- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- e2-449-1115/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02988-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Eglė Tamašauskaitė
dalyvaujant ieškovui E. G., ieškovo atstovei advokatei Eglei Tamašauskaitei, atsakovui A. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir neterminuoto kelio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas E. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui A. K. prašydamas:
1.1. atidalyti ieškovui E. G. ir atsakovui A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir Žemės sklypas), pagal bendraturčiams nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis natūra, priteisiant ieškovui E. G. asmeninės nuosavybės teise 1046 kv. m ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, IĮ „Graida“ matininko 2022 m. gegužės 26 d. parengtame Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje (plane) (toliau ir Planas) pažymėtą skaičiumi „2“, o atsakovui A. K. asmeninės nuosavybės teise priteisiant 1010 kv. m ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, IĮ „Graida“ matininko 2022 m. gegužės 26 d. parengtame Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje (plane) pažymėtą skaičiumi „1“;
1.2. nustatyti atlygintinį neterminuotą 73 kv. m bendro ploto kelio servitutą atsakovui A. K. priklausančioje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, plane pažymėtoje „1“, pagal IĮ „Graida“ matininko 2022 m. gegužės 26 d. parengtą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį (planą), suteikiantį teisę praeiti ir pravažiuoti transporto priemonėmis į ieškovui E. G. priklausančią žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, plane pažymėtą „2“;
1.3. priteisti iš ieškovo E. G. atsakovo A. K. naudai vienkartinę 147,35 Eur dydžio piniginę kompensaciją už neterminuoto kelio servituto nustatymą;
1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad pagal 2021 m. rugsėjo 28 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5145 ieškovas E. G. įsigijo 1046/2056 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Kita, t. y. 1010/2056, dalis minėto Žemės sklypo priklauso atsakovui A. K..
3. Ieškovas pažymėjo, kad pardavėjai ieškovui nurodė, kad Žemės sklypas, kurio dalį įsigijo ieškovas E. G., buvo suformuotas 2017 m. padalijus Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai ankstesni Žemės sklypo savininkai iki Žemės sklypo padalijimo buvo susitarę dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, t. y. 2009 m. lapkričio 24 d. tarp Žemės sklypo bendraturčių buvo pasirašytas bei notarine tvarka patvirtintas Susitarimas dėl naudojimosi, disponavimo ir valdymo nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo (toliau ir Susitarimas), pagal kurį atsakovas A. K. su tuometine sutuoktine naudojosi Žemės sklypo schemoje „A-B“ pažymėta Žemės sklypo dalimi, o ankstesnis (šiuo metu ieškovui priklausančios Žemės sklypo dalies) savininkas naudojosi Žemės sklypo schemoje „C“ pažymėta Žemės sklypo dalimi. Kadangi tarp Žemės sklypo bendraturčių buvo nusistovėjusi ilgalaikė Žemės sklypo naudojimosi, disponavimo ir valdymo Žemės sklypu tvarka, ieškovui E. G., įsigyjant Žemės sklypo dalį, pardavėjai nurodė, kad ieškovas gali naudotis, valdyti ir disponuoti ta Žemės sklypo dalimi, kurią iki pat šiol naudojo ankstesni Žemės sklypo dalies savininkai (Žemės sklypo schemoje „C“ pažymėta Žemės sklypo dalimi), ką jis iki pat šiol ir daro.
4. Ieškovo įsitikinimu, yra objektyvi galimybė atidalyti ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), natūra, atsižvelgiant į šiuo metu faktiškai naudojamas Žemės sklypo dalis bei į nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo dalių plotą, taip pat atsižvelgiant į ankstesnę tarp buvusių Žemės sklypo bendraturčių sudarytą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą. Ieškovo manymu, jo siūlomas Žemės sklypo dalių atidalijimas pagal siūlomą ir prie ieškinio pridedamą Žemės sklypo atidalijimo sprendinių brėžinį (IĮ „Graida“ matininko 2022 m. gegužės 26 d. parengtą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį (planą)), pagal kurį atsakovui A. K. atitektų 1010 kv. m ploto Žemės sklypo dalis, pažymėta „1“, o atsakovui E. G. – 1046 kv. m ploto Žemės sklypo dalis, pažymėta „2“, geriausiai atitiktų abiejų Žemės sklypų bendraturčių interesus, atitinkamai tokiu būdu būtų užtikrintas ne tik racionalus nekilnojamojo turto valdymas ir naudojimas, bet ir abiejų bendraturčių teisės ir teisėti interesai, nei vienam iš jų nesuteikiant didesnio pranašumo, užkirstas kelias bet kokių ginčų, susijusių su Žemės sklypo naudojimu, valdymu ir disponavimu, atsiradimui.
