Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-28-603/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-07-03
Bylos Nr.: 2A-28-603/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-06844-2012-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
Atsakovas: Rudsteff AG, UAB ,,Eveko logistika“
Ieškovas: Rusijos Federacijos bendrovės OOO ,,K2“
Advokatai: Jūratė Matonienė, Liucija Jankoitė, Nerijus Jurčiukonis, Beata Vilienė

Kategorijos

121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-28-603/2015Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06844-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 121.15; 121.18.; 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Loreta Bujokaitė (pranešėja), kolegijos teisėjai Andrutė Kalinauskienė ir Danutė Kutrienė, sekretoriaujant almai Jokužytei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Jūratei Matonienei, atsakovo Rudsteff AG atstovei advokatei Beatai Vilienei, atsakovo UAB ,,Eveko logistika“ atstovei advokatei Liucijai Jankoitei, trečiojo asmens atstovui advokatui Nerijui Jurčiukoniui, apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėjo apeliantų ieškovo Rusijos Federacijos bendrovės OOO ,,K2“ ir atsakovo Rudsteff AG apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-22 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Rusijos Federacijos bendrovės OOO ,,K2“ ieškinį atsakovams UAB ,,Eveko logistika“ ir Rudsteff AG, trečiasis asmuo antstolis Marekas Petrovskis, dėl arešto turtui panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti areštą ieškovui nuosavybės teise priklausančiam turtui – odoms, areštuotoms 2012-01-25 antstolio Mareko Petrovskio. Patikslinus ieškinį ieškovas prašė panaikinti areštą ieškovui OOO „K2“ nuosavybės teise priklausančiam turtui – odoms, areštuotoms antstolio Mareko Petrovskio 2012-06-25 turto arešto aktu, nurodytoms „Eil. Nr.1 aprašytoms kaip „Prekės 45 PLC – oda, pagal CMR Nr. (duomenys neskelbtini)“.

Nurodo, kad ieškovui iš atsakovo ir komiso paslaugas teikusio komisionieriaus Rudsteff AG tapo žinoma, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-04-03 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3095-431 tenkino išieškotojo UAB „Eveko logistika“ ieškinį, kuriuo iš Rudsteff AG priteisė 432 436,00 USD suteiktos ir negrąžintos paskolos ir 71 386,63 USD palūkanų. Vilniaus apygardos teismo 2012-01-05 priimtos nutarties pagrindu išieškotojas kreipėsi į antstolį M. Petrovskį. 2012-01-16 prašyme atsakovas UAB „Eveko logistika“ prašė areštuoti 4 krovinius, kurie randasi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Tarp atsakovo Nr. l prašyme nurodytų krovinių yra ir „Krovinys Nr. l“ - pagal antstoliui pateiktą Rudsteff AG sąskaitą Nr. 751 – 2 lapai, CMR (duomenys neskelbtini) - l lapas, eksporto deklaracija - (duomenys neskelbtini) - 2 lapai. Ieškinys reiškiamas būtent dėl šio „Krovinio Nr. l“ neteisėto arešto, nes antstoliui atsakovas Nr. 1 pateikė galimai tikrovės neatitinkančius, tai yra ne prekių siuntėjų išrašytus ir vežėjui UAB „Petva“ perduotus, dokumentus. 2012-01-25 antstolis sudarė turto aprašą, kuriuo pagal ieškovui nežinomą CMR (duomenys neskelbtini) aprašė ne skolininkui, o ieškovui priklausantį turtą. Atsakovo UAB „Eveko logistika“ pateikti antstoliui ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai galimai buvo suklastoti, nes būtent „Krovinį Nr.1“ identifikuojantys dokumentai iš tikrųjų susideda iš dviejų atskirų prekių siuntėjų išrašytų CMR važtaraščių: CMR važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini)ir CMR važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini). Nes atsakovo Nr. l antstoliui pateiktame CMR važtaraštyje (duomenys neskelbtini), Langelyje Nr. 24 yra nurodyta, kad išmuitintos 45 paletės, o 27 yra pažeistos, nuostolio nustatyti neįmanoma. Langelyje Nr. 6 nurodytas palečių skaičius yra 45. Langelyje Nr. 21 prekių pakrovimo data - 2011-11-18. Tuo tarpu ieškovui priklausantis turtas: stambiųjų raguočių išdirbtos įvairių spalvų odos, detalizuotos 2011-11-17 prekių siuntėjo Ambra SPA ieškovui išrašytoje sąskaitoje Nr. 000948 ir jos priede - Prekių pakavimo sąraše bei CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini)Langelyje Nr. 6 nurodytos 38 paletes (6+32), kurios buvo pakrautos Italijoje 2011-11-17, kaip nurodyta Langelyje Nr. 21; o taip pat - odos, skirtos automobilių kėbulams ir baldams, detalizuotos 2011-11-17 prekių siuntėjo MaxcoM s.r.l. ieškovui išrašytoje sąskaitoje Nr. 28 ir jos priede - Prekių pakavimo sąraše bei CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) Langelyje Nr. 6 nurodytos 07 paletes, kurios taip pat buvo pakrautos Italijoje 2011-11-17, kaip nurodyta Langelyje Nr. 21. Šis turtas buvo areštuotas kaip atsakovo nurodytas „Krovinys Nr. 1“, aprašant jas jau pagal visai kitą antstoliui pateiktą CMR važtaraštį (duomenys neskelbtini) ir sudėjus abiejų siuntėjų Ambra SPA ir MaxcoM s.r.l. palečių skaičių į vieną atsakovo Nr. l pateiktą CMR važtaraštį - 45 paletės (38+7). Vilniaus apygardos teismas 2012-05-08 atsakovui Nr. l išdavė Vykdomąjį raštą Nr. 2-3095-431/2012, kurio pagrindu antstolis pradėjo vykdymo procesą. 2012-01-25 turto aprašo pagrindu antstolis aprašė, ne skolininkui, o ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą - prekes - įvairių spalvų išdirbtas odas, buvusias supakuotas ir patalpintas vežėjo UAB „Petva“ - transporto priemonės vilkiko (duomenys neskelbtini) priekaboje (duomenys neskelbtini), kurias vežėjas tranzitu gabeno per Lietuvos Respubliką su eksporto lydimaisiais dokumentais 2011-11-18 Deklaracijomis (brūkšninis kodas MRN (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir kitais šiame ieškinyje minimais priedais. Minėtas odas ieškovas įsigijo iš gamintojų – prekių siuntėjų: 1) Ambra S.P.A minėtos 2011-11-17 išrašyto sąskaitos faktūros Nr. 000948 pagrindu, vėliau ją apmokėdamas trimis mokestiniais pavedimais (2012-03-06, 2012-03-12 ir 2012-03-12). Prekių siuntėjas Ambra S.P.A pakrovė ieškovui prekes ir 2011-11-17 išrašė sąskaitą bei jos priedą - prekių pakavimo sąrašą, nurodytus krovinio CMR važtaraštyje N (duomenys neskelbtini)ir Deklaracijoje. Prekės iš Italijos išvyko su eksporto lydimuoju dokumentu 2011-11-18 Deklaracija (brūkšninis kodas MR (duomenys neskelbtini)) ir 2011-11-17 CMR važtaraščiu Nr. 1408807. Prekių siuntėjas Italijos bendrovė Ambra S.P.A. patvirtino apie visišką atsiskaitymą už prekes. Priežastis kodėl Lietuvos muitinei vežėjas UAB „Petva“ pateikė kitus dokumentus nei jam buvo perduoti Italijoje ieškovui nėra žinomos. 2) Iš Italijos bendrovės MaxcoM s.r.l. įsigijo prekes pagal 2011-11-17 išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 28. Prekių siuntėjas MaxcoM s.r.l. pakrovė prekes ieškovui ir taip pat 2011-11-17 sąskaitą bei jos priedą - Prekių pakavimo sąrašą, nurodytus krovinio CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) Deklaracijoje. Nurodytos prekės iš Italijos išvyko su eksporto lydimuoju dokumentu 2011-11-18 Deklaracija (brūkšninis kodas (duomenys neskelbtini)) ir 2011-11-17 CMR važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini). Prekių siuntėjui Ambra SPA 2011-11-17 perdavus Prekes ir jų lydimuosius dokumentus vežėjui - UAB „Petva“, nuosavybės teisė perėjo prekių gavėjui ieškovui. Prekių - Turto perdavimo ieškovo pasirinktam transportuotojui faktą liudija pridedamas CMR transporto važtaraštis, ant kurio yra transporto bendrovės spaudas ir vairuotojo parašas, nurodyti transporto priemonės valstybiniai numeriai. Ieškovui nuosavybės teisė į prekes perėjo dar 2011-11-17, tai yra dar iki 2012-01-25 antstolio sudaryto turto aprašo. Prekių lydimuosius dokumentus - Deklaracijas ir juose nurodytus faktus - siunčiamas prekes, jų kiekį ir sudėtį patikrino Italijos muitinės Udinės skyriaus pareigūnai. Ieškovas vykdydamas susitarimus sumokėjo prekių siuntėjui visą kainą – 383 482,19 Eur pagal siuntėjo Ambra S.P.A išrašytą 2011-11-17 sąskaitą Nr. 000948. Kadangi nei ieškovas, nei prekių siuntėjai niekada neperleido savo nuosavybės teisių į ginčo prekes atsakovui Rudsteff AG, todėl 2012-01-25 turto aprašu areštuotos odos atsakovui niekada nepriklausė, jis netapo jų savininku, o veikė išimtinai tik kaip paslaugų teikėjas – tarpininkas. Prekės buvo vežamos iš Italijos Ambra S.P.A ir MaxcoM s.r.l. sandėlių į ieškovo buveinę Rusijoje (Maskva) per Lietuvos teritoriją, todėl CMR važtaraščio 1 ir 2 pozicijose prekių siuntėjais pagrįstai buvo įvardytos šios bendrovės, o gavėju – ieškovas. Važtaraščio Langeliuose Nr. 25 nurodyta transporto priemonės, į kurią pakrautos prekės, numeriai. Antstolis apie ieškovui priklausančio turto areštą buvo informuotas 2011-06-04 reikalavimu Nr.119 ir papildomai 2012-07-17.

