Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. ir išteisintojo L. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirta ir su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. birželio 23 d. nutartimi subendrinta paskirtos ir neatliktos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir nustatyta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią nustatant nuo 2023 m. gruodžio 28 d., į jos trukmę įskaitant A. A. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., ir nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki 2022 m. gruodžio 11 d.

L. J. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme.

Nuosprendžiu visiškai patenkintas M. S. civilinis ieškinys ir daliniam jo padengimui nuspręsta pervesti M. S. 40 Eur iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) depozitinėje sąskaitoje saugomų pagal kvitą Nr. 009377, kasos pajamų orderį Nr. 0930394 saugomų lėšų, likę 160 Eur priteisti jai iš R. P. ir A. A. solidariai.

Nuosprendžiu visiškai patenkintas A. M. civilinis ieškinys ir daliniam jo padengimui nuspręsta pervesti A. M. 50 Eur iš Klaipėdos apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje saugomų pagal kvitą Nr.009377, kasos pajamų orderį Nr. 0930394 saugomų lėšų, likę 170 Eur priteisti jai iš R. P. ir A. A. solidariai.

Nuosprendžiu visiškai patenkintas Ž. P. civilinis ieškinys. Daliniam jo padengimui pervesti Ž. P. 10 Eur iš Klaipėdos apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje saugomų pagal kvitą Nr.009377, kasos pajamų orderį Nr. 0930394 saugomų lėšų, likę 40 Eur priteisti jai iš R. P. ir A. A. solidariai.

Nuosprendžiu visiškai patenkintas L. B. civilinis ieškinys ir daliniam jo padengimui nuspręsta pervesti L. B. 40 Eur iš Klaipėdos apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje saugomų pagal kvitą Nr.009377, kasos pajamų orderį Nr. 0930394 saugomų lėšų, likę 160 Eur priteisti jam iš R. P. ir A. A. solidariai.

Nuosprendžiu visiškai patenkintas J. B. civilinis ieškinys ir daliniam jo padengimui nuspręsta pervesti J. B. 60 Eur iš Klaipėdos apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje saugomų pagal kvitą Nr.009377, kasos pajamų orderį Nr. 0930394 saugomų lėšų, likę 240 Eur priteisti jam iš R. P. ir A. A. solidariai.

Nuosprendžiu visiškai patenkintas M. J. civilinis ieškinys ir daliniam jo padengimui nuspręsta pervesti M. J. 100 Eur iš Klaipėdos apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje saugomų pagal kvitą Nr.009377, kasos pajamų orderį Nr. 0930394 saugomų lėšų, likę 400 Eur priteisti jai iš R. P. ir A. A. solidariai.

Nuosprendžiu visiškai patenkintas U. J. civilinis ieškinys ir daliniam jo padengimui nuspręsta pervesti U. J. 100 Eur iš Klaipėdos apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje saugomų pagal kvitą Nr.009377, kasos pajamų orderį Nr. 0930394 saugomų lėšų, likę 400 Eur priteisti jai iš R. P. ir A. A. solidariai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. P., o D. L. išteisinta, tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

A. A. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrai su R. P., būdami recidyvistais, ir su šios veikos nusikalstamo pobūdžio nesupratusiais D. L. ir L. J., apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

A. A. ir R. P., veikdami bendrai ir su šios veikos nusikalstamo pobūdžio nesupratusiais D. L. ir L. J., žinodami, kad buto išnuomoti neturi teisės, ir neketindami realiai to daryti, siekdami apgaule įgyti pinigines lėšas, apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo 200 Eur, priklausančių M. S.: R. P., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 19 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, adresu Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k., Kaišiadorių r. sav., neteisėtai naudojamu mobiliuoju įrenginiu socialiniame tinklalapyje www.facebook.com, grupėje „Plungės skelbimai“ iš profilio, pavadinto (duomenys neskelbtini), įdėjo tikrovės neatitinkantį skelbimą apie buto, adresu (duomenys neskelbtini), išperkamąją nuomą ir paprastą nuomą; 2021 m. rugsėjo 19 d. į skelbimą atsiliepusiai M. S., panorusiai nuomotis butą, R. P. iš „Messenger“ bendravimo programėlės profilio (duomenys neskelbtini) nurodė pervesti 200 Eur į D. L. vardu atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“; būdama suklaidinta, M. S. iš savo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė prašomą sumą už rezervaciją, tačiau butas jai nebuvo išnuomotas. Po to R. P. D. L. per „Messenger“ profilį, pavadintą (duomenys neskelbtini), nurodė išgryninti pervestus pinigus ir ji 2021 m. rugsėjo 19 d. 18.18 val. bankomate H010/HB, adresu Klaipėdos g. 14, Priekulė, išgrynino 200 Eur, kuriuos 2021 m. rugsėjo 19 d., apie 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), perdavė A. A. atsiųstam jų paimti L. J., jis, gavęs pinigus, pervedė apie nusikalstamą veiką nežinojusiai D. K. arba perdavė apie nusikalstamą veiką nežinojusiai S. Z., adresu (duomenys neskelbtini), o juos gavusioji ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku (vienos–dviejų dienų laikotarpiu) gautus pinigus A. A. prašymu perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

