- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-03
- Bylos Nr.
- e2A-898-614/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02988-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- E. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir neterminuoto kelio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. G. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui A. K. (toliau – ir atsakovas) prašydamas:
1.1. atidalyti ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), pagal bendraturčiams nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis natūra, priteisiant ieškovui asmeninės nuosavybės teise 1 046 kv. m ploto žemės sklypo dalį, IĮ „Graida“ matininko 2022 m. gegužės 26 d. parengtame žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje (plane) (toliau – ir planas) pažymėtą skaičiumi „2“, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant 1 010 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą skaičiumi „1“;
1.2. nustatyti atlygintinį neterminuotą 73 kv. m bendro ploto kelio servitutą atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje „1“, suteikiantį teisę praeiti ir pravažiuoti transporto priemonėmis į ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį, plane pažymėtą „2“;
1.3. priteisti iš ieškovo atsakovo naudai vienkartinę 147,35 Eur dydžio piniginę kompensaciją už neterminuoto kelio servituto nustatymą;
1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal 2021 m. rugsėjo 28 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo 1046/2056 dalis žemės sklypo. Kita, t. y. 1010/2056 dalis žemės sklypo priklauso atsakovui.
3. Paaiškino, kad pardavėjai nurodė, kad žemės sklypas, kurio dalį įsigijo ieškovas, buvo suformuotas 2017 m. padalijus žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), atitinkamai ankstesni žemės sklypo savininkai iki žemės sklypo padalijimo buvo susitarę dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, t. y. 2009 m. lapkričio 24 d. tarp žemės sklypo bendraturčių buvo pasirašytas bei notarine tvarka patvirtintas Susitarimas dėl naudojimosi, disponavimo ir valdymo nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo (toliau – ir Susitarimas), pagal kurį atsakovas su tuometine sutuoktine naudojosi žemės sklypo schemoje „A-B“ pažymėta žemės sklypo dalimi, o ankstesnis (šiuo metu ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies) savininkas naudojosi žemės sklypo schemoje „C“ pažymėta žemės sklypo dalimi. Kadangi tarp žemės sklypo bendraturčių buvo nusistovėjusi ilgalaikė žemės sklypo naudojimosi, disponavimo ir valdymo žemės sklypu tvarka, ieškovui įsigyjant žemės sklypo dalį, pardavėjai nurodė, kad ieškovas gali naudotis, valdyti ir disponuoti ta žemės sklypo dalimi, kurią iki pat šiol naudojo ankstesni žemės sklypo dalies savininkai (žemės sklypo schemoje „C“ pažymėta žemės sklypo dalimi), ką jis iki pat šiol ir daro.
4. Nurodė, kad yra objektyvi galimybė atidalyti ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą natūra, atsižvelgiant į šiuo metu faktiškai naudojamas žemės sklypo dalis bei į nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalių plotą, taip pat atsižvelgiant į ankstesnę tarp buvusių žemės sklypo bendraturčių sudarytą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą.
5. Nurodė, kad atsakovo naudojamame žemės sklypo plote yra įrengtas kelias, atitinkamai nuovaža į žemės sklypą iš Sudervės gatvės, t. y. į žemės sklypą galima patekti tik šiuo keliu. Dėl to po žemės sklypo dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra būtina nustatyti atsakovui nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje neterminuotą kelio servitutą patekimui į ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį taip, kaip numatyta ieškovo pateikiamame žemės sklypo brėžinyje.