Atsiliepimas

Atsakovas Rudsteff AG pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad ieškovo pareikštą reikalavimą dėl arešto panaikinimo palaiko, nes ginčo prekės yra neteisėtai sulaikytos atsakovo UAB „Eveko logistika“ bei areštuotos antstolio, šiurkščiai pažeidžiant krovinio vežimo sutarties sąlygas ir nuosavybės neliečiamumo principą. Atsakovas prašo ieškinį dėl arešto panaikinimo patenkinti bei iš atsakovo UAB „Eveko logistika“ priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad antstolio Mareko Petrovskio 2012-01-25 turto aprašu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėliau 2012-06-05 turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotos prekės (oda, paruošta baldų ir kitų galanterijos prekių gamybai, viso 19.490 kg, 45 paletės), pristatytos ir šiuo metu sandėliuojamos pagal CMR važtaraštį Nr. AZ (duomenys neskelbtini)ir kitus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlyje nepriklauso atsakovui RudSteff AG, o priklauso nuosavybės teise jų pirkėjui - ieškovui Rusijos Federacijos bendrovei OOO „K2“. Apie tai atsakovas 2012-06-15 raštu informavo išieškojimą vykdantį antstolį (4 priedas). Ieškovas ir atsakovas Rudsteff AG 2011-10-11 sudarė sutartį Nr. 035-2011, pagal kurią atsakovas Rudsteff AG įsipareigojo organizuoti ieškovo krovinio (odos) pervežimą iš Arzignano miesto (Italija) į Maskvą (Rusiją), juos siejo tik krovinio vežimo organizavimo santykiai. Atsakovas Rudsteff AG perdavė užsakymą dėl ieškovo krovinio (odos) pervežimo atsakovui UAB „Eveko logistika“, pastaroji - kitam ekspeditoriui UAB „Vaidinta“, tačiau nesilaikydama atsakovo Rudsteff AG nurodyto krovinio vežimo maršruto, savavališkai nurodė kitą krovinio pristatymo ir iškrovimo vietą, t. y. Lietuvoje esančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlius vietoje CMR, sąskaitose ir eksporto deklaracijose nurodyto adreso Rusijoje. Dėl krovinio pervežimo iš Italijos į Lietuvą UAB „Valdinta“ sudarė sutartį su vežėju UAB „Petva“, kuris pagal Italijos įmonės Ambra S.P.A. 2011-11-17 išrašytą sąskaitą Nr. 000948, CMR Nr. AZ (duomenys neskelbtini)ir 2011-11-18 eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pagal Italijos įmonės Maxcom s.r.l. 2011-11-17 sąskaitą Nr. 28, CMR Nr. AZ (duomenys neskelbtini) bei eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) pasiėmė krovinį (18.351 kg, 38 paletes, odos, pirktos iš Ambra S.P.A. ir 1.139 kg„ 7 paletes odos, pirktos iš Maxcom s.r.l.) Arzignano mieste, Italijoje, ir 2011-11-22 pristatė jį į minėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlius. Kaip vėliau paaiškėjo, atsakovas UAB „Eveko logistika“ tokiu būdu nusprendė sulaikyti nurodytą krovinį ir perduoti jį saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdamas užtikrinti Rudsteff AG skolos, priteistos UAB „Eveko logistika“ naudai grąžinimą. Pateikti byloje dokumentai patvirtina, kad dėl ginčo prekių pirkimo – pardavimo sutartis sudarė Italijos bendrovės Ambra S.p.a ir Maxcom s.r.l. ir Rusijos Federacijos bendrovė OOO „K2“. Pateikti byloje dokumentai patvirtina, kad pardavėjai Ambra S.P.A. ir Maxcom s.r.l. 2011-11-17 įvykdė savo įsipareigojimus dėl prekių ir jų dokumentacijos perdavimo pirkėjui OOO „K2“ ir tai reiškia, kad nuo jų perdavimo momento pirkėjui perėjo nuosavybės teisė į šias prekes. Ieškovo OOO „K2“ nuosavybės teisę į sulaikytą ir antstolio areštuotą krovinį (45 paletes, 19.490 kg odos) patvirtina 2011-11-17 sąskaitos Nr. 000948 ir Nr. 28, 2011-11-18 eksporto deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), CMR važtaraščiai Nr. AZ (duomenys neskelbtini) ir AZ (duomenys neskelbtini)ir atsiskaitymai už prekes. Tiek sąskaitose, tiek eksporto deklaracijose bei CMR važtaraščiuose nurodyta ta pati vežėjo UAB „Petva“ prekių pervežimui pateikta transporto priemonė su priekaba, dokumentuose sutampa prekių kiekis ir jo pobūdis. Būtent šios prekės pristatytos ir paliktos saugoti terminale, nepaisant to, kokius dokumentus atsakovas UAB „Eveko logistika“ ir vežėjas UAB „Petva“ galėjo pateikti antstoliui ir terminalo valdytojui.

Atsakovas UAB „Eveko logistika“ atsiliepimu prašė atmesti ieškovo ieškinį dėl arešto turtui panaikinimo ir priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad turto aprašo sudarymo metu atitinkamoms oficialioms institucijoms pateikti visiški kiti dokumentai, nei pateikti ieškovo, o apie ieškovo ženkliai vėliau pateiktus dokumentus sužinota tiktai ieškovui pareiškus atitinkamus reikalavimus 2012 m. vasarą. Pagrindinis prekių nuosavybės teisės turėjimą patvirtinantis dokumentas yra ne pervežimo dokumentai (CMR, muitinės deklaracija), o gabenamas prekes lydinčios sąskaitos. Prekių vežėjui UAB „Petva“ buvo pateikta 2011-11-18 skolininko išrašyta sąskaita Nr. 751, kurioje prekių savininku (pardavėju) nurodyta skolininkas, o pirkėjas - Rusijos Federacijos bendrovė „Dominanta“. Pažymi, kad minėtoje vežėjui pateiktoje sąskaitoje nurodyta net ir kitokia, nei ieškovo pateiktose sąskaitose, prekių kaina - 85 863,55 USD (JAV doleriai), kai ieškovo pateiktose sąskaitose bendra prekių vertė nurodoma 383 482,19 Eur. Jokie kiti dokumentai Turto aprašo surašymo metu nei antstoliui, nei išieškotojui nebuvo žinomi, taigi, akivaizdu, jog surašant Turto aprašą antstolis neturėjo jokių pagrindų net suabejoti oficialioms institucijoms pateiktų dokumentų teisingumu, taigi, akivaizdu, jog Turto aprašas buvo surašytas pagrįstai ir teisėtai, remiantis Turto aprašo surašymo metu antstoliui žinomais dokumentais (rašytiniais įrodymais). Visi Turto aprašo surašymo metu antstoliui žinomi rašytiniai įrodymai aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, jog prekės tuo metu nuosavybės teise priklausė skolininkui. Vadovaujantis Incoterms 2010, sąlyga CPT reiškia, kad visos rizikos, susijusios su prekės (praradimo ar sugadinimo) rizika, taip pat papildomos išlaidos pereina pirkėjui po to, kai prekės yra pristatomos į nurodytą vietą. Pagal šį terminą pardavėjas turi gauti muitinės leidimą išvežti prekes (atlieka muitinės eksporto formalumus). Aptariamu atveju, prekių vežėjui pateiktoje sąskaitoje aiškiai nurodyta, jog prekės turi būti pristatytos CPT Maskva (CPT Moscow sąlygomis, nurodant konkrečią prekių perdavimo vietą ir konkretų šios vietos adresą. Vadinasi, akivaizdu, jog esant nurodytai konkrečiai prekių perdavimo - priėmimo vietai ir prekėms minėtos vietos dar nepasiekus, prekių nuosavybė dar negalėjo būti perėjusi iš skolininko sąskaitoje nurodytam pirkėjui (Rusijos Federacijos bendrovei „Dominanta“). Antstolis tikrino oficialioms institucijoms (Lietuvos Respublikos muitinei) pateiktus prekių gabenimo bei nuosavybės dokumentus ir šie dokumentai pilnai patvirtino aplinkybę, jog Turto aprašo surašymo metu prekės nuosavybės teise priklausė skolininkui. Visos šios aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad tiek prekių vežėjui buvo perduoti, tiek oficialioms institucijoms buvo pateikti kiti dokumentai, nei nurodo ieškovas, patvirtinantys, būtent skolininko nuosavybės teisę į prekes. Ieškovas nepagrindė savo teisių į prekes ir (ar) pateiktų dokumentų (sąskaitos ir pakavimo sąrašo) teisingumo kitais įrodymais. Pagal ieškovo pateiktą sąskaitą Nr. 000948 (ieškinio Priedas Nr. 3) nurodyta, jog ieškovas turėtų prekes gauti EXW (Incoterms 2010) sąlygomis. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog būtent ieškovas užsakė prekių transportavimą iš Italijos. Šių prekių transportavimą užsakė būtent skolininkas, atliko kitus ieškovo, kaip pirkėjo, turimus atlikti veiksmus pagal pačio ieškovo pateiktoje sąskaitoje nurodytas sąlygas. Niekuo nepagrįstas ieškovo teiginys, kad skolininkas buvo tik paslaugų teikėjas - tarpininkas. Pagrįstų abejonių kelia ir pačio ieškovo veiksmai protingu terminu negavus itin ženklios vertės prekių siuntos. Dar 2011 m. lapkričio 18 d. paimtos gabenimui Italijoje prekės turėjo būti pristatytos ieškovui per kelias dienas. Rūpestingas ir atidus prekių savininkas (bonus pater familias), negavęs jam priklausančių ir jau apmokėtų daiktų protingu terminu, nedelsiant (t. y. dar 2011 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais) būtų ėmęsis visų teisėtai įmanomų priemonių savo turtui atgauti. Ieškovas neatliko jokių veiksmų, siekdamas surasti ir (ar) perimti, ieškovo teigimu, jam priklausančias ir pilnai apmokėtas prekes, o aktyvių veiksmų ėmėsi tiktai 2012 m. pavasario pabaigoje ir tai tik tuomet, kai į prekes buvo nukreiptas priverstinis išieškojimas. Tačiau negavus krovinio dar 2011 m. lapkritį nerodė jokio intereso į šias daugiau nei 1,3 mln. litų (beveik 400 tūkst. eurų) vertės prekes, ilgą laiką nesidomėjo savo prekių likimu, neskundė Turto aprašo, nereiškė jokių pretenzijų dėl savo teisių ar teisėtų interesų (ieškovo teigimu) pažeidimų. Priešingai ieškovo teiginiams apie savo teises į prekes, būtent skolininkas (o ne ieškovas) visą laiką elgėsi taip kaip turėjo elgtis tikrasis prekių savininkas - išrašė tiek prekių vežėjui, tiek oficialioms institucijoms pateiktą sąskaitą Nr. 751 už prekes, pakavimo sąrašą, kuriuos turi teisę išrašyti tiktai prekių savininkas (pardavėjas), (atliko visus veiksmus, kuriuos turėtų atlikti prekių savininkas (pardavėjas - eksportuotojas) CPT (Incoterms 2010) nurodytomis sąlygomis - kaip pavyzdžiui, užsakė prekių vežimo (transportavimo) paslaugas iki sutartos prekių perdavimo jų pirkėjui vietos (CPT Maskva). Atsiliepime į ieškinio patikslinimą atsakovas papildomai nurodė, jog ieškiniu iš esmės reikalaujama panaikinti turto areštą, kurį vykdomojoje byloje pritaikė antstolis savo patvarkymu. Tokio pobūdžio reikalavimams nagrinėti – nustatyta speciali tvarka - antstolio veiksmų apskundimas. Ieškinys atmestinas dar tuo pagrindu, kad jis turėjo būti reiškiamas CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka, o terminas tokiam ieškiniui reikšti yra praleistas.

Trečiasis asmuo antstolis Marekas Petrovskis per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog nei su pirminiu ieškiniu, nei su jo patikslinimu nesutinka ir prašo atmesti. Priešingai ieškovo nurodomiems teiginiams antstolis patikrino prekių pervežimo dokumentus, kurie lydėjo krovinį ir buvo pateikti LR muitinei. Šiuose dokumentuose nebuvo jokių duomenų, jog ieškovo nurodomos prekės priklausytų ieškovui. Buvo patikrinti tiek pervežimo dokumentai, tiek ir gabentas prekes lydinčios sąskaitos. Antstoliui buvo pateikta 2011-11-18 skolininko išrašyta sąskaita Nr.751, kurioje prekių savininku nurodytas skolininkas, o pirkėju – Rusijos Federacijos bendrovė „Dominanta“. Atitinkami duomenys buvo užfiksuoti ir antstoliui pateiktame važtaraštyje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-22 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remiantis rašytiniais bylos įrodymais, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-01-05 nutartimi (civ. byloje Nr.2-7890-431/2011) atsakovo UAB „Eveko logistika“ (toliau ir išieškotojo) reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovui Rudsteff AG (toliau ir skolininkui) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, esant nepakankamai turto nutarė areštuoti pinigines lėšas ar turtines teises 1 408 553,42 Lt sumai. Surasti ir aprašyti areštuojamą turtą pavesta antstoliui teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2012-01-05 nutartį antstolis Marekas Petrovskis 2012-01-25 Turto aprašu (v.b.(duomenys neskelbtini)), be kitų apraše nurodytų prekių, aprašė „Prekes 45 PLC – oda, pagal CMR (duomenys neskelbtini)“, Turto apraše pažymėtas Eil. Nr.1. Aprašytų daiktų savininku apraše nurodytas skolininkas (atsakovas Rudsteff AG). Apraše nurodoma, kad aprašytas turtas saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) k.

