Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2022-03-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-113-1104/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-03-01
Bylos Nr.
1-113-1104/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dmitrij Rancev
Kaltinamasis
E. K., A. S.
Nukentėjusysis
S. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-113-1104/2022Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-22930-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 1.2.10.1; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 1 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Daivai Stalionienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui,kaltinamajam E. K.,kaltinamajam A. S.,nukentėjusiajam S. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas: 1) 2017 m. lapkričio 3 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant laisvės apribojimą keturiems mėnesiams, 2) 2018 m. vasario 13 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, paskiriant laisvės apribojimą keturiems mėnesiams bei įpareigojimus; 3) 2018 m. vasario 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant viešųjų darbų bausmę 6 mėnesius bei įpareigojimus. Pagal 2018 m. kovo 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį 2018 m. vasario 13 d. ir 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžiai subendrinti, paskiriant galutinę bausmę – 9 mėnesius laisvės apribojimo bei įpareigojimus; 4) 2019 m. gegužės 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį - 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį,

ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), dirba – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. K. 2021 m. liepos 10 d., apie 16:30 val., būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su A. S., neteisėtai ir atvirai prieš savininkės valią, pateko į saugomą būsto teritoriją ir pro duris įsibrovė į R. S. gyvenamąjį namą.

2. Šiais savo veiksmais E. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje.

3. E. K. 2021 m. liepos 10 d., apie 16:32 val., (duomenys neskelbtini), būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su A. S., mūvėdamas bokso pirštines, ne mažiau kaip dvylika kartų rankomis sudavė lovoje gulinčiam S. S. į galvą, po ko A. S. jam (S. S.) tris kartus metaliniu strypu sudavė į galvos viršugalvį ir šiais bendrais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam S. S., dėl dviejų 4 cm ilgio muštinių žaizdų kaktoje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

4. Šiais savo veiksmais E. K. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad įėjo pro vartelius į teritoriją, namo durys buvo atidarytos. Iki (duomenys neskelbtini) važiavo taksi, po to pėsčiomis atėjo. Paskutinį kartą kai gėrė, susimušė, į policiją pateko. Negalėjo prisiminti, ar varteliai uždaryti buvo. Galėjo būti uždaryti. Į namą pats įėjo. Paaiškino, kad A. liko lauke iš pradžių. Name jis (kaltinamais) smūgiavo S. S., kuris gulėjo lovoje. Smūgiavo jam (S. S.) su pirštine. Galimai 12 kartų. Parodė, kad nematė, ką A. darė tuo metu. Smūgiavo už tai, kad jį (kaltinamąjį) prieš tai sumušė. Tuo metu buvo išgėręs alkoholio. Paaiškino, kad blaivus taip nesielgtų. Blogai vertina savo poelgį, suprato, kad negali gerti. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), ir dabar dirba. Patikslino, kad šiuo metu keičia darbą. Dirbo (duomenys neskelbtini), dabar į (duomenys neskelbtini) eina dirbti. Paaiškino, kad antrą kartą vyko į S. namus, nes jo (kaltinamojo) telefonas buvo pas juos. Paaiškino, kad kai paleido iš areštinės, sutiko A. S. ir paprašė, kad padėtų susigrąžinti telefoną ir, kad reikia pamokyti S.. Nebuvo susitarę, viskas spontaniškai gavosi. Parodė, kad nepasiėmė nieko iš namų, kuprinėje buvo bokso pirštinės. A. S. nieko neturėjo. Parodė, kad prieš įeinant į S. S. namus, užsidėjo bokso pirštines. Negalėjo pasakyti, per kur A. S. įėjo į teritoriją. Jis (A. S.) už jo (kaltinamojo) buvo. Parodė nematęs, ar kažkas iš pašalinių įėjo į kambarį. Buvo vasara, atidarytos durys. Paaiškino, kad po kaire puse buvo S. S. kambarys, įėjęs į kambarį nepasakys, ką jam (S. S.) sakė, iš karto pradėjo mušti. Nurodė nežinantis, kur buvo tuo metu A. S.. Paaiškino, kad jo (kaltinamojo) veiksmus sustabdė, nes S. S. pasakė, kad ne jis jį (kaltinamąjį) mušė. Tada klausė P., kur jo (kaltinamojo) telefonas. Nežino, ką A. S. darė. Paaiškino, kad po to į kambarį atėjo S., neatsimena, ką ji kalbėjo. Neatsimena dėl girtumo. Negalėjo pasakyti dėl vamzdžio, jie (kaltinamieji) jo neatsivežė. Galimai A. S. jį rado kieme. Paaiškino, kad telefono nepavyko atgauti. Nurodė, kad atsitraukė ir išėjo, nes jam (kaltinamajam) pasakė, kad telefono ieškotų žolėse, kur jį (kaltinamąjį) mušė. Nurodė atsiprašęs nukentėjusiojo, priėmė atsiprašymą, bent jau sakė, kad atleido. Neturtinės žalos neprašė atlyginti.

6. A. S. 2021 m. liepos 10 d., apie 16.30 val., apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su E. K., neteisėtai ir atvirai prieš savininkės valią, pateko į saugomą būsto teritoriją ir pro duris įsibrovė į R. S. gyvenamąjį namą.

7. Šiais savo veiksmais A. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje.

8. A. S. 2021 m. liepos 10 d., apie 16:32 val., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su E. K., po to kai E. K., mūvėdamas bokso pirštines, ne mažiau kaip dvylika kartų rankomis sudavė lovoje gulinčiam S. S. į galvą, jis (A. S.) tris kartus metaliniu strypu sudavė S. S. į galvos viršugalvį ir šiais bendrais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam S. S., dėl dviejų 4 cm ilgio muštinių žaizdų kaktoje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

9. Šiais savo veiksmais A. S. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

10. Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad atvyko pas jį (kaltinamąjį) E. K., prašė pagalbos, sakė, kad iš jo (E. K.) buvo atimtas telefonas, kad prieš tai buvo sumuštas ir, kad reikia pagalbos atsiimti tą telefoną. Ten nuvyko, įėjo pro vartus. Neturėjo minčių, kad taip įvyks viskas. Paaiškino, kad vamzdį rado kieme. Atvažiavo taksi, po to ėjo pėsčiomis iki sodybos. Į sodybos teritoriją pateko pro vartelius. Patikslino, kad per tvorą nelipo. Galėjo būti, kad uždaryti varteliai buvo. Patys įėjo, neklausė šeimininkų leidimo. Paaiškino, kad pirmas E. K. įėjo į namą, po to jis (A. S.). Nurodė kurį laiką dar pabuvęs lauke. Būdamas kieme pamatė dviračio vamzdį ir pasiėmė, nes išgirdo garsus ir pagalvojo, kad jo (A. S.) draugą muša. Parodė, kad įėjęs į kambarį, bandė S. S. trenkti vamzdžiu. S. S. gulėjo lovoje. Tuo metu vienas S. S. buvo, bandė jam trenkti. Paaiškino, kad nelabai atsimena, bet pagal S. S. liudijimą supranta, kad taip buvo. Viskas labai greitai įvyko. Nurodė neatsimenantis, bet tiki ką sakė S. S.. Pripažino, kad 3 kartus strypu sudavė S. S.. Paaiškino, kad po to jam (A. S.) kažkas trenkė per veidą, liepė pasišalinti ir jis su E. K. išėjo. Paaiškino, kad viduje namo nematė, ką darė E. K.. Kol jis (A. S.) buvo name, E. K. nematė. Paskui jau E. K. jo (A. S.) laukė lauke. Negalėjo pasakyti, kaip strypas atsidūrė E. K. kuprinėje. Paaiškino, kad savo poelgį vertina, kaip gyvenimą griaunantį. Padarė išvadas – graužė save, susitaikė su žmogumi, pasakė, kad neturi blogų intencijų, neturi kaip atlyginti žalą. Pripažino, kad buvo pavartojęs alkoholio. Paaiškino manantis, kad blaivus taip nedarytų. Paaiškino, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Pripažino, kad parodymai buvo kitokie, bet dabar jis (A. S.) su viskuo sutinka. Nepamena aplinkybių dėl alkoholio. Patvirtino, kad strypą rado kieme, specialiai neieškojo, tiesiog rado. Parodė kad kai sudavė nukentėjusiajam, kraujas iš pradžių nebėgo, paskui pamatė kraują. Po jo (A. S.) smūgio pradėjo bėgti kraujas. Nurodė atsiprašęs S. S., jis (S. S.) sakė, kad priėmė atsiprašymą. Nurodė tikrai besigalintis dėl to, ką padarė. Paaiškino, kad per pusę su E. K. po 20 eurų susidėjo ligonių kasai. Paaiškino, kad nori atlikti bausmę parų ir išvažiuoti į užsienį, geriau norėčiau parų atsėdėti, bet ne lygtinai. Nurodė, kad sutiktų su bauda, apie 600 eurų gauna per mėnesį.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalti dėl jiems inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.

12. Be kaltinamųjų E. K. ir A. S. prisipažinimo, jų kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

13. Kaltinamasis E. K., apklaustas 2021 m. liepos 11 d. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. liepos 10 d., apie 09 val. 00 ryto. jam paskambino pažįstamas P. (pavardės nežino), kuris pasiūlė atvykti į (duomenys neskelbtini), išgerti alkoholinių gėrimų. Taksi automobiliu atvykus pas P., namuose dar buvo (duomenys neskelbtini), kurių vardų, pavardžių neprisimena. Jie visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Jokių konfliktų nebuvo, smagiai leido laiką. Po maždaug dviejų valandų, jam iškvietė ,taksi ir jis nusprendė vykti į namus (duomenys neskelbtini). Atvyko taksi (įmonės nepamena), jis norėjo atsisėsti į automobilio priekinę keleivio dalį, tačiau taksi vairuotojas nurodė, kad to daryti negalima dėl ,,COVID“. Jis vis tiek atsisėdo į priekį, taksistas tada iškart išlipo iš automobilio ir atėjo prie jo. Kai ėjo link jo taksi vairuotojas, iškart tuo pat metu prie jo pribėgo P., kuris trenkė jam į galvą iš rankos, po smūgio jis pargriuvo ant žemės. P. tada su rankomis spaudė jo kūną ant žemės, neleisdamas jam atsikelti. Kaip gulėjo ant žemės prispaustas P., priėjo jo tėvas, kuris vieną kartą iš kojos sudavė jam į galvą. Po spyrio į galvą, jis atsistojo ir vėl apsistumdė su P., pradėjo rėkauti, pasakė, kad ,,užmuš asilą“. Tada pradėjo spjaudytis krauju, kuris jam bėgo iš burnos, lūpos, nosies. Po grumtynių suprato, kad dingo kažkur tai jo telefonas ,,HUAWEI P20“. Jis rėkė ant jų, kad atiduotų jo mobilaus ryšio priemonę, kadangi įtarė, kad būtent jie paėmė jį. Tada iškart atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė, bei pristatė į Ukmergės rajono policijos komisariatą protokolo surašymui. Kai paleido iš areštinės, apie 14 val. 00 min., išėjęs iš laikino sulaikymo patalpų, susitiko su draugu A. S.. Tada jis jam papasakojo kaip viskas vyko šiandien, kad jį sumušė, bei pavogė jo telefoną. Kartu su A. S. dar išgėrė porą plastikinių butelių alaus. Apie 16 val. jie išsikvietė taksi ir vyko į (duomenys neskelbtini), susigrąžinti telefoną, bei išrašyti gerą „pliuhą“ P. (delnu suduoti į veidą). Atvykus iškart kartu su A. S. nuėjo į namo vidų, durys buvo atrakintos, bei iškart jis priėjo prie P., išrašė tris tokius normalesnius blynus į galvą (su dešinę ranką sudavė į veidą), tuo metu dėvėjo ant rankų kovinių imtynių pirštines. Jis jam pasakė, kad neturi to jo mobilaus ryšio priemonės telefono, bei nurodė, kad ieškotų laukuose. Jis tada išėjo ieškoti mobilaus telefono lauke, laukuose, bet nerado jo. Jie kartu su A. apėjo artimiausius laukus, nerado mobilaus telefono ir tada vėl privažiavo policijos pareigūnai ir jį su A. sulaikė, bei pristatė į Ukmergės rajono policijos komisariatą. P. jis sudavė tris kartus į veidą. Nuoširdžiai gailisi. S. jis nemušė ir nežino kas jį mušė. (2 t., b. l. 5-8).

14. Akistatos su nukentėjusiuoju S. S. metu įtariamasis E. K. savo kaltės nepripažino, neigė sumušęs S. S. (2 t., b. l. 11-14).