Atsiliepimas
6. Atsakovas A. K. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. nustatant kiekvienam bendraturčiui tenkančią dalį pagal susitarimą, tačiau nesutiko su kelio servituto nustatymu. Atsakovo nuomone, ieškovas neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių sprendžiant patekimo-įvažiavimo į nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. sausio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Atidalijo ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą–žemės sklypą, pagal bendraturčiams nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis natūra, priteisiant ieškovui asmeninės nuosavybės teise 1 046 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą skaičiumi „2“, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant 1 010 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą skaičiumi „1“. Nustatė atlygintinį neterminuotą 73 kv. m bendro ploto kelio servitutą atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje „1“, suteikiantį teisę praeiti ir pravažiuoti transporto priemonėmis į ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį, plane pažymėtą „2“. Priteisė iš ieškovo atsakovo naudai vienkartinę 147,35 Eur dydžio piniginę kompensaciją už neterminuoto kelio servituto nustatymą. Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3 360,00 Eur. Priteisė valstybei iš atsakovo 17,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
9. Teismas nustatė, kad žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui (1046/2056 dalys) ir atsakovui (1010/2056 dalys). Ieškovas pateikė IĮ „Graida“ matininko 2022 m. gegužės 26 d. parengtą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį atsakovui atitektų 1010 kv. m ploto žemės sklypo dalis, pažymėta „1“, o ieškovui – 1046 kv. m ploto žemės sklypo dalis, pažymėta „2“. Atsakovas su ieškovo pasiūlytu žemės sklypo atidalijimo būdu sutiko. Teismas padarė išvadą, kad ieškinio patenkinimas ir nekilnojamojo turto (žemės sklypo) atidalijimas pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nepažeis bendraturčių interesų ir tuo pačiu leis žemės sklypą (po atidalijimo – sklypus) šalims valdyti asmeninės nuosavybės teise. Atidalijus žemės sklypą, bus užtikrinamas išvestinis iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku.
10. Teismas nustatė, kad papildomos nuovažos įrengimas ieškovo žemės sklypo dalyje neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Įrengti nuovažą nėra galimybės dėl žemės sklypo lokacijos, t. y. ieškovui tenkančioje žemės sklypo dalyje iš šiaurinės sklypo dalies yra griovys, iš pietinės pusės (nuo Sudervės gatvės) 2 m pločio ryšių apsaugos zona, iš dešinės ieškovui tenkančios žemės sklypo dalies pusės plane pavaizduota tvora. Teismo vertino, kad atsakovo argumentai dėl mobilių nuovažų, estakadų ar tiltelių įrengimų nepagrįsti. Atsakovo siūlymas patekti ieškovui į savo žemės sklypo dalį per mobilius įrenginius abstrakčiai nurodžius, jog būna tokių įrenginių kaip mobilūs tilteliai, mobilios nuovažos ar estakados, leidžia daryti prielaidą, jog tokios alternatyvos galbūt egzistuoja, tačiau nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad tokiais mobiliais įrenginiais ieškovas galės važiuoti transporto priemonėmis, naudotis jais kaip pėsčiųjų taku, t. y. kad tokie įrenginiai yra pakankamo pločio, ilgio, atsparumo, atitinkantys saugumo reikalavimus siekiant transporto priemonėmis ar pėsčiomis patekti į ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį. Pažymėjo, kad atsakovas neįvardijo konkrečių priežasčių, kaip servituto nustatymas pagal planą apribotų jo galimybes naudotis savo sklypo dalimi. Atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jokios veiklos žemės sklype nevykdo. Padarė išvadą, kad jau egzistuojant asfaltuotam keliui atsakovo žemės sklypo dalyje, 73 kv. m bendro ploto kelio servituto nustatymas nepadarys neproporcingos žalos atsakovui kaip žemės sklypo dalies nuosavybės savininkui. Sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl servituto nustatymo pagal pateiktą planą yra pagrįstas ir jį tenkino.
11. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus dėl žemės sklypo vertės bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neišreiškė prieštaravimų dėl ieškovo prašomo priteisti atsakovui kompensacijos dydžio, padarė išvadą, jog nurodytas vienkartinės kompensacijos tarnaujančiojo daikto savininkui dydis yra protingo dydžio, proporcingas jo patiriamiems suvaržymams bei atitinkantis teismų praktiką. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovui iš ieškovo priteisė 147,35 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją už servituto atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje nustatymą.
12. Teismas nustatė, kad ieškovas byloje iš viso patyrė 3 360,00 Eur išlaidų (1 210,00 Eur už matininko paslaugas, rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą-planą, 1 950,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 200,00 Eur už sumokėtą žyminį mokestį). Nurodė, kad patirtas išlaidas patvirtina į bylą pateikti mokėjimo kvitai, sąskaita, rangos sutartis, kurioje nurodyta paslaugų už žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto-plano parengimą kaina. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos 1 950,00 Eur už teisines paslaugas yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovo. Teismas vertino, kad kitos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto-plano parengimu, yra taip pat pagrįstos, būtinos bei priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteistas 3 360,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – netenkinti ieškovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas arba maksimaliai sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį; priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinį skundą.