2012-03-02 patvarkymu antstolis užbaigė vykdyti vykdomąją bylą ir pilnai įvykdytą vykdomąjį dokumentą grąžino Vilniaus apygardos teismui, kartu pateikdamas ir 2012-01-25 turto aprašo kopiją.

Vilniaus apygardos teismas 2012-04-03 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3095-431 tenkino išieškotojo UAB „Eveko logistika“ ieškinį, kuriuo iš skolininko Rudsteff AG priteisė 432 436,00 USD suteiktos ir negrąžintos paskolos ir 71 386,63 USD palūkanų. 2012-05-08 buvo išduotas vykdomasis raštas. 2012-06-05 Turto arešto aktu (vykdomojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini)) antstolis areštavo prekes 45 PLC – oda, pagal CMR (duomenys neskelbtini), pozicija Nr.1. Turto arešto akte nurodoma, kad areštuoti daiktai saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš ieškovo pateiktos Italijos bendrovės Ambra S.P.A 2011-11-17 ieškovui išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 000948 matyti, kad ieškovas pagal šią sąskaitą įsigijo šioje sąskaitoje nurodytas ir jos priede – Prekių pakavimo sąraše nurodytas prekes – odas už 383 482,19 Eur sumą. Prekių siuntėjas Italijos bendrovė Ambra S.P.A. patvirtino, jog ieškovas už prekes pagal šią sąskaitą atsiskaitė. Minėtoje sąskaitoje Nr. 000948 nurodyta, jog ieškovas prekes gauna EXW (Incoterms 2010) sąlygomis. Byloje taip pat yra ieškovo pateikta Italijos bendrovės MaxcoM s.r.l. 2011-11-17 išrašyta sąskaita faktūra Nr. 28 36384,77 Eur sumai bei jos priedas - Prekių pakavimo sąrašas. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių šios sąskaitos apmokėjimą. Ieškovas nurodo, jog prekės buvo pakrautos į UAB „Petva“ transporto priemonę pagal CMR važtaraščius AZ (duomenys neskelbtini)(38 paletės) ir Nr. AZ (duomenys neskelbtini) (7 paletės), prie kurių pridėtos sąskaitos Nr. 948 ir Nr. 28. Joms buvo įformintos 2011-11-18 Deklaracija (brūkšninis kodas MR (duomenys neskelbtini)) ir 2011-11-18 Deklaracija (brūkšninis kodas MR (duomenys neskelbtini)). Prekių gavėju CMR važtaraščiuose ir deklaracijose nurodytas ieškovas OOO „K2“.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų matyti, jog į terminalą krovinys buvo atgabentas pagal vieną CMR važtaraštį AZ (duomenys neskelbtini)(45 PLC), kuriame krovinio siuntėju nurodomas skolininkas Rudsteff AG, o gavėju „Dominanta“ Ltd. Prie krovinio pridėta ir CMR važtaraštyje AZ (duomenys neskelbtini)nurodoma 2011-11-18 sąskaita Nr. 751. Taip pat teismas pažymėjo, jog krovinys Italijoje Vicenza mieste pakrautas 2011-11-18. 2011-11-18 sąskaitoje Nr. 751 prekių savininku (pardavėja) nurodytas skolininkas Rudsteff AG, o pirkėja - Rusijos Federacijos bendrovė „Dominanta“. Taip pat šioje sąskaitoje nurodyta kitokia, nei ieškovo pateiktose sąskaitose, prekių kaina, t. y. 85 863,55 USD (JAV doleriai), kai ieškovo pateiktose sąskaitose prekių vertė nurodoma 383 482,19 Eur ir 36 384,77 Eur. Prie sąskaitos pridėtas prekių pakavimo sąrašas ir lydintis laiškas. Taip pat pateiktos 2011-11-18 Deklaracijos. Šie dokumentai taip pat yra trečiojo asmens antstolio M. Petrovskio pateiktoje vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje, pagal juos 2012-01-25 buvo aprašytos, o 2012-06-05 turto arešto aktu areštuotos ginčo prekės.

Iš ieškovo advokatės J. Matonienės 2012-06-04 reikalavimo dėl arešto panaikinimo Nr.119 matyti, kad atstovaudama ieškovą ji kreipėsi į antstolį M. Petrovskį pranešdama, kad pagal važtaraštį CMR Nr. (duomenys neskelbtini)gabentas krovinys priklauso ne Rudsteff AG, o ieškovui, ir pateikdama krovinio gabenimo dokumentus ir pirkimą – pardavimą patvirtinančius dokumentus. 2012-07-17 buvo pateiktas pakartotinis reikalavimas.

Byloje keliamas ginčas dėl to, kam nuosavybės teise priklauso areštuotos pagal CMR važtaraštį (duomenys neskelbtini)(45 PLC) gabentos prekės.

Atsiliepimas

Atsakovas ir trečiasis asmuo nurodo, jog ieškinys atmestinas dar tuo pagrindu, kad jis turėjo būti reiškiamas CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka, o terminas tokiam skundui reikšti yra praleistas. Šie išieškotojo ir antstolio teiginiai nepagrįsti. Kitų asmenų (ne vykdymo proceso dalyvių) teisių pažeidimo vykdymo proceso metu atveju CPK įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas. CPK 603 str. 1 d. nustatyta, kad kiti asmenys (t. y. asmenys, nesantys tiesioginiai vykdymo proceso dalyviai) gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles. Ši nuostata atsispindi ir teisės doktrinoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-826/2000; 2000-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1066/2000; 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2005; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Atsakovai pagal tokį ieškinį yra skolininkas ir išieškotojas. Pripažintina, kad pareikšdamas ieškinį dėl turto arešto panaikinimo ieškovas pasirinko procesiškai tinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą CPK 603 str. nustatyta tvarka.

Byloje būtina nustatyti ar nuosavybės teisė į areštuotas prekes perėjo skolininkui, kokiu pagrindu areštuodamas turtą antstolis jį pripažino skolininko nuosavybe, taip pat ar skolininko Rudsteff AG ieškovo nurodytų faktų ir reikalavimų pripažinimas yra sąžiningas ir atitinkantis faktines bylos aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad skolininko nurodomas aplinkybes, jog skolininkas Rudsteff AG dalyvavo tik krovinio pervežimo organizavimo procese pagal prekių pirkėjo ir jų savininko bendrovės OOO „K2“ užsakymą ir neturėjo jokių daiktinių teisių į vežamas prekes nei kaip pirkėjas, nei kaip pardavėjas paneigia bylos medžiaga. Teismas sprendė, kad skolininkas pagrįstai nurodo, jog pagal CMR konvencijos 5 str. 2 d. nuostatas viena transporto priemone gabenamiems kroviniams gali būti išrašytas vienas bendras važtaraštis. Skolininkas Rudsteff AG nurodo tokį važtaraštį išrašęs. Tačiau pagrindinis vežamų prekių nuosavybės teisės turėjimą patvirtinantis dokumentas yra ne pervežimo dokumentai (CMR važtaraščiai ar muitinės deklaracijos, kurie nepatvirtina nuosavybės teisės perėjimo), o gabenamas prekes lydinčios sąskaitos. Byloje nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčo krovinys buvo atgabentas CMR važtaraščiu (duomenys neskelbtini)(45 PLC), kuriame krovinio siuntėju nurodomas skolininkas Rudsteff AG, o gavėju „Dominanta“ Ltd. Prie krovinio pridėta CMR važtaraštyje (duomenys neskelbtini)nurodoma 2011-11-18 sąskaita Nr. 751. Minėtoje sąskaitoje prekių savininku (pardavėju) nurodytas skolininkas Rudsteff AG, o pirkėja - Rusijos Federacijos bendrovė „Dominanta“. Prie sąskaitos pridėtas prekių pakavimo sąrašas. Priešingai, nei posėdžio metu nurodė skolininko Rudsteff AG atstovė, tiek sąskaita, tiek prekių sąrašas ir lydintis laiškas yra antspauduoti Rudsteff AG antspaudu ir pasirašyti direktoriaus H. H.. Teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose dokumentų kopijose nurodoma, kad tai terminale saugomų originalių dokumentų kopijos. Skolininko atstovė posėdžio metu šios sąskaitos neginčijo, tik nurodė, jog negalinti paaiškinti jos išrašymo. Byloje apklaustas liudytoju ginčo krovinį gabenęs vairuotojas R. K. nurodė, jog CMR važtaraščius jis antspauduoja stačiakampiu antspaudu, taip pat nurodė, pamenantis, jog ant CMR važtaraščio terminale sandėlininkas ranka padarė įrašą apie paletes. Būtent tokie požymiai yra ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto CMR važtaraščio AZ (duomenys neskelbtini)(45 PLC), kuriame kaip pridedamas dokumentas (5 Langelyje) nurodoma minėta 2011-11-18 sąskaita faktūra Nr.751. Sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad ji išrašyta pagal 2009-08-18 sutartį Nr. 27233/15.10, nurodytos mokėjimo sąlygos (45 dienos), taip pat pristatymo sąlygos (CPT MASKVA). Skolininko išrašytoje 2011-11-18 sąskaitoje faktūroje Nr. 751 numatyta prekių pristatymo sąlyga (CPT MASKVA), kuri pagal Tarptautinių prekybos terminų aiškinimo taisykles (Incoterms 2010) reiškia (Carriage Paid To ... (angl.) Pristatymas Apmokėtas Iki ...), t. y. eksportuotojas sumoka frachtą už prekių transportavimą iki nurodytos vietos (nagrinėjamu atveju Maskvos), o visos rizikos, susijusios su prekių (praradimo ar sugadinimo) rizika, papildomos išlaidos pereina pirkėjui po to, kai prekės yra pristatomos į nurodytą vietą. Sąskaitoje nurodyta, jog prekių perdavimo vieta - Pytalovskij muitinės postas, SVH ZAO „Rostek – Pskov“. Teismas padarė išvadą, jog prekėms nepasiekus konkrečiai nurodytos jų perdavimo – priėmimo vietos, kur jas būtų perėmęs sąskaitoje nurodytas pirkėjas (bendrovė „Dominanta“) ir kur jam būtų perėjusi visa prekių praradimo ar sugadinimo rizika, o kartu ir nuosavybės teisė į daiktus, ginčo prekių savininku buvo skolininkas Rudsteff AG. Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog 2012-01-25 Turto aprašo sudarymo metu CMR važtaraščiu (duomenys neskelbtini)(45 PLC), su 2011-11-18 sąskaita faktūra Nr.751 gabentų prekių savininku buvo skolininkas Rudsteff AG.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas OOO „K2“ ilgą laiką (nuo 2012 m. pradžios) neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdamas surasti, ieškovo teigimu jam priklausančias prekes. Bylos duomenimis tokių veiksmų jis ėmėsi tik 2012 m. birželio mėn., kai buvo išduotas vykdomasis raštas ir į prekes buvo nukreiptas priverstinis išieškojimas. Šie ieškovo veiksmai neatitinka atidaus ir rūpestingo daiktų savininko elgesio. Nors skolininkas ir ieškovas neigia krovinio nuosavybės perėjimo skolininkei Rudsteff AG faktą, tačiau teismui nepateikta duomenų apie tai, kad minėtos sąskaitos ar jose minimos sutartys būtų ginčijamos teismine tvarka.

