- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2A-1077-370/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00255-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Tikniūtė, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 2.6.8.2Viešoji sutartis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1226-370/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kautra“, išvadą duodanti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transrevis“ (toliau ir – ieškovė) ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau ir – atsakovė) 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymus ir grąžinti ją į pirkimo procedūras bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdo atvirą tarptautinį konkursą „Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 489069 (toliau – Pirkimas). Pirkimą sudaro keturios dalys, kurių vykdymo sąlygos yra identiškos, išskyrus tas, kurios apibūdina konkrečios Pirkimo dalies ypatumus. Pirkimo priedo Nr. 3 Techninės specifikacijos 33 punkto 3 lentelės 33.6 papunktyje „Dangos, dažymas“ visoms Pirkimo dalims buvo nurodyta, kad „Kelių transporto priemonės, kurios naudojamos vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais, turi būti apipavidalintos pagal Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 55, reikalavimus. Viso paketo (pirkimo dalies) maršrutus aptarnaujančių transporto priemonių išorinis kėbulas privalo būti vienodos baltos spalvos (vienspalvis be jokių papildomų užrašų, papuošimų ar kitų kitokios spalvos nei autobuso kėbulas atributų neskaitant autobuso gamintojo serijiniu būdu dedamas žymas). Iki paslaugų teikimo pradžios paslaugos tiekėjas savo lėšomis paketo maršrutus aptarnaujančių transporto priemonių išorinį kėbulą privalo apipavidalinti pagal dabartinį Kauno rajono savivaldybės visuomeninio transporto apipavidalinimo dizainą ir pagal tiekėjo pateiktą siūlomo konkretaus autobuso apipavidalinimo eskizą (apipavidalinimo spalvos ir herbo tikslius spalvų kodus Perkančioji organizacija pateiks konkursą laimėjusiam Paslaugos teikėjui). Kauno rajono savivaldybės herbo numatomas užimamas plotas ~ 0,64 kv. m.“
3. Atsakovė 2020 m. birželio 23 d. raštu, atsakydama į ieškovės paklausimą „Dėl autobusų apipavidalinimo, kur galima rasti savivaldybės apipavidalinimo dizainą“, ieškovės nuomone, Techninės specifikacijos 33 punkto 3 lentelės 33.6 papunktį pakeitė, nurodydama, kad perkančioji organizacija iki pirkimo paskelbimo nespėjo patvirtinti ir viešai paskelbti Kauno rajono savivaldybės visuomeninio transporto apipavidalinimo dizaino, todėl „pagal Pirkimo dokumentų priedo Techninės specifikacijos 33.6 papunkčio reikalavimus, visų siūlomų transporto priemonių išorinis kėbulas privalo būti vienodos baltos spalvos, tačiau, iki paslaugų teikimo pradžios paslaugos, tiekėjas savo lėšomis paketo maršrutus aptarnaujančių transporto priemonių išorinį kėbulą privalės apipavidalinti, t. y. visų autobusų priekinė dalis (priekis ir šonai iki priekinės autobuso ašies) turės būti nudažyti arba apklijuoti tam skirta plėvele, raudona spalva, likusi kėbulo dalis privalės išlikti baltos spalvos. Ant autobuso šonų, baltos spalvos autobuso dalyje (iš karto už raudonos ir baltos spalvų sankirtos), turės būti uždėtas vežėjo logotipas. Kauno rajono savivaldybės herbo numatomas užimamas plotas ~ 0,64 kv. m. Tam, kad būtų užtikrintas visų Pirkimu perkamų paslaugų dalių vienodas autobusų apipavidalinimas, tiekėjas, teikdamas pasiūlymą Pirkimui, privalo prisiimti aiškų įsipareigojimą – pateikti autobusų apipavidalinimo eskizus. Apipavidalinimo raudonos spalvos ir herbo tikslius spalvų kodus Perkančioji organizacija pateiks konkursą laimėjusiam Paslaugos teikėjui“.