14. Nurodė, kad už ieškinio/patikslinto ieškinio parengimą ir pateikimą ieškovo išlaidos yra 1 200,00 Eur. Ieškinys buvo rengiamas ieškovo atstovės rengtų pasiūlymų atsakovui, už kuriuos taip pat nustatytas 200 Eur atlygis, pagrindu, ieškinys buvo tikslinamas tik dėl atsakovo gyvenamosios vietos adreso, todėl priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir dokumentų turinį nurodytos (ir priteistos) 1 200,00 Eur išlaidos už ieškinio/patikslinto ieškinio parengimą yra akivaizdžiai per didelės. Ieškovo atstovavimo teisme išlaidos sudaro 400 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog 2022 m. gruodžio 30 d. teismo posėdis truko 18 min., o 2023 m. sausio 9 d. posėdis truko 1 val. 16 min., mano, kad yra priteistos taip pat akivaizdžiai per didelės, viršijančios Rekomendacijose nustatytą tokių išlaidų maksimalų priteistiną dydį, ieškovo atstovavimo teisme išlaidos. Pažymėjo, kad niekada neprieštaravo geranoriškam (neteisminiam) atidalijimui pagal bendraturčiams nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis natūra, tokią poziciją nurodė ir pateiktame atsiliepime į ieškinį, todėl klausimas galėjo būti išspręsta ir neteismine tvarka, nei vienai iš šalių nepatiriant papildomų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti.
15. Nurodė, kad turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procesą iniciavo ieškovas, savo iniciatyva, nors atsakovas niekada neprieštaravo tokiam turto atidalijimui šalių susitarimu, pasirašant sutartį ir ją tvirtinant pas notarą. Atkreipė dėmesį, kad iki kol ieškovas įsigijo žemės sklypo dalį ir tapo bendrasavininku, jokių nesutarimų ar ginčų dėl naudojimosi žemės sklypo dalimis tarp atsakovo ir buvusio žemės sklypo dalies savininko nebuvo, buvo patvirtintas notarinis susitarimas, ginčo dėl naudojimosi žemės sklypo dalimis nebuvo ir ieškovui įsigijus žemės sklypo dalį. Pasiūlymuose ieškovas nereikalavo atlyginti jam išlaidas už projekto parengimą, priešingai – siūlė tiesiog pritarti ieškovo užsakymu parengtam projektui. Teigė, kad teismas visiškai nepagrįstai, neatsižvelgdamas į išimtinai ieškovo interesą tokio projekto rengimui, neatsižvelgdamas į tai, jog rengiamas vienas projektas nepriklausomai nuo to, kiek yra atidalijamo turto bendrasavininkų, visas projekto parengimo išlaidas priteisė iš atsakovo. Pažymėjo, kad ieškovui priklauso žemės sklypo dalis yra didesnė už atsakovo, todėl didesnė dalis išlaidų turėjo būti pripažinta išimtinai ieškovo išlaidomis.
16. Nurodė, kad skundžiamu sprendimu atsakovo teisė į nuosavybę yra neproporcingai suvaržyta ir jam nėra tinkamai atlyginta už servitutą, priešingai – jis netenka visos kompensacijos už ieškovo naudai nustatytą servitutą ir atitinkamai jo nuosavybės teisės suvaržymą ir dar turi sumokėti ieškovui 22 kartus didesnę nei priteista kompensacija sumą kaip jo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tokia situacija yra teisiškai ydinga, pažeidžia protingumo, teisingumo bei teisingo proceso principus, todėl yra akivaizdus pagrindas teismui nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ principo ir jo netaikyti.