15. E. K., apklaustas 2021 m. rugsėjo 24 d. papildomos apklausos metu, savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad S. S., gulinčiam lovoje, dėvėdamas bokso pirštines, sudavė jam ne mažiau kaip 12 kartų į galvos sritį. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė to, nes norėjo išvengti atsakomybės, tačiau dabar nori prisipažinti visiškai ir paaiškinti, kaip iš tiesų viskas vyko. 2021 m. liepos 10 d. po to, kai jį nuo S. namų išvežė policijos pareigūnai ir surašė protokolą, buvo labai piktas, o be to, kaip ir minėjo, neberado savo mobilaus ryšio telefono. Vienas važiuoti aiškintis ir ieškoti telefono nenorėjo, todėl paprašė savo draugo A. S. važiuoti kartu su juo. Prieš ateinant į kiemą, užsidėjo bokso pirštines, nes buvo pasiryžęs duoti gerą „pliūchą“ P. S. už policijos iškvietimą, jo sumušimą ir telefono vagystę. A. S. su savimi nebuvo pasiėmęs nieko, todėl negali tiksliai pasakyti, iš kur gavo metalinę lazdą su kuria sumušė S. S.. Gali būti, kad jis rado lazdą jų namų kieme. Lauko duris, kurios buvo atrakintos, ir praėjus per virtuvę ir pereinamąjį kambarį, po kaire puse buvo durys, už kurių kambaryje, lovoje, miegojo S. S.. Kadangi jis miegojo, tai jam, stovėdamas prie lovos krašto, trenkė iš rankų (tiek kairės, tiek dešinės) į galvos sritį. Kiek tiksliai sudavė S. smūgių, pasakyti negali, tačiau tai gali būti nemažiau kaip 12 kartų. Nuo smūgių S. S. pabudo ir pradėjo teisintis, kad ne jis jį sumušė prie taksi automobilio ryte. Tada iš karto nuėjo į kitą kambarį, kuriame miegojo P. ir su juo pradėjo aiškintis, kur dingo jo telefonas. Jis jam pasakė, kad neturi to jo mobilaus ryšio telefono, bei nurodė, kad ieškotų laukuose. Jam išėjus iš S. kambario, į tą kambarį tikriausiai atėjo A. S., kuris „dadėjo“ jam iš metalinės lazdos į galvą keletą smūgių. Pats to asmeniškai nematė, nes kaip ir minėjo, kalbėjosi su P.. Jam atėjus į S. kambarį, pamatė, kad S. veidas kruvinas, tame kambaryje jau buvo ir S. bei P. mama, kuri grasino, kad iškvies policiją. Iš paskos atėjo ir P.. A. pasakė, kad „dingstam iš čia“. Leidimo patekti į S. namus neturėjo, jų tikrai niekas nekvietė atvykti, o ypač po konflikto, kuris įvyko ryte. Atvažiavo policijos pareigūnai ir su A. sulaikė, bei pristatė į Ukmergės r. PK. Jo „NIKE“ kuprinėje pareigūnai rado metalinę lazdą, kurią jam davė A. išėjus iš S. namų, taip pat lenktinį peiliuką. Labai gailisi, kad sumušė S., žalą ligonių kasoms kartu su A. jau atlygino. Atsiprašo, kad klaidino viską ikiteisminio tyrimo metu, bet tiesiog bijo atsakomybės už savo poelgį. S. atsiprašys. Artimiausiu metu planuoja įsidarbinti (duomenys neskelbtini), nes reikia pinigų pragyvenimui. Stengiasi atsistoti ant kojų ir gyventi sąžiningai bei teisingai. Daugiau niekada nebedarys nusikaltimų, turi jau užtektinai pamokų (2 t., b. l. 19-22).

16. 2021 m. spalio 28 d. apklausos metu įtariamasis E. K. taip pat pilnai pripažino savo kaltę dėl nusikaltimų, t. y. kad su A. S. neteisėtai įsibrovė į svetimą gyvenamąjį namą ir kad su A. sumušė S. S..

17. A. S., apklaustas 2021 m. liepos 11 d. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. liepos 11 d., jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 14 val., tikslaus laiko nepamena, atėjo gerai pažįstamas E. K. ir pasakė, kad jam reikia pagalbos, nes jį užpuolė penki asmenys. Tada E. iškvietė taksi ir jie įsėdo į jį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Atvykus ir sustojus taksi automobiliui prie E. nurodyto namo kiemo, namo kieme jis rado metalinį strypą ir jie iškart užėjo į namus. Namo durys buvo neužrakintos, pirmasis užėjo E., užšoko ant lovos norėdamas suduoti, jam atrodo S., tiksliai pasakyti negali, nes ten buvusių asmenų nepažįsta, žino tik, kad storesnis vardu P., bet nesudavė, nes pamatė kitus žmonės kitame kambaryje ir nuėjo pats į kitą kambarį. Kas buvo kitame kambaryje, kur nuėjo E., jis nematė, nes ten nėjo. Jis, likęs kitame kambaryje, iš karto gulinčiam lovoje S. bandė suduoti namo kieme rastu metaliniu strypu, bet nepataikė ir paslydęs suklupo. Tada jis rankomis sugriebė metalinį strypą ir bandė jį iš jo atimti. Tuo metu jis, bandydamas pasiimti metalinį strypą sau, laikydamas strypą su kaire ranka, dešine ranka ne mažiau dešimt kartu sudavė jam į galvą. Tada į kambarį atėjo P., sudavė jam ranka į akį, ir liepė išeiti iš namų, ką jie su E. ir padarė. Jiems išėjus iš namu, ėjo žvyrkeliu lauko keliuku, kai staiga atvažiavo policijos pareigūnai ir juos sustabdė. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 122-125).

18. Akistatos su nukentėjusiuoju S. S. metu, įtariamasis A. S. parodė, kad jis smūgiavo metaliniu vamzdžiu S. S., bet jam nepataikė. Po to jis S. S. sudavė apie 10 smūgių į veidą kumščiu. Vienu metu su E. K. S. S. nemušė. Kada jis smūgiavo S. S., E. K. buvo kitame kambaryje. Jis matė, kad po jo kumščiais suduotų smūgių S. S., jo kakta kraujavo (2 t., b. l. 128-132).

19. A. S., apklaustas 2021 m. rugsėjo 22 d. papildomos apklausos metu parodė, kad asmeniškai nieko su savimi iš namų nepasiėmė, o E. su savimi turėjo bokso pirštines ir kuprinę. Jie ketino viską išsiaiškinti žodžiu. Mušti ko nors iš anksto su E. nebuvo sutarę. Prieš išvažiuojant su E., jo namuose, išgėrė alaus, jis išgėrė 0,5 l alaus, apie 5 laipsnių stiprumo. Jeigu tą dieną būtų buvęs blaivas, tai tikrai nebūtų niekur važiavęs su E., o kadangi buvo išgėręs, tapo drąsus, tai taip ir gavosi, kad sumušė S. S.. Atvykus pas S. S. prie namų, taksi vairuotojas juos su E. paleido maždaug keliasdešimt metrų nuo S. namų ir jie pėsti nuėjo. Neprisimena, kaip tiksliai pateko į kiemą, bet jam rodos, ėjo kažkur per rugių laukus. Tikrai nepamena, kad būtų įėję per vartelius, bet nepamena, kad būtų ir lipę per tvorą. Gal kur nors yra kitas įėjimas, dabar negali pasakyti. Tuo metu kieme nieko nebuvo. Leidimo įeiti į S. namus nei jis, nei E. neturėjo, jie įėjo savavališkai. Įėjus į kiemą, E. iš karto užėjo į namus pro duris, o jis liko jo laukti. Namų durys buvo nerakintos. Dėl ko laukė prie durų, negali pasakyti. Tuo metu kieme, netoli durų kur stovėjo, rado ant žemės gulintį metalinį vamzdį ir jį pasiėmė. Jį pasiėmė tam, kad pats apsigintų, o jeigu reikėtų, ir pagąsdintų juo ką nors. Realiai nežinojo, ko tikėtis įėjus į namus, bet nusprendė užeiti. Negali atsakyti, kiek laiko pralaukė prie lauko durų, bet gal apie 5 ar 10 sekundžių. Kur ir kokiais kambariais ėjo įėjęs į namo vidų, negali pasakyti, bet ėjo visą laiką tiesiai, tada pasuko į kairę pro duris, o ten kambaryje pamatė gulintį lovoje S. S.. Tą vyrą matė pirmą kartą gyvenime. Tuo metu E. nebuvo S. kambaryje, kur buvo E., jam nesimatė, jis buvo kažkur kitame kambaryje. Jam užėjus į S. kambarį, jis, kaip ir minėjo, gulėjo lovoje, atsimerkęs. Jam įėjus į kambarį ir dešinėje rankoje laikant vamzdį (vairo rankeną) norėjo tuo vamzdžiu pagąsdinti S., tą darė pakeldamas vamzdį į viršų ir tuo prisimena, kad kažkas iš galo pastūmė. Kas jį pastūmė, tikrai nematė, bet kiek suprato iš balso, tai buvo moteris, tai galėjo būti S. mama. Ta moteris sakė, kad iškvies policiją. Jam nugriuvus ant lovos, vamzdis nukrito ant lovos ir jį vienu metu pagriebė jis kaire ranka, o S. – abejomis rankomis. Tarp jų įvyko grumtynės ir bandydamas iš S. rankų ištraukti vamzdį, sudavė jam dešinės rankos kumščiu į galvos sritį nemažiau 10 kartų. Tada kažkas iš nugaros jam stipriai trenkė į galvą, bet nepaisant to, jis vamzdį iš S. atėmė. Gali būti, kad jam trenkė P. S., nes tuo metu jis atėjo į kambarį ir pasakė, dinkite iš čia. Nieko nelaukęs, su vamzdžiu išbėgo iš tų namų. Jam rodos, E. jau buvo išėjęs iš namo, nes jie susitiko namo kieme, lauke. Vienu metu jie tikrai neišėjo iš namų. Dar norėtų paminėti, kad kai buvo pas S. kambaryje, kitame kambaryje girdėjosi triukšmas, konfliktas, mano, kad ten E. su kažkuo ginčijosi, tai galėjo būti, kad aiškinosi su P. Jie išėjo pro pagrindinius kiemo vartus, ant pagrindinio kelio (žvyrkelio) ir ėjo į (duomenys neskelbtini). Policija juos surado po 10 minučių gal. Jie kol ėjo keliu, apie konfliktą nekalbėjo. Kažkuriuo metu atidavė E. metalinį vamzdį, nes jis turėjo talpią kuprinę. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Žalą ligonių kasoms už S. S. sumušimą (per pusę, po 20 eurų) kartu su E. atlygino. Prie apklausos protokolo prideda apmokėjimo kvitą (2 t., b. l. 135-138).