4. Ieškovė 2020 m. birželio 25 d. pateikė 4 pasiūlymus, t. y. visoms keturioms pirkimo dalims, tačiau atsakovė, įvertinusi ieškovės pasiūlymus ir prie jų pridėtus autobuso apipavidalinimo eskizus, 2021 m. gegužės 4 d. raštu atmetė ieškovės pateiktus pasiūlymus, nes ieškovės eskizuose pateikti autobusų apipavidalinimo pavyzdžiai neatitiko Pirkimo sąlygų.
Šalies argumentai
5. Ieškovė 2021 m. gegužės 14 d. pateikė pretenziją atsakovei, kurioje nurodė, kad ieškovės pasiūlymai buvo atmesti nepagrįstai, nes pirkimo sąlygose nebuvo reikalavimo pateikti eskizus, taip pat ieškovės pasiūlymai buvo vertinami nesivadovaujant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau ir – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalimi. Eskizas, kaip sutarties vykdymo dokumentas, yra dokumento „Siūlomų paslaugų atlikimo aprašymas“ sudedamoji dalis. Atsižvelgiant į tai, kad „Siūlomų paslaugų atlikimo aprašymas“ nėra pasiūlymo siaurąją prasme dalis, o yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, jis ir jį lydintys dokumentai gali būti tikslinami, kaip tai numatyta VPĮ 45 straipsnio 3 dalies nuostatose, draudžiant automatiškai atmesti pasiūlymą, nesikreipiant į tiekėją dėl jo patikslinimo.
6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ji, 2020 m. birželio 23 d. atsakydama į tiekėjų klausimus, paaiškino, kokius dokumentus ir duomenis tiekėjai turi pateikti kartu su pasiūlymais, t. y. nurodė visus dokumentus ir duomenis, kuriuos tiekėjai privalo pateikti su techniniu pasiūlymu. Ieškovei turėjo būti suprantama, kad vienas iš atsakovės reikalavimų buvo kartu su pasiūlymu pateikti ir kiekvieno iš numatomo naudoti autobuso išorės kėbulo apipavidalinimo dizaino eskizus pagal techninės specifikacijos 33.6 papunkčio reikalavimus.
7. Pirkimo objektas yra keleivių vežimo priemiestinio tipo autobusais paslauga, o tiekėjai turėjo pateikti pasiūlymus teikti šią paslaugą su jų siūlomais autobusais. Tam, kad teikiamos paslaugos būtų kokybiškos ir jos gavėjai (gyventojai) galėtų atskirti, kad teikiama būtent pavėžėjimo viešuoju transportu paslauga, kurios teikimą prižiūri atsakovė ir vykdo Pirkimo laimėtojas, buvo nustatytas aiškus ir konkretus reikalavimas tiekėjų siūlomų autobusų apipavidalinimui ir visi tiekėjai su pasiūlymu turėjo pateikti eskizus, kurie įrodytų ir patvirtintų, kad tiekėjas prisiima įsipareigojimą pirkimo sutarties laimėjimo atveju apipavidalinti autobusus būtent taip, kaip nurodyta reikalavime. Reikalavimas yra susijęs su pirkimo sutarties vykdymu, nes leis išvengti neaiškumų ir ginčų šalims nesutariant dėl to, kaip tiekėjo pasiūlyti autobusai turi būti apipavidalinti. Reikalavime nurodžius reikalaujamą autobuso apipavidalinimą, tiekėjai gali lengviau prognozuoti paslaugos teikimo kaštus, apskaičiuoti pasiūlymo kainą, o atsakovė išvengia nesusipratimų ir ginčų dar iki sutarties sudarymo derinant kaip, kokiomis spalvomis ir kuriose vietose autobusai turės būti apipavidalinti. Visai tai padeda užtikrinti sklandų sutarties vykdymą, mažina tarpusavio ginčų riziką, galiausiai leidžia gyventojams aiškiai identifikuoti, kad atvažiuojanti transporto priemonė teikia būtent visuomeninio transporto paslaugą šioje savivaldybėje.
