Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovės UAB „V.“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti skundžiamus privalomuosius nurodymus: 1) 2023 m. kovo 13 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2023 m. kovo 15 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Ieškinyje nurodoma, kad 2023 m. kovo 9 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Aktas), kuriame buvo nustatyta, jog UAB „V.“ (toliau – Ieškovė) neturėdama parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, žemės sklypo dalyje, adr. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, Šiaulių r. sav., laikotarpyje nuo 2021 m. liepos iki 2021 m. spalio ūkio būdu savavališkai pastatė 25,00 m ilgio, 20,00 m pločio ir 8,00 m aukščio, užstatymo plotas 500 m² pastatą, ypatingosios kategorijos sandėliavimo paskirties statinį – sandėlį, atstumas tarp atraminių konstrukcijų 20,00 m. 2023 m. kovo 2 d. kontroliniame klausimyne Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Klausimynas), papildomai pažymėta, jog tiekėjas UAB ,,E.“ savo rašytiniame paaiškinime nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.2 straipsnį – kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Kilnojamųjų daiktų įrengimui (sukūrimui) Statybos įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai netaikomi. 2023 m. kovo 13 d. Ieškovė gavo privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nurodymas1), 2023 m. kovo 15 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nurodymas2, o Nurodymas1 ir Nurodymas2 abu kartu - Nurodymai), kuriuose buvo nustatyta, kad: nevykdyti jokių savavališkai pastatyto ypatingosios kategorijos sandėliavimo paskirties statinio – sandėlio, kurio ilgis 25,00 m, plotis 20,00 m, aukštis 8,00 m, atstumas tarp atraminių konstrukcijų 20,00 m, plotas 500,00 m², esančio žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, statybos darbų iki kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai, fiksuoti 2023 03-09 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini); nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę nugriauti savavališkai pastatytą ypatingosios kategorijos sandėliavimo paskirties statinį – sandėlį, kurio ilgis 25,00 m, plotis 20,00 m, aukštis 8,00 m, atstumas tarp atraminių konstrukcijų 20,00 m, plotas 500,00 m², esančio žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, dėl kurio statybos surašytas 2023-03-09 savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Nurodymo2 įvykdymo data numatyta iki 2023 m. rugsėjo 13 d. Nurodymuose ir Akte, kaip administraciniame akte, privalėjo būti nurodytos, tačiau nėra nurodytos pažeidimo, kuriuo „kaltinama“ Ieškovė, faktinės aplinkybės, kurios leistų nustatyti ginčo objekto priskyrimą ypatingam statiniui, taipogi neįvardijami neva tai Ieškovės atlikti konkretūs statybos darbai bei kitos reikšmingos aplinkybės. Atsakovė surašydama Nurodymus ir Aktą nepagrįstai apsiribojo vien tik nuorodomis į teisės normas ir faktinių aplinkybių fiksavimą vietoje, tačiau padarytų išvadų nepagrindė konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, todėl priimti individualūs administraciniai aktai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o jį priimant buvo pažeisti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktai, Nurodymai bei Aktas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Nurodymai priimti neatlikus objektyvaus ir išsamaus visų aplinkybių, turinčių įtakos Nurodymų pagrįstumui, įvertinimo. Iš viso nebuvo vertinami ginčo objekto – palapinės techniniai dokumentai, specifikacijos. Atsakovė nepagrįstai surašė Nurodymus ir dėl to, kad ginčo objektas (surenkama palapinė), kuri buvo surinkta žemės sklype Šiauliai, (duomenys neskelbtini), nėra nekilnojamasis daiktas. Ginčo objektas yra surenkama ir lengvai išardoma palapinė, kuri priskiriama prie kilnojamųjų daiktų (toliau – Daiktas). Todėl jam surinkti nėra reikalinga perengti nei projekto nei gauti statybas leidžiančio dokumento kadangi ginčo objektas – Daiktas, neatitinka statinio sąvokos. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkte apibrėžta statinio sąvoka – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 punktas apibrėžia statybos darbus – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad: „pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą statinio sąvoką, statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai; 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-345/2008). Todėl, kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012: „statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Tokio daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą, bei pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas“. Taigi, CK 4.2 straipsnio 2-3 dalyse pažymėta, kad nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Todėl vertinant konkretų objektą reikėtų įvertinti, ar jis pastatomas statybos vietoje atliekant statybos darbus, ar atvežtas / surinktas gamykloje pagamintas gaminys, be to reikėtų įvertinti, kas nurodyta gamintojo pateikiamoje techninėje dokumentacijoje (statinys / pastatas ar kilnojamasis daiktas), ar yra galimybė neišardžius šį objektą perkelti į kitą vietą, taip pat ar perkėlimo metu ir perkėlus objektą į kitą vietą išlieka galimybė jį naudoti pagal savo naudojimo paskirtį. Statybos įstatyme įtvirtinta statinio apibrėžtis, o taip pat ir teismai pasisako, kad objektas laikytinas statiniu, jei jis atitinka visas šias sąlygas: 1) yra nekilnojamasis daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės; 2) turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios sumontuotos statybos vietoje; 3) sukurtas atliekant statybos darbus. Statybos įstatyme bei statybos techniniuose reglamentuose nėra apibrėžta kilnojamojo daikto sąvoka, kategorija, rūšis. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja atvejus, kai yra reikalingas statybos leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują ypatingąjį ir neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Kilnojamajam daiktui surinkti (pastatyti) nėra būtina gauti statybos leidimo, taip pat nėra reikalinga šio daikto įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir atlikti jo kadastrinių matavimų. Daiktas, kuris yra pagamintas gamykloje, kurį galima perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, nėra statinys. Tai yra kilnojamasis daiktas, kuriam nėra reikalingas statybos leidimas. Kad daiktas būtų pripažintas kilnojamuoju, jį turi būti galimybė neatlikus statybos darbų, be didelių kaštų perkelti iš vienos vietos į kitą. Šiuo atveju ginčo objektas – Daiktas, buvo surinktas neatliekant jokių statybos darbų, neįrengus pamatų, sienų sutvirtinimui nebuvo panaudota speciali technika, o sujungimus galima greitai ir nesudėtingai pašalinti, ginčo objektas neturi statyboje įprastų pamatų, pastatytas ant asfalto, kuris remiasi į paprastą žemės paviršių ir prie pagrindo yra pritvirtintas tik plieno kaiščiais. Daiktas gali būti lengvai perkeliamas pasitelkus automobilinį kraną, arba kitą mechanizmą, nes yra sukonstruotas ant asfalto paviršiaus, siekiant perkelti Daiktą į kitą vietą jokie statybos darbai taipogi nebus atliekami, taip pat nebus keičiamos medžiagos, esamos detalės naujomis. Tai, kad palapinės sienos ir stogas yra sujungtos įtempiamais trosais, automatiškai nekilnojamo daikto statuso nesuteikia, nes šie trosai yra lengvai nuardomi ir jokio patvaraus sąlyčio su žeme nesuteikia, palapinė ir toliau išlieka mobili. Šios palapinės techninėje charakteristikoje (techninė dokumentacija Projektas Nr. 09/2021) pateikiama ginčo objekto klasifikacija – tentinė palapinė – angaras, kuri klasifikuojama kaip laikinas kilnojamas objektas. Kaip nekilnojamas turtas neregistruojamas. Šoninės sienos dengtos trapecine skarda, kurios pritvirtintos prie aliuminio konstrukcijos savigręžiais varžtais su kaučiuko tarpinėmis. Konstrukcijos rėmas yra iš aliuminio profilių, sujungtų tarpusavyje karštai cinkuoto plieno ir varžtinėmis jungtimis. Ginčo objektas yra pagamintas gamykloje, suprojektuotas kaip surenkamas su daugkartinio perkėlimo galimybe. Išorinių sienų danga yra trapecinė skarda, stogo danga yra PVC tentas. 2021 m. rugsėjo 22 d. priėmimo – perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, jog Ieškovui yra perduodamas pramoninis naudotas angaras „Norvegija” 20x25x4m pagal sutartyje patvirtintą specifikaciją. Iš to galima spręsti jog ginčo objektas jau buvo naudotas, todėl yra akivaizdžios daugkartinio panaudojimo galimybės. Taigi, šiuo atveju, pagal šalių sudarytoje sutartyje ir kituose dokumentuose nurodytus palapinės techninius parametrus akivaizdu, jog ginčo objektas nėra nekilnojamasis daiktas, jį galima transportuoti, perkelti ir išardžius dar kartą lengvai panaudoti. Todėl toks daiktas neatitinka nekilnojamojo daikto sąvokos ir CK 4.2 straipsnyje įtvirtintų požymių, yra laikytinas kilnojamuoju daiktu. Be to, iš viešai prieinamų duomenų, Ieškovas pastebėjo, jog dėl tokių pačių savybių turinčios palapinės jau buvo pasikreipta į Vilniaus m. savivaldybę siekiant gauti statybas leidžiantį dokumentą, tačiau statybos leidimas išduotas nebuvo, nes tokio pobūdžio palapinės yra pripažįstamos kilnojamaisiais daiktais ir jiems Statybos įstatymas nėra taikomas. Taigi, tokio pobūdžio palapinės (ginčo objektas) nėra statiniai, joms nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, todėl Statybos įstatymas netaikytinas ir Ieškovė nepažeidė Atsakovės Akte ir Nurodymuose nurodytų Statybos įstatymo nuostatų. Ginčo objekto, palapinės, sumontavimas nelaikytinas statinio pastatymu ar statybos darbais. Todėl akivaizdu, jog Aktas yra neteisėtas. Nors Atsakovės privalomieji nurodymai yra tiesiogiai susiję su Aktu, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra išaiškinta, kad savavališkos statybos aktas, kuriame nėra privalomų viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-77/2012, 2010 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-611/2010 ir kt.). Todėl Ieškovė Teismo prašys panaikinti tik Nurodymus, kuriuose yra suformuoti privalomieji nurodymai sukeliantys teisines pasekmes Ieškovei, bei kurie Atsakovės surašyti nepagrįstai nustačius savavališką statybą. Atsakovė pažeidė Priežiūros įstatymo 11, 14 straipsnių nuostatas, nes neišsiaiškinus aplinkybių, ir visų jų neištyrusi įpareigojo Ieškovę nugriauti Daiktą, nors nėra atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadų, kad tokio Daikto Žemės sklype apskritai negali būti. Atsakovės įpareigojimas yra taikomas visiškai jo nemotyvuojant, parinktos poveikio priemonės neproporcingos (neadekvačios) nustatytam pažeidimui (jeigu jis būtų patvirtintas Teisme), ypač įvertinus, kad nėra kompetentingų institucijų išvadų, kad Daiktas, kurį Ieškovė įpareigota nugriauti, yra priskiriamas statiniams (nekilnojamiems daiktams) ir tokių Daiktų surinkimas ir/arba statyba šiame Žemės sklype apskritai nėra galima. Įpareigojimas nugriauti minėtą Daiktą yra akivaizdžiai neproporcingas ir neadekvatus, atsižvelgiant į Žemės sklypo paskirtį ir jo panaudojimo galimybes, bei į Daikto naudojimo paskirtį – tai tik sandėliavimui surinkta laikino naudojimo palapinė. Pažymėtina ir tai, jog Žemės sklype statyba yra galima, be to, Žemės sklypas yra išnuomotas Ieškovei, atitinkamai Ieškovė, kaip šio Žemės sklypo nuomininkė, turi teisę išnuomotu Žemės sklypu naudotis ir įrengti jai reikiamas priemones.

3. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Inspekcija užfiksavo, kad statytoja UAB „V.“ žemės sklypo dalyje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, laikotarpiu nuo 2021 m. liepos mėnesio iki 2021 m. spalio mėnesio ūkio būdu pastatė 25,00 m ilgio, 20,00 m pločio ir 8,00 aukščio pastatą. Atstumas tarp atraminių konstrukcijų – 20 m, todėl pastatas priskiriamas ypatingųjų statinių kategorijai. Statytoja UAB „V.“ rašytiniame paaiškinime nurodė, jog nežinojo, kad reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Tiekėjas UAB „E.“ savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.2 straipsnį – kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Taip pat nurodė, kad kilnojamųjų daiktų sukūrimui Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas) ir jo įgyvendinamieji teisės aktai netaikomi. Patikrinimo akte konstatuota, kad statytoja UAB „V.“, neturėdama parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, laikotarpiu nuo 2021 m. liepos mėnesio iki 2021 m. spalio mėnesio ūkio būdu pastatė 25,00 m ilgio, 20,00 m pločio ir 8,00 aukščio, užstatymo plotas – 500 m2 pastatą. Pastato konstrukcijos sumontuotos vietoje, atliekant statybos montavimo darbus. Laikančios konstrukcijos yra metalinės kolonos, sumontuotos ant asfaltuotos dangos pagrindo ir pritvirtintos prie jos metaliniais inkariniais varžtais. Ant kolonų sumontuotos metalinės sijos, kurios sudaro dvišlaičio stogo karkasą. Laikančiojo karkaso rėmai tarpusavyje sujungti metaliniais stačiakampio formos vamzdžiais. Atraminių konstrukcijų, laikančių sijas karkaso ašyje nėra, todėl atstumas tarp atraminių konstrukcijų – 20 m. Tokios konstrukcijos pastatas pagal patikrinimo bei tyrimo metu galiojantį STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 1 lentelės 4 punktą priskiriamas ypatingųjų statinių kategorijai. Stogo danga perdengta nešildomu PVS tentu. Sienos sumontuotos iš profiliuotų skardos lakštų ir sumontuotų stumdomų vartų. Patikrinimo akto išvadoje nurodyta, kad tokio ypatingos kategorijos pastato statybai, pagal statybos laikotarpyje nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2021 m. spalio mėn. ir tyrimo metu galiojusio Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, o šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktą – statinio projektas. IS „I.“ duomenimis tokio statinio statybai adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose statybą leidžiantis dokumentas nėra išduotas. Patikrinimo aktu konstatuoti Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto bei 27 straipsnio 22 dalies nuostatų pažeidimai, kurie rodo, kad statyba yra savavališka. Formuodamas teismų praktiką bei pasisakydamas dėl teisės aktų taikymo ir faktinių aplinkybių vertinimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-06-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012 išaiškino ar prie žemės ankeriais tvirtinamas angaras laikytinas nekilnojamuoju daiktu. Kasacinis teismas nurodė, kad naudojimo vietoje montuojami ypač didelio ploto sandėliai, angarai ar garažai turi būti laikomi statiniais, nes jų laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje, ir, norint perkelti į kitą vietą, juos būtina išardyti. Tokį objektą išardžius, prarandama jo paskirtis, nes išardyto jo negalima naudoti pagal buvusią paskirtį, jis turi būti iš naujo montuojamas. Be to, didelio ploto angaro montavimas reikalauja nemažų sąnaudų, todėl jį išmontavus likusios konstrukcinės dalys yra mažesnės vertės, nei jau sumontuotas objektas. Taigi, išardžius tokį daiktą sumažėja jo vertė, reikalingos papildomos investicijos tam, kad būtų paruoštas pagrindas, angaras sumontuotas kitoje vietoje ir vėl galėtų būti naudojamas pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad tinkamai taikant CK 1.98 straipsnio 2 dalies ir 4.2 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra pagrįstos išvados, kad ginčo angaras turi būti pripažįstamas nekilnojamuoju daiktu, todėl gali būti laikomas statiniu ir institucija, nustačiusi, jog angaras pastatytas be privalomo statybą leidžiančio dokumento, turi teisėtą pagrindą dėl šio statinio surašyti atitinkamus administracinius sprendimus. Tokia pat teisminė praktika formuojama ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-619-943/2017 pasisakant ar prie žemės (betoninės dangos) kaiščiais (smaigais) tvirtinamas angaras laikytinas nekilnojamuoju daiktu. Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nurodyta, kad statinys yra nekilnojamasis daiktas (pastatas ar inžinerinis statinys) turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ antrojo skirsnio 1 lentelės 4 punkte nurodyta, kad ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami negyvenamosios paskirties pastatai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m. Pažymėtina, kad sandėliavimo paskirties statinio – sandėlio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, atstumas tarp atraminių konstrukcijų – 20,00 m. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad statinio projektas rengiamas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai. Šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti naują statinį. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje įtvirtinta, jog statyba be statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, yra draudžiama. Šis reikalavimas yra imperatyvus. Kasacinis teismas, nurodydamas, kad savavališkos statybos aktas suvaržo asmens (statytojo) teises ir tokiu aktu asmuo pripažįstamas atlikęs teisę pažeidžiančius veiksmus, todėl ginčydamas savavališkos statybos aktą asmuo gina savo reputaciją ir siekia statybos teisėtumo pripažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020), suformavo teismų praktiką, pagal kurią savavališkos statybos aktas, kaip pasekmes sukeliantis aktas, gali būti ginčijamas teismine tvarka. Inspekcija, atsižvelgdama į gautą pranešimą atliko patikrinimą ir 2023-03-02 surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. (duomenys neskelbtini) (versijos Nr. 2), kuriame užfiksavo visas esmines faktines aplinkybes, statytojo pateiktus paaiškinimus bei tiekėjo UAB „E.“ nurodytas aplinkybes. Nustatytos aplinkybės bei surinkti duomenys buvo pakankami, kad tinkamai įvertinti susidariusią situaciją bei priimti pagrįstus bei teisėtus sprendimus. Todėl ieškovės teiginiai, kad nebuvo atliktas visapusiškas, išsamus ir objektyvus tyrimas yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012 suformuota praktika, rodo, jog yra susipažinusi su ja bei joje pateiktais išaiškinimais, kad naudojimo vietoje montuojami ypač didelio ploto sandėliai, angarai ar garažai turi būti laikomi statiniais, nes jų laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje, ir, norint perkelti į kitą vietą, juos būtina išardyti. Šioje nutartyje suformuota teismų praktika taikoma kompleksiškai, o ne selektyviai, taikant tik atskiras, ieškovei palankias dalis, kaip tai siekia daryti ieškovė. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-619-943/2017 pasisakyta būtent dėl tiekėjo UAB „E.“ analogiško angaro bei padaryta vienareikšmė išvada, kad prie žemės (betoninės dangos) kaiščiais (smaigais) tvirtinamas angaras laikytinas nekilnojamuoju daiktu. Teismai, formuodami tokią teismų praktiką, nurodė, kad tik toks CK 1.98 straipsnio 2 dalyje bei CK 4.2 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo, apibrėžiančio nekilnojamuosius daiktus aiškinimas ypač didelio ploto sandėlių, angarų ar garažų atžvilgiu yra aiškinimas ir taikymas yra pagrįstas ir tinkamas. Pažymėtina, kad vietos savivaldos institucijų sprendimai dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ar atsisakymo juos išduoti neturi teisės taikymo formavimo galios, tokią galią turi tik teismų formuojama teisminė praktika. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 5 dalyje yra numatytas ir alternatyvus savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – savavališkos statybos įteisinimas. Šis būdas yra nurodytas ir paties privalomojo nurodymo turinyje. Todėl ieškovės teiginiai apie neproporcingą reikalavimą griauti statinius yra nepagrįsti, nes nustatytas teisinis reguliavimas ir privalomojo nurodymo turinys statytojui suteikia galimybę privalomąjį nurodymą įvykdyti alternatyviu būdu.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė įsigijo naudotą angarą, jį pakartotinai surinko. Viskas buvo surinkta per vieną dieną. Būna ir pokylių palapinės didelės, bet turėtų tada irgi būti gaunami statybų leidimai. Renginiai nevyktų, nes reiktų statybos leidimo. Reikia valyti sniegą, uždaryti praėjimus kai vėjas, nes sugrius. Tikras pastatas nesugriūtų.