20. A. S., apklaustas 2021 m. spalio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis supranta, kad yra įtariamas neteisėtai su E. K. įsibrovęs į svetimą namą bei jame sumušęs S. S.. Jis pilnai pripažįsta savo kaltę, kad neteisėtai su E. įsibrovė į S. S. ir jo šeimos namus. Kad S. sudavė ne mažiau nei 10 kartų kumščiu į galvą, jis taip pat pripažįsta, bet visa tai darė ir smūgiavo kumščiu, o ne metaliniu strypu. Dėl šios priežasties savo kaltę pripažįsta iš dalies (2 t., b. l. 144-146).

21. Nukentėjusysis S. S. savo pareiškime bei apklaustas 2021 m. liepos 10 d. liudytoju parodė, kad 2021 m. liepos 10 d., apie 7 val., jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į svečius atvyko jam iš matymo pažįstamas E. K.. Jis atvyko pas jo brolį P. S., kuris gyvena kartu su juo ir jų motina R. S.. Jie keturiese vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 10 val. E. K. išsikvietė taksi ir ketino išvykti, tačiau atvykus taksi vairuotojui su juo sukonfliktavo ir buvo iškviesta policija, kuri E. K. sulaikė ir išsivežė. Vėliau jis dar šiek tiek išgėrė alaus ir nuėjo miegoti. Apie 16 val. 30 min., jam gulint lovoje, pajuto smūgius į galvos sritį. Atsibudęs pamatė, kad prie lovos stovi E. K., kuris mūvėjo pirštines ir nieko jam nesakęs vėl pradėjo rankos kumščiais jam smūgiuoti į galvos sritį suduodamas ne mažiau 12 smūgių, dėl ko patyrė fizinį skausmą. Jis rankomis dengdamasis galvą gynėsi. Kambaryje buvo ir jo mama R. S., kuri garsiai konfliktavo su dar vienu asmeniu, girdėjo, kaip mama šaukė, jog kvies policiją. Po šių žodžių kitas asmuo, kurį jis pirmą kartą matė, o vėliau policijos komisariate jis sužinojo, jog tai A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), priėjęs prie jo ir rankoje laikydamas metalinį vamzdį, juo jam smūgiavo tris kartus į galvos viršugalvį. Po smūgių pradėjo stipriai bėgti kraujas, labai skaudėjo galvą, sąmonės nebuvo praradęs. Minėti asmenys iš namo pasišalino, o mama, mačiusi konfliktą, iš karto iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai jį apžiūrėjo bei pristatė į Ukmergės m. ligoninės priėmimo skyrių, kur jam susiuvus ir sutvarsčius galvos muštines žaizdas, išleido į namus. Vėliau minėti asmenys buvo sulaikyti policijos. Prie apklausos prideda Ukmergės ligoninėje jam išduotą ambulatorinio apsilankymo aprašymą ir nustatyta jo blaivumo testo kopiją. Jis pas medicinos ekspertą nesikreips, nes jį apžiūrėjo Ukmergės medikai. Prašo minėtus asmenis nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 1-3, 91-94).

22. Liudytoja R. S., apklausta 2021 m. liepos 22 d. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. liepos 10 d. ryte, tikslaus laiko pasakyti negali, į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko jos sūnaus pažįstamas E. K.. E. su savimi atsivežė brendžio butelį. Alkoholinius gėrimus tą rytą vartojo visi, t. y. E. kartu su P. gėrė E. atsivežtą brendį, jos sūnus S. S. gėrė alų, o ji jiems palaikydama kompaniją, išgėrė du stikliukus degtinės. Daugiau jokių žmonių namuose nebuvo. Tuo metu jos vyras S. S. dirbo pas pažįstamus Ukmergės mieste. Kuriuo tiksliai metu, pasakyti negali, tačiau tai galėjo būti apie 10:00 val. ryto, pasibaigus alkoholiui, E. išsikvietė taksi, kad galėtų grįžti į namus. Atvykus taksi automobiliui, E. susiginčijo su taksistu dėl sėdėjimo vietos automobilyje. Taksistas neleido K. sėstis į priekinę keleivio sėdynę, o E. būtent ten ir norėjo sėstis. Išlipęs iš automobilio taksistas susikibo su E. ir pradėjo grumtis. Jų grumtynių metu, siekiant išskirti taksistą ir E., pribėgo jos vaikai S. ir P.. Jie juos išskyrė. Negali pasakyti, ar kuris kuriam nors trenkė, bet jos vaikai nubėgo prie taksi automobilio, siekiant išskirti E. su taksistu. Po to, E. užsipuolė jos sūnų P., jie susistumdė ir susipyko. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė E. nuo jos namų į policijos komisariatą. Kiek žino, dėl įvykusio konflikto niekas niekam neturėjo pretenzijų, tiesiog norėjo, kad policija išvežtų agresyviai nusiteikusį E.. Konflikte jos vyras nedalyvavo, nes jis, kaip ir minėjo, dirbo Ukmergėje. Po to jos sūnūs išėjo prie ežero, o ji liko tvarkytis namuose. Jie grįžo 14:00 val. ir nuėjo miegoti. S. miegojo svetainėje, o P. savo kambaryje. Apie 16:00 val. buvo trumpam nuėjusi pas savo seserį, kuri gyvena kitame namo gale (turi atskirus įėjimus), kai pamatė per vartus įeinantį, jai pirmą kartą matomą vyrą, kuris, kaip vėliau sužinojo, buvo A. S.. To vyro paklausė, kur jis eina. Jis nieko neatsakė ir nubėgo į jos namus. Sekė iš paskos jo. Kaip į namus įėjo E., nematė, bet mano, kad pateko į kiemą perlipęs tvorą. Įėjus į kambarį, kuriame miegojo S., pamatė, kaip A. muša S. metaliniu vamzdžiu. Kambaryje jie buvo dviese. S. tuo metu klūpėjo lovoje, gindamasis nuo A. suduodamų smūgių metaliniu vamzdžiu. Pati matė, kaip A. S. trenkė lazda į galvą. Kiek kartų, nepasakys, bet mažiausiai 1 kartą. Kai ji atėjo, tai S. jau buvo kruvinas, t. y. kraujuotas veidas. Jis gynėsi nuo A. smūgių, bandė atimti dešinėje rankoje A. laikomą vamzdį. Pamačiusi šį vaizdą, iš karto puolė ginti sūnų ir suėmusi A. už marškinėlių, jį atitraukė nuo S.. A. atsitraukus, paėmė mobilaus ryšio telefoną, kad paskambintų policijai, bet A. jai pagrasino, kad jai bus tas pats, kas S.. Tuo metu iš kito kambario, kuriame miegojo P., atėjo E. K. ir pasakė A., kad jie jau išeina. Jiems išėjus, paskambino į policiją. Kaip E. atėjo į jos namus, negali pasakyti, nes nematė, bet mano, jis perlipęs per tvorą pateko į kiemą, o po to į namus. Tada į kambarį atėjo P. ir pasakė, kad tarp jo ir E. įvyko konfliktas dėl iškviestos policijos ryte, daugiau jai nieko nesakė. Atvykusiems policijos pareigūnams S. paaiškino, kad visų pirma jį su bokso pirštinėmis mušė E., o po to, šiam išėjus į kitą kambarį, kur miegojo P., atėjo A. ir jį sumušė su metaliniu vamzdžiu (1 t., b. l. 139-142).

