Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-134-498/2017

Teisėjas Alvydas Rimkevičius Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00515-2013-0

2017 m. sausio 25 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirta terminuota 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2015 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 6 (šešiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo ir 2014 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžius atliktų laisvės atėmimo bausmių laiką.

Civilinio ieškovo R. R. civilinis ieškinys patenkintas ir civiliniam ieškovui R. R. iš R. T. priteista neturtinės žalos atlyginimas 4344,30 eurų (keturi tūkstančiai trys šimtai keturiasdešimt keturi eurai 30 ct).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. T. nuteistas už tai, kad jis 2013 metų balandžio 22 dieną, apie 13 val., prie parduotuvės, esančios Kauno r., Neveronys, Bijūnų g., tyčia, iš chuliganiškų paskatų, ne mažiau kaip tris kartus sudavė R. R. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. R. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairio kelio srityje, odos nubrozdinimus pilvo srityje, kairio kelio srityje, dešinio skruostikaulio lanko skeveldrinį lūžimą, nosies kaulų lūžimą, kairio žandinio ančio priekinės ir vidinės sienelių skeveldrinius lūžius, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio skruostikaulio lanko skeveldrinio lūžimo, nosies kaulų lūžimo, kairio žandinio ančio priekinės ir vidinės sienelių skeveldrinių lūžių, sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Kauno apylinkės teismas priimdamas nuosprendį konstatavo, kad surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojus žmogų, įrodyta visiškai ir neabejotinai.Skirdamas R. T. bausmę, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į bausmių skyrimo nuostatas, numatytas BK 54 straipsnyje. Įvertino tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Nuteistojo R. T. gynėja advokatė Ramutė Budrytė (toliau – ir gynėja) apeliaciniame skunde prašo skirti švelnesnę bausmę. Skunde nuteistojo gynėja nurodo, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi. Nurodo, kad nustatyta lengvinanti aplinkybė, į kurią teismas turėjo atsižvelgti.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija išklausė kolegijos pirmininko pranešimą, nuteistojo R. T. gynėją advokatę Ramutę Budrytę, kuri prašė apeliacinį skundą tenkinti ir prokurorę, kuri prašė skundą atmesti. R. T. gynėjos apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamų veikų padarymo faktas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas, tačiau prašoma paskirti švelnesnę bausmę. Kadangi nuteistasis iš esmės prašo tik paskirti jam švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Už nusikaltimo numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymą R. T. nuteistas galutine subendrinta – 6 (šešerių) metų 5 (penkerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinama ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuojama kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmė. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija bei teismų praktika šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys ir pan.Iš skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas R. T. bausmę, atsižvelgė į įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą (nusikaltimas apysunkis), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimas baigtas), taip pat į nuteistojo asmenybę – R. T. praeityje ne kartą teistas, šis teistumas jam jau šeštasis. Apeliantas ne kartą baustas ir administracine tvarka, nusikalto per 2012 m. spalio 3 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo, vykdymo atidėjimo 2 metams laikotarpį. Vertintina ir tai, kad nuteistasis nedirba, nevedęs. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. T. yra linkęs nesilaikyti įstatymų, jis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės taisykles, nuolat elgiasi nusikalstamai ir nesistengia pasitaisyti, nusikaltimai daromi sistemingai ir tai jau tapę jo gyvenimo būdu.Apylinkės teismas skirdamas R. T. bausmę pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, R. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę įvertino ir paskyrė bausmę artimą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Be šių paminėtų aplinkybių, jokių naujų, reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, skunde nėra pateikta. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. T. paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga, todėl švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo.Teisėjų kolegija pažymi, pirmos instancijos teismas bendrindamas bausmes teisingai, taikė BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies nuostatas. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą vienerių metų, šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pirmos instancijos teismas, dalinio sudėjimo būdu subendrino su 2015 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausme ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą šešeriems metams ir penkiems mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kad R. T. Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartimi paskirta subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė, o apygardos teismas, apeliacinio skundo ribose, tikrina 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos bausmės pagrįstumą, konstatuojama, kad R. T. paskirti mažesnę galutinę subendrintą bausmę nėra jokio pagrindo.Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir skirdamas bei individualizuodamas bausmę atsižvelgė į visus Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytus bausmės skyrimo pagrindus ir kriterijus, todėl keisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžio nėra jokio pagrindo

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

nutaria:

R. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.