Pagal CPK 12 str. įtvirtintą rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Išanalizavęs byloje surinktus rašytinius įrodymus ir žodinius šalių atstovų bei liudytojo parodymus teismas padarė išvadą, kad byloje ieškovo nėra paneigta aplinkybė, jog antstolio aprašytos ir areštuotos pagal CMR važtaraštį (duomenys neskelbtini)(45 PLC), su 2011-11-18 sąskaita faktūra Nr. 751 gabentos prekės nuosavybės teise priklausė skolininkui Rudsteff AG. Todėl teismas ieškovo ieškinį dėl arešto minėtoms prekėms panaikinimo atmetė.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliantas Rusijos Federacijos bendrovė OOO ,,K2” apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-22 sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nesant pagrindo bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo itin neišsamiai ir nevisapusiškai, priėmė sprendimą, neatitinkantį faktinių bylos aplinkybių viseto bei nepaisydamas byloje esančių įrodymų tarpusavio prieštaravimo ir jo nepašalindamas, todėl sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teismas pasirėmė vieno iš atsakovų – UAB ,,Eveko logistika” bei antstolio pateiktais įrodymais ir paaiškinimais, nesigilindamas į jų turinį (kad pavyzdžiui, tarp jų pateiktų dokumentų yra ir tokių, kurie vėlgi nukreipia į ieškovą, kaip į turto savininką), nepašalindamas jų prieštaravimų su kitais byloje surinktais įrodymais. Be to, teismas nepaisė įstatymo reikalavimų įrodinėjimo procesui - ne tik nepašalino tarp rodymų esančių prieštaravimų, bet ir nesiėmė jokių priemonių nustatyti jų kilmei ir atsiradimo priežastims, galų gale - tikrajai krovinio priklausomybei, jo turiniui (sudėčiai) ir pateiktų dokumentų atitikčiai, galiausiai - jų tikrumui, nors turėjo visas galimybes tai padaryti (kaip ir priimti atskirą nutartį dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo esant galimam dokumentų klastojimo faktui nustatyti, juolab kai ieškovo atstovė ne kartą apie tai užsiminė teisme). Be to, teismas nesivadovavo įrodymų visetu, o vadovaudamasis atskirais tiek Atsakovo 2, tiek ir Atsakovo 1 pateiktais įrodymais, nepateikė motyvų, kodėl remiasi būtent šiais įrodymais, o kitus, netgi turinčius didesnę įrodomąją galią atmeta ir jų visiškai nevertina. Toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, todėl turi būti panaikintas, bylą perduodant iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (esant (tinkamai) nemotyvuotam teismo sprendimui - CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba atliekant išsamų įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme. Pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje esminis ginčas kyla dėl areštuoto turto nuosavybės teisės. Ieškovas į bylą pateikė visus dokumentus, reikalingus pagrįsti, kad nuosavybės teisė į odos krovinį (32+7 paletės ir 6 stovai, viso - 45 vnt.) priklauso OOO ,,K2“ ir kad areštuotasis krovinys buvo siųstas būtent ieškovui: sąskaitas-faktūras Nr. 000948 ir Nr. 28 už odos gaminius 383 482,19 Eur (38 vnt.) ir 36 384,77 Eur (7 vnt.) sumai, pateiktas Italijos muitinei ir jos patvirtintas; 2011-10-10 sutartį tarp Rudsteff AG ir OOO ,,K2“ Nr. 035-2011 dėl krovinio (odų) gabenimo maršrutu Arzignano-Maskva; CMR važtaraščius Nr. AZ(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (pirmi dokumentų egzemplioriai - kiti proceso dalyviai pateikė antrąjį egzempliorių), pateikti Italijos muitinei ir jos patvirtinti; dvi krovinio deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. MRN (duomenys neskelbtini) (atskirai Ambra Spa bei MaxcoM srl prekėms), kuriose nurodyti aukščiau išvardyti dokumentai, pateikti (duomenys neskelbtini)ir jos patvirtinti; prekių pakavimo sąrašus, kuriuose aprašytos būtent (duomenys neskelbtini) sulaikyto ir tebelaikomo areštuoto krovinio sudėtis (detaliai - prekės su artikulais, išskiriant pagal spalvas, kiekius ir t. t.), pateiktus Italijos muitinei ir jos patvirtintus; apmokėjimą už krovinį įrodančius dokumentus: pavedimai Ambra spa ir MaxcoM srl trišalės užskaitos; Italijos kompanijų-siuntėjų Ambra spa ir MaxcoM srl patvirtinimą, kad jų produkcija siųsta būtent OOO ,,K2“, kad apmokėjimas gautas, kad krovinys nupirktas ir išsiųstas pagal EXW (Incoterms 2010) sąlygas, t. y. nuosavybės teisei pereinant nuo krovinio pakrovimo pardavėjo teritorijoje, t. y. Arzignano mieste. Visų šių įrodymų visuma pagrindžia ir sudaro loginę įrodymų grandinę dėl krovinio įsigijimo, siuntimo bei priklausomybės Ieškovui. Eksportuojant prekes – gabenant jas į kitą šalį, vienas iš būtinų dokumentų yra muitinės deklaracija. Muitinės deklaracija reikalinga gabenant prekes iš Europos Sąjungos į trečiasias šalis (šiuo atveju iš Italijos į Rusiją). Pagal CPK 197 str. 2 d. toks dokumentas yra oficialus rašytinis įrodymas bei laikomas įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Tuo tarpu vertindams iš (duomenys neskelbtini)pateiktus dokumentus, kaip tik teismas būtent šių dviejų dokumentų – eksporto deklaracijų nevertino iš vis, nors būtent šiose deklaracijose yra nurodyti duomenys: siuntėjas, gavėjas, aprašytas krovinys, nurodytos sąskaitos faktūros Nr. 000948 ir Nr. 28, kurios vėlgi nukreipia į ieškovą, kaip į krovinio sąvininką, o ne į atsakovą Rudsteff AG. Teismas kažkodėl nevertino fakto, kad vežimo paslaugas teikianti ir pervežimą organizuojanti įmonė taip pat prisiima atsakomybę už įsipareigoto gabenti krovinio pristatymą į vietą ir laiku, taip pat už kitų sutartinių įsipareigojimų vykdymą, todėl akivaizdu, kad vežėjas, prisiėmęs atsakomybė organizuoti beveik pusės milijono eurų vertės krovinio pristatymą gavėjui, privalo imtis visų būtinų veiksmų vien tam, kad įvykdytų savo sutartinius įsipareigojimus bei išvengtų netesybų ar žalos dėl prarasto, ne laiku pristatyto ar nepristatyto krovinio kompensavimo.Teismas taip pat nevertino ir ieškovo nurodytų aplinkybių, kad nuo jo buvo nuslėpta informacija apie krovinio sulaikymą, o vardijamos visiškai kitos krovinio nepristatymo priežastys (transporto priemonių gedimai ir pan.), kas labai apsunkino ieškovo galimybes įsitraukti į procesą jam dar pilnai neįsibėgėjus bei užkirsti kelią neteisėtam krovinio sulaikymui. Vos gavęs informaciją Lietuvoje pasamdytų teisininkų dėka ieškovas iškart ėmėsi visų priemonių kroviniui atgauti. Ieškovas nedelsdamas kreipėsi į atsakovą 2, reikalaudamas paaiškinti, kaip galėjo būti sulaikytas jam priklausantis krovinys už jo skolas, ir liepė imtis skubiausių priemonių kroviniui nuo neteisėto arešto išlaisvinti, į ką ieškovas gavo atsakovo 2 laišką/paaiškinimą, kad šis yra pasirengęs susimokėti savo įsiskolinimą, kad tik būtų nuimtas areštas (manytina, kad šis raštas yra byloje, tačiau, negalint nurodyti tikslaus bylos lapo (neturint tokios informacijos), raštas teikiamas kartu su šiuo apeliaciniu skundu (priedas Nr. 4). Teismui tiek ieškovas, tiek ir atsakovas 2 (kuris, beje, pats nuo pat pradžių neigė, kad krovinys nuosavybės teise priklausė jam) nurodė, kad ieškovas ne sykį skambino ir teiravosi dėl krovinio, be to, ieškovui pradėjus abejoti vežėjo - atsakovo 2 paaiškinimų tikrumu, šis pasisamdė teisininkus ir ėmėsi priemonių aiškintis krovinio dingimo aplinkybes savarankiškai, ko pasekoje tik ir buvo nustatyta, kad krovinys buvo areštuotas už vežėjo skolas ir yra sulaikytas bei iki šiol laikomas Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini)sandėliuose. Todėl teigti, kad ieškovas nesielgė kaip atidus ir rūpestingas prekių savininkas, neatliko reikiamų veiksmų laiku, - nėra jokio pagrindo. Visgi, kaip galima spręsti iš teismo motyvų, nors šis nurodė, kad nuosavybės teisę įrodo tik sąskaitos-faktūros, o kiti (pervežimo, eksporto ar pan.) dokumentai šiam klausimui išspręsti reikšmės neturi, sprendime teismas išreiškė abejonę dėl ieškovo nuosavybės teisės dar ir tuo pagrindu, kad nėra vienos iš sąskaitų-faktūrų apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų. Gi, išspręsdamas bylą atsakovo 2 naudai, teismas tik pasisakė, jog nėra duomenų apie tai, kad būtų ginčijama teisme atsakovo 1 bei antstolio pateikta sąskaita-faktūra Nr. 751, tuo tarpu visiškai nesidomėjo šios sąskaitos-faktūros apmokėjimo klausimais. Iš čia kyla pagrįstas klausimas - ar byloje esant keliems to paties krovinio nuosavybės teises įrodantiems dokumentams (sąskaitoms-faktūroms Nr. 28, 000948 ir 751), nė vieno iš jų tikrumo nepaneigus ir net nebandžius to padaryti, galima pirmenybę skirti tik vienam iš jų, juolab įvertinus faktą, kad būtent teismo pasirinkto kaip patikimo dokumento (sąskaitos- faktūros Nr. 751) nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Visų pirma, kaip tik sprendžiant krovinio nuosavybės klausimą ir turi būti išsiaiškinta, kuri sąskaita-faktūra išrašyta būtent šiam areštuotam kroviniui, o jei abiejuose kalbama apie tas pačias prekes - kuri iš jų neatitinka tikrovės arba prieštarauja kitiems byloje esantiems dokumentams. Ieškovas išreiškė savo abejones teismui dėl galimo dokumentų klastojimo, nes, akivaizdu, tam pačiam kroviniui negali būti kelių skirtingų dokumentų dėl jo priklausomybės (nuosavybės teisių į jį), sudėties ar kainos. Aplinkybė, kad galimai buvo kitas krovinys, teisme nenustatyta, o ir nelabai tikėtina, todėl neaišku, kodėl vieną sąskaitą- faktūrą Nr. 751, kurios nepagrindžia jokie kiti byloje esantys dokumentai, teismas laikė tikra ir ja rėmėsi, o kitas Nr. 000948 ir Nr. 28 atmetė, nenurodydamas net tokio sprendimo priežasčių, nors būtent jos buvo pateiktos Italijos muitinei atitinkamai jų vertimai su Apostilėmis 72-8.5, 90-93) ir todėl nurodytos turto deklaracijose, kurių originalai pateikti (duomenys neskelbtini).