23. Liudytojas P. S., apklaustas 2021 m. liepos 22 d. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. liepos 10 d. ryte, tikslaus laiko pasakyti negali, į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko jo pažįstamas E. K.. E. atsivežė brendžio butelį. Gėrė tą rytą visi. Apie 10 val., pasibaigė alkoholis ir E. išsikvietė taksi. Atvažiavus taksi, E. su taksistu susiginčijo, nes E. norėjo sėdėti priekyje, keleivio pusėje, o taksistas jam neleido. Išlipus taksistui iš mašinos, jie susistumdė. Ar kuris kuriam nors trenkė, nematė, bet kartu su broliu S. puolė skirti E. su taksistu. Išskyrus juos, E. iš karto pradėjo pulti jį, sugriebė abejomis rankomis už maikės, daug keikėsi, buvo piktas ir labai girtas, todėl jį tik abejomis rankomis nustūmė nuo savęs. Netrukus atvyko policija ir jį išsivežė. Policijai išsivežus E., kartu su broliu nuėjo išsimaudyti prie ežero, o grįžus, apie 14:00 val. namo, nuėjo miegoti. Jautėsi neblaivūs. Jis miegojo savo kambaryje, S. svetainėje. Jam miegant, pajuto smūgį į šoną. Smūgis nebuvo stiprus, jam neskaudėjo, tačiau pajutus jį, prabudo ir nesuprato, kas vyksta, nes prieš užmiegant jautėsi neblaivus. Kuo ir kaip jam trenkė E., nežino, nes miegojo. Atsibudęs staigiai pašoko iš lovos ir prieš save pamatė stovintį E. su bokso pirštinėmis. Gal ir galėjo tuo metu jis jam trenkti, bet nelabai atsimena, nes dar jautėsi girtas. Negali pasakyti, kiek kartų jam galėjo trenkti E., bet jam neskaudėjo, nes smūgiai nebuvo stiprūs. E. pradėjo reikalauti iš jo telefono, tačiau jo telefono nematė ir neėmė. E. nusiramino ir nuėjo į kitą kambarį, pasikvietė kartu su savimi atvažiavusį A. S.. Tuo metu A. buvo tame kambaryje, kuriame miegojo S.. Jam einant paskui E. pamatė kambaryje kruviną savo brolio veidą ir galvą. A. tuo metu laikė metalinį vamzdį rankoje, o brolis bandė metalinį vamzdį iš jo atimti, bet jiems įėjus į kambarį, konfliktas baigėsi, E. ir A. išėjo. Mama tuo metu buvo S. kambaryje ir kvietė policiją. Jiems išėjus, atvyko policija. Jis asmeniškai jokių pretenzijų niekam neturi. S. sakė, kad E. jam keletą ar keliolika kartų trenkė į veidą iš rankos su minėtomis bokso pirštinėmis, o vėliau, išėjus E. pas jį į kambarį, atėjo A. ir mušė jį su metaline lazda. Kiek kartų trenkti galėjo E. S., nežino, neklausė S. Ar E. mušė S., negali pasakyti, nes tuo metu miegojo, o pabudo tik tada, kai E. atėjo į jo kambarį. Šiuo metu nei su E., nei su A. nebendrauja. Dėl konflikto su E. nepageidauja rašyti jokio pareiškimo (1 t., b. l. 145-148).

24. Iš į bylą pateikto 2021 m. liepos 10 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu, gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, viename iš kambarių, šalia dvigulės lovos ant grindų bei ant lovos buvusioje patalynėje, arčiau galvos dalies, buvo matomos kraujo dėmės (1 t., b. l. 11-21).

25. 2021 m. liepos 10 d. įtariamojo E. K. asmens kratos metu, pas įtariamąjį E. K. buvo rasti ir paimti šie daiktai: medžiaginė kuprinė su užrašu „NIKE“, 2 vnt. boksinių pirštinių, metalinis vamzdis nuo dviračio vairo, lenktinis kišeninis peiliukas. Šie daiktai tyrimo eigoje apžiūrėti. Pagal kvitą BBB Nr. URPK00150, šie daiktai perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui (1 t., b. l. 169-175, 178-195, 196-198).

26. Į bylą pateiktame 2021 m. liepos 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Tomo Vainalavičiaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. liepos 10 d., apie 16:35 val., buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), du asmenys su peiliais nori kažką supjaustyti. Vykstant į įvykio vietą papildyta informacija nurodant, kad asmuo sužalotas peiliu, o įtariamieji pasišalino. Įvykio vietoje pranešėjas nurodė pasišalinusių asmenų kryptį, po ko du jaunuoliai, atitinkantys apibūdintus požymius, pastebėti nutolę nuo sodybos apie 1,5 km atstumu. Abu jaunuoliai buvo kruvinomis rankomis, vienas jų dėvėjo bokso pirštines. Vienas iš jaunuolių, dėvėjęs bokso pirštinėmis, E. K. prisipažino, kad grįžo minėtu adresu atkeršyti ir „atstatyti teisybę“. E. K. alkotesteriu buvo nustatytas 0,84 promilių neblaivumas, o kitam jaunuoliui, A. S., buvo nustatytas 1,68 promilės neblaivumas. Nukentėjusysis S. S. dėl galvos ir kitų kūno sričių sumušimo medikų buvo pristatytas į VŠĮ Ukmergės ligoninės Skubios pagalbos skyrių (1 t., b. l. 44).