8. Atsakovė pagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymus, nes atsakovės reikalavimas yra susijęs su Pirkimo objektu, todėl su tiekėjų pasiūlymais pateikti siūlomų autobusų apipavidalinimo eskizai laikomi sudėtine techninio pasiūlymo dalimi (Pirkimo sąlygų 82 punktas). Ieškovės pasiūlymai atmesti tinkamai pritaikius Pirkimo sąlygų 82.3, 82.5 ir 82.6 papunkčio reikalavimus.
Šalies argumentai
9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kautra“ (toliau ir – trečiasis asmuo) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė, teikdama pasiūlymus atsakovei, kartu su jais pateikė ir autobusų apipavidalinimo eskizą, todėl darytina išvada, kad Pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus tiek dėl paties eskizo pateikimo būtinybės, tiek dėl autobusų apipavidalinimo spalvingumo ieškovė suprato teisingai. Tik po to, kai atsakovė įvertino ieškovės pasiūlymus ir nustatė, kad pateikti dokumentai (siūlytinas autobusų apipavidalinimo eskizas) neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų, ieškovė pradėjo kvestionuoti Pirkimo sąlygas, vertindama jas kaip ydingas, t. y. neaiškias ir dviprasmiškas (Techninės specifikacijos 33.6 punktas), taip pat ir Pirkimo dokumentų paaiškinimus, kuriuos perkančioji organizacija 2020 m. birželio 23 d. per CVP IS pateikė visiems Konkurso dalyviams.
10. Autobusų apipavidalinimo eskizo nepateikimas arba jo pateikimas ne pagal Pirkimo dokumentų reikalavimus yra teisinis pagrindas Perkančiajai organizacijai tokį tiekėjo pasiūlymą atmesti vadovaujantis patvirtintomis Pirkimo sąlygomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir panaikino atsakovės 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymus, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 5 204,34 Eur bylinėjimosi išlaidas.
12. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad Pirkimo dokumentuose buvo aiškiai nustatytas reikalavimas kartu su pasiūlymo technine dalimi pateikti autobusų apipavidalinimo eskizus. Šis Pirkimo dokumentų reikalavimas buvo papildomai patikslintas atsakovės Pirkimo procedūrų metu pateiktu atsakymu į tiekėjų klausimus tiesiogiai nurodant, kad eskizai yra techninio pasiūlymo sudėtinė dalis. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta kartu su pasiūlymu pateikti ir autobusų apipavidalinimo eskizus.
13. Teismas sprendė, kad pasiūlymo vertinimo stadijoje perkančiosios organizacijos sprendimas iš karto atmesti ieškovės pasiūlymus dėl to, jog ieškovės kartu su pasiūlymais pateiktuose autobusų išorės kėbulo apipavidalinimo dizaino eskizuose pavaizduota, kad numatyta apipavidalinti autobuso apačią raudona spalva per visą jo ilgį, o ne tik iki autobuso priekinės ašies, nesuteikiant jai galimybės pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalį, 45 straipsnio 3 dalį pateiktą eskizą patikslinti, negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu. Ieškovės pasiūlymo dėl eskizo trūkumų pobūdis leido jį pataisyti / paaiškinti, jeigu atsakovė laikė, kad jie yra reikšmingi užtikrinant tinkamą sutarties vykdymą, tačiau atsakovė šios pareigos neįgyvendino ir iš karto nepagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo VPĮ ir jį aiškinančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl pasiūlymo siaurąja prasme taisymo galimybės bei rėmėsi šiam ginčui neaktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl informacijos, susijusios su ekonominio naudingumo kriterijais, tikslinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).
14.2. Teismas nepagrįstai leido esminį pasiūlymo siaurąja prasme tikslinimą, kai vienos pasiūlytos techninės charakteristikos gali būti pakeičiamos kitomis jau po pasiūlymo pateikimo termino pabaigos. Tokie pasiūlymo siaurąja prasme taisymai, kurie iš esmės keičia tiekėjo pasiūlytas pirkimo objekto technines charakteristikas, yra draudžiami. Teismas, taip pat nepagrįstai nesivadovavo ir Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta išvada, kuri patvirtina trečiojo asmens poziciją šioje byloje.