Šalies argumentai
5. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovo A. K. naudojamame Žemės sklypo plote yra įrengtas kelias, atitinkamai nuovaža į Žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. į ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą galima patekti tik šiuo keliu, esančiu atsakovui priklausančio Žemės sklypo dalyje. Dėl to po ieškovui ir atsakovui priklausančio Žemės sklypo dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra pagal ieškovo pateikiamą Žemės sklypo dalių atidalijimo ir kelio servituto nustatymo brėžinį (IĮ „Graida“ matininko 2022 m. gegužės 26 d. parengtą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį (planą)), ieškovo įsitikinimu, būtina nustatyti atsakovui A. K. nuosavybės teise priklausančioje Žemės sklypo dalyje neterminuotą kelio servitutą patekimui į ieškovui priklausančią Žemės sklypo dalį taip, kaip numatyta ieškovo pateikiamame Žemės sklypo brėžinyje.
6. Anot ieškovo, tokio prašomo neterminuoto kelio servituto nustatymas ieškovui E. G. yra objektyviai būtinas, kadangi kitaip (ne per atsakovo A. K. Žemės sklypo dalį) patekti į ieškovui priklausančio Žemės sklypo dalį ieškovas E. G. neturi jokios galimybės, toks kelio servitutas netrukdys atsakovui A. K. naudotis jam nuosavybės teise priklausančia Žemės sklypo dalimi, atitinkamai minimaliai pasinaudojant atsakovo Žemės sklypo dalimi (vos 73 kv. m) bus sudaryta galimybė ieškovui E. G. patekti į jam priklausančią Žemės sklypo dalį ir ją naudoti pagal tikslinę paskirtį.
7. Ieškovas neprieštarauja, kad teismo sprendimu nustatant minėtą neterminuotą kelio servitutą, ieškovas E. G. būtų įpareigotas sumokėti atsakovui A. K. už suteikiamą kelio servituto teisę (teisę naudotis atsakovui priklausančio Žemės sklypo dalimi, tikslu patekti į ieškovui E. G. priklausančio Žemės sklypo dalį) vienkartinę 147,35 Eur dydžio kompensaciją, lygią vidutinei kelio servituto užimamo Žemės sklypo dalies ploto rinkos kainai (4 150,00 Eur ÷ 2 056 kv. m = 2,018 Eur; 2,018 Eur ×73 kv. m = 147,35 Eur).
Atsiliepimas
8. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Atsakovas atsiliepime sutiko su ieškinio reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. nustatant kiekvienam bendraturčiui tenkančią dalį pagal Susitarimą, tačiau nesutiko su kelio servituto nustatymu. Atsakovo nuomone, ieškovas neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių sprendžiant patekimo-įvažiavimo į nuosavybės teise valdomą Žemės sklypo dalį.
10. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir argumentus. Atsakovas su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu dėl Žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutiko su kelio servituto nustatymu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises, atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Tuo atveju, kai atidalijamas vienas bendraturtis, o kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti, šie ir toliau būna likusios daikto bendrosios dalinės nuosavybės savininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Šiuo (atitikties įstatymų reikalavimams) aspektu turimi omenyje ne tik tie daiktai, kurie po atidalijimo tampa asmeninės nuosavybės objektais, bet ir tie daiktai, kurie po dalinio atidalijimo lieka bendrosios dalinės nuosavybės objektai, t. y. tokiais (dalinio atidalijimo) atvejais ne tik tas daiktas, kuris turi atitekti vieno bendraturčio nuosavybėn, bet ir tas daiktas, kuris lieka kitų (likusių) bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, turi atitikti tokiems daiktams suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019).