5. Teismo posėdžio metu atsakovės įgaliotas asmuo nurodė, kad laikinam statiniui turi būti nurodytas stovėjimo terminas, tai vienintelis skirtumas nuo nuolatinio. Pagal dydį statinys priskiriamas ypatingajam statiniui.

6. Teismo posėdžio metu liudytojas A. J. parodė, kad angaro naudojimo trukmės nėra. Gali būti, kad parduota palapinė ne nauja. Pervežama dalinai išrinkta, autofurgonu. Surenkant 3-6 žmonės dirba pusę dienos – dieną. Gali būti pastatoma ant bet kokio pagrindo. Jei numatomas stiprus vėjas, tada turi būti tvirtinama. Neišrinktą perkelti galima, yra pardavę su privirintais ratukais. Perkeliama perstumiant arba dalinai išrinkus pervežant su sunkvežimiu. Gamintoja Lenkijos įmonė. Tilptų į vieną sunkvežimį. Net sunkesnį daiktą ūkininkas su ratukais pertraukė į kitą vietą traktoriumi. Gręžia gruntą ir tada kala kuolus. Kuolai ištraukiami fizine jėga arba ištraukiami šakiniu krautuvu. Viena savivaldybė leidžia statyti be statybos leidimo, kita ne. Per Kovid epidemiją buvo daugybė tokių pristatyta, vargu ar su leidimais. Jos svoris 3-4, gal 4-5 tonos. Lengvi aliuminio profiliai, danga – 650 gr/m². Matė prieš kelias savaites oro uoste tokio tipo, prispaustą prie žemės betono blokais.