Tęsdami šią nusikalstamą veiką, A. A. ir R. P., veikdami bendrai ir su šios veikos nusikalstamo pobūdžio nesupratusiais D. L. ir L. J., žinodami, kad buto išnuomoti neturi teisės ir neketindami realiai to daryti, siekdami apgaule įgyti pinigines lėšas, apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo 220 Eur, priklausančių A. M.: R. P., žinodamas, kad buto išnuomoti neturi teisės, ir neketindamas to daryti, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 19 d., neteisėtai naudojamu mobiliuoju įrenginiu socialiniame tinklapyje www.facebook.com, grupėje „Plungės skelbimai“, iš profilio, pavadinto (duomenys neskelbtini), įdėjo tikrovės neatitinkantį skelbimą apie buto, adresu (duomenys neskelbtini), išperkamąją ir paprastą nuomą; 2021 m. rugsėjo 19 d. į skelbimą atsiliepusiai A. M., panorusiai nuomotis šį butą, R. P. iš „Messenger“ bendravimo programėlės profilio (duomenys neskelbtini) nurodė pervesti 220 Eur į D. L. vardu atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Būdama suklaidinta A. M. iš savo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė prašomus 220 Eur už rezervaciją, tačiau butas jai nebuvo išnuomotas. Po to R. P. D. L. per „Messenger“ profilį, pavadintą (duomenys neskelbtini), davė nurodymą išgryninti pervestus pinigus, o ši jį įvykdė – 2021 m. rugsėjo 19 d. 18.18 val. bankomate H010/HB, esančiame Klaipėdos g. 14, Priekulės m., išgrynino 220 Eur, kuriuos 2021-09-19, apie 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), perdavė A. A. prašymu atsiųstam jų paimti L. J., jis šiuos pinigus pervedė apie nusikalstamą veiką nežinojusiai D. K. arba perdavė apie nusikalstamą veiką nežinojusiai S. Z. adresu (duomenys neskelbtini), o juos gavusioji ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku (vienos–dviejų dienų laikotarpiu) gautus pinigus A. A. prašymu perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

Po to, tęsdami šią nusikalstamą veiką, 2021 m. rugsėjo 19 d. į tą patį skelbimą atsiliepusiai Ž. P., panorusiai nuomotis butą, adresu (duomenys neskelbtini), R. P. per „Messenger“ bendravimo programėlės profilį (duomenys neskelbtini) nurodė pervesti 50 Eur į D. L. vardu atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Būdama suklaidinta Ž. P. iš savo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė prašomą sumą už rezervaciją, tačiau butas jai nebuvo išnuomotas. Po to R. P. D. L. per „Messenger“ profilį, pavadintą (duomenys neskelbtini), liepė išgryninti pervestus pinigus, o ši tai įvykdė: 2021 m. rugsėjo 19 d. 18.18 val. bankomate H010/HB, adresu Klaipėdos g. 14, Priekulės m., išgrynino 50 Eur, kuriuos 2021 m. rugsėjo 20 d., apie 12.31 val., Priekulėje, ties (duomenys neskelbtini), perdavė A. A. prašymu pasiųstam L. J., jis, gavęs pinigus, pervedė apie nusikalstamą veiką nežinojusiai D. K. arba perdavė apie nusikalstamą veiką nežinojusiai S. Z., adresu (duomenys neskelbtini), o juos gavusioji ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku (vienos–dviejų dienų laikotarpiu) gautus pinigus A. A. prašymu perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu A. A. ir R. P., veikdami bendrai ir su nusikalstamo šios veikos pobūdžio nesupratusiais D. L. ir L. J., apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo 50 Eur, priklausančius Ž. P.

Tęsdami savo nusikalstamą veiką, A. A. ir R. P., veikdami bendrai ir su nusikalstamo šios veikos pobūdžio nesupratusiais D. L. ir L. J., apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo 300 Eur, priklausančių J. B.: R. P., žinodamas, kad automobilio neparduos, ir neketindamas to daryti, siekdami apgaule įgyti pinigines lėšas, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 19 d., neteisėtai naudojamu mobiliuoju įrenginiu socialiniame tinklalapyje www.facebook.com, grupėje „Viskas apie automobilius“, iš profilio, pavadinto (duomenys neskelbtini), įdėjo tikrovės neatitinkantį skelbimą apie automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimą už 1 650 Eur, o 2021 m. rugsėjo 19 d. į skelbimą atsiliepusiam J. B., panorusiam pirkti automobilį, R. P. iš „Messenger“ bendravimo programėlės profilio (duomenys neskelbtini) nurodė pervesti 300 Eur į D. L. vardu atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Būdamas suklaidintas, J. B. iš savo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė prašomus 300 Eur už rezervaciją, tačiau automobilis jam nebuvo parduotas. Po to R. P. D. L. per „Messenger“ profilį, pavadintą (duomenys neskelbtini), davė nurodymą išgryninti pervestus pinigus, o ši jį įvykdė: 2021 m. rugsėjo 20 d. 18.43 val., bankomate H010/HB, adresu Klaipėdos g. 14, Priekulė, išgrynino 300 Eur, kuriuos 2021 m. rugsėjo 20 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), pervedė apie nusikalstamą veiką nežinojusiai D. K. arba perdavė apie nusikalstamą veiką nežinojusiai S. Z., adresu (duomenys neskelbtini), o juos gavusioji ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku (vienos–dviejų dienų laikotarpiu) gautus pinigus A. A. prašymu perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

Tęsdami savo nusikalstamą veiką, A. A. ir R. P., veikdami bendrai su nusikalstamo šios veikos pobūdžio nesupratusiais D. L. ir L. J., apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo 200 Eur, priklausančių L. B.: R. P., žinodamas, kad automobilio neparduos, ir neketindamas to daryti, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 19 d., neteisėtai naudodamasis mobiliuoju įrenginiu, socialiniame tinklalapyje www.facebook.com, grupėje „Viskas apie automobilius“ iš profilio, pavadinto (duomenys neskelbtini), įdėjo tikrovės neatitinkantį skelbimą apie automobilio (duomenys neskelbtini)pardavimą už 1 650 Eur, o 2021 m. rugsėjo 20 d. į skelbimą atsiliepusiam L. B., panorusiam pirkti automobilį, R. P. iš „Messenger“ bendravimo programėlės profilio (duomenys neskelbtini) nurodė pervesti 200 Eur į D. L. vardu atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Būdamas suklaidintas, L. B. iš savo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė prašomus 200 Eur už rezervaciją, tačiau automobilis jam nebuvo parduotas. Po to R. P. D. L. iš „Messenger“ profilio, pavadinto (duomenys neskelbtini), davė nurodymą išgryninti pervestus pinigus, o ši jį įvykdė – 2021 m. rugsėjo 20 d. 18.43 val. bankomate H010/HB, adresu Klaipėdos g. 14, Priekulė, išgrynino 200 Eur, kuriuos 2021 m. rugsėjo 20 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė A. A. prašymu atsiųstam jų paimti L. J., jis gautus pinigus pervedė apie nusikalstamą veiką nežinojusiai D. K. arba perdavė apie nusikalstamą veiką nežinojusiai S. Z., adresu (duomenys neskelbtini), o juos gavusioji ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku (vienos–dviejų dienų laikotarpiu) gautus pinigus A. A. prašymu perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

