Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant: Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Dariui Dziegoraičiui, kaltinamojo R. T. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiojo R. R. atstovei advokatei Nijolei Reimerienei,

nedalyvaujant nukentėjusiajam R. R., kuris prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes jis gyvena ir dirba Norvegijoje,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas - vidurinis, nesusituokęs, nedirbantis - atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atviroje kolonijoje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-11-18 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. – bauda 6 MGL dydžio;

2) 2012-07-02 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės apribojimo bausme 2 metams;

3) 2012-10-03 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., bausmes iš dalies sudėjus paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, kurios vykdymas BK 75 str. pagrindu atidėtas 2 metams ir paskirti įpareigojimai;

4) 2014-09-23 Kauno apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. (10 epizodų) - laisvės atėmimu 3 metams 10 mėnesiams; BK 64 str. 3 d. pagrindu bausmė iš dalies subendrinta su bausme, paskirta Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-10-03 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 5 mėnesiams,

5) 2014-11-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 64¹ str. - laisvės atėmimu 1 metams,

2015-03-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2014-09-23 Kauno apylinkės teismo ir 2014-11-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos ir neatliktos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose;

teistumui neišnykus, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. T. 2013 metų balandžio 22 dieną, apie 13 val., prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) tyčia, iš chuliganiškų paskatų, ne mažiau kaip tris kartus sudavė R. R. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. R. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairio kelio srityje, odos nubrozdinimus pilvo srityje, kairio kelio srityje, dešinio skruostikaulio lanko skeveldrinį lūžimą, nosies kaulų lūžimą, kairio žandinio ančio priekinės ir vidinės sienelių skeveldrinius lūžius, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio skruostikaulio lanko skeveldrinio lūžimo, nosies kaulų lūžimo, kairio žandinio ančio priekinės ir vidinės sienelių skeveldrinių lūžių, sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2013-04-22, prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo R. R.. Konflikto iniciatorius buvo jis, jie apsižodžiavo ir taip gavosi. Jis pripažįsta, kad smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu iš chuliganiškų paskatų, supranta, kad taip elgtis viešoje vietoje negalima. Kiek kartų galėjo suduoti nukentėjusiajam R. R. nepamena, 2-3 kartus, gal daugiau. Taip pat dar jį spardė kojomis, bet į kur spyrė nepamena. Galėjo iš rankos ir į veidą pataikyti. Nuo jo smūgių nukentėjusiajam galėjo atsirasti sužalojimai, kurie nustatyti teismo eksperto. Sutinka, kad dėl to jis nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Savo poelgį vertina neigiamai. Toks jo elgesys yra netinkamas, ateityje daugiau taip nesielgs. Su nukentėjusiojo pareikštu ieškiniu sutinka. Nukentėjusiojo atsiprašyti nespėjo, nes jo nesutiko ir po to buvo suimtas.

Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusysis R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. kovo mėn., (duomenys neskelbtini) iš šalutinio kelio prieš jį išvažiavo BMW trečio modelio tamsiai mėlynos spalvos, su vairuotoju M. B. sukėlusiu avarinę situaciją įvyko žodinis konfliktas, policijos nekvietė, tuo viskas ir pasibaigė. 2013-04-22, apie 13 val., jam stovint su savo automobiliu Audi A4 aikštelėje prie parduotuvės, esančios Neveronyse, Bijūnų gatvėje, kalbantis su privažiavusia drauge S. K., kuri buvo automobiliu Honda, privažiavo tas pats BMW automobilis ir asmuo M. B., jis vairavo automobilį. Kartu su M. B. buvo jam nepažįstamas vaikinas, kelis kartus matytas Neveronyse, bet jis nežino kas yra tas vaikinas ir iš kur. Abu vaikinai išlipo iš automobilio ir tas kitas vaikinas, kurį kiek pamena vadino „Raimiu“ pasakė jam „ką tu čia blet mandravoji, tu mažiau kalbėk“, ir jis, kaip suprato, kad vaikinas kalba apie tą jų su M. B. susitikimą, kai su juo sukonfliktavo kelyje. Tačiau tą kart jie apsižodžiavo ir tuo viskas pasibaigė. Tas vaikinas „Raimis“ pradėjo pirmasis ir iš karto ranka sudavė vieną smūgį į veido sritį ir iš karto antrą smūgį į nosies sritį. Po antro suduoto smūgio jie abu nukrito ant žemės. Vaikinas „Raimis“ atsikėlė pirmasis ir iš automobilio išsiėmė raktą. Jis taip pat spėjo atsikelti nuo žemės. Kai atsikėlė nuo žemės iš nosies jam bėgo kraujas. Vaikinas „Raimis“, paėmęs raktą iš automobilio, pasakė, kad dabar sudaužys jo automobilį. Jis „Raimiui“ pasakęs „daužyk“. Tada „Raimis“ apsisuko ir atėjo iki jo ir su tuo raktu trenkė vieną kartą jam į kairę koją. Nuo suduoto smūgio jis nukrito ir tada dar gavo smūgį iš kojos į veido sritį. Jam gulinčiam dar buvo suduota ne mažiau kaip trys smūgiai į veido sritį. Kada draugė pradėjo rėkti kad iškvies policiją, tas vaikinas „Raimis“ liovėsi mušti ir abu vaikinai su automobiliu BMW pasišalino. Šį įvykį matė jo draugė, taip pat buvo prie parduotuvės dar lankytojų. Tą patį vakarą jis sulaukė skambučio iš M. B. numerio ir iš dar vieno telefono numerio, tačiau kas skambino, negali pasakyti. Asmuo neprisistatė, tik paklausė, gal jam blogai, gal nuvežti į ligoninę. Tačiau kas toks skambino jis nežino. M. B. skambino po to kito asmens skambučio ir siūlė pinigus, klausė to paties, „ką tu ne bachūras“, prašė nerašyti pareiškimo. Jis buvo apsirengęs baltos spalvos sportiniu bliuzonu ir mėlynos spalvos sportinėmis kelnėmis. Rūbai buvo visiškai sutepti krauju. Greitoji pagalba jį pristatė į ligoninę. Medikai, atlikę pirminius tyrimus, apžiūrėję, konstatavo dešiniojo skruosto lanko skeveldrinį lūžį su kampine dislokacija, abiejų nosikaulių skeveldrinius lūžimus, kairiojo žandinio ančių priekines ir medialines sienelių skeveldrinius lūžius, lūžis iš priekinės sienelės siekė akiduobės dugną. (t. 1, b. l. 15, 30, 31).

Liudytoja E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-04-22, nuo 8 val. ryto dirbo maisto prekių parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug apie pietus, tikslaus laiko neprisiminė, į parduotuvę įėjusi moteris pasakė, kad kieme vyksta muštynės ir liepė kviesti policiją. Policijos iškviesti ji negalėjo, kadangi parduotuvėje buvo žmonių, todėl dirbo toliau. Aptarnavusi pirkėjus pasižiūrėjo pro parduotuvės langą ir pamatė kieme stovinčius du vaikinus, iš kurių vienas buvo aukštas, stambaus kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų. Jis buvo be marškinėlių su kelnėmis, galimai džinsinėmis. Šalia jo stovėjo dar vienas vaikinas, žemesnis, galimai su šviesiais marškinėliais. Dar buvo viena mergina. Ji pamatė, kad aukštas vaikinas rankose laikė automobilinį raktą ir su juo užsimojęs sudavė vaikinui, stovėjusiam priešais jį, į galvą. Tas vaikinas, kuriam buvo suduotas smūgis, nesipriešino, atgal nedavė. Ji negirdėjo ką jie šūkavo ir kalbėjo. Tuo metu į parduotuvę atėjo pirkėjai, todėl ji pasitraukė nuo lango. Po kurio laiko vėl priėjo prie lango ir pamatė vaikiną, kuriam su raktu buvo suduota per galvą. Vaikino visas veidas buvo kruvinas. Kitų dviejų vaikinų jau nebuvo. (t. 1, b. l. 71-72).

Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-04-22 dieną, apie pietus, jis su savo automobiliu BMW, mėlynos spalvos, važiavo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę važiavo vienas. Jam atvažiavus iki parduotuvės, prie parduotuvės pamatė stovinčius du automobilius. Jam privažiavus ir išlipus iš automobilio, iš kito automobilio išlipo R. R.. Su R. R. jis pažįstamas iš matymo, pasisveikina, tačiau jokių bendrų reikalų neturi, tačiau nėra ir susipykęs. Jam pradėjus eiti link parduotuvės R. R. pradėjo garsiai ant jo šaukti sakydamas „asile, išmok važiuoti“. Jis atsakė, kad R. R. mažiau asiluotųsi. Prie parduotuvės stovėjo mergina S., kurią jis pažįsta iš matymo. S. stovėjo su R. R.. Tuo pat metu, kai jis įeidinėjo į parduotuvę, gatve takeliu link parduotuvės ėjo iš matymo pažįstamas vaikinas, kuris kaip vėliau sužinojo yra R. T.. Jam beeinant į parduotuvę, tarp R. R. ir R. T. kilo konfliktas, jie tarpusavyje pradėjo stumdytis, tačiau kuris pirmasis ir dėl ko jie tarpusavyje pradėjo muštis, jis nežino. Išėjęs iš parduotuvės pamatė R. R. kruvinu veidu. Taip pat pastebėjo, kad R. T. suplėšyti marškinėliai. Ant žemės rado piniginę, telefoną ir akinius nuo saulės. Juos pakėlė ir paklausė kieno daiktai. R. R. atsakė, kad daiktai yra jo, todėl jis atidavė R. R. saulės akinius ir piniginę, o R. T. padavė telefono aparatą. Jis įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo palikęs juos prie parduotuvės. Tarp jo ir R. R. prieš mėnesį laiko, 2013 m. kovo mėn., buvo kilęs žodinis konfliktas kelyje todėl, kad jis vos neįvažiavo jam į automobilio galą. Tuo metu R. R. važiavo pagrindiniu keliu, o jis šalutiniu ir tiesiog staigiau pastabdė. Tada R. R. išlipęs pradėjo rėkti ant jo, tačiau jis užsidarė automobilio dureles ir nuvažiavo. Apie automobilinį raktą nieko negali pasakyti, jokio rakto niekam nedavė. Matė, kad R. T. buvo apsibrozdinęs nugarą, jam buvo suplėšyti marškiniai, o R. R. buvo kruvinu veidu, iš nosies bėgo kraujas. Tą pačią dieną jis iš savo telefono numerio paskambino R. R. paklausti kaip šis laikosi dėl sumušimo. Skambino dėl įdomumo, kadangi matė R. R. sumuštą. R. R. liepė jam daugiau neskambinėti. (t. 1, b. l. 88-89).