27. Prie bylos yra pridėti DVD-R kompaktinėje laikmenoje išsaugoti 2021 m. liepos 10 d. policijos pareigūnų fiksuoti „Body“ vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kurių peržiūra yra užfiksuota apžiūros protokoluose: atvėrus pirmą vaizdo įrašą "2021_0710_164340_008" (vaizdo įrašo trukmė 5 min. 16 s. Vaizdo įrašo kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas "VIL_UKM20_5FC6BA 2021/07/10 16:43:28". vaizdo įrašas spalvotas su garsu) matomas tarnybinio policijos automobilio salonas ir girdimas pokalbis pareigūno su pranešėja dėl gauto pranešimo, pokalbio metu tikslinamos aplinkybės, kuo vilkėjo nusikaltimą įvykdę asmenys, ar jie dar įvykio vietoje, ar jau pasišalinę. Iš balso pareigūnai atpažįstami kaip vyriausieji patruliai Jonas Jusevičius ir Tomas Vainalavičius. Kaip suprantama iš pareigūno Jono Jusevičiaus patikslinimų pokalbio metu, asmenys, įvykdę nusikalstamą veiką, iš įvykio vietos pasišalino, vilki juodais drabužiais ir dėvi bokso pirštines, nuėjo link (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo 1.07 min. pareigūnas Jonas Jusevičius pasako, kad pranešėja yra nukentėjusiojo mama. Pareigūnas palaiko tiesioginį pokalbį telefonu su pranešėja visą laiką, iki kol atvyksta iki įvykio vietos ir kažkoks vyriško balso asmuo pasako, kur link pasišalino asmenys. Pareigūnai važiuoja toliau, kol pastebi galimai nusikalstamą veiką įvykdžiusius asmenis, t. y. iš vaizdo įrašo atpažįstamus kaip E. K. ir A. S.. Policijos pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio ir sulaiko minėtus asmenis panaudodami spec. priemones - antrankius. E. K. dėvi bokso pirštines. Sulaikomi nesipriešina. Policijos pareigūnas Tomas Vainalavičius teiraujasi E. K., kokiu tikslu grįžo į tuos namus, o E. K. atsako, kad grįžo atsiimti telefono. Jokių papildomų paaiškinimų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, nepateikia. Atvėrus antrą vaizdo įrašą "2021_0710_164840_009" (vaizdo įrašo trukmė 5 min. 00 s. Vaizdo įrašo kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas "VIL_UKM20_5FC6BA 2021/07/10 16:48:41". vaizdo įrašas spalvotas su garsu). Atliekant pareigūnams sulaikytųjų E. K. ir A. S. apžiūrą, vyriausiasis patrulis Tomas Vainalavičius kalbasi su E. K. (pokalbio pradžia 1.10 s.). Pareigūnas Tomas Vainalavičius klausia E. K., ar reikėjo „judėti“, E. K. atsakė „reikėjo, reikėjo“. Tomas Vainalavičius paklausia, ar tuo tikslu ir užsidėjo pirštines išėjęs iš komisariato? E. K. atsakė, kad „taip, pochui, mes atsiskaitę jau, nebelįsiu aš daugiau prie jų“. Tomas Vainalavičius, rankoje laikydamas kuprinę ir ją apžiūrinėdamas, teiraujasi E. K., „ar čia yra peilis, kuriuo sužalojai?“ E. K. atsako, kad „su jokiu peiliu nieko nesužalojau. Į galvą gal įpysau tam diedui, bet su peiliu tikrai nesužalojau. Tai nachui man tos pirštinės, jeigu su peiliu būčiau ėjęs“. Toliau peržiūrėjus vaizdo įrašą, naudingos tyrimui informacijos negauta. Atvėrus trečią vaizdo įrašą "2021_0710_165339_010" (vaizdo įrašo trukmė 5 min. 00 s. Vaizdo įrašo kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas "VIL_UKM20_5FC6BA 2021/07/10 16:53:39". vaizdo įrašas spalvotas su garsu) ir jį peržiūrėjus naudingos tyrimui informacijos negauta. Atvėrus ketvirtą vaizdo įrašą "2021_0710_165838_011" (vaizdo įrašo trukmė 5 min. 00 s. Vaizdo įrašo kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas "VIL_UKM20_5FC6BA 2021/07/10 16:58:38". vaizdo įrašas spalvotas su garsu). Vaizdo įraše užfiksuota, kaip atvykęs į įvykio vietą vyriausiasis patrulis Tomas Vainalavičius teiraujasi nukentėjusiojo, atpažįstamo kaip S. S., kokius sužalojimus ir kaip padarė nusikaltimą įvykdę asmenys. S. S. sėdi medinėje pavėsinėje ar namelyje, jam pirmą pagalbą suteikia medikės, jo veidas kruvinas, užklijuota kakta pleistru, matomi akivaizdūs sužalojimai. S. S. pareigūnui pasako, kad jį sužalojo metaliniu vamzdžiu. Netoliese stovinti moteris, kuri atpažįstama kaip nukentėjusiojo mama R. S., paaiškina, kad „vienas įėjo per vartelius, kitas įlipo pro kažkur“. Vyriausiasis patrulis Tomas Vainalavičius klausia, „o kur tas vamzdis“, jam atsako R. S., kad „išsinešė“. Dar R. S. priduria, kad „abu buvo aršūs“. Atėjęs kitas asmuo, kuris atpažįstamas kaip P. S., pasako, kad „jam buvo grasinta peiliu. Sidabriniu, atlenkiamu“. S. S. paprašo pareigūno Tomo Vainalavičiaus eiti kartu su juo į namus, kad parodytų vietą, kurioje buvo mušamas jo brolis. Kambaryje, kuriame buvo sumuštas jo brolis S. S., matoma netvarkingai paklota lova, alaus butelis, ir raudonos spalvos dėmės (kraujo) ant grindų ir ant lovos. Daugiau naudingos tyrimui informacijos negauta (1 t., b. l. 45-46, 47-52).

28. 2021 m. rugpjūčio 13 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis S. S. parodė, kad E. K. jo atsiprašė jie susitaikė, su A. S. taip pat nori susitaikyti (1 t., b. l. 97-99).

29. Savo parodymus nukentėjusysis S. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 100-110).

30. 2021 m. liepos 10 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad S. S. padaryta galvos muštinė žaizda bei nustatytas 1,23 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 95-96).

31. Specialistas Rimantas Laurinavičius, susipažinęs su tiriamo įvykio aplinkybėmis bei nukentėjusiojo S. S. medicininiais dokumentais, gautais iš VŠĮ „Ukmergės ligoninė“ pateikė išvadą, kad S. S. padarytos dvi po 4 cm ilgio muštinės žaizdos kaktoje, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 117-118).