Atsiliepimas
15. Ieškovė atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, kuria buvo papildyta kasacinio teismo formuojama praktika dėl VPĮ 55 straipsnio 9 dalies aiškinimo ir taikymo. Teismas pagrįstai vertino, kad ieškovės padaryta klaida eskizuose negali būti laikoma esminiu pasiūlymo trūkumu, kurio negalima ištaisyti pateikiant paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, atsakovė privalėjo kreiptis į ieškovę dėl tokio pasiūlymo paaiškinimo, nes toks pasiūlymo netikslumo pašalinimas būtų redakcinio pobūdžio, būtų patikslintas pasiūlyme jau esantis dokumentas, pats tikslinimas pasižymėtų objektyvumu, nes patikslinimo rezultatas būtų žinomas, ir nekeistų pasiūlymo iš esmės, t. y. nebūtų pateiktas kokybiškai naujas pasiūlymas.
15.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės reikalavimą dėl autobusų apipavidalinimo bei nepažeisdamas viešųjų pirkimų principų pritaikė turinio viršenybės prieš formą principą ir nustatė, kad ieškovės pasiūlymai iš esmės atitiko visus Pirkimo sąlygų reikalavimus, t. y. pasiūlymų dokumentų visuma leido atsakovei konstatuoti ieškovės pasiūlymų atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams, todėl eskizo patikslinimas negali būti traktuojamas, kaip pasiūlymo keitimas iš esmės.
Atsiliepimas
16. Atsakovė atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo šiuos esminius argumentus:
16.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl pasiūlymo „siaurąja prasme“ (pasiūlymo techninės dalies) taisymo galimybių.
16.2. Pirkimo dokumentuose reikalavimas su tiekėjo pateikiamo siūlomų autobusų apipavidalinimo eskizo turiniui buvo aiškus ir konkretus, o ieškovės pasiūlymo vertinimas pagal minėtą reikalavimą atliktas tiksliai. Atsakovės vertinimu, leidimas ieškovei iš esmės pakeisti pasiūlymus pateikiant naujus autobusų eskizus pažeistų viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Ieškovė kartu su pasiūlymais turėjo pateikti Pirkimo dokumentus (jų paaiškinimus) atitinkančius pasiūlymus, tarp jų ir minėtus reikalavimus atitinkantį autobusų apipavidalinimo eskizą. Tuo atveju, jei atsakovė priimtų pasiūlymą, su kuriuo pateiktas autobusų apipavidalinimo eskizas, kurio turinys neatitinka Pirkimo dokumentuose (jų paaiškinimuose) nustatytų reikalavimų, būtų neužtikrinti viešųjų pirkimų principai, nes atsakovė nesilaikytų savo pačios nustatytų sąlygų.
17. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. rugsėjo 10 d. gauti trečiojo asmens rašytiniai paaiškinimai, kuriuos prašo priimti. Paaiškinimuose nurodoma, kad ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą klaidingai nurodo, jog pateikti autobusų apipavidalinimo eskizai galėjo būti objektyviai ištaisyti, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką situacija, kai dalyviui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015). Taip pat nurodoma, kad nors ieškovė nebūtų kardinaliai pakeitusi Pirkimo objekto (pirkimo objektu bendrąja prasme vis tiek išliktų paslaugų su savo autobusais teikimas), tačiau ieškovės pasiūlytas ir Pirkimo dokumentų neatitinkantis Pirkimo objektas būtų pakeistas nurodant kitas jo savybes (kitokį autobusų apipavidalinimą) ir dėl to iš neatitinkančio Pirkimo dokumentų reikalavimus taptų juos atitinkančiu, todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad jos pasiūlyme siaurąja prasme nustatyti trūkumai galėjo būti ištaisyti nekeičiant pasiūlymo iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.
19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl esminių faktinių aplinkybių
20. Atsakovė vykdo Pirkimą, kuris yra suskaidytas į keturias Pirkimo dalis. Pirkimo objektas – Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas (žiūrėti šios nutarties 2 punktą).