Analizuojant teismui pateiktuose dokumentuose esančius duomenis, įvertinant jų sutapimą (skirtinguose dokumentuose minima ta pati transporto priemonė, tas pats gabenimo laikotarpis, iš esmės ta pati krovinio sudėtis ir net siunčiamų prekių gamintojai), turėjo būti prieita išvados, kad visos bylos šalys kalba apie tas pačias prekes ir būtent šių prekių priklausomybę, todėl, esant tas pačias prekes skirtingai įvardijančių dokumentų (juolab nurodančių skirtingą jų priklausomybę vienam ar kitam asmeniui), teismas privalėjo priimti atskirą nutartį ir kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio metu ir būtų nustatyta, kurie dokumentai, esantys byloje, yra tikri, o kurie - suklastoti. Juolab iš byloje išaiškintų aplinkybių nesudėtinga nustatyti bylos šalių motyvais bei tikslus, kurių vedini jie galėtų imtis tokių neteisėtų veiksmų, beliktų tik įvertinti, kokie įrodymai rodo vienos ar kitos šalies neteisėtą elgesį. Teismas tai gali daryti tiek savo iniciatyva, tiek šalių prašymu, tačiau, nors ieškovas ne kartą teismui iškėlė abejones dėl Rudsteff AG surašytų bei atsakovo 1, antstolio ir (duomenys neskelbtini)į bylą pateiktų dokumentų, teismas jokių veiksmų abejonėms ir prieštaravimams pašalinti nesiėmė. Be to, teismas net nebandė aiškintis aplinkybės, kurios negalėjo paaiškinti ir atsakovo 2 atstovė, - kodėl apskritai buvo išrašyta sąskaita-faktūra Nr. 751 ir ar atsakovas 2 tokias prekes buvo įgijęs, jei galėjo joms išrašyti sąskaitą, kurioje krovinio vertė nurodyta daug mažesnė. Tai yra visiškai nesutampa su turto deklaracijų duomenimis, kuomet buvo deklaruojama šio krovinio vertė išvežimo iš Italijos metu.

Teismui abejonių nesukėlė ir ta aplinkybė, kad, pasak visų šalių ir pagal visus į bylą pateiktus dokumentus, krovinys turėjo būti nugabentas iš Italijos tiesiai į Rusiją, neperkraunamas. Tai patvirtino ir teisme apklaustas vežėjo UAB ,,Petva“ vairuotojas R. K., kuris, be kita ko, paaiškino, kad į Lietuvos (duomenys neskelbtini) jam vykti buvo nurodyta paskutinę minutę, priežastys nepaaiškintos, ir kad jam taip liepusi daryti "vadyba". Teismas šių aplinkybių (kas ta ,,vadyba", kodėl liepta važiuoti ir išsikrauti Lietuvoje) taip pat netyrė, nors kaip tik visos šios smulkmenos/neatitikimai iš esmės ir leidžia susidaryti nuomonę apie tai, kas ir kodėl buvo suinteresuotas krovinio gabenimu ir iškrovimu Lietuvoje, taip pat jo sulaikymu bei areštu. Taip pat, kodėl ir kam būtų buvę naudinga klastoti dokumentus bei "pasisavinti" krovinio nuosavybę. Pernelyg nenukrypstant nuo temos, tačiau negalima nepastebėti, jog būtent atsakovas 1 buvo suinteresuotas skolos susigrąžinimu iš įmonės, ieškovo pasamdytos kroviniui gabenti - atsakovo 2. Būtent atsakovas 2 perleido krovinio gabenimo teises įmonei, kuriai buvo skolingas - atsakovui 1. Atsakovas 1 krovinio gabenti pats nesiėmė, o pasamdė kitą įmonę (UAB ,,Vaidinta“), kuri dar persamdė ketvirtą įmonę - t. y. UAB ,,Petva“. Manytina, kad kaip įmanoma labiau paslėpti pėdsakus apie dalyvavimą šiame procese ar juo labiau - tokio proceso organizavimą. Visi byloje esantys duomenys kartu su elementaria logika verčia pagrįstai manyti, jog galima situacija, kad atsakovas 1 susitarė su atsakovu 2 dėl skolos grąžinimo sekančiu būdu: atsakovas 2 parengia dokumentus, pagal kuriuos jis tampa krovinio savininku, kad būtų galima nukreipti į neva jam nuosavybės teise priklausantį turtą atsakovo 1 išieškojimą, todėl ir krovinio gabenimui pasamdomas būtent atsakovas - tiesiog, kad galima būtų parodyti, kaip informacija apie atsakovo 2 turtą, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, jam tapo žinoma. Kad nesukeltų didesnių įtarimų, atsakovas 1 persamdo kitą įmonę kroviniui gabenti, o ši - dar vieną (taip atitolinamas atsakovo 1 ryšys su neteisėtais veiksmais, susijusiais su krovinio gabenimu, jo dokumentais ir t.t.). Tokiu būdu sudaroma situacija, kad atsakovas 1 neva sužino informaciją, jog jo skolininkas turi didelės vertės turto (krovinį) ir kad jo nuosavybė šiam kroviniui išliks iki jis bus nugabentas į vietą (Rusiją). Todėl jis imasi priemonių krovinį nukreipti į (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, o per tą laiką suorganizuoja, kad antstolis gautų reikiamus dokumentus, patvirtinančius atsakovo 2 nuosavybę kroviniui, ir, vykdydamas teismo sprendimą, kuriuo atsakovui 1 priteista skola iš atsakovo 2, imtųsi visų priemonių kroviniui Lietuvoje sulaikyti bei jį realizuoti.

Atsiliepimas

Atsakovas Rudsteff AG atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo, kad atsakovas Rudsteff AG sutinka su ieškovo apeliacinio skundo reikalavimais, išskyrus su ieškovo atsakovui Rudsteff AG metamais kaltinimais dėl neteisėtų susitarimų su UAB „Eveko logistika" ir dokumentų klastojimo. Atsakovas Rudsteff AG kategoriškai nesutinka su bet kokiais jam ieškovo metamais kaltinimais apie tariamą susitarimą su atsakovu 1 dėl ieškovo turto (krovinio) užvaldymo. Priešingai negu nurodoma ieškovo apeliaciniame skunde, Rudsteff AG neturėjo jokių susitarimų su UAB „Eveko logistika“ dėl Rudsteff AG skolos išieškojimo nukreipimo į ieškovui nuosavybės teise priklausančias prekes. Nors Rudsteff AG ne iš karto sužinojo apie krovinio - ieškovo prekių - areštą atsakovas Rudsteff AG ėmėsi priemonių, kad būtų atlaisvinti kroviniai (įskaitant ieškovo prekes), kuriuos dar 2011-11-21 atsakovas UAB „Eveko logistika“ sulaikė motyvuodamas Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 13 straipsnio 2 dalimi ir LR CK 6.813 straipsniu. Rudsteff AG teikė pervežimo procese dalyvavusioms įmonėms pretenzijas dėl krovinių grąžinimo. Be to, Rudsteff AG vedė derybas su kreditoriumi UAB „Eveko logistika“ ir šių derybų pasekoje 2012-02-22 pasirašė taikos sutartį (nuorašas pridedamas), pagal kurią atsakovas geranoriškai pagal savo finansines galimybes 2012-02-27 padengė kreditoriui UAB „Eveko logistika“ 40 000 Eur skolos dalį. Nepaisant to, atsakovas UAB „Eveko logistika“ nei vieno krovinio neatlaisvino.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad „kyla įtarimų, kad galimai minėti Rudsteff AG dokumentai (sąskaita-faktūra Nr. 751 su gerokai mažesne (net 6,5 karto) nei prekių vertė nurodyta kaina, tuo pačiu numeriu numeruotas kitokio turinio ir tik vienas važtaraštis - (duomenys neskelbtini), itin trumpas prekių sąrašas) galėjo būti „sukurpti“, pavyzdžiui, tikslu susigrąžinti eksporto mokesčius“. Informuoja, kad šį atsiliepimą pasirašiusiai Rudsteff AG atstovei, Rudsteff AG patvirtino, kad Rudsteff AG darbuotojai nerengė ir vežėjo vairuotojui nedavė CMR važtaraščio, kurio numeris būtų (duomenys neskelbtini), siuntėju nurodytas Rudsteff AG, gavėju - OOO „Dominanta". Rudsteff AG darbuotojų teigimu ant pastarojo CMR važtaraščio 22 grafoje prie Rudsteff esantis parašas yra suklastotas, nes šiam vežimui važtaraščių Rudsteff AG darbuotojai nepasirašinėjo (Rudsteff AG buvo tik vežimo organizatorius). Rudsteff AG teigimu, UAB „Petva“ vairuotojui buvo perduoti du CMR važtaraščiai: CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame siuntėju nurodyta Maxcom SRL, gavėju OOO „K2“, ir CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame siuntėju nurodyta Ambra S.P.A., gavėju OOO „K2“. Pažymi, kad analogiškai šią aplinkybę 2013-06-27 teismo posėdyje patvirtino liudytoju apklaustas Italijos įmonės Maxcom SRL darbuotojas G. T.

Kaip nurodė savo apeliaciniame skunde, ginčo prekių savininką (ieškovą) OOO „K2", užsakiusį krovinio pervežimą, ir atsakovą Rudsteff AG siejo tik krovinio vežimo organizavimo santykiai, todėl jokių nuosavybės ar kitų daiktinių teisių į krovinį (prekes) Rudsteff AG neturėjo, neturi ir negalėjo turėti. Atitinkamai dėl to, kad atsakovas Rudsteff AG nebuvo nei prekių siuntėjas, nei gavėjas, nepagrįstais laikytini ieškovo metami atsakovui Rudsteff AG kaltinimai apie siekį susigrąžinti eksporto mokesčius.