7. Ieškovė į bylą pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštą, 2023-03-09 savavališkos statybos aktą, 2023-03-13 ir 2023-03-15 privalomuosius nurodymus (t. 1, b. l. 16-40, 51-54), fotofiksaciją (t. 1, b. l. 41-50), sąskaitą (t. 1, b. l. 55), aktą (t. 1, b. l. 56), naudojimo instrukciją ir techninę dokumentaciją (t. 1, b. l. 57-71, t. 2, b. l. 7-20), vertimą. Atsakovė pateikė aktą ir raštą (t. 1, b. l. 85-114). Teismui pateiktas ekspertizės aktas (t. 1, b. l. 161-179).

8. Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių kyla ginčas, ar pastatas, kurio atžvilgiu atsakovė konstatavo neteisėtos statybos faktą ir priėmė du privalomuosius nurodymus, yra nekilnojamasis daiktas. Atsakovė 2023 m. kovo 9 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas), kuriame buvo nustatyta, jog ieškovė neturėdama parengto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, žemės sklypo dalyje, adr. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, laikotarpyje nuo 2021 m. liepos iki 2021 m. spalio ūkio būdu savavališkai pastatė 25,00 m ilgio, 20,00 m pločio ir 8,00 m aukščio, užstatymo plotas 500 m² pastatą, ypatingosios kategorijos sandėliavimo paskirties statinį – sandėlį, atstumas tarp atraminių konstrukcijų 20,00 m. 2023 m. kovo 13 d. atsakovė priėmė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nurodymas1), o 2023 m. kovo 15 d. priėmė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, nugriauti savavališkai pastatytą ypatingosios kategorijos sandėliavimo paskirties statinį – sandėlį, kurio ilgis 25,00 m, plotis 20,00 m, aukštis 8,00 m, atstumas tarp atraminių konstrukcijų 20,00 m, plotas 500,00 m², esančio žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, dėl kurio statybos surašytas 2023-03-09 savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

9. Ieškovė pateikė teismui duomenis apie tai, kad ginčo pastatas yra įgytas iš UAB „E.“ (t. 1, b. l. 55), ir angaras ieškovei buvo parduotas naudotas (t. 1, b. l. 56). Iš pateiktos techninės dokumentacijos (t. 1, b. l. 57-71) matyti, kad joje nurodyta, jog angaras yra klasifikuojamas kaip tentinė palapinė, laikinasis statinys, laikinas kilnojamas objektas, kaip nekilnojamas turtas neregistruojamas; objektas yra pagamintas gamykloje, suprojektuotas kaip surenkamas, su daugkartinio perkėlimo galimybe (t. 1, b. l. 60). Angaras prie esamo betoninio pagrindo tvirtinamas inkariniais varžtais arba plieniniais smaigais (t. 1, b. l. 61-62). Vadovaudamasi šiais faktais ieškovė vertina, kad ginčo pastatas yra kilnojamasis daiktas, kuriam LR Statybos įstatymas netaikytinas.

10. Daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius (LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.98 str. 1 d.). Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji) (CK 1.98 str. 2 d.). Daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 1.98 str. 4 d.). Nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai (CK 4.2 str. 1 d.). Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (CK 4.2 str. 2 d.). Kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (CK 4.2 str. 3 d.). Laikinai atskirtos sudėtinės nekilnojamojo daikto dalys išsaugo savo, kaip nekilnojamojo daikto, savybes, jei tas dalis numatoma grąžinti atgal (CK 4.2 str. 6 d.). Nekilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams nustatytos taisyklės gali būti taikomos kilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams, jeigu tai nustatyta įstatymo (CK 4.2 str. 7 d.).

11. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu pastatai yra preziumuojami nekilnojamaisiais daiktais. Nekilnojamaisiais daiktais taip pat laikomi daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Nagrinėjamu atveju galima daryti išvadą, kad ginčo angarą yra įmanoma išardžius, dalimis perkelti į kitą vietą, tačiau ginčo angarą išardžius, jo paskirtis pasikeičia, kadangi pastatas tampa konstrukcinėmis medžiagomis. Taip pat vertinant pagal pateiktas ginčo angaro technines specifikacijas, yra sudėtinga tokį objektą laikyti ne pastatu dėl jo dydžio, aukščio ir užimamo ploto. Be to, kaip minėta, laikinai atskirtos sudėtinės nekilnojamojo daikto dalys išsaugo savo, kaip nekilnojamojo daikto, savybes. Todėl vien tokia aplinkybė, kad ginčo angarą yra įmanoma išardyti ir jo ardymo metu nesugadinus konstrukcinių dalių ir elementų perkelti į kitą vietą bei surinkti iš naujo, nereiškia, kad ginčo angaras ar jo sudėtinės dalys tampa kilnojamuoju daiktu, kadangi pagal savo paskirtį ir prigimtį ginčo angaras yra pastatas, t. y. nekilnojamasis daiktas. Kaip minėta, nekilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams nustatytos taisyklės gali būti taikomos ir kilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams, koks šiuo atveju yra ginčo angaras, kadangi išardžius jį įmanoma transportuoti ir surinkti kitoje vietoje. Tačiau pastebėtina, kad tokia pastato savybė nereiškia, jog pastatas tampa kilnojamuoju daiktu. Tokia padėtis vertintina tik kaip sudaranti galimybę pastatą išardyti, nesugadinant jo sudėtinių dalių ir elementų, ir tokiu būdu, esant poreikiui, pastatą pastatyti kitoje vietoje. Tačiau tai automatiškai pastato kilnojamuoju daiktu teisine prasme nepadaro. Tokios savybės būdingos ne vien ginčo pastato tipui, taip, pavyzdžiui, gali būti perkeliami mediniai rastiniai pastatai juos išardžius (senos sodybos, pirtys ir pan.). Be to, ir pačioje techninėje dokumentacijoje nurodoma, kad ginčo angaras laikomas laikinuoju statiniu (t. 1, b. l. 60). Pažymėtina, kad lenkiška ir lietuviška pateiktų dokumentacijų versijos šiek tiek skiriasi. Lenkiškoje versijoje nurodyta, kad objektą statant ilgesniam nei 120 dienų laikotarpiui, turėtų būti gaunamas statybos leidimas. Taigi, net ir gamintojo šalyje ginčo angaras esant nurodytai sąlygai tikėtinai priskiriamas statiniui. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad ginčo angaras atitinka LST EN 13782 standartą. Tačiau pagal šį standartą ginčo angaras turėtų būti laikomas laikinuoju statiniu.

12. Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus (LR Statybos įstatymo 2 str. 84 p.). Laikinasis statinys – statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą (LR Statybos įstatymo 2 str. 24 p.). Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos (LR Statybos įstatymo 2 str. 37 p.). Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį (LR Statybos įstatymo 2 str. 85 p.). Negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius - sandėliavimo paskirties pastatai – pastatai, pagal savo tiesioginę paskirtį naudojami sandėliuoti: saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti pastatai, naudojami produkcijai laikyti ir saugoti (LR aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo (toliau - STR), 7.9. p.).

13. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad statinys yra pastatas, kuris turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) gali būti sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Taigi, statyba apima ne tik įprastą pastato statymą iš atskirų smulkių statybinių medžiagų, bet ir pastato statymą jį sumontuojant, ką įmanoma padaryti panaudojant iš anksto paruoštas pastato konstrukcijas ir dalis. Taip, pavyzdžiui, statomi karkasiniai, skydiniai, rąstiniai namai, kurių tam tikros dalys yra iš anksto paruošiamos gamybos būdu, ne statybos vietoje. Ginčo pastatas taip pat yra panašaus statybos tipo, tik paprastesnės statybos, kadangi savo esme tai yra gana paprastų konstrukcijų pastatas. Iš pateiktos į bylą informacijos bei nuotraukų matyti, kad ginčo angaras yra naudojamas sandėliavimo veiklai, todėl jis atitinka ir nurodytame statybos techniniame reglamente numatytą sandėliavimo paskirties pastatą. Nors ginčo pastatui nėra būtini pamatai, tačiau pateiktoje techninėje dokumentacijoje nurodyta, kad jis turėtų būti tvirtinamas prie žemės inkariniais varžtais arba plieniniais smaigais. Nors šiuos tvirtinimo elementus ir įmanoma pašalinti, tačiau ginčo angaro eksploatavimo metu jie yra nurodomi kaip būtini, todėl pastato eksploatavimo metu jis turi tvirtą sąsają su žeme. Pažymėtina, kad pagal nurodytą statybos techninį reglamentą pastatai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m, laikomi ypatingaisiais statiniais (STR 13 d. 4 p.). Ginčo atveju atsakovė yra konstatavusi 20 metrų atstumą tarp atraminių konstrukcijų.