Atsiliepimas
17. Ieškovas E. G. atsiliepimu prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundą, kaip visiškai nepagrįstą ir neteisėtą, paliekant galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodė, kad už teisinę paslaugą ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje (susipažinimas su ginčo situacija, teisinės konsultacijos, pasiūlymų parengimas ir išsiuntimas atsakovui registruotu paštu) priskaičiuotas 200 Eur dydžio advokato atlygis, kuris neviršija Rekomendacijų 8.1. p. numatyto priteistino maksimalaus advokato atlygio (534,15 Eur). Už ieškinio (patikslinto ieškinio) parengimą ir pateikimą teismui priskaičiuotas 1 200,00 Eur dydžio advokato atlygis, kuris neviršija Rekomendacijų 8.2. p. numatyto priteistino maksimalaus advokato atlygio (4 451,25 Eur). Už bylos nagrinėjimo metu prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą ir pateikimą teismui priskaičiuotas 150 Eur dydžio advokato atlygis, kuris neviršija Rekomendacijų 8.16. p. numatyto priteistino maksimalaus advokato atlygio (712,20 Eur). Už atstovavimą pirmosios instancijos teisme priskaičiuotas 400 Eur dydžio advokato atlygis, kuris faktiškai neviršija Rekomendacijų 8.19. p. numatyto priteistino maksimalaus advokato atlygio (178,05 Eur/val.), nes bendra teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo ieškovo atstovė, laiko trukmė sudaro 1 val. 34 min. ir pagal Rekomendacijų 9 p. apvalinama iki 2 val., už ką pagal Rekomendacijas maksimalus priteistinas advokato atlygis yra lygus 357,00 Eur, kai tuo tarpu į šią tarp ieškovo ir ieškovo atstovės sutartą sumą (400,00 Eur) buvo įtrauktas tiek atstovavimas teisme, tiek faktinis pasirengimas bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose (43,00 Eur).
19. Nurodė, kad ieškovas eilę kartų siuntė atsakovui pasiūlymus neteismine tvarka išspręsti klausimą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra bei kelio servituto nustatymo, tačiau atsakovas piktybiškai vengė priimti laiškus, jokiu būdu neteikė duomenų, kokiu pašto ar elektroninio pašto adresu būtų galima įteikti jam skirtą korespondenciją, nekėlė telefono ir pan., kol galų gale tik pradėjus teisminį procesą šioje byloje paaiškėjo atsakovo darbovietės adresas ir netgi teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tik per darbovietę. Pažymėjo, kad nenustačius įvažiavimo / patekimo į atidalintiną ir atskiru objektu suformuotiną ieškovo žemės sklypą, apskritai nėra įmanomas ir atskirų žemės sklypų suformavimas. Tai, kad atsakovas neva sutiko su žemės sklypų atidalinimu natūra, tačiau nesutiko su reikalingų žemėtvarkos reikalavimų įvykdymu (kelio servituto nustatymu), aiškiai parodo atsakovo piktnaudžiavimą. Atkreipė dėmesį, kad teismui pilnai patenkinus ieškinį, ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, įskaitant išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė šių išlaidų atlyginimą iš atsakovo ir tokio teismo sprendimo naikinti nėra jokio pagrindo.
20. Nurodė, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kelio servituto nustatymo privalėjo pateikti teismui teisės aktų ir žemėtvarkos reikalavimus atitinkantį žemės sklypo pertvarkymo projektą, kuriame būtų tiksliai nurodytos atidalintinų žemės sklypų ribos, plotas, kelio servituto lokacija, plotas, ribų taškai ir pan., todėl kreipėsi į šios srities specialistą – IĮ „Graida“ matininką, kuris parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą – planą. Atsakovo argumentai, kad šias išlaidas dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto – plano parengimo ieškovas ir atsakovas turėtų pasidalinti perpus, šiuo atveju teismo turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti. Tokia galimybė galbūt ir galėjo būti tuo atveju, jeigu nebūtų buvusio teisminio ginčo nagrinėjimo, šalims geranoriškai sutarus dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir notarinio susitarimo pasirašymo, tačiau atsakovui nesutinkant su ieškovo siūlomais turto atidalijimo sprendiniais, ir teismui šiuos sprendinius patvirtinus, ieškovas įgijo teisę į visų išlaidų, susijusių su atitinkamo juridinę reikšmę turinčio dokumento, kurio pagrindu bus suformuoti du atskiri žemės sklypai ir kelio servitutas, parengimu ir pateikimu teismui. Iš sutarties su IĮ „Graida“ aiškiai matyti, kad tokios išlaidos bus gerokai didesnės, nes bus reikalinga atlikti kadastrinius matavimus, suformuoti atskiras kadastrinių matavimų bylas ir pan.
