Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. T. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 26 d. nutarimą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T., nuteistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartimi subendrinta bausme, skirta 6 m. 5 mėn. laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2014 m. liepos 22 d. bausmės pabaiga 2020 m. rugpjūčio 26 d.Komisijos 2017 m. birželio 26 d. nutarimu nutarta, taikyti nuteistajam R. T. lygtinį paleidimą, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 28 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė. Teismas padarė išvadą, jog nors nuteistasis R. T. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas vertinti jo pastangas šią riziką mažinti kaip akivaizdžias ir įtikinančias konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis R. T. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, jog teismas susipažinęs su jo asmens bylos medžiaga, tinkamai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, kurios nuteistąjį charakterizuoja teigiamai jam atliekant bausmę pataisos namuose. Nuteistojo teigimu, jo darbinė motyvacija aukšta, pataisos namuose savarankiškai, nemokant už darbą, būryje atlikinėjo patalpų remontu. Be to, vieną kartą kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl laisvų darbo vietų, tačiau laisvų darbo vietų nebuvo. Savo elgesį nuteistasis koreguoja į gerą pusę, tai įrodo nusikalstamo elgesio rizikos balai, kurie siekia 44 balus. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis nutraukė visus ryšius su asmenimis, kurie ateityje gali rodyti blogą pavyzdį ar daryti netinkamą įtaką. Nuteistasis nesivadovauja kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliosiomis tradicijomis. Nuteistojo įsitikinimu, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tai, kad pataisos namuose savarankiškai dirba, nemokant jam už darbą, vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvauja visuose laisvalaikio užimtumo renginiuose. Nuteistojo manymu įtarimas dėl nusikalstamos veikos padarymo negali įtakoti teismo sprendimo, kadangi jo kaltė neįrodyta ir net jam nepranešta apie įtarimą padarius nusikaltimus. R. T. pripažįsta savo padarytas klaidas ir kaltę, nuoširdžiai gailisi. Nuteistojo R. T. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis R. T. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, pataisos namuose mokėsi ir baigė 10-ąją klasę, drausmine tvarka buvo baustas du kartus (šiuo metu nuobaudos negaliojančios), paskatintas 4 kartus, šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Bylos duomenys taip pat rodo, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 44 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir jo pažanga nusikalstamo elgesio riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti ir išlikę pagrindiniai nuteistojo kriminogeniniai ir artimi kriminogeniniams veiksniai – teisės pažeidimų modelis (4 teistumai, nusikaltimai yra nusikalstamo modelio dalis); gyvenimo stilius ir draugai (nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupėje); mąstymas ir elgesys (nusikalstamų veikų metu: nusikalsta nes siekia tiesioginio atlygio bei įvertina ne visas savo elgesio pasekmes, o tam tikrose situacijose yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu); nuostatos (pažeidė laisvės apribojimo bausmės sąlygas). Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos įstaigoje mokėsi, nepažeidinėja įstaigoje nustatytos tvarkos, palaiko socialinius ryšius. Minėtos aplinkybės rodo, jog R. T. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau ne kartą teistas, jam jau ne kartą taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis pažeidė laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygas ir toliau pakartotinai darė nusikaltimus. Be to, kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, byloje pateikti duomenys (2017 m. liepos 27 d. raštas Nr. S-16915) patvirtina, kad R. T. yra įtariamas nusikalstamos veikos pataisos namuose padarymu. Iš 2017 m. liepos 27 d. Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybinio pranešimo Nr. 37(2)557 matyti, kad R. T. planuojama pranešti apie įtarimą padarius nusikaltimus pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį. Įvertinus visas šias aplinkybes manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Pastebėtina ir tai, jog kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2014 m. spalio 23 d. Atvykęs į pataisos namus mokamo darbo dirbti nesutiko ir tik 2017 m. sausio 20 d. su prašymu kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl informacijos apie darbo vietas pateikimo. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Aukštesniojo teismo vertinimu, vis dėlto R. T. požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį, verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Nors nuteistasis yra pateikęs pažymą, kurioje nurodyta, jog lygtinai paleistas, jis bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, ši pažyma negali būti laikoma garantu, užtikrinančiu, kad laisvėje nuteistasis įsidarbins ir oficialiai dirbs teisėtą darbą.Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Labai svarbus materialaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto pagrindas yra neabejotinas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutą nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Kaip jau buvo paminėta, R. T. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai panaikinti skundžiamą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. T. skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.