32. Į bylą pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos 40,22 Eur dydžio civilinis ieškinys nukentėjusiojo S. S. gydymo išlaidoms atlyginti (1 t., b. l. 123). Iš pinigų pervedimo kvito matyti, kad šias išlaidas atlygino įtariamasis A. S. (1 t., b. l. 133). Atlyginus šias išlaidas, Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisakė (1 t., b. l. 136).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

33. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

34. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad E. K., būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su A. S., neteisėtai ir atvirai prieš savininkės valią, per tvorą pateko į saugomą būsto teritoriją ir pro duris įsibrovė į R. S. gyvenamąjį namą, kaip nurodyta šio nuosprendžio 1 punkte, bei būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su A. S., mūvėdamas bokso pirštines, ne mažiau kaip dvylika kartų rankomis sudavė lovoje gulinčiam S. S. į galvą, po ko A. S. jam (S. S.) tris kartus metaliniu strypu sudavė į galvos viršugalvį ir šiais bendrais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam S. S., dėl dviejų 4 cm ilgio muštinių žaizdų kaktoje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, kaip tai nurodyta šio nuosprendžio 3 punkte. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami E. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 165 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

35. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. S., apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su E. K., neteisėtai ir atvirai prieš savininkės valią pateko į saugomą būsto teritoriją ir pro duris įsibrovė į R. S. gyvenamąjį namą, kaip nurodyta šio nuosprendžio 6 punkte, bei apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su E. K., po to kai E. K., mūvėdamas bokso pirštines, ne mažiau kaip dvylika kartų rankomis sudavė lovoje gulinčiam S. S. į galvą, jis (A. S.) tris kartus metaliniu strypu sudavė S. S. į galvos viršugalvį ir šiais bendrais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam S. S., dėl dviejų 4 cm ilgio muštinių žaizdų kaktoje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, kaip tai nurodyta šio nuosprendžio 8 punkte. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami A. S. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

36. BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu, prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jo priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Taigi pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti. Nors veikos padarymo motyvai nėra būtinas šios nusikaltimo sudėties požymis, kita vertus, jų nustatymas padeda tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką (žr. pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-942/2015). Pagal liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir kaltinamųjų teismo posėdžio metu duotus parodymus, kad kaltinamieji pateko tiek į saugomą teritoriją (apsaugota tvora), tiek į namą be leidimo: kaltinamasis E. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad įėjo pro vartelius į teritoriją, namo durys buvo atidarytos; galėjo būti uždaryti neprisimena, ar varteliai į kiemą buvo uždaryti. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad pateko į teritoriją pro vartelius, per tvorą nelipo; varteliai galimai uždaryti buvo (nuosprendžio 8 punktas). Liudytoja R. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. S. pamatė įeinantį per vartelius, o E. K. įeinančio nematė, galimai jis per tvorą lipo (nuosprendžio 22 punktas). Iš išdėstyto, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji neturėdami namo savininkės R. S. leidimo, įveikiant technines kliūtis (varteliai, tvora), pateko į uždarą gyvenamojo namo teritoriją. Kaltinamieji taip pat pripažino, kad patys pateko į teritoriją, neklausė šeimininkų leidimo.

37. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (žr. pvz. LAT nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016). Nagrinėjamu atveju tiek iš kaltinamųjų parodymų, tiek iš specialisto išvados, medicinos dokumentų, liudytojų, apklaustų ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kaltinamieji sumušė nukentėjusįjį S. S. ir taip jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl bausmės skyrimo

38. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir dėl jų gailėjosi (BK 59 straipsnio 2 dalis). Nors kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau teisiamojo posėdžio metu prisipažino kaltu, nebandė išvengti atsakomybės.

39. Abejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šią aplinkybę patvirtina tai, kad kaip nurodė kaltinamasis A. S., kad „<...> atvyko pas jį (kaltinamąjį) E. K., prašė pagalbos, sakė, kad iš jo (E. K.) buvo atimtas telefonas, kad prieš tai buvo sumuštas ir, kad reikia pagalbos atsiimti tą telefoną“ (nuosprendžio 10 punktas). Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad kaltinamieji kartu pateko į R. S. namus: E. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad: „važiavo taksi, po to pėsčiomis atėjo“, <...> negalėjo pasakyti, per kur A. S. įėjo į teritoriją; jis (A. S.) už jo (kaltinamojo) buvo (nuosprendžio 5 punktas); A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad: „Atvažiavo su taksi, po to ėjo pėsčiomis iki sodybos. Į sodybos teritoriją pateko pro vartelius.“ (nuosprendžio 10 punktas). Kaltinamieji taip pat, veikdami bendrai, atliko nukentėjusiojo atžvilgiu smurtinio pobūdžio veiksmus: nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad: „Atsibudęs pamatė, kad prie lovos stovi E. K., kuris mūvėjo pirštines ir nieko jam nesakęs vėl pradėjo rankos kumščiais jam smūgiuoti į galvos sritį suduodamas ne mažiau 12 smūgių, <...> kitas asmuo, kurį jis pirmą kartą matė, o vėliau policijos komisariate jis sužinojo, jog tai A. S., <...>, priėjęs prie jo ir rankoje laikydamas metalinį vamzdį, juo jam smūgiavo tris kartus į galvos viršugalvį“ (nuosprendžio 21 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe taip pat pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Kaltinamojo E. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe taip pat pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

40. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 165 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė - viešieji darbais arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamieji padarė du užbaigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus. Teismas įvertina kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia (kaltinamieji turėjo tikslą patekti į nukentėjusiojo namus ir suprato, kad suduodami smūgius nukentėjusiajam gali sutrikdyti jo sveikatą).

41. Kaltinamasis E. K. yra teistas 4 kartus, paskutinį kartą 2019 m. gegužės 15 d. (2 t., b. l. 49-53), baustas administracine tvarka 11 kartų, paskutinį karta 2021 m. liepos 10 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 91-101), apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą, įskaitą nėra duomenų. Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 90). Pažymėtina, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pavojingu būdu, t. y. suduodamas smūgius į žmogui gyvybiškai svarbų organą – galvą, kas gali sukelti ir neatstatomus padarinius – žmogaus gyvybės atėmimą, taip pat, minėtus smūgius sudavė su specialiomis priemonėmis – iš anksto atsineštomis bokso pirštinėmis. Atsižvelgiant į tai, taip pat į šio nuosprendžio 38-39 punktuose nurodytus motyvus, kaltinamajam E. K., už nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje įvykdymą, skirtina arešto bausmė, jos terminą parenkant didesnį nei vidurkis (nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės). Teismo vertinimu, pagrįstas ir teisingas arešto terminas bus 60 parų. Taip pat, E. K., už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalį, skirtina arešto bausmė, jos terminą parenkant didesnį nei vidurkis (nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės). Teismo vertinimu, pagrįstas ir teisingas arešto terminas bus 65 paros. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie griežtesnės bausmės pridėtina švelnesnė bausmė ir skirtina 90 parų arešto bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis).

42. Kaltinamasis E. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla išnagrinėjama sutrumpinto įrodymo tyrimo būdu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu ir skiriama 60 parų arešto bausmė.