Tęsdami savo nusikalstamą veiką, A. A. ir R. P., veikdami bendrai ir su nusikalstamo šios veikos pobūdžio nesupratusiais D. L. ir L. J., apgaule savo ir kitų naudai įgijo 500 Eur, priklausančių M. J.: R. P., žinodamas, kad buto išnuomoti neturi teisės, ir neketindamas to daryti, siekdami apgaule įgyti pinigines lėšas, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 20 d., neteisėtai naudojamu mobiliuoju įrenginiu socialiniame tinklalapyje www.facebook.com, iš profilio, pavadinto (duomenys neskelbtini), įdėjo tikrovės neatitinkantį skelbimą apie buto, adresu (duomenys neskelbtini), išperkamąją nuomą; 2021-09-20 į skelbimą atsiliepusiai M. J., panorusiai pirkti butą, R. P. iš „Messenger“ bendravimo programėlės profilio (duomenys neskelbtini) nurodė pervesti 300 Eur į D. L. vardu atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Būdama suklaidinta M. J. iš savo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė prašomus 300 Eur už rezervaciją; po to tą pačią dieną R. P., bendraudamas su ja per „Messenger“ profilį (duomenys neskelbtini), nurodė, kad grąžins jai pervestus pinigus, kadangi yra kitas pirkėjas, o M. J., būdama suklaidinta, iš savo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), pervedė dar 200 Eur už šio buto rezervaciją, tačiau butas jai nebuvo parduotas. Po to R. P. D. L. iš „Messenger“ profilio, pavadinto (duomenys neskelbtini), davė nurodymą išgryninti pervestus pinigus, o ši jį įvykdė: 2021 m. rugsėjo 20 d. 22.46 val. bankomate H010/HB, adresu Klaipėdos g. 14, Priekulė, išgrynino 500 Eur, kuriuos 2021 m. rugsėjo 20 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė A. A. prašymu atsiųstam jų paimti L. J., kuris gautus pinigus pervedė apie nusikalstamą veiką nežinojusiai D. K. arba perdavė apie nusikalstamą veiką nežinojusiai S. Z., adresu (duomenys neskelbtini), o juos gavusioji ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku (vienos–dviejų dienų laikotarpiu) gautus pinigus A. A. prašymu perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

Tęsdami šią nusikalstamą veiką, A. A. ir R. P., veikdami bendrai ir su nusikalstamo šios veikos pobūdžio nesupratusiais D. L. ir L. J., apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo 500 Eur, priklausančių U. J.: R. P. žinodamas, kad automobilio neparduos, ir neketindamas to daryti, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 20 d., neteisėtai naudodamasis mobiliuoju įrenginiu, socialiniame tinklalapyje www.facebook.com, grupėje „Automobiliai iki 1000E“, iš profilio, pavadinto (duomenys neskelbtini), įdėjo tikrovės neatitinkantį skelbimą apie automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimą, žinodamas, kad automobilio neparduos, ir neketindamas to daryti, 2021 m. rugsėjo 20 d. į skelbimą atsiliepusiai U. J., panorusiai pirkti automobilį, R. P. iš „Messenger“ bendravimo programėlės profilio (duomenys neskelbtini) nurodė pervesti 500 Eur į D. L. vardu atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Būdama suklaidinta U. J. iš savo mamos S. J. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė prašomus 500 Eur už rezervaciją, tačiau automobilis jai nebuvo parduotas. Po to R. P. D. L. per „Messenger“ profilį, pavadintą (duomenys neskelbtini), davė nurodymą išgryninti pervestus pinigus, o ši jį įvykdė ir 2021 m. rugsėjo 20 d. 22.46 val. bankomate H010/HB, adresu Klaipėdos g. 14, Priekulė, išgrynino 500 Eur, kuriuos 2021 m. rugsėjo 20 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė A. A. atsiųstam jų paimti L. J., jis, gavęs pinigus, pervedė apie nusikalstamą veiką nežinojusiai D. K. arba perdavė apie nusikalstamą veiką nežinojusiai S. Z., adresu (duomenys neskelbtini), o juos gavusioji ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku (vienos–dviejų dienų laikotarpiu) gautus pinigus A. A. prašymu perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

Tokiu būdu A. A., veikdamas bendrai su R. P. ir su šios veikos nusikalstamo pobūdžio nesupratusiais D. L. ir L. J., apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą ir padarė M. S. 200 Eur, A. M. – 220 Eur, Ž. P. – 50 Eur, J. B. – 300 Eur, L. B. – 200 Eur, M. J. – 500 Eur, U. J. – 500 Eur turtinę žalą.

L. J. buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį tuo, kad anksčiau aprašytais veiksmais apgaule įgijo svetimą turtą, tačiau dėl šios nusikalstamos veikos jis buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka dėl toliau išdėstytų motyvų.