Liudytoja S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-04-22 dirbo darželyje, kuris yra (duomenys neskelbtini). Jos darbo laikas buvo nuo 8 val. iki 12 val. Iš darbo ji išėjo apie 13 val. dienos ir ėjo pasiimti savo automobilio, kurį tą dieną ji paliko aikštelėje prie parduotuvės, adresu Bijūnų g. 3. Taip pat, tuo pačiu ėjo susitikti su R. R.. Ji ėjo viena ir atėjusi į minėtą aikštelę, prie savo automobilio Honda, jos jau laukė R. R., atvykęs su savo automobiliu Audi. Ji įsėdo į jo automobilį ir kurį laiką su juo bendravo. Jiems bekalbant į automobilių stovėjimo aikštelę labai greitai atvažiavo automobilis BMW tamsiai mėlynos spalvos. Ji nesekė to automobilio, tiesiog toliau sėdėjo automobilyje, o R. R. išlipo iš automobilio. Kodėl R. R. išlipo ji nesuprato. Ji liko sėdėti automobilyje, nes nesuprato kas vyksta. R. R. išlipęs iš automobilio savo automobilio durelių neuždarė, stovėjo prie jų. Prie R. R. priėjo vaikinas, kuris buvo tamsesnių plaukų, už R. R. aukštesnis ir stambesnis. To vaikino ji nepažinojo. Minėtas vaikinas su R. R. žodžiu sukonfliktavo. Ir tuo pat metu iš automobilio išlipo jai pažįstamas M. B., kuris priėjo prie jai nepažįstamo vaikino ir R. R.. Tada tas nepažįstamasis vaikinas ranka sudavė vieną smūgį R. R. į veidą, po to iš karto sudavė dar vieną smūgį į veidą. Tuomet ji išlipo iš automobilio, apėjo aplink jį, ir vaikinų ir paklausė, kas čia vyksta. M. B. iš karto jai atkirto, kad ji nesikištų. O tuo metu tas nepažįstamasis vaikinas toliau smūgiavo, mušė R. R., kuris bandė gintis jį stumdamas nuo savęs bei kiek įmanoma dengdamasis veidą rankomis. R. R. veidas buvo visiškai kruvinas, jis spjaudė kraujus ant žemės. Ji toliau klausė kas vyksta, kas darosi, bandė lįsti į tarpą tarp R. R. ir to nepažįstamojo vaikino. R. R. su tuo vaikinu nukrito ant žemės. Tas vaikinas muštynių metu išsinėrė iš marškinėlių ir liko tik su kelnėmis. R. R. tuo metu buvo su baltos spalvos bliuzonu ir mėlynomis sportinėmis kelnėmis. Nepažįstamasis vaikinas pirmasis pakilęs nuo žemės nuėjo prie BMW automobilio tamsiai mėlynos spalvos, su kuriuo jie atvažiavo ir iš bagažinės išsitraukė ratams atsukti skirtą raktą. R. R. tuo metu jau kėlėsi nuo žemės. M. B. tuo metu stovėjo ir juokėsi. Ji visą laiką klausė kas čia vyksta, dėl ko vaikinas muša R. R.. Tada jai nepažįstamasis vaikinas pribėgo prie R. R. automobilio ir šaukė, kad sudaužys jo automobilį sakydamas, kad „čia tau tėvas nupirko, ko tu čia vaidini, kas tu čia per vienas“. R. R. pasakė nu daužyk tą automobilį ir valėsi veidą, nes visas buvo kruvinas. O ji tuo momentu priėjo prie M. B. ir paklausė kas čia darosi. M. B. jai atsakė, kad ji nesikištų, čia ne jos reikalas, tegul R. R. nemandravoja, tegul žino ką daro, nieko konkrečiai nepasakė. Tuomet ji paklausė M. B. ar R. R. kažką jam padarė. M. B. jai atsakė, kad taip. Tada ji sakė, „kaip jam negėda, eikit vienas prieš vieną, kam čia tą dramblį jis atsivežė“. M. B. jai atsakė, kad „jis į šūdą rankų nekiša, yra kas už jį tai padaro“. R. R. liepė baigti tam nepažįstamam vaikinui, jau užteks ir tuo metu tas nepažįstamas vaikinas su tuo raktu vieną kartą sudavė per kelius iš vidinės pusės R. R., kad šis nuo smūgio nukrito ant žemės. R. R. nukritus ant žemės, tas nepažįstamasis vaikinas pradėjo R. R. spardyti. Vaikinas spardė į įvairias kūno vietas. Ji negali konkrečiai tiksliai vienos vietos nurodyti. Ji priėjo prie to nepažįstamojo vaikino, bandė jį traukti, liepė jam baigti mušti. Ir tuo metu iš parduotuvės, kaip ji suprato, išėjo dvi moterys ir garsiai pasakė, kad jos kviečia policiją. Po šių žodžių nepažįstamasis vaikinas nustojo mušti R. R., su M. B. sėdo į automobilį ir išvažiavo. R. R. ji davė servetėlių, kad bent kiek nusivalytų veidą ir jis, šiek tiek apsivalęs, sėdo į automobilį ir išvažiavo į namus. Iš namų R. R. išsikvietė medikus, kurie jį išvežė į Klinikas, o kiek vėliau ir ji nuvažiavo pas jį su R. R. tėvais. Tuo momentu žmonių prie parduotuvės nebuvo. Buvo tik tos 2 moterys, kaip ji suprato, viena iš jų buvo pardavėja. Automobilių stovėjimo aikštelėje daugiau automobilių ir daugiau žmonių išskyrus juos, nebuvo. (t. 1, b. l. 90-91).

Nukentėjusysis R. R. asmens parodymo metu pagal parodytą nuotrauką atpažino R. T., kaip jį sumušusį asmenį. (t. 1, b. l. 67-70).