Šalies argumentai

Atsakovas Rudsteff AG apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-22 sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nurodo, kad Rudsteff AG nebuvo sudariusi jokių sutarčių dėl prekių pirkimo nei iš Italijos įmonių Maxcom s.r.l. ar Ambra S.P.A., nei iš ieškovo OOO „K2“. Taip pat atsakovas Rudsteff AG niekada nemokėjo pardavimo kainos už ginčo prekes. Ieškovas OOO „K2" ir atsakovas Rudsteff AG 2011-10-11 sudarė sutartį Nr. 035-2011, kuria atsakovas Rudsteff AG įsipareigojo organizuoti ieškovo krovinio (odos) pervežimą iš Arzignano miesto (Italija) į Maskvą (Rusiją). Vykdydamas šią sutartį atsakovas Rudsteff AG organizavo krovinio (odų) gabenimą maršrutu VIA QUINTA ESTRADA 20, 36071 ARZIGNANO, Italija - Nižnij Novgorod St., SUL 29-33, 109052 Maskva, Rusija. Paminėtu tikslu, atsakovas Rudsteff AG pateikė atsakovui UAB „Eveko logistika" užsakymą elektroniniu paštu dėl paminėto krovinio (odų) pervežimo iš Italijos į Rusiją Šios aplinkybės byloje atsakovas UAB „Eveko logistika“ neginčijo ir pripažino (žr. UAB „Eveko logistika" 2012-11-14 atsiliepimo į ieškinį 5 p. ii. papunktį (4 psl.) ir UAB ,,Eveko logistika" 2013-05-02 atsiliepimo į patikslintą ieškinį 2 p. (3 psl.). Po to, kai krovinys (odos) buvo sulaikytos atsakovo UAB ,,Eveko logistika“, atsakovui Rudsteff AG tapo žinoma, kad UAB ,,Eveko logistika“ pateikė užsakymą krovinio (odų) pervežimui iš Italijos į Lietuvą uždarajai akcinei bendrovei UAB „Vaidinta“, kuri pervežimui pasamdė vežėją UAB „Petva“. Šiuos faktus patvirtina UAB „Petva“ 2011-12-12 pranešimo Nr. SD-1318 ir 2011-11-09 krovinio pervežimo užsakymo Nr. C- A0000427 nuorašai. Taigi, ginčo prekių savininką (ieškovą) OOO „K2“, užsakiusį krovinio pervežimą ir atsakovą Rudsteff AG siejo tik krovinio vežimo organizavimo santykiai, todėl jokių nuosavybės ar kitų daiktinių teisių į krovinį (prekes) Rudsteff AG neturėjo, neturi ir negalėjo turėti. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvados apie Rudsteff AG nuosavybės teisę į ginčo prekes yra nepagrįstos ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Vien tas faktas, kad antstoliui buvo pateikta 2011-11-18 sąskaita faktūra Nr. 751, kurioje pardavėju nurodyta Rudsteff AG, neleidžia daryti išvados, kad Rudsteff AG buvo ginčo prekių savininkė. 2011-11-18 sąskaitą faktūrą Nr. 751 paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino tos aplinkybės, kad tiek CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame siuntėju nurodoma Ambra S. P. A., gavėju - OOO „K2“, tiek CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame siuntėju nurodoma Maxcom s. r. 1., gavėju - OOO „K2“, nurodyta, kad abu kroviniai 2011-11-17 pakrauti į tą patį vilkiką valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tą pačią puspriekabę, v/n (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad į vilkiką v/n (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kroviniai pakrauti 2011-11-18 adresu Bahnhofstrasse 29, 6454 Fluelen, t. y. gyvenamojo namo adresu, kuriame registruota Rudsteff AG. Kai tuo tarpu teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas vežėjo UAB „Petva“ vairuotojas R. K. patvirtino, jog krovinys buvo paimtas Italijoje ir pakeliui iki Kauno jis nebuvo niekur perkraunamas. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvadas apie atsakovo Rudsteff AG nuosavybės teisę paneigia taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)" 2013-01-29 raštu teismui pateikti krovinį lydintys dokumentai, tarp kurių yra 2011-11-18 eksporto deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-11-18 eksporto deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose ginčo prekių gavėju nurodytas ieškovas OOO „K2", o prekių eksportą pagrindžiančiais dokumentais nurodomos sąskaitos Nr. 000948 ir Nr. 28. Pastebėtina tai, kad ant abiejų eksporto deklaracijų yra tiek Italijos muitinės tarnybos, tiek ir Lietuvos muitinės antspaudai. Dėl to eksporto deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) teismo turėjo būti vertinamos kaip oficialūs rašytiniai įrodymai, kurie turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Nepaisant paminėto, pirmosios instancijos teismas šių deklaracijų nevertino ir dėl jų teismo sprendime nepasisakė. Iš paminėtų argumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į aptartus vienų įrodymų prieštaravimus kitiems įrodymams ir nepasisakė, kodėl atmeta šiame apeliaciniame skunde aptartus įrodymus, pagrindžiančius bylai reikšmingą aplinkybę, jog ginčo prekės nuosavybės teise priklauso ieškovui OOO „K2". Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė CPK 197 str. 2 d. ir neatskleidė bylos esmės, kas sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo 2013-07-22 sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Ieškovas OOO ,,K2“ atsiliepime į atsakovo Rudsteff AG apeliacinį skundą nurodo, kad skunde pagrįstai nurodoma, kad jis ginčo prekių (odos gaminių) nei iš jų gamintojų, nei iš kitų asmenų niekada nepirko, dėl minėtų prekių įsigijimo/pardavimo jokių sandorių nesudarė, niekada už jas nemokėjo ir neįsipareigojo mokėti pardavimo kainos. Šie teiginiai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą kad atsakovas 2 buvo prekių savininkas. Be to, kaip teisingai nurodoma ir atsakovo 2 apeliaciniame skunde, teismo išvados apie atsakovo 2 nuosavybės teises ginčo prekėms nepatvirtinamos byloje surinktais įrodymais - nors byloje yra pateikta sąskaita-faktūra Nr. 751, rodanti neva tai atsakovo 2 nuosavybės teises į ginčo prekes, tačiau byloje nėra nė vieno kito dokumento, patvirtinančio šios sąskaitos tikrumą - nėra jokių dokumentų, iš kurių būtų matyti, iš ko atsakovas 2 įsigijo ginčo prekes, net priešingai - kartu su ieškovo apeliaciniu skundu pateikti ginčo prekių gamintojų, kurie minimi ir atsakovo 2 sąskaitoje-faktūroje Nr. 751, paaiškinimai apie tai, kad nei Rudsteff AG (atsakovas 2), nei OOO „Dominanta“ (pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 751 - pirkėjas) niekada nebuvo jų klientai, jokių užsakymų neatliko ir jokios prekės jiems tiektos (parduotos) nebuvo. Nors minėtoje sąskaitoje- faktūroje minima sutartis, kurios pagrindu neva Rudsteff AG pardavė prekes OOO „Dominanta“, tačiau pažymėtina, kad byloje nėra pačios sutarties, o tariamasis ginčo prekių „pirkėjas“ (turima omeny OOO „Dominanta“) į bylą apskritai neįtrauktas, nėra jokios informacijos apie tai, kad minėta bendrovė būtų pasigedusi kažkokių prekių ar reiškusi kokias nors pretenzijas.

Trečiasis asmuo antstolis Marekas Petrovskis atsiliepimu prašo teismo ieškovo ir atsakovo Rudsteff AG apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, kad pirmojoje instancijoje pateiktais dokumentais (pirminiu, vėliau patikslintu ieškiniu, kitais į bylą pateiktais dokumentais) ieškovas neįrodė, jog antstolio areštuotos prekės, išvardintos CMR (duomenys neskelbtini) ir prie minėto pervežimo dokumento pridėtose Rudsteff AG išrašytose sąskaitoje Nr. 751 ir pakavimo sąraše, nuosavybės teise priklauso būtent ieškovui OOO „K2", o ne Rudsteff AG, bei kad antstolis būtų pažeidęs nustatytas procedūras ar be pagrindo areštavęs ginčo prekes. Antstolio nuomone, nors byloje buvo pareikštas reikalavimas panaikinti antstolio turto arešto aktą, bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, tiek ir apeliaciniame skunde iš esmės nėra nurodoma, kokius neteisėtus veiksmus atliko antstolis, surašydamas 2012-01-25 patvarkymą dėl prekių arešto bei 2012-06-05 Turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, ieškovo atstovė nurodė, kad antstolis neįsitikino, kam priklauso ginčo prekės. Tačiau, antstoliui gavus UAB „Eveko logistika" prašymą, antstolis nuvyko į (duomenys neskelbtini), sutikrino dokumentus, apžiūrėjo krovinį ir įsitikinęs, kad prekės priklauso Rudsteff AG, jas areštavo. Pažymėtina, kad net ir ieškovui bei Rudsteff AG sužinojus apie ginčo prekių areštus, antstolio veiksmai nebuvo skundžiami LR CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka. Apeliaciniame skunde nurodomas naujas pagrindas, neva pagrindžiantis neteisėtus antstolio veiksmus - nurodoma, kad UAB „Eveko logistika" kreipėsi į antstolį, prašydama areštuoti krovinį pagal eksporto deklaraciją, o Antstolis areštavo krovinį pagal CMR važtaraštį. Nors CPK 306 str. 2 d. draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme, antstolis paaiškina, jog išieškotojas (UAB „Eveko logistika") gali, bet neprivalo, nurodyti konkretaus objekto, jo atsiradimo Lietuvos Respublikoje pagrindo, lydinčių dokumentų sąrašo ir pan., kuriam antstolis turi taikyti areštą. Juo labiau, kad išieškotojas pateikdamas prašymą dėl 2012-01-05 Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7890-431/2012, vykdymo, nurodė tiek CMR važtaraščio, tiek ir sąskaitos faktūros, lydinčių ginčo prekes, numerius. Kaip jau minėta, ieškovas teikė reikalavimą panaikinti antstolio sudarytą Turto arešto aktą. Vienok, antstolis byloje nebuvo patrauktas atsakovu, kurio veiksmų neteisėtumas ar nepagrįstumas būtų įrodinėjamas ir to išdavoje prašoma panaikinti jo sudarytą Turto arešto aktą. Antstolis šioje byloje buvo ir yra trečiojo asmens statuse, t. y. asmuo, kuriam sprendimas gali turėti arba turės įtakos ateityje. Byloje nebuvo nustatinėjami ir/ar įrodinėjami neteisėti antstolio veiksmai, procedūriniai pažeidimai, dėl kurių ginčijamas Turto arešto aktas galėtų būti nuginčytas. Kitaip tariant, byloje nenustačius ir netgi nenustatinėjus antstolio neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, kad jie buvo neteisėti ir nepagrįsti, todėl darytina išvada, jog 2012-06-05 Turto arešto aktas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) - buvo surašytas pagrįstai ir teisėtai. Kaip ir buvo nurodyta bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, antstolis patikrino areštuojamų prekių pervežimo dokumentus, kurie lydėjo krovinį ir buvo pateikti Lietuvos Respublikos muitinei. Šiuose dokumentuose nebuvo jokių duomenų, jog ginčo prekės priklausytų ieškovui. Antstoliui nekilo jokių abejonių, kad Turto aprašo surašymo metu ginčo prekės nuosavybės teise priklausė Rudsteff AG, todėl antstolis teisėtai ir pagrįstai ginčo prekes aprašė ir uždėjo joms areštą. Antstolis tikrino Lietuvos Respublikos muitinei pateiktus krovinio (ginčo prekių) gabenimo dokumentus ir šie dokumentai pilnai patvirtino aplinkybę, jog Turto aprašo surašymo metu prekės nuosavybės teise priklausė Rudsteff AG. Buvo patikrinti tiek pervežimo dokumentai (CMR, muitinės deklaracija), tiek ir gabentas prekes lydinčios sąskaitos. Antstoliui buvo pateikta Rudsteff AG išrašyta sąskaita Nr. 751, kurioje ginčo prekių savininku (pardavėju) nurodytas Rufsteff AG, o pirkėju - Rusijos Federacijos bendrovė „Dominanta". Atitinkami duomenys buvo užfiksuoti ir antstoliui pateiktame CMR važtaraštyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kiti dokumentai, kuriuos esant teisingais teigia ieškovas, Turto aprašo surašymo metu antstoliui ar Lietuvos Respublikos muitinei nebuvo pateikti/žinomi, taigi, akivaizdu, jog surašant Turto aprašą bei Turto arešto aktą, antstolis neturėjo jokių pagrindų suabejoti oficialioms institucijoms pateiktų dokumentų teisingumu. Akivaizdu, jog Turto aprašas ir Turto arešto aktas buvo surašyti pagrįstai ir teisėtai, remiantis antstoliui žinomais dokumentais. Antstolis tikrino oficialioms institucijoms, t. y. Lietuvos Respublikos muitinei pateiktus Prekių gabenimo bei nuosavybės dokumentus ir šie dokumentai patvirtino aplinkybę, jog Turto aprašo surašymo metu prekės nuosavybės teise priklausė Rudsteff AG. Visi šie faktai akivaizdžiai įrodo, kad tiek vežėjui UAB „Petva" buvo perduoti, tiek oficialioms institucijoms buvo pateikti kiti dokumentai, nei nurodo ieškovas, patvirtinantys, kaip jau minėta, būtent Rudsteff AG nuosavybės teisę į ginčo prekes. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nesikreipė į ikiteisminio tyrimo institucijas ir pan. Antstolio nuomone, pareiga įrodyti savo reikalavimą, kaip ir atsikirtimus, yra proceso šalies, o ne teismo pareiga. Šios kategorijos bylose, teismas neveikia ex officio, taigi proceso šalys privalo pateikti visus savo poziciją grindžiančius įrodymus. OOO „K2“ apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog teismas turėjo priimti nutartį dėl kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijas yra nepagrįsti, kadangi tokią teisę turi ir pats apeliantas, juo labiau, kad yra naudojamasi kvalifikuoto teisininko pagalba. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog tikrieji krovinio nuosavybę patvirtinantys dokumentai yra tie, kurie buvo įteikti UAB „Petva" vairuotojui Italijoje, kurie lydėjo krovinį iki Lietuvos Respublikos ir kurie buvo pateikti Lietuvos Respublikos muitinei (duomenys neskelbtini), t. y. dokumentai, esantys I tome, 197-204 psl.