21. Atsakovė, 2020 m. birželio 23 d. raštu pateikdama paaiškinimus tiekėjams, pakeitė Techninės specifikacijos 33 punkto 3 lentelės 33.6 papunktį, nurodydama, kad pagal Pirkimo dokumentų priedo Techninės specifikacijos 33.6 papunkčio reikalavimus, visų siūlomų transporto priemonių išorinis kėbulas privalo būti vienodos baltos spalvos, tačiau, iki paslaugų teikimo pradžios paslaugos, tiekėjas savo lėšomis paketo maršrutus aptarnaujančių transporto priemonių išorinį kėbulą privalės apipavidalinti, t. y. visų autobusų priekinė dalis (priekis ir šonai iki priekinės autobuso ašies) turės būti nudažyti arba apklijuoti tam skirta plėvele, raudona spalva, likusi kėbulo dalis privalės išlikti baltos spalvos. Ant autobuso šonų, baltos spalvos autobuso dalyje (iš karto už raudonos ir baltos spalvų sankirtos), turės būti uždėtas vežėjo logotipas. Kauno rajono savivaldybės herbo numatomas užimamas plotas ~ 0,64 kv. m. Tam, kad būtų užtikrintas visų Pirkimu perkamų paslaugų dalių vienodas autobusų apipavidalinimas, tiekėjas, teikdamas pasiūlymą Pirkimui, privalo prisiimti aiškų įsipareigojimą – pateikti autobusų apipavidalinimo eskizus. Apipavidalinimo raudonos spalvos ir herbo tikslius spalvų kodus Perkančioji organizacija pateiks konkursą laimėjusiam Paslaugos teikėjui“.
22. Ieškovė iki atsakovės nustatyto pasiūlymų pateikimo termino pateikė Perkančiajai organizacijai pasiūlymus visoms keturioms Pirkimo dalims, taip pat pateikė ir transporto priemonių apipavidalinimo eskizus.
23. Atsakovė, susipažinusi su ieškovės pasiūlymais, 2021 m. gegužės 4 d. priėmė sprendimą – pasiūlymus visoms keturioms Pirkimo dalims atmesti vadovaujantis Pirkimo dokumentų 78, 82.3, 82.5 ir 82.6 papunkčiais ir motyvuojant tuo, kad ieškovės pateiktas transporto priemonių apipavidalinimo eskizas neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų.
24. Ieškovė 2021 m. gegužės 14 d. pateikė atsakovei pretenziją, tačiau atsakovė 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškovės pretenziją atmetė, nes pasiūlymų neatitiktis yra susijusi su Pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis bei sutarties vykdymo sąlygomis, todėl pasiūlymas negali būti patikslintas, papildytas, paaiškintas arba pateiktas naujas dokumentas, nes tokiu būdu Pirkimo sąlygų reikalavimų neatitinkantis Tiekėjo Pasiūlymas taptų juos atitinkančiu.
25. Išvadą duodanti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba 2021 m. liepos 13 d. išvadoje nurodė, kad ieškovė kartu su pasiūlymu turėjo pateikti Pirkimo dokumentus (jų paaiškinimus) atitinkantį pasiūlymą, tarp jų ir minėtus reikalavimus atitinkantį autobusų apipavidalinimo eskizą. Perkančioji organizacija, priimdama pasiūlymą, su kuriuo pateiktas autobusų apipavidalinimo eskizas, kuris neatitinka Pirkimo dokumentuose (jų paaiškinimuose) nustatytų reikalavimų, neužtikrintų viešųjų pirkimų principų, nes nesilaikytų savo pačios nustatytų sąlygų.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
26. Trečiasis asmuo 2021 m. rugsėjo 10 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės ginčija ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad jos pasiūlyme siaurąja prasme nustatyti trūkumai galėjo būti ištaisyti nekeičiant pasiūlymo iš esmės.
27. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą.
