinamojo L. U.veiksmai aiškiai neatitiko nukentėjusiojo atliktų veiksmų pobūdžio ir nėra laikytini būtinąja gintimi.
Visi anksčiau teismo aptarti, tarpusavyje sugretinti ir ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamajam L. U. turi būti taikoma teisinė atsakomybė. Pastarojo atlikti smurtiniai veiksmai laikytini tyčiniais bei atitinkančiais pastarajam pagrįstai inkriminuoto ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Dėl bausmės skyrimo
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę L. U., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Taip pat teismas atsižvelgia ir į BK 91 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, o būtent – pastarojo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę bei brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
L. U. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą, nukreiptą į žmogaus sveikatą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors pastarasis viso proceso metu apeliavo į tai, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė esant būtinosios ginties sąlygomis, kurios baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatytos, tačiau ši pastarojo pozicija yra susijusi su jo pateikiamu savo veiksmų vertinimu ir baudžiamojo įstatymo taikymu, o ne su kaltės pripažinimu, todėl nesudaro savarankiško pagrindo netaikyti L. U. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų. Kartu teismas pripažįsta, kad kaltinamojo L. U. baudžiamąją atsakomybę lengvina ir tai, jog jis suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tiek paties kaltinamojo ir kartu su juo buvusių asmenų parodymai, tiek Bendrosios pagalbos centro pateiktas ir teismo posėdžio metu perklausytas garso įrašas patvirtina, kad po kaltinamojo L. U. suduoto smūgio kaltinamasis iškvietė greitąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam. Tai reiškia, kad pastarasis tokiais savo veiksmais suteikė nukentėjusiajam pagalbą (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis neteistas (t. 1, b. l. 109), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 108), dirba pagal (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 30). Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose byloje nėra.
BK 81 straipsnio 1 dalis nustato, kad XI skyriaus (Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai) nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis jam inkriminuotą ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė, būdamas nepilnametis.
BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šiuo atveju L. U. pirmą kartą padarė apysunkį nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi, atlygino dalį patirtos žalos, anksčiau nėra teistas, taip pat nėra baustas ir administracine tvarka, be to, jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta. Teismo vertinimu, L. U. dėl savo veikų pasimokė, teismo procesas buvo pakankama priemonė nepilnametį atgrasyti nuo teisės pažeidimų, todėl ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, L. U. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina, paskiriant jam BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose ir 83 straipsnyje bei 87 straipsniuose nurodytas auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą, įpareigojant 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nėra susiję su mokslu, darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose.
Dėl civilinio ieškinio.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur turtinės žalos bei 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso patyrė 3000 Eur žalą. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad dėl kaltinamojo L. U. veiksmų jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Po patirtų sužalojimų jis patyrė stiprų fizinį skausmą, kuris tęsėsi ilgą laiką, taip pat gydėsi pakankamai ilgą laiką. Negalėjo normaliai judėti ir dirbti. Jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, kadangi nežino kaip tokie sužalojimai paveiks jo sveikatą ir pilnavertį gyvenimą ateityje (t. 1, b. l. 102). 2023 m. gegužės 2 d. nutarimu nukentėjusysis pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 103-105). Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis, detalizuodamas jo patirtos žalos pobūdį, nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti, turėjo imti darbe atostogas, nešioti akinius nuo saulės dieną ir naktį, nesijautė gerai. Kurį laiką negalėjo atmerkti akies, buvo mėlynės, jautė skausmus (t. 1, b. l. 177-180). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. U. nurodė, kad sutiktų ir galėtų atlyginti nukentėjusiajam patirtą žalą, tačiau suma yra per didelė (t. 1, b. l. 177-180).
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 84- 648/2019). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019).
Nukentėjusiojo M. L. civilinio ieškinio dalyje, susijusioje su pastarojo patirta turtinė žala, jo patirti turtiniai nuostoliai yra apibrėžti 500 Eur suma, kurią sudaro patirtos gydymo išlaidos ir negautas atlyginimas. Pabrėžtina, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis pateikė tik dalį minėtą turtinę žalą patvirtinančių dokumentų, o būtent – pastarojo patirtas gydymo išlaidas patvirtinančius dokumentus. Kaip matyti iš VšĮ „Kardiolita klinika“ 2023 m. kovo 31 d. bei 2023 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitų – faktūrų, nukentėjusiajam M. L. buvo suteiktos 196 Eur vertės medicininės paslaugos (t. 1, b. l. 33, 34), o 2023 m. vasario 12 d. jis įsigijo 11,49 Eur vertės vaistus (t. 1, b. l. 33). Jokių kitų dokumentų, patvirtinančių likusią civilinio ieškinio sumą, nukentėjusysis viso baudžiamojo proceso metu nepateikė.
Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos faktą patvirtinančius dokumentus, pripažįsta, kad nukentėjusiojo M. L. civilinio ieškinio dalis dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsta tik dalinai. Kartu teismas anksčiau aptartų įrodymų visumos kontekste, pabrėžia, kad tarp kaltinamojo L. U. veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos, o būtent – patirtų gydymo išlaidų, yra priežastinis ryšys, o nukentėjusiojo patirtos išlaidos (medicininių paslaugų suteikimas) yra pagrįstos suteiktų paslaugų ir įsigytų vaistų įkainiais bei nukentėjusiojo teismo posėdžio pateiktais paaiškinimais, kurias teismas neturi pagrindo netikėti.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, o būtent tam faktui, kad nukentėjusysis M. L., baudžiamojo proceso metu pateikė tik dalį jo nurodytos turtinės žalos patvirtinančius dokumentus, pastarojo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo L. U. nukentėjusiojo M. L. naudai priteistina 207,49 Eur turtinės žalos suma.
Be patirtos turtinės žalos, nukentėjusysis iš kaltinamojo L. U. prašė priteisti 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalį). Dėl padaryto nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą įstatymų leidėjas yra palikęs bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai.
Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamosios bylose, kuriose asmeniui yra padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas (nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje), priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama suma kiek mažesnė ir siekia iki 2 800 Eur (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, Nr. 2K-P-135-648/2016, Nr. 2K-105-222/2019).
Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam M. L. smurtiniais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasižymintis muštine kairiojo antakio žaizda, su masyvia aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, kairės akiduobės medialinės sienelės lūžiu, kairio nosikaulio lūžiu su nežymia impresija (t. 1, b. l. 61-64). Nukentėjusysis buvo sužalotas tyčiniais smurtiniais veiksmais, dėl menkavertės priežasties, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, jam buvo išduotas nedarbingumas, ilgą laiką jis negalėjo tinkamai dirbti, padaryti sužalojimai buvo padaryti visiems matomoje vietoje – veide, dėl ko nukentėjusysis buvo priverstas imtis papildomų veiksmų, šiems sužalojimams paslėpti (žiemos metu nešiojo akinius nuo saulės). Be to, nukentėjusysis dar pakankamai ilgą laiką – iki balandžio mėnesio lankėsi gydymo įstaigose, jautė galvos skausmus ir negalėjo tinkamai funkcionuoti.
Visas anksčiau aptartos aplinkybes įvertinus minėtos teismų praktikos bei sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijų kontekste, pripažintina, kad nukentėjusiojo M. L. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, prašomos turtinės žalos dydis yra mažintinas iki 2000 Eur ir ši suma yra pristeistina iš kaltinamojo L. U. nukentėjusiojo naudai.
Be nukentėjusiojo M. L. civilinio ieškinio, ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 195,66 Eur turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo L. U. (t. 1, b. l. 92-93). Šiame civiliniame ieškinyje buvo nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų M. L. buvo gydytas sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose jam buvo suteiktos 195,66 Eur vertės medicininės paslaugos. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis L. U. pateikė banko mokėjimo išrašą, iš kurio matyti, kad pastarasis 2023 m. rugpjūčio 17 d. Valstybinei ligonių kasai atliko 195,66 Eur sumos pervedimą dėl nukentėjusiojo gydymo (t. 1, b. l. 175). Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. spalio 17 d. buvo gautas Vilniaus teritorinės ligonių kasios pareiškimas dėl civilinio ieškinio atsisakymo (t. 2, b. l. 35-37).
BPK 107 straipsnyje nurodyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.
Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, taip pat įvertinęs kaltinamojo L. U. civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai atliktą mokėjimą dėl patirtos žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 175), procesą dėl minėto civilinio ieškovo pateikto civilinio ieškinio dėl 195,66 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukia.
Kaltinamajam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. kovo 16 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 119-122). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vnt. kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės bei baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu ir 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirti L. U. auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nėra susiję su mokslu, darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose.
Nukentėjusiojo M. L. (M. L.) civilinį ieškinį dėl 3000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš L. U. nukentėjusiojo M. L. naudai 207,49 Eur (du šimtus septynis eurus ir keturiasdešimt devynis euro centus) turtinės žalos atlyginimui bei 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Procesą dėl civilinio ieškovo „Vilniaus teritorinės ligonių kasa“ 195,66 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti.
L. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus - panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vnt. kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.