- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- e2S-2822-432/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Suinteresuotas asmuo
- Dainora Jievaitytė, M. Z., J. G., N. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) V. J. skundą dėl Vilniausmiesto apylinkės teismo 2022-10-12 nutarties civilinėje byloje pagalpareiškėjo V. J. patikslintą skundą dėl atsisakymo atlikti notarinius veiksmus, suinteresuotieji asmenys: Dainora Jievaitytė (notarė), M. Z., J. G., N. G.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1.Pareiškėjas kreipėsi į teismą,prašydamas: 1)panaikinti Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės D. Jievaitytės 2022-02-14 atsisakymą atlikti notarinį veiksmą; 2) išaiškinti, kad S. Š. 2017-02-10 sudaryto testamento (notarinio registro Nr. 8-1063) 1 punkte išdėstytas palikėjos valios turinys yra palikėjos vardu paveldėtus žemės sklypus, nurodytus 2017-01-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 49S-2-(14.49.3.) 4 punkte „žemės valdos dalis - 1,8987 ha žemės“, kurių nuosavybės teisės po testamento surašymo dienos bus atkurtos palikėjui J. Š., palikėja lygiomis dalimis V. J. ir M. Z. ir įpareigoti Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarę Dainorą Jievaitytę atlikti notarinius veiksmus bei išduoti pareiškėjui V. J. paveldėjimo teisės liudijimą į S. Š. paveldėtą turtą: 167/8920 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18/957 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 24/1255 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. Š. palikėjos paveldėjimo teisės klausimai tvarkyti perkelti į Vilniaus miesto 15-ąjį notarų biurą. Palikėja testamentu, sudarytu 2017-02-10 Vilniaus miesto 26-jame notarų biure, V. J. ir M. Z. (atstovaujamas pareiškėjo pagal 2019-10-03 notariškai patvirtintą įgaliojimą), paliko palikėjos vardu paveldėtus žemės sklypus, kurių nuosavybė teisės po testamento surašymo dienos bus atkurtos palikėjui J. Š. (mirusiam S. Š.) pagal 2017-01-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) sprendimą Nr. 49S-2-(14.49.3.). J. Š. 1997-07-24.Testamente nurodytame NŽT sprendime yra parašyta, kad J. Š. vardu turi būti atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – 2,7313 ha žemės, kuri priklausė buvusiam savininkui M.Š.. NŽT sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo J. Š. vardu ir NŽT sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusius 1,8987 ha žemės bus atkurtos vėliau. NŽT sprendimu atkurtos žemės nuosavybės dalį 2017-01-23 paveldėjo S. Š..Nuosavybės teisės į tam tikrą likusią žemės nuosavybės dalį palikėjo J. Š. vardu atkurtos papildomai NŽT 2019-11-13 sprendimu Nr. 49S-416-(14.49.3.) (priedas Nr. 7) į: 24/1255 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis; 167/8920 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis; 18/957 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis. Šios žemės sklypų dalys nuo 2019-12-05 yra registruotos kaip J. Š. asmeninė nuosavybė VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, todėl šias J. Š. vardu atkurtas sklypų dalis galėjo paveldėti S. Š. ir paskui pagal testamentą –V. J. ir M. Z..