28. Teisėjų kolegijos nuomone, trečiojo asmens pateikti rašytiniai paaiškinimai yra susiję su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą vertinimu, tačiau toks procesinis dokumentas savo turiniu yra pateikto apeliacinio skundo argumentų papildymas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus skundo padavimo terminui apeliacinėje instancijoje yra draudžiama keisti (papildyti) skundą, rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti ir jie grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 323 straipsnis).
Dėl tiekėjų teisės paaiškinti, patikslinti pasiūlymus siaurąją prasme
29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta kartu su pasiūlymu pateikti ir autobusų apipavidalinimo eskizus, tačiau pasiūlymo vertinimo stadijoje atsakovės sprendimas iš karto atmesti ieškovės pasiūlymus dėl to, kad ieškovės kartu su pasiūlymais pateikti autobusų išorės kėbulo apipavidalinimo dizaino eskizai neatitiko atsakovės reikalavimų, nesuteikiant jai galimybės pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalį, 45 straipsnio 3 dalį pateiktą eskizą patikslinti, negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu. Apeliantė su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad tokie pasiūlymo siaurąja prasme taisymai, kurie iš esmės keičia tiekėjo pasiūlytas pirkimo objekto technines charakteristikas, yra draudžiami.
30. Vadovaujantis VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 55 straipsnio 9 dalimi.
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad reikalavimai, kuriuos perkančiosios organizacijos nurodo pirkimo dokumentuose, iš esmės skirstomi į dvi dideles grupes: a) reikalavimus tiekėjams, o į juos įeina tiekėjų kvalifikacijos ir neigiamo pobūdžio sąlygos ir kiti reikalavimai tiekėjams (pvz., nuostatos dėl bendro kelių dalyvių dalyvavimo pirkime teikiant bendrą pasiūlymą); ir b) reikalavimus pasiūlymui siaurąja prasme. Pasiūlymas siaurąja prasme iš esmės reiškia tą pasiūlymo dalį, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016). Išskiriant sąvoką „pasiūlymas“ į atskirą kategoriją (pasiūlymą siaurąja prasme) siekta atskirti skirtingus reikalavimus, su reikalavimais susijusias procedūras bei iš jų kylančias tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teises ir pareigas (VPĮ 32 straipsnio 5 dalis, 39 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016).
32. VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.
33. Panaši nuostata įtvirtinta ir Pirkimo sąlygų 78 punkte, kad Perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti pasiūlymus, tačiau negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmės – pakeisti kainą (įkainį), pakeisti ar papildyti pasiūlyme nurodytus techninius pasiūlymo duomenis įskaitant duomenis bei dokumentus, susijusius su ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi, pakeisti ar papildyti reikalaujamus techninius dokumentus, pakeisti ar papildyti dalyvio techninį pasiūlymą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų juos atitinkantis.
34. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžtas turinio viršenybės prieš formą principas viešuosiuose pirkimuose vertinant tiek tiekėjų, tiek perkančiosios organizacijos veiksmus. Jo esmė – formalizuotas viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimas neturi viršenybės prieš perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmus, jei šie atitinka teisės normų ir viešo konkurso sąlygų esmę ir jomis siekiamus tikslus. Šis principas ypač aktualus dėl pasiūlymų nagrinėjimo, vertinant, ar perkančioji organizacija pagrįstai atmetė tiekėjo pasiūlymą dėl jame aptiktų trūkumų ar netikslumų, t. y. ar tinkamai sprendė dėl tiekėjo pasiūlymo turinio ir formos pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2020).
35. VPĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiųjų organizacijų ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (pvz., dokumento formos reikalavimai), o siekiant viešųjų pirkimo tikslo, išplaukiančio iš VPĮ 3 straipsnio ir viešųjų pirkimų reguliavimo; viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų; tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017).
36. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime ,,pasiūlymo“ terminas vartojamas dvejopa prasme: pirma, kaip tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų dokumentų visuma (įskaitant dokumentus, pagrindžiančius reikalavimus tiekėjams (tiekėjų kvalifikaciją ir neigiamo pobūdžio sąlygų nebuvimą), kitus reikalavimus tiekėjams (pvz., nuostatos dėl bendro kelių dalyvių dalyvavimo pirkime teikiant bendrą pasiūlymą, pasiūlymo užtikrinimo dokumentai ir kt.), taip pat techninius duomenis ir kt.; antra, pasiūlymas siaurąja prasme – pasiūlymo dalis, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes. Šis sąvokų atskyrimas reikšmingas, be kita ko, sprendžiant dėl tiekėjo teisės taisyti ar aiškinti pasiūlymą apimties ir atitinkamų perkančiosios organizacijos pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014).
37. Kasacinis teismas dėl pasiūlymo siaurąja prasme vertinimo yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu; net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018).
38. Taigi situacija, kai dalyviui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini, o nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo.
39. Analogiškos pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir naujausioje Teisingumo Teismo praktikoje, kurioje taip pat nurodoma, kad perkančiosios organizacijos dalyviui adresuotas prašymas pateikti reikalaujamus pareiškimus ir dokumentus iš principo gali būti skirtas tik jo pasiūlymui paaiškinti arba akivaizdžiai šio pasiūlymo klaidai ištaisyti ir tik tiek, kiek pradinio pasiūlymo papildymas arba pataisymas nelemia esminio pasiūlymo pakeitimo; pataisyti pradinį pasiūlymą tam, kad būtų ištaisytos akivaizdžios korektūros klaidos, galima tik išimtiniais atvejais ir tik jei šis pakeitimas faktiškai nelemia naujo pasiūlymo (Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimas byloje Archus ir Gama, C-131/16, 36–37 punktai; 2018 m. vasario 28 d. sprendimas byloje MA.T.I. SUD ir Duemme SGR, C-523/16 ir C-536/16, 50, 52 punktai).
40. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pirmiau nurodytos teismų praktikos kontekste spręstina, kad, šiuo atveju ieškovės pateikti autobusų apipavidalinimo eskizai yra tik neesminis netikslumas, kuris galėjo būti pašalintas, nes šiuo konkrečiu atveju Pirkimo objektas yra Kauno rajono savivaldybės reguliaraus susisiekimo priemiestinių autobusų maršrutų aptarnavimo paslaugų pirkimas, kuriuo bus teikiamos keleivių pavėžėjimo paslaugos. Pažymėtina, kad Pirkimo dokumentų A dalies pasiūlymo formos 2 priede „Tiekėjo techninis pasiūlymas“ nurodyta, kad tiekėjas teikdamas pasiūlymą turi nurodyti šiuos autobusų techninius duomenis: 1) autobuso amžių metais, 2) autobuso EURO taršos standarto atitiktį, 3) autobuso kategoriją ir klasę, 4) autobuso pritaikymą SPTŽ (specialiųjų poreikių turintiems žmonėms), 5) autobuso markę, modelį, 6) autobuso spalvą, 7) autobuso vietos nustatymo įrangą (telemetrijos įranga) techninius parametrus, 8) autobuso švieslenčių techninius parametrus, 9) autobuso vaizdo stebėjimo kamerų techninius parametrus. Pagal Techninės specifikacijos 3 lentelės 33.6 papunktį ir atsakovės paaiškinimus / pakeitimus „Dangos, dažymas“, transporto priemonių išorinis kėbulas privalo būti vienodos baltos spalvos, tačiau, iki paslaugų teikimo pradžios paslaugos tiekėjas savo lėšomis paketo maršrutus aptarnaujančių transporto priemonių išorinį kėbulą privalės apipavidalinti, t. y. visų autobusų priekinė dalis (priekis ir šonai iki priekinės autobuso ašies) turės būti nudažyti, arba apklijuoti tam skirta plėvele, raudona spalva, likusi kėbulo dalis privalės išlikti baltos spalvos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad perkančioji organizacija įvertinusi ieškovės pasiūlymą turėjo leisti patikslinti autobusų apipavidalinimo eskizus, nes jų neatitikimas Pirkimo sąlygoms nebuvo esminis, keičiantis pasiūlymo esmę.
41. Kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje VPĮ įtvirtintą galimybę tiekėjams patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus aiškina itin griežtai (siaurai), kaip apimančią tik išskirtines situacijas, daugiau kaip išimtį nei bendrą taisyklę, taikytiną tik tais atvejais, kai pasiūlymo trūkumai yra redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Be to, pripažintina, kad nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto. Šiuo aspektu perkančiosios organizacijos diskrecija iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-916/2020).
42. Šiame kontekste pažymėtina, kad dokumentų turiningasis vertinimas ir tiekėjų galimybė tikslinti pasiūlymus nėra visiškai tapačios teisinės kategorijos, jos aktualios skirtingose situacijose. Turiningasis pasiūlymų vertinimas pirmiausia aktualus tuomet, kai iškyla poreikis spręsti dėl pasiūlymų atitikties, t. y. ar formalus jo trūkumas leidžia nustatyti tikrąjį jo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013). Jei konkrečiu atveju konstatuojama, kad nustatytas trūkumas jo neištaisius neleidžia nustatyti pasiūlymo atitikties viešojo pirkimo sąlygoms, t. y. susiduriama su turiningojo vertinimo ribomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2014), turi būti sprendžiama dėl galimybės tiekėjui pagal VPĮ (45 straipsnio 3 dalis, 55 straipsnio 9 dalis) nustatytą trūkumą pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2018).
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė šiuo atveju galimybę ieškovei patikslinti pasiūlymą ginčija iš esmės formaliais pagrindais, grįsdama savo argumentus išimtinai tik pasiūlymo patikslinimo faktu, bet ne trūkumų pobūdžiu. Pastarasis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nagrinėjamu atveju esminis įrodinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nėra ginčo dėl ieškovės pasiūlymo kainos, autobusų techninių savybių, kurios nurodytos šios nutarties 40 punkte. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra esminė aplinkybė, leidžianti teigti, kad pasiūlymas nagrinėjamu atveju apskritai nebūtų turiningai pakeistas, nes net ir ieškovei neatlikus pasiūlymo patikslinimo, apipavidalinimo spalvos ir herbo tikslius spalvų kodus perkančioji organizacija būtų turėjusi pateikti konkursą laimėjusiam tiekėjui, dar kartu suderinant ir su savivaldybės tarybos patvirtintais visuomeninio transporto apipavidalinimo dizaino ir herbo naudojimo tvarkos reikalavimais, todėl galutinio apipavidalinimo rezultatas (ginčo, kad ieškovė prisiėmė įsipareigojimą dėl apipavidalinimo, nėra) objektyviai gali paaiškėti iki sutarties vykdymo pradžios. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti trečiojo asmens argumentams, kad ieškovės pasiūlymas negalėjo būti tikslinamas (CPK 185 straipsnis).
44. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.
Dėl procesinės bylos baigties
45. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių grindžiamas „pralaimėjęs moka“ principu.
47. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą. Ši taisyklė yra būdinga procesams visų instancijų teismuose (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018). Vienas iš CPK įtvirtinto tokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslų – užkirsti kelią nepagrįstam bylinėjimuisi, taip apsaugant tiek valstybės, tiek privačių subjektų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).
48. Nagrinėjamu atveju skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, todėl ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Atsakovė, nors pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, tačiau įvertinus atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytą poziciją, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ji palaikė trečiojo asmens poziciją, todėl darytina išvada, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme turi atlyginti apeliantė ir atsakovė.
49. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė nurodė, kad patyrė 2 551,81 Eur atstovavimo išlaidų. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.9. papunktį, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
50. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2021 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 1 517,4 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 972,28 Eur (1 517,4 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalią už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistiną sumą, taip pat į tai, jog nagrinėjama byla nėra didelės apimties, nereikalavo specialių žinių, joje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisės taikymo klausimai, ieškovei iš apeliantės ir atsakovės priteistina po 750 Eur (iš viso 1 500 Eur) bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato pagalba.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“, juridinio asmens kodas 132138957, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Transrevis“, juridinio asmens kodas 124107111, 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188756386, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Transrevis“, juridinio asmens kodas 124107111, 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.