Atsakovas UAB ,,Eveko logistika“ atsiliepimu į apeliacinius skundu nurodė, jog jie yra nepagrįsti ir prašo juos atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis minėtų įrodymų vertinimo taisyklių, ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, turintis nuosavybės teisę į prekes. Byloje esantys dokumentai rodo, kad prekių arešto metu nebuvo jokių duomenų, jog ieškovo nurodomos prekės priklausytų ieškovui. Atsakovui UAB „Eveko logistika“ nekyla jokių abejonių, kad turto aprašo surašymo metu, t. y. areštuojant prekes, šios nuosavybės teise priklausė Rudsteff AG. Teismas teisingai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir nurodė, jog ilgą laiką ieškovas nepareiškė jokių pretenzijų į prekes, priešingai, visus turto arešto klausimus tiek su išieškotoju, tiek su trečiuoju asmeniu (antstoliu) sprendė būtent skolininkas, ir tik paaiškėjus, kad areštas nuimtas nebus, teismui buvo pateiktas ieškinys, kuriame prekių savininku save nurodė ieškovas. Rūpestingas ir atidus prekių savininkas, negavęs priklausančių ir jau apmokėtų daiktų protingu terminu, nedelsiant būtų ėmęsis visų teisėtai įmanomų priemonių savo turtai atgauti. Tačiau negavęs krovinio, ieškovas neatliko jokių veiksmų, siekdamas surasti ir(ar) perimti, ieškovo teigimu, jam priklausančias ir pilnai apmokėtas prekes, t. y. nerodė jokio intereso į šias daugiau nei 1,3 mln. litų (beveik 400 tūkst eurų) vertės prekes, aktyvių veiksmų ėmėsi tiktai tuomet, kai skolininkė ir toliau neteisėtai bei nepagrįstai nedengė savo skolos išieškotojui, ir į prekes buvo nukreiptas priverstinis išieškojimas. Ieškovas ilgą laiką nesidomėjo savo prekių likimu, neskundė Turto aprašo, nereiškė jokių pretenzijų dėl savo teisių ar teisėtų interesų (ieškovo teigimu) pažeidimų. Šios aplinkybės, patvirtinančios nerūpestingą, neatidų ieškovo elgesį, vertinant tai sistemiškai su kitais byloje pateiktais įrodymais bei faktinėmis aplinkybėmis, ne tik leidžia pagrįstai suabejoti, tačiau ir paneigia (su kitų įrodymų visuma) ieškovo reikalavimų pagrįstumą - tariamai turimas nuosavybės teises į prekes. Aplinkybę, kad skolininkas buvo tiktai paslaugų teikėjas - tarpininkas (kaip teigia ieškovas) paneigia tai, kad iš pateikiamų įrodymų, oficialioms institucijoms pateiktų dokumentų bei skolininko elgesio akivaizdžiai matyti, kad būtent skolininkas visą laiką elgėsi kaip prekių savininkas. Būtent skolininkas, kaip prekių savininkas, išrašė tiek prekių vežėjui, tiek oficialioms institucijoms pateiktus sąskaitą Nr. 751 už prekes (Atsiliepimo Priedas Nr. 3), pakavimo sąrašą (Atsiliepimo Priedas Nr. 4), kuriuos turi teisę išrašyti tiktai prekių savininkas (pardavėjas). Būtent skolininkė atliko visus veiksmus, kuriuos turėtų atlikti prekių savininkas (pardavėjas, eksportuotojas) CPT (Incoterms 2010) nurodytomis sąlygomis - kaip pavyzdžiui, užsakė prekių vežimo (transportavimo) paslaugas iki sutartos prekių perdavimo jų pirkėjui vietos (CPT Maskva). Kad ieškovas negali būti laikoma prekių savininku, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, be kita ko, patvirtina ir toliau nurodomi byloje esantys dokumentai bei bylos nagrinėjimo metu nustatyti faktai bei aplinkybės. Turto aprašo surašymo metu atitinkamoms oficialioms institucijoms pateikti visiškai kiti dokumentai, nei pateikti ieškovo, o apie ieškovo ženkliai vėliau. Antstolis tikrino Lietuvos Respublikos muitinei pateiktus prekių gabenimo dokumentus ir šie dokumentai (pridedamos sąskaitos) pilnai patvirtino aplinkybę, jog Turto aprašo surašymo metu prekės nuosavybės teise priklausė skolininkui. Pagrindinis prekių nuosavybės teisės turėjimą patvirtinantis dokumentas yra ne pervežimo dokumentai (CMR, muitinės deklaracija), o gabenamas prekes lydinčios sąskaitos. Būtent todėl pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad muitinės deklaracijos negali būti laikomos tinkamais nuosavybės teisę pagrindžiančiais įrodymais, ir nesirėmė ieškovės pateiktomis deklaracijomis, spręsdamas, kam priklauso nuosavybės teisė į prekes. Prekių vežėjui UAB „Petva“ buvo pateikta 2011-11-17 skolininko išrašyta sąskaita Nr. 751, kurioje prekių savininku (pardavėjas) nurodytas skolininkas, o pirkėjas - Rusijos Federacijos bendrovė „Dominanta“ (žr. Atsiliepimo Priedą Nr. 3). Atsakovas Rudsteff AG bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė, kad tokia sąskaita buvo išrašyta, nepareiškė, kad ji yra suklastota, patvirtino, jog sąskaitoje esantis antspaudas yra Rudsteff AG, tačiau nepaaiškino už ką kitą, jei ne už prekes, ši sąskaita galėjo būti išrašyta. Pažymėtina, kad minėtoje vežėjui pateiktoje sąskaitoje nurodyta net ir kitokia, nei ieškovo pateiktose sąskaitose, prekių kaina - 85 863,55 USD (JAV doleriai), kai ieškovo pateiktose saskaitose bendra Prekių vertė nurodoma 383 482,19 Eur. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jokie kiti dokumentai Turto aprašo surašymo metu nei prekes areštavusiam antstoliui, nei išieškotojui nebuvo žinomi, taigi, akivaizdu, jog surašydamas Turto aprašą antstolis neturėjo jokių pagrindų net suabejoti oficialioms institucijoms pateiktų dokumentų teisingumu, taigi, akivaizdu, jog Turto aprašas buvo surašytas pagrįstai ir teisėtai, remiantis Turto aprašo surašymo metu antstoliui žinomais dokumentais (rašytiniais įrodymais). Visi Turto aprašo surašymo metu antstoliui žinomi rašytiniai įrodymai aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, jog prekės tuo metu nuosavybės teise priklausė skolininkui. Ieškovo minima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.318 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata taikoma tiktai tuo atveju, jeigu šalys nėra sutariusios prekių perdavimo vietos, o CK 4.50 straipsnio 2 dalies nuostata - tik tuomet, kai prekės turi būti perduotos be prievolės nugabenti. Vadovaujantis Incoterms 2010, sąlyga CPT, kuri reiškia, kad eksportuotojas sumoka frachtą už prekių transportavimą iki nurodytos vietos. Visos rizikos, susijusios su Prekės (praradimo ar sugadinimo) rizika, taip pat papildomos išlaidos pereina pirkėjui po to, kai prekės yra pristatomos į nurodyta vietą. Pagal šį terminą pardavėjas turi gauti muitinės leidimą išvežti prekes (atlieka muitinės eksporto formalumus). Aptariamu atveju prekių vežėjui pateiktoje sąskaitoje (Atsiliepimo Priedas Nr. 3) aiškiai nurodyta, jog prekės turi būti pristatytos CPT Maskva (CPTMoscow) sąlygomis, nurodant konkrečią prekių perdavimo vietą - Pytalovskij muitinės postas, SVH ZAO „Rostek - Pskov", nurodant net ir konkretų šios vietos adresą. Vadinasi, akivaizdu, jog esant nurodytai konkrečiai Prekių perdavimo - priėmimo vietai ir Prekėms minėtos vietos dar nepasiekus, Prekių nuosavybė dar negalėjo būti perėjusi iš skolininko sąskaitoje nurodytam pirkėjui (Rusijos Federacijos bendrovei „Dominanta"), taigi prekių savininku Turto aprašo surašymo metu buvo skolininkas. Visas šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas prekes vežęs vairuotojas R. K., t. y. jis nurodė, kad jam su kroviniu buvo pateikti tie patys dokumentai, kuriuos jis vėliau pateikė muitinei ir kuriais, areštuodamas prekes, vadovavosi antstolis. Ieškovas į bylą yra pateikęs daug kitų dokumentų, neva susijusių būtent su vežtu kroviniu (kitus CMR važtaraščius, sąskaitas faktūras, muitinės deklaracijas ir kt.), tačiau šių dokumentų vairuotojas nebuvo matęs, jie jam kartu su kroviniu pateikti nebuvo, todėl pirmosios instacijos teismas pagrįstai suabejojo jų tikrumu bei jų nelaikė tinkamais ieškovo nuosavybės teisę pagrindžiančiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