21. Teigė, kad proceso išlaidų atlyginimas turėtų būti siejamas būtent su atsakovo procesiniu elgesiu, civilinės bylos proceso inicijavimo aplinkybėmis, o ne su konkrečiu atveju priteistos piniginės kompensacijos dydžiu, nes būtent atsakovas, nesutikdamas neteismine tvarka išspręsti šalių ginčo, atitinkamai to nedarydamas ir teisminėje bylos stadijoje, prisiėmė visą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo riziką. Pažymėjo, kad atsakovas neprašė pirmosios instancijos teismo nepriteisti atitinkamo dydžio bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo ieškovo naudai, neprašė jų mažinti ir pan., todėl atitinkamų naujų argumentų, kurių nebuvo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teikimas apeliaciniame skunde teismo turėtų būti vertinamas itin kritiškai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
24. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir netenkinti ieškovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas arba maksimaliai sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Taigi, apeliacijos objektas nagrinėjamoje byloje yra tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
25. CPK 79 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 9) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 10) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi būti būtinos ir pagrįstos; ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo patirti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019, nutarties 66 punktas).
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teikiamo atidalijimo natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iš jau esančio), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti. Teikiami dokumentai gali priklausyti ir nuo atidalijamo turto objekto rūšies bei paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019).
28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad reikšdamas ieškinį dėl žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kelio servituto nustatymo, ieškovas privalėjo pateikti teismui teisės aktų ir žemėtvarkos reikalavimus atitinkantį žemės sklypo pertvarkymo projektą, kuriame būtų tiksliai nurodytos atidalintinų žemės sklypų ribos, plotas, kelio servituto lokacija, plotas, ribų taškai ir pan. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovo patirtos 1 210,00 Eur išlaidos už matininko paslaugas, rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą-planą pripažintinos būtinomis bylinėjimosi išlaidomis.
29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
30. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
31. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl servituto nustatymo sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir formaliai taikant CPK įtvirtintą „pralaimėjęs moka“ principą galima situacija, kai yra tenkinamas ieškovo reikalavimas nustatyti servitutą ir tarnaujančiojo daikto savininkui (atsakovui) priteisiama kompensacija, tačiau pastarasis, įpareigotas atlyginti bylą laimėjusio viešpataujančiojo daikto savininko (ieškovo) atstovavimo išlaidas, pagal galutinį bylos rezultatą praranda visą ar didžiąją dalį jam priteistos kompensacijos. Nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra, kuri pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu. Paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal „pralaimėjęs moka“ principą, gali būti paneigta tarnaujančiojo daikto savininko teisė į nuosavybę, pažeistas atlygintinumo už nustatomą servitutą principas. Todėl bylose dėl servituto nustatymo, taikant viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), gali būti pagrindas nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-611/2022).
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas pateikė į bylą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą-planą su tikslu atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą žemės sklypą ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Pastebėtina, kad siekiant suformuoti atskirus žemės sklypus planas turėtų būti rengiamas ir nesikreipiant į teismą dėl ginčo sprendimo. Kadangi žemės sklypas priklauso ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise, tai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto - plano išlaidos turėtų atitekti abiem žemės sklypo bendrasavininkams, o ne tik atsakovui. Todėl skundžiamas sprendimas nurodytoje dalyje keičiamas, priteisiant ieškovui iš atsakovo pusę išlaidų už žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto-plano plano parengimą, t. y. 605 Eur. Papildomai pažymėtina, kad žemės sklypo dalys yra beveik identiškos, t. y. ieškovui priklauso 1046/2056 dalys žemės sklypo, o atsakovui 1010/2056 dalys žemės sklypo, todėl teismas nemato poreikio nukrypti nuo lygių dalių išlaidų paskirstymo už plano rengimą.
33. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neturi viršyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos), nurodytų dydžių.
34. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.1 punkte nurodyta, kad už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme koeficientas yra 0,3. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį koeficientas yra 2,5. Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai koeficientas yra 0,4; Rekomendacijų 8.17 punkte nurodyta, kad už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) koeficientas yra 0,1. Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą koeficientas yra 0,1. Rekomendacijų 8.20 punkte nurodyta, kad už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą koeficientas yra 0,1.
35. Bylos duomenis pagrindžia, kad ieškovas turėjo atitinkamų teisinių paslaugų išlaidų: už susipažinimą su ginčo situacija, teisines konsultacijas, pasiūlymų parengimą ir išsiuntimą atsakovui registruotu paštu – 200 Eur; už ieškinio parengimą – 1 200 Eur, už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą ir pateikimą teismui – 150 Eur, už atstovavimą pirmosios instancijos teisme – 400 Eur.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2022 m. gruodžio 15 d. teisinių paslaugų apmokėjimo dieną Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 1 780,5 Eur. Taigi maksimali už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme priteistina suma galėtų būti 534,15 Eur, už ieškinio parengimą priteistina suma galėtų būti 4 451,25 Eur, už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą ir pateikimą teismui priteistina suma galėtų būti 175,05 Eur; už atstovavimą teisme, įvertinus, kad posėdžiai bendrai trūko 1 val. 34 min., priteistina suma galėtų būti 356,10 Eur. Ieškovas paaiškino, kad į 400 Eur tarp ieškovo ir ieškovo atstovės sutartą sumą buvo įtrauktas tiek ieškovo atstovavimas teisme, tiek faktinis pasirengimas bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose, kuris už 1 val. maksimaliai galėtų sudaryti 175,05 Eur. Taigi ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neviršijo Rekomendacijose nurodytų maksimalių priteistinų dydžių, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, sprendžia, kad ieškovo patirtos 1 950 Eur teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.
37. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors atsakovas sutiko dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, tačiau nesutiko dėl kelio servituto nustatymo, todėl nenustačius įvažiavimo (patekimo) į atidalintiną žemės sklypo nebūtų įmanomas atskirų žemės sklypų suformavimas. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas vertina, kad atsakovas turi atlyginti ieškovo teisines pagalbos išlaidas, kurių nebūtų kilę, jeigu atsakovas sutiktų dėl servituto nustatymo.
38. Papildomai pastebėtina, kad aplinkybė, kad atsakovas nesutiko su kelio servituto nustatymu, neparodo atsakovo piktnaudžiavimo, kadangi atsakovas buvo įsitikinės, jog į atidalintą ginčo sklypo dalį bus galimybė patekti ne per atsakovui tenkančią žemės sklypo dalį, t. y. pasinaudojus mobiliais tilteliais, mobiliomis nuovažomis ar estakadomis, teikė teismui savo argumentus.
39. Nors ieškovės materialinis reikalavimas šioje byloje iš esmės patenkintas, laikantis pagrindinio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principo, t. y. pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal proporcingo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą būtų neproporcingai suvaržyta atsakovo teisė į nuosavybę ir jam ieškovo nebūtų tinkamai atlyginta už servitutą, nes atsakovas netektų didelės dalies jam teismo priteistos kompensacijos už ieškovo naudai nustatytą servitutą ir atitinkamai jo nuosavybės teisės suvaržymą. Dėl to nagrinėjamos bylos atveju teismas nusprendžia, kad ieškovui priteistinas mažesnės apimties nei jo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisine pagalbą atlyginimas – 1 000 Eur.
40. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamo sprendimo dalis tikslinama, sumažinant iš atsakovo ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį už plano parengimo nuo 1210 Eur iki 605 Eur, už teisinę pagalbą nuo 1 950 Eur iki 1 000 Eur. Taigi bendrai iš atsakovės ieškovei priteisiama 1 805 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (200 Eur dydžio žyminis mokestis, 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidos, 605 Eur už plano parengimą).
41. Atsakovas prašė priteisti 439 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme – 76 Eur žyminio mokesčio ir 363 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovas prašė priteisti 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
42. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. sumažinus ieškovui iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, patirtų pirmosios instancijos teismas, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ginčo šalims nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 805 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai penki eurai).