2.1. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamoje veikoje apskritai buvo viena iš priemonių įgyvendinti tą patį tikslą, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013).

2.2. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nurodyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo – objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), nurodyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios – esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos – bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016).

2.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pripažino, kad jo, A. A., kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, veikiant bendrininkų grupe su R. P., yra pakankamai įrodyta. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatavo: „Tiek A. A., tiek R. P. šios nusikalstamos veikos padarymo metu atliko laisvės atėmimo bausmę toje pačioje įkalinimo įstaigoje, teisti už analogiškas nusikalstamas veikas, kaip abu patvirtino, bendravo tarpusavyje ir gana intensyviai bei įvairiapusiškai, nes A. A. tvirtino perdavęs R. P. įkalinimo įstaigoje negalimų turėti daiktų (mobiliųjų telefonų, jų kortelių, cigarečių ar pan.) už 3 000 Eur; jokių įrodymų, patvirtinančių tokios skolos buvimą, byloje nėra. Ši informacija duoda pagrindo teismo išvadai, kad A. A. neabejotinai žinojo R. P. kalint laisvės atėmimo vietoje ir turint tikslą bet kokiu būdu gauti lėšų savo reikmėms ir galbūt skoloms atiduoti. Kad R. P. pasiūlyti perimti iš D. L. pinigai yra gaunami neteisėtai, A. A. turėjo žinoti ir žinojo ne tik dėl savo paties nusikalstamos praeities, bet ir dėl to, kad jie buvo perduodami dideliu intensyvumu ir įvairiu paros metu, net naktį, kiekvieną kartą A. A. skubiai organizuojant jų perėmimą”.

2.4. Su tokia teismo pozicija A. A. nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad jo kaltė iš esmės yra grindžiama ne objektyviais bylos duomenimis, bet subjektyvia teismo nuomone, kurią iš esmės sąlygojo ankstesni jo teistumai. Apelianto A. A. teigimu, be subjektyvios teismo nuomonės, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. P., dalyvavo darant nusikalstamą veiką. A. A. nurodo, kad jis savo kaltės pagal jam šioje byloje pareikštą kaltinimą nepripažino ir nurodė, kad kartu kalėjime 2021 m. rugsėjo mėn. buvęs R. P. buvo jam skolingas apie 3 000 Eur, todėl pats jam, A. A., nežinomais būdais laisvėje gautus pinigus pasiūlė pasiimti. Jokių nusikalstamų veiksmų jis neatliko – melagingų skelbimų neskelbė, su nukentėjusiaisiais ar D. L. nekontaktavo, pats R. P. apie tai, kokiu nusikalstamu būdu gauna šiuos pinigus, jam nesakė. Tarp jo, A. A., ir R. P. nebuvo jokio susitarimo dėl veiksmų ar vaidmenų pasiskirstymo, siekiant atlikti kaltinime jam inkriminuojamus veiksmus, t. y. apgaule iš nukentėjusiųjų įgyti svetimą turtą. A. A. teigimu, nėra pagrindo netikėti šiais jo parodymais, kuriuos patvirtina nuteistojo R. P. ir išteisintojo L. J. parodymai. Apklausiamas teisme R. P. nurodė, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė vienas ir apie jo vykdomą nusikalstamą veiką A. A. nežinojo ir nusikalstamos veikos daryme nedalyvavo. Apklausiamas teisme L. J. nurodė, kad A. A. paprašė jo paslaugos, t. y. paimti pinigus ir perduoti jo draugei (būsimai žmonai). Jis nieko blogo neįtarė. L. J. ir pats asmeniškai buvo turėjęs skolos A. A., kurią grąžino A. A. prašymu, ją pervesdamas jo draugei D. K. iš savo uždirbtų pinigų.

2.5. Teismas jo kaltę taip pat grindė ir liudytojų D. K. ir S. Z. parodymais. Tačiau, vertinant šių liudytojų parodymus matyti, kad šioms liudytojoms nėra žinomos aplinkybės dėl pinigų teisėtumo / neteisėtumo, o jų išsakytos prielaidos dėl tariamo pinigų ,,nešvarumo“ iš esmės buvo sąlygotos jų pačių subjektyvios nuomonės dėl prasidėjusio ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme aplinkybių.

2.6. LAT senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

2.7. Anksčiau išdėstytos aplinkybės, apelianto A. A. teigimu, sudaro pagrindą teigti, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo, veikiant bendrininkų grupe su nuteistuoju R. P., taip pat nėra jokio pagrindo nustatyti, jog egzistuoja subjektyvieji jo, A. A., ir R. P. bendrininkavimo požymiai padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą tęstinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiuosius, todėl skundžiamas nuosprendis turėtų būti naikintinas ir jis išteisintas.

3. Apeliaciniu skundu išteisintasis L. J. prašo jį pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Ištaisyti klaidą skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir priteisti iš valstybės 3 000 Eur advokato pagalbai apmokėti.

3.1. Nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas jį, L. J., pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisino neįrodžius, kad jis dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme kartu su R. P., A. A. ir D. L.. L. J. nurodo, kad sutinka su jo išteisinimu, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo jį išteisinti kitu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nurodytu pagrindu.

3.2. Tiek jo gynėjas, tiek D. L. gynėja prašė teismo baudžiamąją bylą nutraukti, nes dėl jo, L. J., baudžiamasis persekiojimas ir bylos nagrinėjimas teisme negalėjo būti vykdomas.

3.3. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras 2022 m. spalio 12 d. nutarimu jam, L. J., o kartu ir D. L. ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-32826-21 nutraukė, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 214 straipsniu, nes nėra pakankamai duomenų, kad jis, L. J., padarė šią nusikalstamą veiką.