14. Kad tokio tipo, kaip ginčo angaras, pastatai laikomi nekilnojamaisiais daiktais, patvirtina ir teismų praktika.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statinys – tai pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą statinio sąvoką, statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai; 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta administracinėje byloje V. A. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. A146-345/2008). Taigi statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Tokio daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą, bei pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendė, kad ginčo angaras negali būti laikomas nekilnojamuoju daiktu, nes neatitinka pirmiau nurodytų požymių, t. y. yra mobilus, per trumpą laiką išmontuojamas, todėl jį galima pernešti į kitą vietą nekeičiant jo paskirties ir nesumažinant vertės. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir nustatytus ginčo angaro požymius, sprendžia, kad pirmiau nurodyta teismų išvada yra nepagrįsta, teismai netinkamai taikė CK 1.98 straipsnio 2 dalies, 4.2 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismai, spręsdami dėl angaro mobilumo ir galimybės lengvai jį perkelti į kitą vietą, rėmėsi angaro gamintojo techninių dokumentų nuorodomis, tačiau nepakankamai atsižvelgė į kitus šio objekto požymius, leidžiančius pripažinti jį nekilnojamuoju daiktu – galimybę jį naudoti pagal paskirtį išmontavus, perkėlimo į kitą vietą sąnaudas ir kt. Kaip pagrįstai nurodo kasatorius, naudojimo vietoje montuojami ypač didelio ploto sandėliai, angarai ar garažai turi būti laikomi statiniais, nes jų laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje, ir, norint perkelti į kitą vietą, juos būtina išardyti. Tokį objektą išardžius, prarandama jo paskirtis, nes išardyto jo negalima naudoti pagal buvusią paskirtį, jis turi būti iš naujo montuojamas. Be to, didelio ploto angaro montavimas reikalauja nemažų sąnaudų, todėl jį išmontavus likusios konstrukcinės dalys yra mažesnės vertės, nei jau sumontuotas objektas. Taigi, išardžius tokį daiktą sumažėja jo vertė, reikalingos papildomos investicijos tam, kad būtų paruoštas pagrindas, angaras sumontuotas kitoje vietoje ir vėl galėtų būti naudojamas pagal paskirtį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, CK 1.98 straipsnio 2 dalies ir 4.2 straipsnio 2 dalies nuostatas, sprendžia, kad ginčo angaras turi būti pripažįstamas nekilnojamuoju daiktu, todėl galėjo būti laikomas statiniu ir atsakovas, nustatęs, jog angaras pastatytas be privalomo statybą leidžiančio dokumento, turėjo teisėtą pagrindą dėl šio statinio surašyti ginčijamą reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-324/2012). Nurodytu atveju ginčas vyko dėl UAB „Senukų prekybos centras“ aliuminio profilio rėmų angaro statybos.