3. Pareikškėjas pažymėjo, kad J. Š. dukros J. G. ir N. G. 2007-11-26 Vilniaus miesto 37-ojame notarų biure pasirašė palikimo po tėvo J. Š. mirties atsisakymo pareiškimą. J. Š. nebuvo sudaręs testamento, J. Š. dukros pasirašė palikimo atsisakymo pareiškimą, vienintelis asmuo, kuris galėjo paveldėti turtą po J. Š. mirties, yra jo mirusi sutuoktinė S. Š..Po S. Š. mirties Vilniaus miesto 15-ajame notarų biure V. J. ir M. Z. 2019-10-30 buvo išduotas paveldėjimo priėmimo liudijimas; Vilniaus miesto 15-ajame notarų biure yra vedama paveldėjimo byla, kurioje testamente nurodytą palikimą turi paveldėti V. J. ir M. Z..Taip pat nurodė, kad V. J. ir M. Z. galėtų pagal testamentą priimti palikimo dalis, atkurtas J. Š. vardu NŽT 2019-11-13 sprendimu Nr. 49S-416-(14.49.3.), tai yra sprendimu, kuriuo kitų palikimo dalių nuosavybės teisės buvo atkurtos vėliau, kaip nurodyta NŽT sprendime, iš pradžių minėtas palikimo dalis turėjo paveldėti mirusioji S. Š.. Palikimo paveldėjimo byla, pagal kurią palikimą turėjo paveldėti S. Š. po jos vyro J. Š. mirties, buvo pradėta vesti Ignalinos miesto 2-ajame notarų biure. Atsižvelgiant į tai V. J. prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kurį Ignalinos miesto 2-ojo notarų biuro notarė D. Š. išdavė 2021-12-15.Pažymėjo, kad S. Š. dukros J. G. ir N. G. Vilniaus miesto apylinkės teisme, civilinėje byloje Nr. e2-634-1019/2021, buvo pareiškusios ieškinį atsakovams V. J. ir M. Z. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89, 1.91 straipsniųpagrindais, tačiau teismo priimtu 2021-10-04sprendimu J. G. ir N. G. ieškinys atmestas.Vilniaus miesto apylinkės teismui nekilo abejonių dėl testamento turinio, kad S. Š. testamentu paliko ne tik NŽT sprendimu atkurtas nuosavybės teises į dalį žemės J. Š., tačiau taip pat ir NŽT sprendimo 4 punkte nurodytą likusią 1,8987 ha žemę, į kurią nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. V. J. vardu 2022-02-07 prašymu atlikti notarinius veiksmus buvo kreiptasi į Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarę D. Jievaitytę dėl paveldėjimo procedūros tęsimo ir paveldėjimo teisės liudijimo V. J. į S. Š. paveldėtą turtą – atkurtus žemės sklypus po testamento sudarymo (NŽT sprendimo 4 p.) pagal Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro notarės D. Š. 2021-12-15 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarė D. Jievaitytė 2022-02-14 pateikė atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, kuriuo prašymąatmetė ir neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo V. J..Atsisakymo motyvai: S. Š. testamentu V. J. ir M. Z. paliko žemės sklypus, kurių nuosavybės teisės atkurtos 2017-01-05 NŽT sprendimu, o prašyme nurodyti žemės sklypai, kurių reg. Nr. yra 44/1294970, 44/2294238 ir 44/2295155 buvo įgyti kitu pagrindu, tai yra atkūrus nuosavybės teisę pagal 2019-11-13 NŽT sprendimą Nr. 49S-416-(14.49.3).
4. Pareiškėjas V. J. nesutinka su tokia notarės atsisakyme išdėstyta pozicija, nes, tikėtina, notarė interpretuoja testamentą pažodžiui, iškreipiant tikrąją palikėjos valią.Prašė atkreipti dėmesį į testamento sudarymo datą – 2017-02-10 ir į NŽT sprendimo datą – 2017-01-05. Testamento 1 punkte sakoma: „Mano vardu paveldėtus žemės sklypus, kurių nuosasvybės teisės po šio testamento surašymo dienos bus atkurtos palikėjui J. Š. pagal 2017-01-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimą, Nr. 49S-2-(14.49.3.), aš palieku lygiomis dalimis V.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) ir M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini)“.Testamentas buvo sudarytas, praėjus daugiau kaip vienam kalendoriniam mėnesiui po NŽT sprendimo. Sutartis (preliminarioji) sudaryta 2017-02-10, tai yra tą pačią dieną kaip ir testamentas. Kaip minėta anksčiau, testamento sudarymo dieną žemės sklypai, kurių nuosavybės teisės buvo atkurtos natūra, NŽT sprendimu buvo parduoti UAB „Goldera“ ir pareiškėjui, sutartyje nurodyti „Žemės sklypai“, už kuriuos pagal sutartį V. J. ir M. Z. su S. Š. atsiskaitė ir dėl kurių vietoje pagrindinės sutarties palikėja sudarė testamentą, yra būtent tie 1,8987 ha žemės sklypai, nurodyti NŽT sprendimo 4 punkte, į kuriuos nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Nuosavybės teisės į dalį žemės sklypų (kadastro Nr. 44/1294970, 44/2294238 ir 44/2295155) J. Š. vardu atkurta 2019-11-13 NŽT sprendimu ir dėl šių žemės sklypų notarė turėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjui pagal testamentą.