3.4. Vėliau ši byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota Klaipėdos apylinkės teismui, kuris 2023-03-16 nutartimi baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu grąžino prokurorui. Teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo, savo valia konstatavo, kad jo, L. J., ir D. L. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje, požymių. Grąžinta byla buvo perduota ikiteisminio tyrimo įstaigai, kuri 2023-03-28 nutarimu panaikino jo, L. J., procesinę padėtį kaip liudytojo ir jis tapo įtariamuoju.

3.5. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė: „Nors kaltinamųjų L. J. ir D. L. gynėjai įrodinėjo teismui, kad jų ginamųjų atžvilgiu yra nepanaikinti ikiteisminiame tyrime prokuroro priimti nutarimai nutraukti jų atžvilgiu ikiteisminį tyrimą ir todėl jie net negali būti teisiami šioje byloje, teismas šios procesinės kliūties konstatuoti ir, vien tuo remdamasis, nespręsti šių kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės klausimų, neturi pagrindo. Nors prieš pirmą kartą perduodant šią bylą su kaltinamuoju aktu į teismą, kaltinant nusikalstamos veikos padarymu tik R. P. ir A. A., buvo priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą L. J. ir D. L. atžvilgiu, šis procesinis prokuroro sprendimas iš esmės buvo panaikintas teismo nutartimi grąžinti šią bylą prokurorui, nes ne visi nusikalstamą veiką padarę asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ir po šios bylos grąžinimo sekusiais ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais pakeisti tiek L. J., tiek D. L. procesinį statusą iš liudytojo į įtariamojo bei netrukus jiems įteikti pranešimai apie įtarimą ir po to surašytas kaltinamasis aktas, kuriame jau ir šie asmenys įvardinti kaltinamaisiais.“

3.6. L. J., nesutikdamas su tokia teismo pozicija ir nurodytais argumentais, apeliaciniame skunde pažymi, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį procesą reglamentuojančias nuostatas, tai teismui sutrukdė priimti objektyvų nuosprendį.

3.7. Teismas pažeidė BPK 217 straipsnio nuostatas, dėl to, apelianto L. J. teigimu, buvo pažeistos ir jo teisės, nes BPK 217 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „Pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas. Ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu, panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.“ To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta: „Ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas, kai paaiškėja esminės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.“ Taigi BPK 217 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, kada ir kas gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

3.8. Tokia teisė nėra suteikta nei teisėjui, grąžinusiam bylą prokurorui, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnui, priėmusiam nutarimą pakeisti asmens procesinę padėtį, o yra išimtinai suteikta prokurorui, kuris turėjo priimti motyvuotą nutarimą atnaujinti jam, L. J., ikiteisminį tyrimą ir išaiškinti jo teises, o tai nebuvo padaryta. Todėl visos nustatytos pirmosios instancijos teisme aplinkybės, apelianto teigimu, turi būti atmestos, o jis turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Dėl advokato išlaidų priteisimo

3.9. Skundžiamame nuosprendyje teismas pasisakė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų, tačiau visiškai nepasisakė dėl jo, L. J., gynėjo prašymo priteisti jo patirtas išlaidas, teikiant gynybą baudžiamojoje byloje, kuri buvo nagrinėta teismo posėdyje. Todėl, apelianto nuomone, teismas, priimdamas nuosprendį, padarė klaidą (BPK 308¹ straipsnis).

3.10. Gynėjas advokatas Vitalijus Katėnas 2024 m. birželio 27 d. teismo posėdžio metu teismui pateikė prašymą–pažymą, pinigų priėmimo kvitą ir teismo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – iš viso 3 000 Eur.

3.11. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta: „Kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Ši tvarka yra aprašyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. 1R-184 dėl rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo.

10. Teismo posėdyje nuteistojo A. A. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintojo L. J. gynėjas prašė iš dalies tenkinti išteisintojo apeliacinį skundą, priteisiant išteisintojo patirtas išlaidas gynėjo paslaugoms apmokėti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11. Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestinas, išteisintojo L. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo A. A. pripažįstant kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

12. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).

13. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, A. A. apeliacinio skundo argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. A. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir jos kvalifikavimo bei nuteistojo kaltės yra pagrįstos byloje ištirtų įrodymų visuma, kurių pagrindu nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės atitinka nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo požymius.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pabrėžęs, jog vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, po ko galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Vadinasi, teismas privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-84-489/2017, 2K-180-689/2018).

15. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino.

16. Bendrininkavimas padarant nusikaltimą yra ypatinga nusikaltimo realizavimo forma, kai nusikalstamam sumanymui pasiekti yra sutelkiamos bendros dviejų ar daugiau asmenų pastangos. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant buvus susitarimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Svarbu tai, kad jie suprato bendrai su kitais asmenimis darantys nusikalstamas veikas, jų pobūdį ir bendrą vieningą tikslą, kurie patvirtina jų veiksmuose buvus subjektyviuosius požymius (susitarimą ir bendrą tyčią). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, jog joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi realizuoti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, jog bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis).

17. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria A. A. pripažintas kaltu dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje inkriminuoto nusikaltimo padarymo, yra teisėta ir pagrįsta. Šioje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino A. A. kaltu dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje nuosprendžio dalyje apylinkės teismas ištyrė visas reikšmingas aplinkybes, teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 5 dalies reikalavimų, nurodė konkrečius vertinimo motyvus, apylinkės teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, BPK 301 ir 305 straipsnių nuostatos, nėra. Šią skundžiamo nuosprendžio dalį teismas pagrindė ne prielaidomis, o teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir patikrintų bylos duomenų visuma. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje teismas būtų nukrypęs nuo LAT formuojamos teismų praktikos. Dėl šių priežasčių nuteistojo A. A. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti pagrindu panaikinti šią skundžiamo nuosprendžio dalį ir išteisinti A. A. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

18. Pritartina apylinkės teismo vertinimui, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. A., veikdamas bendrai su R. P., realizavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius požymius. Pats nuteistasis pripažino, kad gavo iš R. P. pasiūlymą perimti jam laisvėje perduodamus pinigus, pats dėl to susisiekė su L. J. ir kelis kartus paprašė jo perimti tuos pinigus ir nuvežti A. A. pažįstamoms moterims, kurioms A. A. taip pat pripažino pats davęs nurodymus, kaip su tais pinigais elgtis – perduoti jo nurodytam asmeniui grynais ar pervesti į banko sąskaitą jam ar jo nurodytiems asmenims. Šie objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra įrodyti ne tik paties A. A. parodymais, bet ir kito nuteistojo R. P., išteisintųjų bei liudytojų D. K. ir S. Z. parodymais, apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis, vaizdo medžiaga, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, taip pat ir kita šioje byloje esančia rašytine medžiaga.