Specialisto išvada Nr. G1042/13(02), konstatuota, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 65-66).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)

(t. 1, b. l. 16-17).

2016-09-16 nutarimu nutraukta baudžiamoji byla M. B. atžvilgiu dėl nukentėjusiojo R. R. sužalojimo (t. 1, b. l. 73-74).

Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p., dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojus žmogų, įrodyta visiškai ir neabejotinai, kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., kvalifikuota teisingai ir pagristai, todėl kaltinamajam užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

BAUSMĖS SKYRIMAS

Skiriant bausmę atsižvelgtina į bausmių skyrimo nuostatas, numatytas BK 54 straipsnyje.

BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyta nusikalstama veika yra tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 10 str., 11 str. 2, 4 d.), už kurio padarymą numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų.

Kaltinamasis R. T. teisiamas šeštą kartą, be to jis teistas du kartus Norvegijoje bei kartą Vokietijoje, tai rodo jo nenorą paklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms (t.1, b.l. 120-132). Šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu buvo teistas tris kartus, nusikalto per 2012-10-03 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo, vykdymo atidėjimo 2 metams laikotarpį (BK 75 str.). po 2012-10-03 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio dar buvo nuteistas du kartus, 2014-09-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su 2012-10-03 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, todėl šioje byloje priimamu nuosprendžiu skirtina bausmė nebendrintina su 2012-10-03 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, kad nebūtų dvigubo bausmių bendrinimo. Kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu buvo baustas administracine tvarka – jo atžvilgiu galioja paskirtos ir neįvykdytos administracinės nuobaudos (ATPK 36 str.), yra nesusituokęs, nedirba. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į bylos aplinkybes ir kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą visuomenei kaltinamajam skirtina bausmė, artima BK 138 str. 2 d. 8 p. paprastoje sankcijoje numatytos bausmės rūšies – terminuoto laisvės atėmimo vidurkiui (BK 50 str.). Bylą išnagrinėjus sutrumpintu įrodymų tyrimo būdu, kaltinamajam pripažinus kaltę, BK 64¹ str. pagrindu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina galutinė bausmė. Šiuo nuosprendžiu skirtina galutinė bausmė BK 63 str. 1, 4 d. pagrindais dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2015-03-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi galutine subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausme, kuri paskirta subendrinus 2014-09-23 Kauno apylinkės teismo ir 2014-11-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais T. T. paskirtas ir neatliktas bausmes.

Nukentėjusysis - civilinis ieškovas pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 4344,30 eurų atlyginimo. (t. 1, b. l. 33-40). Išnagrinėjus bylą teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis - civilinis ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurios padarymas tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pagrįstas byloje esančiais duomenimis ir ieškinyje nurodytais motyvais, kaltinamasis civilinio ieškinio neginčija, su ieškiniu sutinka, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-10-03 pirminė pažyma Nr. NTP-7-10416 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 63,69 eurų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, kurias prašo priteisti iš kaltinamojo (t. 2, b. l. 83).

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pateiktoje Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai, tačiau tokios pažymos traktuojamos kaip informacinio pobūdžio ir neįpareigojančios teismą šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Be to, teismo 2016-09-12 nutartimi (kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, kadangi kaltinamasis bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje metu buvo suimtas (BPK 51 str. 1 d. 7 p.).

Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam suimtojo kaltinamojo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybę pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta – jis atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo ji jam neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2, 4 d., 304, 305, 307, 308, 313 str.,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 2 (du) metus 3 (tris) mėnesius;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. pagrindu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 metus 6 mėnesius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4, 9 d. pagrindais, šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2015-03-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinta 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti pagal 2014-09-23 Kauno apylinkės teismo ir 2014-11-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžius atliktų laisvės atėmimo bausmių laiką.

Tenkinti civilinio ieškovo R. R. civilinį ieškinį ir priteisti iš R. T. civiliniam ieškovui R. R. neturtinės žalos atlyginimą 4344,30 eurų (keturis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus 30 ct).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti valstybei iš R. T. 63,69 eurus (šešiasdešimt tris eurus 69 ct) už suteiktą valstybės garantuojamą antrinės teisinę pagalbą, netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo (suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.