43. Kaltinamasis A. S. neteistas (2 t., b. l. 158), baustas administracine tvarka 5 kartus, paskutinį kartą 2021 m. birželio 18 d. pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 160-165), apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą, įskaitą nėra duomenų. Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 157). Pažymėtina, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pavojingu būdu, t. y. suduodamas smūgius į žmogui gyvybiškai svarbų organą – galvą, kas gali sukelti ir neatstatomus padarinius – žmogaus gyvybės atėmimą, taip pat, minėtus smūgius sudavė su specialiomis priemonėmis – metaliniu strypu. Atsižvelgiant į tai, taip pat į šio nuosprendžio 38-39 punktuose nurodytus motyvus, kaltinamajam A. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje įvykdymą, skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos terminą parenkant didesnį nei vidurkis (nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės). Teismo vertinimu, pagrįstas ir teisingas laisvės apribojimo bausmės terminas bus 14 mėnesių. Taip pat, A. S., už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalį, skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos terminą parenkant didesnį nei vidurkis (nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės). Teismo vertinimu, pagrįstas ir teisingas laisvės apribojimo bausmės terminas bus 16 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie griežtesnės bausmės pridėtina švelnesnė bausmė ir skirtina 2 metų laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio 2 dalis).

44. Kaltinamasis A. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla išnagrinėjama sutrumpinto įrodymo tyrimo būdu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu ir skiriama 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

45. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, intensyvi priežiūra kaltinamajam neskiriama. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu kaltinamasis įpareigotinas tęsti darbą, o jį praradus įpareigoti užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, kaltinamasis įpareigotinas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų) per visą bausmės atidėjimo laikotarpį. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu kaltinamajam uždraudžiama turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines, psichotropines medžiagas ir alkoholinius gėrimus.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

46. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (LAT 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-697/2019 ir kt.).

47. Nagrinėjamu atveju E. K. kaltinamas padaręs du nesunkius nusikaltimus. Kaltinamajam skirtina arešto bausmė. Iš byloje esančių įrodymų ir kaltinamojo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu galima daryti išvadą, kad kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, susitaikė su nukentėjusiuoju, atsiprašė jo, atlygino žalą. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad atleido kaltinamajam. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis pripažino, kad kaltinamasis atsiprašė jo. Kaltinamasis E. K. yra dirbantis (2 t., b. l. 90). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti be realios arešto bausmės taikymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam terminui. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam atidėtinas arešto bausmės vykdymas 1 metų laikotarpiui, kartu skiriant intensyvią priežiūrą visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką (1 metus), nurodytu intensyviosios priežiūros laikotarpiu kaltinamasis turi būti namuose nuo 21:00 val. iki 6:00 val. darbo dienomis ir 00:00 val. iki 12:00 val. bei nuo 14:00 val. iki 24:00 val. savaitgaliais ir nedarbo dienomis. Kaltinamajam nurodytomis valandomis leidžiama išvykti iš gyvenamosios vietos tik į sveikatos priežiūros įstaigą, Covid-19 testavimo ir skiepijimo punktą ir Užimtumo tarnybą prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, darbo vietą, mokymosi ar studijų vietą prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu kaltinamasis įpareigotinas tęsti mokslą, baigus jį pradėti dirbti arba tęsti darbą; vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktu, kaltinamasis įpareigotinas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų) per visą bausmės atidėjimo laikotarpį; vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 11 punktu, kaltinamasis įpareigotinas neturėti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų) per visą bausmės atidėjimo laikotarpį.

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

48. Ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. liepos 11 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant E. K. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su P. ir S. S., gyvenančiais (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 31-33), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

49. Ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. liepos 11 d., skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant A. S. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su P. ir S. S., gyvenančiais (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 147-149), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

50. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai E. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. liepos 10 d. 16:50 val. iki 2021 m. liepos 11 d. 14:48 val. (2 t., b. l. 34-35) vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 1 (vienai) arešto parai (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

51. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. liepos 10 d. 16:50 val. iki 2021 m. liepos 11 d. 15:42 val. (2 t., b. l. 150-151) vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms. (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

52. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktą daiktai, kurie turėjo reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti grąžinami teisėtiems savininkams. Atsižvelgiant į tai, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juodos spalvos „Nike“ kuprinė ir kuprinės viduje buvęs lenktas kišeninis peiliukas, 2021 m. rugpjūčio 18 d. kvitas B, serija BBB, Nr. URPK001590, perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui (1 t., b. l. 198), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkui E. K..

53. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas). Atsižvelgiant į tai, daiktai – sportinių pirštinių pora ir metalinis vamzdis nuo dviračio vairo, 2021 m. rugpjūčio 18 d. kvitas B, serija BBB, Nr. URPK001590, perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui (1 t., b. l. 198), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai).

54. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinis diskas su policijos pareigūnų filmuotu vaizdo įrašu – pritvirtintas prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Dėl civilinio ieškinio

55. Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos (toliau – VLK) civilinis ieškinys dėl 40,22 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 131-132). 2021 m. rugsėjo mėnesį buvo gautas VSDF pranešimas dėl ieškinio atsisakymo, nurodant, kad atsisakymo pasekmės ieškovui yra žinomos (1 t., b. l. 136). Į bylą taip pat patektas Perlas Finance 2021 m. rugsėjo 22 d. pinigų pervedimo kvitas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis A. S. apmokėjo 40,22 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 133). Atsižvelgiant į nurodytą, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieškinys atmestinas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 65 (šešiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 7 dalimis, 49 straipsnio 3 dalimi, bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti E. K. subendrintą 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu E. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 10 ir 11 punktais, E. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams ir paskirti jam:

a) vienų metų intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – nustatyti, kad E. K., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 21:00 val. iki 6:00 val. darbo dienomis ir nuo 00:00 val. iki 12:00 val. bei nuo 14:00 val. iki 24:00 val. savaitgaliais ir nedarbo dienomis; šiame punkte nurodytu laikotarpiu E. K. leidžiama išvykti iš gyvenamosios vietos ir šiame punkte nurodytu laiku į sveikatos priežiūros įstaigą, Covid-19 testavimo ir skiepijimo punktą ir Užimtumo tarnybą prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokymosi įstaigą, darbo vietą prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją.

b) įpareigoti E. K. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti mokslą, baigus jį, pradėti dirbti arba tęsti darbą; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų; 3) neturėti su savimi psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant E. K. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su P. ir S. S., gyvenančiais (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Realaus arešto atlikimo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti E. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 10 d. 16:50 val. iki 2021 m. liepos 11 d. 14:48 val., vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 14 (keturiolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 16 (šešiolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3, 7 dalimis, 48 straipsnio 2 dalimi, bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti A. S. subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 1 (vienų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir 5 dalies 3 ir 4 punktais, per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką:

1) A. S. įpareigoti tęsti darbą, o jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2) A. S. įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų) per visą bausmės atidėjimo laikotarpį.

3) A. S. uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims narkotines, psichotropines medžiagas ir alkoholinius gėrimus.

Skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant A. S. nepasišalinti iš nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su P. ir S. S., gyvenančiais (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti A. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 10 d. 16:50 val. iki 2021 m. liepos 11 d. 15:42 val., vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su kompaktiniu disku, esantį baudžiamosios bylos 1 tome – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juodos spalvos „Nike“ kuprinę ir kuprinės viduje buvusį lenktą kišeninį peiliuką, 2021 m. rugpjūčio 18 d. kvitas B, serija BBB, Nr. URPK001590, perduotus saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui E. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais daiktus – sportinių pirštinių porą ir metalinį vamzdį nuo dviračio vairo, 2021 m. rugpjūčio 18 d. kvitas B, serija BBB, Nr. URPK001590, perduotus saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

E. K. bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

TeisėjasDmitrij Rancev