13. Teikiamas atidalijimo natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iš jau esančio), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti. Teikiami dokumentai gali priklausyti ir nuo atidalijamo turto objekto rūšies bei paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019).
14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui E. G. (1046/2056 dalys) ir atsakovui A. K. (1010/2056 dalys).
15. Ieškovė pateikė IĮ „Graida“ matininko 2022 m. gegužės 26 d. parengtą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (t. 1, b. l. 39), pagal kurį atsakovui A. K. atitektų 1010 kv. m ploto Žemės sklypo dalis, pažymėta „1“, o atsakovui E. G. – 1046 kv. m ploto Žemės sklypo dalis, pažymėta „2“. Atsakovas su ieškovės pasiūlytu Žemės sklypo atidalijimo būdu sutiko.
16. Teismo vertinimu, ieškovo teikiamas atidalijimo natūra variantas yra informatyvus, išreikštas IĮ „Graida“ 2022 m. gegužės 26 d. parengtame Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte. Siūlomo atidalijimo varianto prieštaravimų imperatyvioms įstatymo normoms nenustatyta, atsakovas neatitikimų taip pat nenurodė. Toks atidalijimas yra techniškai įgyvendinamas, atitinkantis šalių nuosavybės dalis.
17. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus daro išvadą, kad patikslinto ieškinio patenkinimas ir nekilnojamojo turto (Žemės sklypo) atidalijimas pagal ieškovo pateiktą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nepažeis bendraturčių interesų ir tuo pačiu leis Žemės sklypą (po atidalijimo - sklypus) šalims valdyti asmeninės nuosavybės teise. Atidalijus Žemės sklypą, bus užtikrinamas išvestinis iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku.
Dėl servituto nustatymo
18. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Taigi šioje teisės normoje įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis. Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutą ir taip apriboti tarnaujančiojo daikto savininko teises, privalo konstatuoti šių abiejų sąlygų egzistavimą.
19. Nagrinėjamu atveju pirmąją sąlygą servituto nustatymui teismo sprendimu – šalių nesutarimą – patvirtina byloje pateikti duomenys. Iš ieškovo į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad 2022 m. liepos 11 d., 2022 m. rugpjūčio 29 d. atsakovui buvo pateikti pasiūlymai, kuriais ieškovas siekė susitarti su atsakovu dėl servituto nustatymo atsakovo Žemės sklypo dalyje, reikalingą patekti į ieškovui priklausančią Žemės sklypo dalį (t. 1, b. l. 40-47). Rašytinių įrodymų apie atsakovo atsakymą į ieškovo pasiūlymus byloje nėra. Tačiau tiek atsiliepime, tiek bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė nesutinkantis su servituto nustatymu jo sklypo dalyje. Esminis šalių ginčas kilo dėl antrosios sąlygos – servituto būtinumo.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010). Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Dėl to, siekiant apsaugoti nuosavybės teisę, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (objektyviai būtinas). Teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).
21. Ieškovas prašė nustatyti atlygintinį neterminuotą 73 kv. m bendro ploto kelio servitutą atsakovui A. K. priklausančioje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, plane pažymėtoje „1“, pagal IĮ „Graida“ matininko 2022 m. gegužės 26 d. parengtą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį (planą), suteikiantį teisę praeiti ir pravažiuoti transporto priemonėmis į ieškovui E. G. priklausančią žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, plane pažymėtą „2“. Atsakovas nurodė, nesutinkantis su servituto nustatymu jo sklype, nes ieškovas neįrodė, jog išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas atsakovo nuosavybės teisių ir interesų.
22. Rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Teismas pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, nagrinėjamoje byloje būtent ieškovui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti tokias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas servituto nustatymo būtinumas (CPK 12 ir 178 straipsniai).
23. Ieškovas nurodė, kad servituto nustatymas per atsakovui tenkančia Žemės sklypo dalį yra vienintelis patekimo į savo Žemės sklypo dalį būdas. Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovė paaiškino, jog patekimas į ieškovo Žemės sklypo dalį kitu būdu nėra galimas, nes iš dešinės sklypo pusės yra tvora, šiaurinėje sklypo dalyje – apie 15 m pločio kanalas, iš apatinės sklypo dalies pusės – kelio apsaugos zona. Be to, naujos nuovažos įrengimas neatitiktų Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nustatytų reikalavimų bei Statybos techninio reglamento 2.06.04:2014 (toliau ir STR) nuostatų.