Bylos medžiaga patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2012-01-05 nutartimi civilinjė byloje Nr. 2-7890-431/2011 pagal ieškovo UAB ,,Eveko logistika” ieškinį atsakovui Rudsteff AG ieškovo UAB ,,Eveko logistika” naudai areštavo atsakovui Rudsteff AG nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, esant nepakankamai turto nutarė areštuoti pinigines lėšas ar turtines teises 1 408 553,42 Lt sumai. Surasti ir aprašyti areštuojamą turtą teismas nutartimi pavedė antstoliui teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (b. l. 154 – 155, 1 t.). Antstolis Marekas Petrovskis vykdydamas minėtą Vilniaus apygardos teismo 2012-01-05 nutartį, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė 2012-01-25 Turto aprašą, kuriame aprašė ir prekes 45 PLC – odą pagal CMR (duomenys neskelbtini), nurodant šių daiktų savininku skolininką - atsakovą Rudsteff AG (b. l. 10 - 11, 1 t.; b. l. 7, 2 t.). Vilniaus apygardos teismas 2012-04-03 sprendimu už akių minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3095-431 tenkino ieškovo - išieškotojo UAB „Eveko logistika“ ieškinį visiškai ir iš atsakovo - skolininko Rudsteff AG priteisė 432 436,00 USD suteiktos ir negrąžintos paskolos ir 71 386,63 USD palūkanų (b. l. 7 - 9, 1 t.). Vilniau apygardos teismas 2012-05-08 išdavė vykdomąjį raštą (b. l. 36, 1 t.) ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis 2012-06-05 Turto arešto aktu areštavo prekes 45 PLC – odą pagal CMR (duomenys neskelbtini), pozicija Nr. 1 (b. l. 139 - 140, 1 t.). Turto arešto akte nurodyta, jog areštuoti daiktai saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Ieškovo (apelianto) OOO ,,K2“ teigimu, į bylą yra pateikti visi dokumentai, sudarantys pagrindą spręsti, jog nuosavybės teisė į odos krovinį (32+7 paletės ir 6 stovai, viso - 45 vnt.) priklauso ieškovui OOO ,,K2“ ir kad ginčo krovinys buvo siųstas būtent ieškovui: sąskaitos-faktūros Nr. 000948 ir Nr. 28 už odos gaminius 383 482,19 Eur (38 vnt.) ir 36 384,77 Eur (7 vnt.) sumai, pateiktos Italijos muitinei ir jos patvirtintas (b. l. 50 - 59, 66 - 67, 2 t.); 2011-10-10 sutartis tarp Rudsteff AG ir OOO ,,K2“ Nr. 035-2011 dėl krovinio (odų) gabenimo maršrutu Arzignano-Maskva (b. l. 123 - 124, 1 t.); CMR važtaraščiai Nr. AZ(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pateikti Italijos muitinei ir jos patvirtinti (64-65, 70-71, 2 t.); dvi krovinio deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. MRN (duomenys neskelbtini) (atskirai Ambra Spa bei MaxcoM srl prekėms), kuriose nurodyti aukščiau išvardyti dokumentai, pateikti (duomenys neskelbtini)ir jos patvirtinti (b. l. 199-200, 1 t.); prekių pakavimo sąrašai, kuriuose aprašytos būtent (duomenys neskelbtini) sulaikyto ir tebelaikomo areštuoto krovinio sudėtis (detaliai - prekės su artikulais, išskiriant pagal spalvas, kiekius ir t. t.), pateikti Italijos muitinei ir jos patvirtintus (b. l. 60 - 63, 68 - 69, 2 t.); apmokėjimą už krovinį įrodantys dokumentai, t. y. pavedimai Ambra spa, (b. l. 43 - 53, 1 t.), ir MaxcoM srl trišalės užskaitos (b. l. 66, 90, 2 t.); Italijos kompanijų - siuntėjų Ambra SPA ir MaxcoM srl patvirtinimą, kad jų produkcija siųsta būtent OOO ,,K2“, kad apmokėjimas gautas, kad krovinys nupirktas ir išsiųstas pagal EXW (Incoterms 2010) sąlygas, t. y. nuosavybės teisei pereinant nuo krovinio pakrovimo pardavėjo teritorijoje, t. y. Arzignano mieste. Taip pat, ieškovo teigimu, su apeliaciniu skundu papildomai pridedami ir visų areštuotame krovinyje esamų prekių gamintojų, kurie nurodyti Rudsteff AG dokumentuose, t. y. Pasubio Spa, Luce srl, Rap srl ir Ambra Spa, patvirtinimai, kad tarp jų klientų nebuvo nei Rudsteff AG, nei OOO ,,Dominanta“, atsakovui Rudsteff AG jokių prekių negamino ir netiekė iš jo užsakymų gavo, o nurodytos prekės buvo gabentos būtent OOO ,,K2“.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų, jog į terminalą krovinys buvo atgabentas pagal vieną CMR važtaraštį AZ (duomenys neskelbtini)(45 PLC) (b. l. 198, 1 t.), kuriame būtent krovinio siuntėju nurodomas atsakovas - skolininkas Rudsteff AG, o gavėju „Dominanta“ Ltd, ir prie krovinio pridėta bei CMR važtaraštyje AZ (duomenys neskelbtini)nurodoma 2011-11-18 sąskaita Nr. 751, kurioje prekių savininku (pardavėja) nurodytas skolininkas Rudsteff AG, o pirkėja - Rusijos Federacijos bendrovė „Dominanta“ (b. l. 201, 1 t.). Taip pat šioje sąskaitoje nurodyta kitokia, nei ieškovo pateiktose sąskaitose, prekių kaina, t. y. 85 863,55 USD (JAV doleriai), kai ieškovo pateiktose sąskaitose prekių vertė nurodoma 383 482,19 Eur ir 36 384,77 Eur, be to, prie sąskaitos pridėtas prekių pakavimo sąrašas (b. l. 202, 1 t.) ir lydintis laiškas (b. l. 203, 1 t). taip pat ir pateiktos 2011-11-18 Deklaracijos (b. l. 199, 200, 1 t.). Pažymėtina, kad šie dokumentai yra ir trečiojo asmens antstolio M. Petrovskio pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje ir būtent pagal šiuos minėtus dokumentus 2012-01-25 buvo aprašytos, o 2012-06-05 turto arešto aktu areštuotos ginčo prekės.

Nors ieškovo (apelianto) OOO ,,K2“ teigimu, atsakovai UAB ,,Eveko logistika“ ir Rudsteff AG susitarė dėl skolos grąžinimo, būtent atsakovui Rudsteff AG parengiant dokumentus, pagal kuriuos jis tampa krovinio savininku, kad būtų galima nukreipti į neva jam nuosavybės teise priklausantį turtą atsakovo UAB ,,Eveko logistika“ išieškojimą, ir krovinio gabenimui pasamdomas UAB ,,Eveko logistika“, ir kad nesukelti didesnių įtarimų, yra persamdoma įmonė kroviniui gabenti, o ši – dar vieną, ir tokiu būdu sudaroma situacija kad UAB ,,Eveko logistika“ neva sužino informaciją apie skolininko turimą didelės vertės turtą (krovinį), tačiau į bylą šioms aplinkybėms įrodyti ieškovas nepateikia jokių duomenų, be to ir atsakovas Rudsteff AG procesiniuose dokumentuose neigia tokių aplinkybių buvimą. Ieškovo (apelianto) nurodoma aplinkybė, jog išieškotojas – atsakovas UAB ,,Eveko logistika“ kreipėsi į antstolį, prašydamas areštuoti krovinį pagal deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje siuntėju yra įvardytas MaxcoM srl, o gavėju – OOO ,,K2“, o tuo tarpu antstolis areštavo krovinį pagal CMR važtaraštį, deklaracijos nė nepaminėdamas, nesudaro pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumą, kai pagrindinis vežamų prekių nuosavybės teisės turėjimą patvirtinantis dokumentas yra ne pervežimo dokumentai, t. y. CMR važtaraščiai ar muitinės deklaracijos, kurie nepatvirtina nuosavybės teisės perėjimo, o būtent gabenamas prekes lydinčios sąskaitos. Ir kaip jau minėta, į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ginčo krovinys buvo atvežtas CMR važtaraščiu AZ (duomenys neskelbtini)(45 PLC), kuriame krovinio siuntėju buvo nurodomas atsakovas – skolininkas Rudsteff AG, o gavėju - ,,Dominanta“ Ltd, ir prie krovinio pridėta CMR važtaraštyje AZ (duomenys neskelbtini)nurodyta 2011-11-18 sąskaita Nr. 751. Šioje ginčo sąskaitoje prekių savininku – pardavėju nurodyta bendrovė Rudsteff AG, o pirkėjas – Rusijos Federacijos bendrovė ,,Dominanta“. Kolegija pažymi, kad tiek sąskaita, tiek prekių sąrašas ir lydintis laiškas yra antspauduoti Rudsteff AG anstspaudu ir, kaip nurodyta, pasirašyti direktoriaus H. H.. Byloje esančioje 2015-02-06 ekspertizės akto Nr. 140-(05885)-IS1-752 išvadoje teigiama, kad parašą, esantį pateikto tyrimui CMR važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini)grafoje ,,22“, tikriausiai pasirašė ne bendrovės Rudsteff AG direktorius H. H., tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog net ir tuo atveju, jei ginčo prekes lydėjusio CMR važtaraščio 22 grafoje pasirašė ne Rudsteff AG direktorius H. H., nepaneigia aplinkybės, jog atsakovo – skolininko išrašyta sąskaita – faktūra nepatvirtina Rudsteff AG nuosavybės teisių į krovinį. Kolegija pažymi, kad pateiktame UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ CMR važtaraštyje AZ (duomenys neskelbtini)(45 PLC) kaip pridedamas dokumentas yra nurodoma ginčo 2011-11-18 sąskaita faktūra Nr. 751, kurioje yra pažymėta, jog ji išrašyta pagal 2009-08-18 sutartį Nr. 27233/15.10 bei pažymėtos mokėjimo sąlygos – 45 dienos ir pristatymo sąlygos – CPT MASKVA, kas pagal Tarptautinių prekybos terminų aiškinimo taisykles (Incoterms 2010) reiškia, jog eksportuotojas sumoka frachtą už prekių transportavimą iki nurodytos vietos, o visos rizikos, susijusios su prekių (praradimo ar sugadinimo) rizika, papildomos išlaidos pereina pirkėjui po to, aki prekės yra pristatomos į nurodytą vietą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo sąskaitoje prekių perdavimo vieta numatyta Pytalovskij muitinės postas, SVH ZAO ,,Rostek – Pskov“, ir tokiu būdu padarė pagrįstą išvadą, jog prekėms nepasiekus konkrečiai nurodytos jų perdavimo – priėmimo vietos, kur jas būtų perėmęs sąskaitoje nurodytas pirkėjas - ,,Dominanta“ ir kur jam būtų perėjusi visa prekių praradimo ar sugadinimo rizika, o kartu ir nuosavybės teisė į daiktus, ginčo prekių savininku buvo atsakovas – skolininkas Rudsteff AG.

Byloje atlikta buhalterinė – materialinė ekspertizė patvirtino, jog ginčo prekės buvo pagamintos Ambra S.p.a. bei MaxcoM bendrovių, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai dėl nuosavybės teisių priklausymo ieškovui, nepaneigiant ginčo prekių perpardavimo skolininkui – atsakovui Rudsteff AG. Pažymėtina, kad atsakovo Rudsteff AG kreipimosi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus su pareiškimu dėl LR BK 294 str. numatyto savavaldžiavimo faktas patvirtina, jog Rudsteff AG kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus nurodant save kaip nukentėjusį asmenį, kas taip pat sudaro pagrindo teigti, jog Rudsteff AG laikė save ginčo prekių savininku. Taigi, esant byloje pateiktiems duomenims, jog atsakovas Rudsteff AG išrašė tiek ginčo prekių vežėjui, tiek oficialioms institucijoms pateiktus sąskaitą Nr. 751, pakavimo sąrašą, kuriuos turi teisę išrašyti tik prekių savininkas (pardavėjas), t. y. atliko tuos veiksmus, kuriuos ir turėtų atlikti prekių savininkas pagal CPT (Incoterms) nurodytomis sąlygomis, todėl laikytina, kad antstolis Turto aprašo surašymo metu, patikrinęs LR muitinei pateiktus prekių gabenimo dokumentus, patvirtinančius atsakovo Rudsteff AG nuosavybes teises į krovinį, pagrįstai ginčo prekes įtraukė į aprašus. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtnančių apelianto OOO ,,K 2“ nurodytas aplinkybes apie juridinio asmens Dominanta neegzistavimą, kai tuo labiau antstolio pateiktoje vykdomojoje byloje yra duomenys, patvirtinantys apie prekybos santykius su Dominanta (b. l. 12 – 13, 20, 29 – 30, 2 t.).

Ieškovo teigimu, šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pagrindas stabdyti civilinę bylą ir teismui kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl galimai padarytų nusikalstamų veiksmų. Kolegija pažymi, kad civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008). Sutiktina su ieškovo argumentais, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės gali turėti reikšmės sprendžiant klausimus, susijusius su civilinėje byloje nagrinėjamais klausimais, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo stabdyti civilinę bylą – įvertinti šalių veiksmus dėl atitinkamų dokumentų pasirašymo aplinkybių ir krovinio nuosavybės teisių nustatymo gali ir pats bylą nagrinėjantis teismas. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovas Rudsteff AG jau buvo kreipęsis į ikiteisminio tyrimo instituciją, tačiau nebuvo priimto sprendimo dėl ikiteisiminio tyrimo pradėjimo ir bylos perdavimo į teismą. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas ir stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinių skundų motyvais sprendimą keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovo ir atsakovo Rudsteff AG apeliaciniai skundai dėl teismo sprendimo atmestini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Loreta BujokaitėTeisėjai Danutė KutrienėAndrutė Kalinauskienė