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotasis asmuo notarė Dainora Jievaitytėpateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto 15-ajame notaro biure yra vedama paveldėjimo byla, mirus palikėjai S. Š., dėl kurios palikimo kreipėsi įpėdinės pagal įstatymą, palikėjos dukros N. G. ir J. G. bei įpėdiniai pagal testamentą V. J. ir M. Z.. Paaiškino, kad 2022-02-07 gautas įpėdinio pagal testamentą V. J. prašymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į mirusiajai priklausančias dalis žemės sklypų, kurių registro numeriai 44/1294970, 44/2294238, 44/2295155.Susipažinusi su VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, notarė nustatė, kad nuosavybės teisė į 167/8920 dalį žemės sklypo, kurio registro Nr.44/1294970, į 18/957 dalį žemės sklypo, registro Nr.44/2294238, į 24/1255 dalį žemės sklypo, registro Nr. 44/2295155, S. Š. įregistruota pagal 2021-12-15 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 5819, kuris išduotas paveldėjimo byloje po J. Š. mirties. Susipažinusi su paveldėjimo teisės liudijimu, notarinio registro Nr. 5819, notarė nustatė, kad nuosavybės teisė J. Š. į žemės sklypus/dalis buvo įregistruota pagal 2019-11-13 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje Nr.49S-416-(14.49.3), 2017-02-10 testamente, pagal kurį prašoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nurodyta, kad S. Š. testamentu palieka V. J. „mano vardu paveldėtus žemės sklypus, kurių nuosavybės terisės po šio testamento surašymo dienos bus atkurtos palikėjui J. Š. pagal 2017-01-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr.49S-2-(14.49.3)“. Įpėdinės, paveldint pagal įstatymą, J. G. ir N. G. į notaro biurą dėl žemės sklypų/dalių paveldėjimo nesikreipė, savo pozicijos šiuo klausimu nepareiškė. Testamente nurodyta palikėjos valia yra palikti įpėdiniui pagal V. J. žemės sklypus, kurio nuosavybės atsiradimo pagrindas – 2017-01-05 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas Nr.49S-2-(14.49.3), o žemės sklypų/dalių įregistravimo pagrindas mirusiajam J. Š. yra kitas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas, kuris priimtas 2019-11-13 Nr.49S-416(14.49.3), todėl išduoti paveldėjimo teisės liudijimą V. J. pagal testamentą notarė atsisakė. Taip pat paaiškino, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas J. Š., kaip matosi iš pateiktų Nacionalinės žemės tarnybos 2017-01-05 sprendimo Nr.49S-2-(14.49.3) ir 2019-11-13 sprendimo Nr. 49S-416-(14.49.3), nėra užbaigtas, todėl ateityje atsiras ir kitas turtas, kurio įregistravimo pagrindas bus vėlesni Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai. Testamente išreikšta palikėjos valia nėra aiški ir gali būti suprantama skirtingai: paliktas tik turtas, kurio nuosavybės įregistravimo pagrindas yra konkretus Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas, arba paliktas visas turtas, kurio nuosavybės įregistravimo pagrindas mirusiajam J. Š. bus nuosavybės teisių atkūrimo procese priimtas 2017-01-05 sprendimas Nr.49S-2-(14,49.3) ir visi vėliau priimti sprendimai, nes šio sprendimo 4 dalyje nurodoma, jog į likusią žemės valdos dalį 1,8987 ha nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau.Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, esant neaiškiai palikėjos valiai, paveldėjimo teisės liudijimą pagal 2017-02-10 testamentą į žemės sklypus/dalis notarė išduoti atsisakė.
6. Suinteresuotasis asmuo M. Z. pateiktame atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo skundu sutinka, prašo jį visiškai patenkinti.
7. Suinteresuotieji J. G., N. G. į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-10-12 nutartimipareiškėjo skundą atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad notarė atsisakė pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į žemės sklypus, kurių registro Nr. 44/1294970, 44/2294238, 44/2295155, motyvuodama tuo, kad palikėja S. Š. testamentu palikto žemės sklypus, kurių nuosavybės teisės atkurtos pagal 2017-01-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 49S-2-(14.49.3), kai tuo tarpu pareiškėjo nurodomų žemės sklypų, kurių registro Nr. 44/1294970, 44/2294238, 44/2295155 ir dėl kurių prašoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimus,nuosavybės teisės atkurtos pagal2019-11-13 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 49S-416-(14.49.3), t.y. kitu pagrindu.Vertinant S. Š. testamentą, notarei iškilo klausimas dėl nebaigtos įgyvendinti teisės į nuosavybės teisių atkūrimą paveldėjimo apimties, tai yra ką testatorė perduoda po mirties pareiškėjui: aržemės sklypus, kurių nuosavybės teisės atkurtos pagal 2017-01-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 49S-2-(14.49.3), ar ir kitus žemės sklypus, kurių nuosavybės teisės atkurtos pagal 2019-11-13 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 49S-416-(14.49.3).
10. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad testatorė testamente savo valią išreiškė dėl žemės sklypų, kurių nuosavybės teisės atkurtos pagal 2017-01-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 49S-2-(14.49.3), kadangi kaip matyti, 2019-11-13 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 49S-416-(14.49.3) buvo priimtas po testatorės, mirusios (duomenys neskelbtini), mirties (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad įstatyme apibrėžta nuosavybės teisė apima naudojimąsi (teisė naudoti turto naudingąsias savybes, gauti iš turto pajamų bei vaisių ar kitos naudos), valdymą (teisė turėti turtą savo žinioje, leidžiančios daryti tam turtui fizinį bei ūkinį poveikį) ir disponavimą (teisė pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą - teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti) (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi, iš testamento turinio testatorės valia dėl nuosavybės teisės perėjimo nėra aiški, o būtent testatoriaus valios turinio nustatymas yra esmingai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-161/2011).
11. Nutartį priėmęs teismas nurodė, kad notarė, būdama valstybės įgaliotas asmuo ir vykdydama jai Notariato įstatymo 1 straipsniu pavestas pareigas užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, esant ginčytiniems teisiniams santykiams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė.
12. Pareiškėjaspateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-12 nutarties. Apeliantas prašopanaikinti skundžiamą nutartį,esant absoliutiems sprendimo negaliojimo pagrindams ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13.Apeliantas nurodo, jogpirmosios instancijis teismas nutartyje pasisakė tik dėl pirmojo skundo reikalavimo – panaikinti notarės atsisakymą, tačiau nutarties motyvuojamojoje dalyje nenagrinėjo ir nepasisakė dėl skundo argumentų ir su skundu pateiktų įrodymų, įrodančių tikrąją palikėjos valią, įtvirtintą testamente, o nutarties rezoliucinėje dalyje neišsprendė antrojo skundo reikalavimo išaiškinti palikėjos valią ir įpareigoti notarę atlikti notarinį veiksmą.
14. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pareiškėjas, skųsdamas notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, toje pačioje byloje gali reikšti reikalavimą įpareigoti notarą atlikti notarinį veiksmą bei įrodinėti, kad pareiškėjas tam tikrą teisę turi arba kad egzistuoja tam tikras faktas. Tais atvejais, kai teismui kyla neaiškumų dėl testatoriaus valios turinio, teismas testatoriaus valios turinį turi išsiaiškinti. Apie tai pareiškėjas plačiai pasisakė skunde, pirmosios instancijos teismas šio klausimo nutartyje neišnagrinėjo.
Atsiliepimas
15. Suinteresuotieji asmenys J. G. ir N. G. atsiliepimu prašė atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo V. J. 2022-10-18 atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-12 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjas skundu neprašė nustatyti tikrosios palikėjos valios, išreikštos testamente. Pareiškėjas skundu prašė tik patvirtinti, kad jo pateiktas testamento aiškinimas yra teisingas, t. y. kad testamentas turi būti aiškinamas būtent taip, kaip to nori pareiškėjas. Nutarties 22 punkte konstatavęs, kad notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, esant ginčytiniems teisiniams santykiams, ir atmetęs pagrindinį pareiškėjo reikalavimą dėl notarės atsisakymo panaikinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo ir antrojo, išvestinio pareiškėjo reikalavimo dėl to, kad testamentas turi būti aiškinimas būtent taip, kaip nurodė pareiškėjas. Nepaisant to, kad pats pareiškėjas skunde nesuformulavo reikalavimo nustatyti tikrąją palikėjos valią, išreikštą testamente, atidžiau susipažinus su skundžiama nutartimi, galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas šią pareigą visgi atliko.
Žemesnės instancijos teismas
16. J. G. ir N. G., kad pirmosios instancijos teismas aiškiai nusprendė, jog testamentu palikėja pareiškė valią tik dėl žemės sklypų, kurių nuosavybės teisės bus atkurtos pagal NŽT prie ŽŪM 2017-01-05 sprendimą Nr. 49S-2-(14.49.3), palikimo. Tuo tarpu pareiškėjo nurodomas NŽT prie ŽŪM 2019-11-13 sprendimas Nr. 49S-416-(14.49.3) buvo priimtas jau po palikėjos mirties, tad testamente nesant aiškios valios dėl žemės sklypų, kurių nuosavybės teisės bus atkurtos pagal 2019-11-13 sprendimą ir kitus vėlesnius sprendimus, išdavus paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjui, būtų neteisingai interpretuota paveldimų teisių apimtis.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
18. Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje išvardyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jais pripažįstami esminių proceso teisės nuostatų (nustatančių teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t. t.) pažeidimai. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-1075/2019).
19. CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti absoliutūs teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai yra tokie reikšmingi, kad kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo, todėl nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Dėl šių proceso teisės normų pažeidimo reikšmingumo ir sukeliamų pasekmių sunkumo šių pagrindų sąrašas yra išimtinis ir negali būti aiškinamas plačiai. Tokį šios normos aiškinimą yra patvirtinęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).
20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas dėl atsisakymo atlikti notarinius veiksmus atmestas, yra teisėta.
21. Nustatyta, kad pareiškėjas patikslintame skunde (DOK-37587) pareiškė reikalavimus: 1) panaikinti Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės D. Jievaitytės 2022-02-14 atsisakymą atlikti notarinį veiksmą; 2) išaiškinti, kad S. Š. 2017-02-10 sudaryto testamento (notarinio registro Nr. 8-1063) 1 punkte išdėstytas palikėjos valios turinys yra palikėjos vardu paveldėtus žemės sklypus, nurodytus 2017-01-05 NŽT Nr. 49S-2-(14.49.3.) 4 punkte „žemės valdos dalis - 1,8987 ha žemės”, kurių nuosavybės teisės po testamento surašymo dienos bus atkurtos palikėjui J. Š., palikėja lygiomis dalimis palieka V. J. ir M. Z. ir 3) įpareigoti Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarę Dainorą Jievaitytę atlikti notarinius veiksmus ir išduoti pareiškėjui V. J. paveldėjimo teisės liudijimą į S. Š. paveldėtą turtą: 167/8920 žemės sklypo, unikalus daikto Nr. 4400-1852-2546, 18/957 žemės sklypo, unikalus daikto Nr. 4400-5110-5654 ir 24/1255 žemės sklypo, unikalus daikto Nr. 4400-5111-8331.
22. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nutartyje pasisakė tik dėl skundo reikalavimo – panaikinti notarės atsisakymą atlikti notarinius veiksmus, tačiau nutarties motyvuojamojoje dalyje nenagrinėjo ir nepasisakė dėl skundo argumentų ir su skundu pateiktų įrodymų, įrodančių tikrąją palikėjos valią, įtvirtintą testamente, o nutarties rezoliucinėje dalyje neišsprendė kitų skundo reikalavimų išaiškinti palikėjos valią ir įpareigoti notarę atlikti notarinius veiksmus.
23. Spręstina, kad pareiškėjo reikalavimas – išaiškinti, kad S. Š. 2017-02-10 sudaryto testamento (notarinio registro Nr. 8-1063) 1 punkte išdėstytas palikėjos valios turinys yra palikėjos vardu paveldėtus žemės sklypus, nurodytus 2017-01-05 NŽT Nr. 49S-2-(14.49.3.) 4 punkte „žemės valdos dalis - 1,8987 ha žemės”, kurių nuosavybės teisės po testamento surašymo dienos bus atkurtos palikėjui J. Š., palikėja lygiomis dalimis palieka V. J. ir M. Z., turėjo būti pareikštas ir nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles, nes tai yra įpėdinio (pareiškėjo) ginčas su valstybe (kuriai atstovauja Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos). Valstybė paveldėtų palikėjo žemės sklypus, jei pareiškėjui nebūtų išduotas jo reikalaujamas paveldėjimo teisės liudijimas. Šis reikalavimas nebuvo išnagrinėtas, NŽT nebuvo įtraukta į bylą.
24. Pagal CPK 266 straipsnį yra draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ar pareigų. Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos tikslas – užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010).
25. Nagrinėjamu atveju, kadangi pirmasis reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir jis turėjo būti nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles, tai pirmosios instancijos teismas turėtų iš naujo išspręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą (pareiškėjas turėjo pareikšti ieškinį, į kurį galėjo būti įtrauktas ir reikalavimas notarei).
26. Dėl ankstesnėse nutarties pastraipose išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo 2022-10-12 nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi pagrindas, dėl kurio byla gąžinama nagrinėti iš naujo, skiriasi nuo apelianto atskirajame skunde nurodyto pagrindo, laikoma, kad atskirasis skundas patenkintas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-12 nutartį panaikinti.
Grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujonagrinėti pareiškėjo V. J. pareiškimą (skundą) dėl atsisakymo atlikti notarinius veiksmus.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.