24. STR 29 punkte nurodyta, kad atstumai tarp sankryžų bei įvažiavimų/išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais turi būti ne mažesni nei nurodyti šio punkto 6 lentelėje. Minėtoje lentelėje nurodyta, kad minimalus atstumas tarp įvažiavimų/išvažiavimų B kategorijos gatvėse yra 150 metrų. STR 22 punkte nurodyta, kad B kategorijos gatvės yra pagrindinės gatvės, kurių paskirtis – susisiekimas tarp miesto funkcinių zonų, rajonų, centrų, didžiųjų transporto stočių, ryšiai su užmiesčio keliais.
25. Iš į bylą pateiktų VĮ Valstybės žemės fondo kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus Žemės sklypo plano bei Plano matyti, kad ieškovo sklypo dalies ilgis yra kiek daugiau nei 50 metrų. Pažymėtina, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog iš (duomenys neskelbtini) gatvės į Žemės sklypą (atsakovo Žemės sklypo dalyje) yra nutiestas kelias. Taigi papildomos nuovažos įrengimas ieškovo Žemės sklypo dalyje neatitiktų teisės aktų reikalavimų (STR 29 punktas).
26. Be to, iš pateiktų ortofoto, Žemės sklypo planų matyti, jog įrengti nuovažą nėra galimybės dėl Žemės sklypo lokacijos, t. y. ieškovui tenkančioje Žemės sklypo dalyje iš šiaurinės sklypo dalies yra griovys, iš pietinės pusės (nuo (duomenys neskelbtini) gatvės) 2 m pločio ryšių apsaugos zona, iš dešinės ieškovui tenkančios Žemės sklypo dalies pusės Plane pavaizduota tvora.
27. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo argumentais, teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovas turi galimybę patekti į savo Žemės sklypo dalį nenustačius servituto per jo Žemės sklypą. Pažymėjo, kad ieškovas galėtų įrengti mobilų tiltelį per griovį ar mobilias nuovažas, estakadas. Nurodė, kad nustačius servitutą jo ir taip apribotos galimybės naudotis sklypu dėl per jo Žemės sklypo dalį einančio asfaltuoto kelio taptų dar labiau apribotas.
28. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai dėl mobilių nuovažų, estakadų ar tiltelių įrengimų nepagrįsti. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad į jokias institucijas dėl konkrečių nuovažų įrengimų galimybės Žemės sklype nesikreipė, jo paties išsilavinimas nėra susijęs su tiltelių, nuovažų ar kitų kelio konstrukcijų įrengimu, inžinerija ir pan., taigi nėra pagrindo laikyti pagrįstais atsakovo pasvarstymų dėl jo minėtų konstrukcijų įrengimo, naudojimosi galimybių. Atsakovo siūlymas patekti ieškovui į savo žemės sklypo dalį per mobilius įrenginius abstrakčiai nurodžius, jog būna tokių įrenginių kaip mobilūs tilteliai, mobilios nuovažos ar estakados, leidžia daryti prielaidą, jog tokios alternatyvos galbūt egzistuoja, tačiau nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad tokiais mobiliais įrenginiais ieškovas galės važiuoti transporto priemonėmis, naudotis jais kaip pėsčiųjų taku (CK 4.119 straipsnio 1 dalis), t. y. kad tokie įrenginiai yra pakankamo pločio, ilgio, atsparumo, atitinkantys saugumo reikalavimus siekiant transporto priemonėmis ar pėsčiomis patekti į ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį.