19. Nuteistasis A. A., nesutikdamas su jam priimtu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir prašydamas jį panaikinti, savo apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl jis buvo nepagrįstai pripažintas kaltu, nors ir nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Mano, kad jo kaltė grindžiama ne objektyviais bylos duomenimis, o subjektyvia teismo nuomone, kurią iš esmės sąlygojo ankstesni jo teistumai. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta.

20. Susipažinus su baudžiamojoje byloje esančiais A. A. parodymais, nustatyta, kad jie yra nenuoseklūs ir stokoja logikos. 2022 m. vasario 24 d. įtariamojo apklausos metu A. A. parodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2022 m. vasario 11 d. jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Būdamas laisvės atėmimo įstaigoje, jis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, internetu, yra keletą kartų skambinęs L. J.. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę užsiimdavo cigarečių, telefonų, SIM kortelių prekyba. R. P., kuris taip pat atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę toje pačioje įkalinimo įstaigoje, per laiką buvo pardavęs ne vieną mobiliojo ryšio telefoną, SIM korteles, cigaretes ir už tai R. P. jam buvo skolingas 3 000 Eur. Tuomet R. P. jam per programėlę parašė, paklausė, ar jis (A. A.) turi žmogų, kuris galėtų nuvažiuoti ir iš jo tetos paimtų pinigus, kuriuos jis grąžintų A. A.. Šios paslaugos jis paprašė L. J.. Buvo 2 ar 3 kartai, kai L. J. važiavo paimti pinigus, už kiekvieną kartą jis (A. A.) leisdavo L. J. pasilikti nuo gautos pinigų sumos po 100-150 Eur. Paimtus pinigus L. J. turėdavo perduoti A. A. nurodytoms pažįstamoms moterims, o pastarosios gautus pinigus perduodavo jo nurodytam asmeniui arba įsinešdavo į savo banko sąskaitas ir pervesdavo A. A. arba jo nurodytiems asmenims. Nežino, kodėl R. P. neprašė pervesti skolos grąžinimo į jo banko sąskaitą (t. 6, b. l. 164-166). 2022 m. gruodžio 19 d. akistatos tarp R. P. ir A. A. metu, A. A. jau nurodė, kad R. P. jam buvo skolingas apie 2 000 Eur, tikslios sumos neprisimena (t. 7, b. l. 17). 2022 m. gruodžio 28 d. įtariamuoju apklaustas R. P. parodė, kad neprisimena, kiek yra skolingas A. A., nes jis turi daug skolų (t. 7, b. l. 88). Apylinkės teismo posėdžio metu A. A. nurodė, kad R. P. jam buvo skolingas už cigaretes (mobiliojo ryšio telefonų ir SIM kortelių neminėjo), o L. J. leisdavo pasilikti nuo pasiimtų pinigų po 50-150 Eur už kurą (t. 12, b. l. 105).

21. Nors nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad R. P. buvo jam skolingas pinigų, tačiau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu vieną kartą nurodo, kad R. P. jam skolingas 3 000 Eur, kitą kartą – 2 000 Eur. Apygardos teismo vertinimu, net ir 2 000 Eur yra labai didelė suma laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atliekantiems nuteistiesiems, kuriai, jei tikėti A. A. versija, jis leido susikaupti parduodamas skolon nelegaliai laikomus daiktus net ne draugui ar giminaičiui, o kaip pats nurodo, pažįstamam R. P.. Taip pat A. A. nepateikė jokio logiško paaiškinimo, kodėl neva norinčiam skolą grąžinti R. P. nepateikė savo banko sąskaitos numerio, į kurį R. P. teta (teisminio nagrinėjimo metu jau nurodė, jog R. P. buvo skolingas laisvėje esantis asmuo) būtų galėjusi pervesti pinigus, tačiau paprašė pinigų „grąžinimo“ procese dalyvauti L. J., kuriam iš savo neva už skolos grąžinimą gaunamų pinigų kiekvieną kartą leisdavo pasilikti reikšmingas 100-150 Eur sumas.

22. Savo apeliaciniame skunde A. A. nurodo, jog jokių nusikalstamų veiksmų neatliko – melagingų skelbimų neskelbė, su nukentėjusiaisiais ar D. L. nekontaktavo, pats R. P. apie tai, kokiu nusikalstamu būdu gauna šiuos pinigus, jam nesakė. Tačiau aukštesniosios instancijos teismo nuomone, tai kaip tik parodo, kad A. A. ir R. P., siekdami suklaidinti policijos pareigūnus ir laikydamiesi konspiracijos, buvo pasiskirstę vaidmenimis – R. P. mobiliuoju telefonu talpino fiktyvius skelbimus socialiniuose tinkluose apie neva nuomojamą butą, parduodamą automobilį, internetu bendravo su atsiliepusiais į skelbimus nukentėjusiaisiais, kuriems nurodydavo pervesti avansus į šiai nusikalstamai veikai vykdyti surastos ir savo nusikalstamos veikos pobūdžio nesupratusios D. L. banko sąskaitą, kuri, išgryninusi pinigus, juos perduodavo jau A. A. surastam pažįstamam ir savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesupratusiam L. J., kuris toliau pinigus perduodavo A. A. pažįstamoms moterims, o pastarosios gautus pinigus atiduodavo A. A. nurodytam asmeniui arba pervesdavo į A. A. ar jo nurodytų asmenų banko sąskaitas. Todėl tai, kad A. A. pats betarpiškai realizavo tik dalį nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių šioje sukčiavimo grandinėje, nepaneigia fakto, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, apgaule siekė ir įgijo nukentėjusiesiems priklausančias pinigines lėšas.

17. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad A. A. žinojo ir suprato, jog R. P. pasiūlyti perimti kaip skolos grąžinimas pinigai iš D. L. yra gaunami neteisėtai, ne tik dėl savo paties nusikalstamos praeities, bet ir dėl paties naudoto pinigų perdavimo mechanizmo specifikos, jog neva skolą norintis grąžinti asmuo ar jo teta pinigus 2021 m. rugsėjo 19 ir 20 dienomis, skirtingomis pinigų sumomis, įvairiu paros metu, perdavė per kelis kartus. Kad joms L. J. perduodami pinigai gali būti gauti neteisėtu būdu, nurodė supratusios ir liudytojos D. K. bei S. Z., kurios bendravo būtent su A. A.. Kaip nurodė liudytojos, jos iš pradžių sutiko, kad A. A. tėvai ar pažįstami per jas perduotų pinigų jam į kalėjimą, o paskui suprato, kad tie pinigai yra nešvarūs ir nuo jų atsiribojo, bet vis tiek dar jų gaudavo ir pervesdavo A. A.. Kaip matyti iš liudytojų apklausų, A. A. žinojo moterų banko sąskaitų numerius ir naudojosi tuo, kad liudytojos, į savo banko sąskaitas gavusios iš A. A. pažįstamų asmenų pinigus ir nenorėdamos būti susijusios su A. A. galbūt daromomis nusikalstamomis veikomis, buvo priverstos pervesti jam gautus pinigus, o S. Z. nurodė gavusi iš jo net grasinimų dėl to.

18. A. A. apeliuoja į tai, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad nuteistasis A. P. nurodė, kad sukčiavimą jis įvykdė vienas ir apie jo vykdomą nusikalstamą veiką A. A. nežinojo ir nusikalstamos veikos daryme nedalyvavo. Tačiau šioje vietoje apygardos teismas pažymi, kad R. P. yra teistas 36 kartus. Skundžiamu nuosprendžiu R. P. buvo paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurią apėmimo būdu subendrinus su 2023 m. lapkričio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi paskirta galutine subendrinta 20 metų laisvės atėmimo bausme, jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 20 metų. Būdamas daug kartų teistas ir žinodamas, kad dėl įvykdyto nusikaltimo jam nepailgės jau anksčiau paskirtos maksimalios terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas, R. P. galėjo sutikti vienas prisiimti kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo, todėl apylinkės teismas pagrįstai, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. A., nesirėmė vien tik nuteistojo R. P. parodymais, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nenuoširdūs ir iš dalies neatitinkantys tikrovės, tačiau ištyrė ir įvertino visus surinktus įrodymus, kurių viseto pagrindu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį A. A.. Apygardos teismas sprendžia, kad šiam nuteistajam tiek bendrininkavimo institutas (nustatant A. A. vaidmenį darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką), tiek baudžiamasis įstatymas (aktualios redakcijos BK 182 straipsnio 1 dalis) taikyti tinkamai.

Dėl L. J. išteisinimo pagrindo

19. Apeliaciniu skundu išteisintasis L. J. prašo nuosprendį pakeisti ir L. J. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžiu dalyje dėl išteisinimo pagrindo. Apelianto manymu, jis nepagrįstai buvo išteisintas tuo pagrindu, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, kai tuo tarpu jis turėjo būti išteisintas, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika.

20. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad BPK 303 straipsnio 5 dalyje nustatyti du savarankiški išteisinimo pagrindai. Pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies nuostatas teismas priima išteisinamąjį nuosprendį: jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 p.); jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (2 p.). Nors bet kuris iš šių išteisinimo pagrindų visiškai reabilituoja kaltinamąjį baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu, tačiau jų teisinė reikšmė nėra visiškai tapati. Pripažinimas, kad asmuo nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pats savaime dar nereiškia, kad asmens veika, kurioje neįžvelgiami nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai, neužtraukia kitokios rūšies atsakomybės – administracinės, drausminės, civilinės ir pan. Pripažinus neįrodytu, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, eliminuojamos bet kokios asmens sąsajos su inkriminuota veika. Tai vaizdžiai iliustruoja BPK 115 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimą, nuostatos. Tuo atveju, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys atmetamas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Civilinį ieškinį atmetus nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka. Jei kaltinamasis išteisinamas, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (ko apeliaciniu skundu ir prašoma), civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, paliekant civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

21. Nagrinėjamu atveju L. J. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo inkriminuoto nusikaltimo padaryme (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas) ir yra visiškai reabilituotas. Šioje baudžiamojoje byloje už apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai svetimo turto įgijimą ir 1970 Eur turtinės žalos padarymą nukentėjusiesiems M. S., A. M., Ž. P., J. B., L. B., M. J., U. J. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu nuteisti R. P. ir A. A.. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas, išteisintojo L. J. atžvilgiu baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai yra atmesti, priteisiant jų išieškojimą iš nuteistųjų R. P. ir A. A.. Taigi, išteisintasis L. J. apeliaciniu skundu iš esmės prašo pabloginti savo padėtį, nes patenkinus jo apeliacinį skundą, civiliniai ieškovai įgautų teisę pareikšti jam ieškinį civilinio proceso tvarka, kuri skundžiamu nuosprendžiu yra visiškai eliminuota. BPK 320 straipsnio 4 dalyje inter alia nustatyta, kad pabloginti išteisintojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliaciniai skundai. Kadangi nagrinėjamoje byloje šių proceso dalyvių apeliacinių skundų nėra, todėl laikantis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, išteisintojo prašymas dėl išteisinimo pagrindo pakeitimo, bloginantis išteisintojo padėtį, negali būti tenkinamas.

22. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal išteisintojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kuriais kvestionuojamas išteisinimo pagrindas, turėtų būti sprendžiamas klausimas ne dėl išteisinimo pagrindo pakeitimo, tačiau dėl bylos nutraukimo asmeniui, kuriam įsiteisėjo prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu (BPK 3 str. 1 d. 6 p., 254 str. 4 d., 327 str. 1 p.). Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti L. J. BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytu pagrindu išteisintajam yra palankesnis tiek už išteisinimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, tiek už bylos nutraukimą BPK 3 str. 1 d. 6 p. numatytu pagrindu, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis dėl L. J. išteisinimo apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti išteisintojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl išlaidų, patirtų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme gynėjo pagalbai apmokėti, atlyginimo

23. Klaipėdos apylinkės teismui 2024 m. liepos 26 d. priėmus L. J. išteisinamąjį nuosprendį, yra pagrindas pritarti šio apelianto argumentams, jog vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, minėtu nuosprendžiu turėjo būti išspręstas klausimas dėl išteisintojo turėtų išlaidų, patirtų gynėjo darbui pirmosios instancijos teisme apmokėti, atlyginimo.

24. BPK 106 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

25. Spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, teismas kiekvienu atveju privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Išteisintojo L. J. gynėjas advokatas V. Katėnas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateikė prašymą atlyginti L. J. turėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme. Advokatas taip pat pateikė tokį prašymą pagrindžiantį pinigų priėmimo kvitą Nr. 1084774 ir pažymą dėl bylinėjimosi išlaidų pagrindimo, iš kurio matyti, kad advokato paslaugų išlaidos dėl L. J. gynimo ikiteisminio tyrimo metu sudarė 1 000 Eur, dėl gynybos pirmosios instancijos teisme sudarė 2 000 Eur, iš viso 3 000 Eur (t. 12, b. l. 102-104).

26. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2023 m. balandžio 7 d. advokatas V. Katėnas į baudžiamąją bylą pateikė advokato orderį Nr. 634077, kad tarp jo ir L. J. buvo sudarytas susitarimas dėl L. J. gynybos (t. 9, b. l. 101). Advokatas V. Katėnas ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo dviejose įtariamojo L. J. apklausose (t. 9, b. l. 111-113, 122-123), susipažino su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo (t. 9, b. l. 120-121), susipažino su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimą (t. 10, b. l. 83-86), taip pat dalyvavo aštuoniuose teismo posėdžiuose gyvai ir viename posėdyje nuotoliniu būdu, bylą nagrinėjant Klaipėdos apylinkės teisme. Pažymėtina, kad advokato V. Katėno kontora yra adresu I. Kanto g. 21-12, Klaipėda, o ikiteisminis tyrimas (ir įtariamojo apklausos) buvo atliekami Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate, esančiame adresu Klaipėdos g. 80, Gargždai, byla pirmąja instancija buvo nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose, esančiuose adresu Klaipėdos g. 1, Gargždai, todėl neabejotina, kad gynėjas patyrė ir kelionės išlaidas, vykdamas į procesinių veiksmų atlikimą bei teismo posėdžius.

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą ir apimtį, sprendžia, kad išteisinto L. J. prašoma atlyginti 3 000 Eur proceso išlaidų suma gynėjo teisinei pagalbai apmokėti konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra per didelė. Pažymėtina, jog L. J. gynybos pirmosios instancijos teisme išlaidos 2 000 Eur iš esmės atitinka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas dėl R. P. gynybos 1 864 Eur (t. 12, b. l. 131-134). Todėl apelianto prašymas šiuo klausimu tenkinamas visiškai ir patirtų išlaidų suma priteistina L. J. iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šia nutartimi keistina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria liko neišspręstas klausimas dėl išteisintojo L. J. turėtų išlaidų gynėjo teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2024 m. spalio 8 d. apygardos teismui pateikė pažymą Nr. APD-2024-09929 su lydinčiais dokumentais, kuriuose nurodyta, kad už advokato Z. Pociaus išteisintajam L. J. suteiktą antrinę teisinę apeliaciniame procese prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą – 360,42 Eur (t. 13, b. l. 42-44).

29. Taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2024 m. spalio 9 d. apygardos teismui pateikė pažymą Nr. APD-2024-10010 su lydinčiais dokumentais, kuriuose nurodyta, kad už advokatės M. Kunickienės nuteistajam A. A. suteiktą antrinę teisinę apeliaciniame procese, prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą – 212,50 Eur (t. 13, b. l. 45-48).

30. BPK 106 straipsnio 1 dalis numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

31. Nuteistasis A. A. šios bylos apeliacinio procesu metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime, jo laisvė buvo suvaržyta, todėl gynėjo dalyvavimas, ginant jo teises ir teisėtus interesus teisme, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Atsižvelgiant į tai bei įvertinus nuteistojo turtinę padėtį – nuo 2015 metų niekur nedirbo, prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas ir išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš nuteistojo A. A. nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

32. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka L. J. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas – advokatas Z. Pocius (t. 13, b. l. 33-34). Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas priteisti iš išteisintojo. Todėl teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų iš išteisintojo L. J. nepriteisia.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. liepos 26 d. nuosprendį pakeisti: priteisti išteisintajam L. J. iš valstybės 3000 (tris tūkstančius) eurų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.