15. Pagal ginčijamos sutarties priede Komerciniame pasiūlyme pateiktas technines specifikacijas pramoninis angaras – aliumininė konstrukcija su dvigubo jungimo rėmu, viršutinėje dalyje jungiama į profilius įmontuotomis cinkuoto plieno jungtimis, apatinėje – atramos, priderintos prie pagrindo plokščių, kurios užtvirtinamos inkariniais varžtais arba plieniniais įlaidais. Stogo – PVC tentas, sienų danga – PVC tentas. Papildomai prie kitų parametrų nurodoma – plotis 20 m, ilgis 45 m, sienos aukštis 4 m, kraigo aukštis 8,04 m ir galima sniego apkrova kN/m2 – 0,25. Priede Nr. 2 prie 2014 m. rugpjūčio 1 d. sudarytos sutarties šalys be kitų angaro montavimo vietai keliamų reikalavimų aptarė ir žemės kaiščių tvirtinimui keliamus reikalavimus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. lapkričio 11 d. akte nurodytas sandėlio užstatymo plotas – 900 kv. m. Taip pat šio akto priede pateiktas pastato konstrukcijų išdėstymas bei nurodoma, jog didžiausias atstumas tarp atraminių konstrukcijų – 20 m. Šios angaro techninės charakteristikos plačiau aprašomos ginčo objekto techniniame pase. Tame pačiame pase pateikiama objekto klasifikacija – tentinė palapinė klasifikuojama kaip laikinas kilnojamas objektas. Kaip nekilnojamas turtas neregistruojamas. Taigi šiuo atveju pagal šalių sudarytoje sutartyje ir kituose dokumentuose nurodytus angaro techninius parametrus būtina nustatyti kokiai statinių kategorijai priskirtinas ginčo angaras pagal jo naudojimo paskirtį.<...> Pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. lapkričio 11 d. akte pateiktą informaciją galima spręsti, jog angaras naudojamas sandėliavimui. Pagal antstolės G. M. 2015 m. rugsėjo 18 d. ir 2017 m. spalio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus taip pat galima spręsti, jog angaras naudojamas medienos medžiagų sandėliavimui. Atsižvelgiant į tokią angaro naudojimo paskirtį, būtina nustatyti kokiai statinių kategorijai jis galėtų būti priskirtas.<...> Nurodytų kriterijų visuma teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog ginčo angaras priskirtinas sandėliavimo paskirties pastatų kategorijai. Nustačius statinio naudojimo paskirtį, būtina įvertinti ar tokio pobūdžio statinys laikomas nekilnojamuoju daiktu ir jo statybai būtinas statybos leidimas ar gali būti priskiriamas kilnojamųjų daiktų kategorijai.<...> Ginčo angaras, atsižvelgus į jo techninę specifikaciją, bei įvertinus tai, kad jis buvo sumontuotas ieškovės valdomame žemės sklype panaudojant ilgesnius nei vieno metro kaiščius (smaigus), tokiu būdu pritvirtinant jį prie žemės (betoninės dangos), jo montavimui buvo panaudota speciali sunkiasvorė technika iki 25 tonų (keliamieji kranai, autokrautuvai, platformos ir kitos montavimui reikalingos priemonės) atitinka CK 4.2 straipsnyje įtvirtintus nekilnojamojo daikto požymius. Jo laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje (specialiai parengtoje aikštelėje (ant betoninės dangos)), norint angarą perkelti į kitą vietą, jas būtina išardyti. Tokį objektą išardžius, prarandama jo paskirtis, nes išardyto jo negalima naudoti pagal buvusią paskirtį, jis turi būti iš naujo montuojamas. Taigi išardžius angarą sumažėja jo vertė, reikalingos papildomos sąnaudos tam, kad jis būtų sumontuotas kitoje vietoje ir vėl galėtų būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-03 nutartis byloje Nr. e2A-619-943/2017). Nurodytu atveju ginčas vyko dėl tos pačios kaip ir ginčo atveju įmonės UAB „E.“ parduotos ir sumontuotos pramoninės palapinės (angaro), taigi, iš esmės labai panašaus statinio, kaip ir ginčo atveju.

16. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teismų praktiką, ginčo pastatas nagrinėjamoje byloje negali būti pripažintas kilnojamuoju daiktu. Byloje buvo atlikta ekspertizė, taip pat apklaustas UAB „E.“ vadovas. Pagal ekspertizės aktą bei liudytojo pateiktą poziciją ginčo angaras turėtų arba galėtų būti laikomas kilnojamuoju daiktu. Tačiau pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo daikto požymiai įtvirtinti įstatyme, tinkamas jų aiškinimas yra teisės klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-324/2012). Teisės aiškinimo funkcija priskirta tik teismui (CPK 2 str., 3 str. 1 d.). Ekspertizės metu bei apklausus UAB „E.“ vadovą surinkti duomenys patvirtina, kad ginčo angarą yra įmanoma perkelti į kitą vietą ir tai nėra itin sudėtinga. Tačiau byloje ir be šių duomenų tokią išvadą galima padaryti. Visgi tai yra faktinės aplinkybės, o teisinį situacijos vertinimą, aiškinant teisę, turi atlikti teismas. Pažymėtina, kad ir ekspertizės akte nurodyta, jog ginčo angaras priskiriamas laikinų, ypatingų statinių kategorijai, turi laikančiąsias konstrukcijas. Tuo tarpu liudytojas nurodė, kad ir pačios skirtingos savivaldybės skirtingai traktuoja statybą leidžiančio dokumento būtinumą tokio angaro atveju. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad rado pavyzdį, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra nurodžiusi, kad panašiam pastatui statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, kadangi daiktas laikytinas kilnojamuoju. Tačiau iš pateiktos informacijos nėra pagrindo vertinti, kad kalba eina apie analogišką ar panašų statinį. Taip pat savivaldybės sprendimas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo nebūtinumo kažkokiu atveju nebūtinai reiškia, jog toks dokumentas konkrečioje situacijoje nebuvo būtinas. Nurodytame procese galimos ir klaidos, dėl kurių teismuose ginčų pasitaiko. Apskritai galbūt būtų tikslinga, kad būtų priimtos teisės aktų pataisos, konkrečiau įvardinant, apibrėžiant, galbūt ir peržiūrint tokių statinių, kaip ginčo angaras, statusą, kad teisinių santykių subjektams nebekiltų abejonių dėl tokių daiktų kilnojamojo arba nekilnojamojo statuso. Tačiau tai yra teisės aktų leidėjų prerogatyva. Tuo tarpu konkrečiu nagrinėjamu atveju iš nustatytų bei konstatuotų aplinkybių vertintina, kad ginčo angaras teisine prasme nėra kilnojamasis daiktas, atsakovė pagrįstai konstatavo neteisėtos statybos faktą ir priėmė du privalomuosius nurodymus, todėl ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas.

Kiti klausimai.

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškinys netenkintinas, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės UAB „V.“ ieškinio atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.