29. Vertinant atsakovo teiginius, kad servituto nustatymas apribotų jo galimybes naudotis savo Žemės sklypo dalimi, pažymėtina, kad atsakovas neįvardijo konkrečių priežasčių, kaip servituto nustatymas pagal Planą apribotų jo galimybes naudotis savo sklypo dalimi. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jokios veiklos Žemės sklype nevykdo. Tai iš esmės patvirtina ir į bylą ieškovo pateiktas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Avižienių seniūnijos 2021 m. spalio 21 d. įspėjimas, kad Žemės sklypas yra apleistas, nenušienautas, apaugęs krūmais (t. 1, b. l. 105). Atsakovas taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo Žemės sklypo dalyje yra nutiestas asfaltuotas kelias. Taigi darytina išvada, kad jau egzistuojant asfaltuotam keliui atsakovo Žemės sklypo dalyje, 73 kv. m bendro ploto kelio servituto nustatymas nepadarys neproporcingos žalos atsakovui kaip Žemės sklypo dalies nuosavybės savininkui.
30. Įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir teisės aktų reikalavimus, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl servituto nustatymo pagal pateiktą Planą yra pagrįstas ir tenkintinas. Teismo vertinimu, toks servituto nustatymas sukels minimalius atsakovo nuosavybės teisės suvaržymus ir tuo pačiu užtikrins ieškovo galimybę tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises.
Dėl kompensacijos priteisimo
31. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka; įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Taigi CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).
32. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti iš ieškovo E. G. atsakovo A. K. naudai vienkartinę 147,35 Eur dydžio piniginę kompensaciją už neterminuoto kelio servituto nustatymą. Kompensacijos dydį ieškovas paskaičiavo lygų vidutinei kelio servituto užimamo Žemės sklypo dalies ploto rinkos kainai (4 150,00 Eur ÷ 2 056 kv. m = 2,018 Eur; 2,018 Eur ×73 kv. m = 147,35 Eur).
33. Pažymėtina, kad atsakovas neišreiškė pozicijos dėl ieškovo nurodomos priteistinos atsakovui kompensacijos dydžio.
34. Žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį už servituto nustatymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2019).
35. Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro išrašo apie vidutinę rinkos vertę žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 17), matyti, kad Žemės sklypo vertė 4 150,00 Eur. Atitinkamai šią sumą padalinus į visą Žemės sklypo plotą (2 056 kv. m) bei padauginus iš nustatytino kelio servituto ploto (73 kv. m) gaunama suma sudaro 147,35 Eur.
36. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus dėl Žemės sklypo vertės bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neišreiškė prieštaravimų dėl ieškovo prašomo priteisti atsakovui kompensacijos dydžio, daro išvadą, jog nurodytas vienkartinės kompensacijos tarnaujančiojo daikto savininkui dydis yra protingo dydžio, proporcingas jo patiriamiems suvaržymams bei atitinkantis teismų praktiką. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovui iš ieškovo priteistina 147,35 Eur dydžio vienkartinė kompensacija už servituto atsakovui priklausančioje Žemės sklypo dalyje nustatymą.
37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
39. Ieškovas byloje iš viso patyrė 3 360,00 Eur išlaidų (1 210,00 Eur už matininko paslaugas, rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą-planą, 1 950,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 200,00 Eur už sumokėtą žyminį mokestį). Patirtas išlaidas patvirtina į bylą pateikti mokėjimo kvitai, sąskaita, rangos sutartis, kurioje nurodyta paslaugų už žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto-plano parengimą kaina.
40. Įvertinus ieškovo atstovės byloje parengtų procesinių dokumento pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, taip pat remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), darytina išvada, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos 1 950,00 Eur už teisines paslaugas yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovo. Taip pat, teismo vertinimu, kitos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto-plano parengimu, yra taip pat pagrįstos, būtinos bei priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai).
41. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (pašto išlaidos), sudaro 17,00 Eur, todėl ši suma valstybės naudai priteistina iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl atsakovo įrodymų, pateiktų teismui esant sprendimo priėmimo kambaryje
42. Įstatyme nustatyta, kad dar teikdami teismui pirmuosius procesinius dokumentus (ieškinį ar atsiliepimą į jį) dalyvaujantys byloje asmenys turi tinkamai vykdyti pareigą pagrįsti ir įrodyti savo byloje reiškiamus reikalavimus ar atsikirtimus į juos (CPK 135 straipsnio 2 dalis, 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3 dalis), o pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti (CPK 226 straipsnis). Tokie reikalavimai koreliuoja su civiliniame procese galiojančiu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, pagal kurį teismas turi imtis CPK nustatytų priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-464-467/2022). Esant poreikiui, įrodymai gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis).
43. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad 2022 m. spalio 11 d. buvo priimtas ieškinys. 2022 m. spalio 14 d. teismas atsakovui išsiuntė ieškinio ir jo priedų kopijas su pranešimu apie pareigą pateikti atsiliepimą. Šiame pranešime nurodyta, kad atsiliepime, be kita ko, turi būti nurodomi įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai bei išaiškintos CPK 226 straipsnio nuostatos apie šalių pareigas pasirengimo bylai nagrinėti metu. 2022 m. lapkričio 28 d. atsakovas pateikė atsiliepimą, prie kurio įrodymų nepridėjo. 2022 m. gruodžio 1 d. teismas nutartimi nutarė bylai rengtis parengiamajame teismo posėdyje. Šioje nutartyje šalims pasiūlė šalims iki teismo posėdžio pateikti visus turimus įrodymus, nes vėliau pateiktų įrodymų teismas turi teisę nepriimti. Teismas šioje nutartyje šalims taip pat pakartotinai išaiškino, kad pasirengimo nagrinėti bylą metu šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus bei atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Iki teismo posėdžio bei bylos nagrinėjimo iš esmės metu šalys prašymų pridėti papildomus įrodymus ar papildyti bylos medžiagą nepateikė (CPK 245, 251 straipsniai). Teismas, išnagrinėjęs bylą 2023 m. sausio 9 d. teismo posėdyje, nutarė sprendimą priimti ir paskelbti 2023 m. sausio 19 d. (CPK 257 straipsnis.) 2023 m. sausio 13 d. į teisėjos darbo elektroninį paštą buvo gautas A. K. elektroninis laiškas su pridėtais papildomais įrodymais (nuotraukomis). Šis laiškas registruotas 2023 m. sausio 16 d.
44. Teismas pažymi, kad CPK 263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje.
45. Atsižvelgiant į reikalavimus teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat į CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų pateikimo laiką, tvarką ir būdą (įstatyme nėra numatyta galimybė teikti šalims procesinius dokumentus, įrodymus į teisėjos elektroninį paštą), šalių pareigas teikiant prašymus ir naujus įrodymus, taip pat į tai, kad ieškovas su šiais įrodymais negalėjo susipažinti, dėl jų pasisakyti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis), atsisakytina priimti A. K. 2023 m. sausio 16 d. teisme registruotus naujus įrodymus. Tačiau teismas pažymi, kad dėl jo paaiškinimų, teiktų posėdžio metu, apie mobilius tiltelius, nuovažas, estakadas pasisakyta šio sprendimo 28 punkte.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 269 ir 270 straipsniais,
nusprendė:
ieškinį tenkinti.
Atidalyti ieškovui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą–žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal bendraturčiams nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis natūra, priteisiant ieškovui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1 046 kv. m ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, IĮ „Graida“ matininko 2022 m. gegužės 26 d. parengtame Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje (plane) pažymėtą skaičiumi „2“, o atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisiant 1 010 kv. m ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, IĮ „Graida“ matininko 2022 m. gegužės 26 d. parengtame Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje (plane) pažymėtą skaičiumi „1“.
Nustatyti atlygintinį neterminuotą 73 kv. m bendro ploto kelio servitutą atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančioje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, plane pažymėtoje „1“, pagal IĮ „Graida“ matininko 2022 m. gegužės 26 d. parengtą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį (planą), suteikiantį teisę praeiti ir pravažiuoti transporto priemonėmis į ieškovui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančią žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, plane pažymėtą „2“.
Priteisti iš ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai vienkartinę 147,35 Eur (vieno šimto keturiasdešimt septynių eurų 35 ct) dydžio piniginę kompensaciją už neterminuoto kelio servituto nustatymą.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3 360,00 Eur (tris tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct).
Priteisti valstybei iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,00 Eur (septyniolika eurų 00 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip per tris darbo dienas jo patvirtintą kopiją išsiųsti viešo registro tvarkytojui.