Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys M. B. ir L. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimu ieškinio tenkinimui neprieštaravo, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, nepriteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų.

7. Trečiasis asmuo L. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota teismo pranešimu bei viešo paskelbimo būdu, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

12. (duomenys neskelbtini) B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė. Po B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties niekas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

14. B. R. ir A. R. santuokos nutraukimo teisme metu (duomenys neskelbtini) galiojo Tarybos Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau - SŠK). SŠK 40 straipsnyje nurodoma, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Nurodyta nuostata reiškia, kad santuoka pasibaigia ne nuo teismo sprendimo, kuriuo nutraukiama šalių santuoka, įsiteisėjimo dienos, o nuo tos dienos, kada tokį sprendimą bent viena iš šalių įregistruoja civilinės metrikacijos organuose. Atsižvelgiant į tai, B. R. ir A. R. santuoka laikoma nutraukta įregistravus santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos skyriuje, t. y. (duomenys neskelbtini).

15. Nors ½ dalis Gyvenamojo namo su statiniais A. R. buvo įgyti jau po to, kai teismas priėmė sprendimą nutraukti santuoką tarp A. R. ir B. R., tačiau iki to, kai buvo įregistruotas santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos organuose.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus.

17. Vis dėlto, teismui nagrinėjant sutuoktinių bendro turto padalijimo bylą po 2001 m. liepos 1 d., taikytinos 2000 m. LR CK normos, reglamentuojančios sutuoktinių bendro turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010 ir kt.), o ne SŠK normos. Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal SŠK, tiek pagal LR CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis, LR CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, ½ dalis Gyvenamojo namo su statiniais A. R. vardu buvo įgytas 1977 m. sausio 14 d., t. y. faktiškai dar esant nenutrauktai pastarosios ir B. R. santuokai, nepriklausomai nuo to, kad teismo sprendimas, kuriuo santuoka buvo nutraukta, priimtas dar (duomenys neskelbtini), todėl ½ dalis Gyvenamojo namo su statiniais yra pripažįstama bendra sutuoktinių nuosavybe.

18. Kaip matyti iš pateikto sprendimo dėl santuokos nutraukimo, sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimai santuokos nutraukimo byloje nebuvo nagrinėti. Nurodyto teismo sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo metu galiojusiame SŠK nebuvo nustatyta privalomo reikalavimo, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, kartu išspręsti ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, vienas iš kurių – sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. Be to, toks klausimas ir negalėjo būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje, kadangi ½ dalis Gyvenamojo namo su statiniais santuokos nutraukimo bylą nagrinėjant teisme dar nebuvo įgyti. Vis dėlto, nors santuoka šiai dienai yra nutraukta, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimų dėl santuokos nutraukimo padarinių, įregistravus ištuoką, sprendimas yra galimas ir po santuokos nutraukimo, nes priešingu atveju būtų apribota asmens teisė į teisminę gynybą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 5 straipsnis), liktų neapginta ar galimai pažeista vieno iš buvusių sutuoktinių turtinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2018, 31 punktas). Taigi akivaizdu, kad jeigu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto klausimai nebuvo išspręsti santuokos nutraukimo byloje, reikalavimus, susijusius su tokiu turtu, asmuo turi teisę iškelti ir vėliau.

19. Bylos duomenimis, nei B. R., nei A. R. iki pat jų mirties į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nesikreipė, todėl teismas sprendžia, jog asmenims niekada nekilo klausimų dėl to, kam asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis Gyvenamojo namo su statiniais.

20. Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, LR CK 3.89 straipsnis) yra (buvo) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Be to, jeigu byla Teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam LR CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal LR CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-5 79/2002; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-343/2006; kt.).

21. Tam, jog turtas, įgytas santuokos metu, būtų pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, jis turi būti įgytas panaudojant tik asmenines lėšas ir turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia tokį turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise (LR CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

22. Bylos duomenys patvirtina, jog ginčo turtas buvo įgytas po teismo sprendimo, kuriuo santuoka tarp B. R. ir A. R. buvo nutraukta, priėmimo. Kaip nurodė ieškovė, po teismo sprendimo dėl ištuokos priėmimo, B. R. liko gyventi vienoje namo (duomenys neskelbtini), pusėje, o A. R. su dukromis apsigyveno kitoje namo pusėje, buvę sutuoktiniai kartu nebegyveno, bendro ūkio nebevedė. Ieškovės mama buvo siuvėja, siuvo ir nuomojo vestuvines sukneles, ką patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos iš asmeninio albumo. Iš šio verslo, ieškovės teigimu, jos mama gaudavo 17 000 rublių per mėnesį. Be to, ieškovės mama turėjo turto Palangoje, kurį nuomojo ir gaudavo pajamas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog A. R. turėjo asmeninių lėšų ginčo turtui įsigyti.

23. Tai, jog ½ dalis Gyvenamojo namo su statiniais priklauso išimtinai tik A. R. patvirtina ir jos vardu gauti dokumentai, susiję su nekilnojamuoju turtu: 1982 m. liepos 29 d. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Statybos ir architektūros valdybos raštas, kuriuo A. R. buvo leista Gyvenamajame name įrengti virtuvę-valgomąjį; 1982 m. spalio 4 d. Kauno miesto tarybos Vykdomojo komiteto Statybos ir architektūros valdybos pažyma, kurioje nurodoma, kad Gyvenamasis namas su statiniais priklauso A. R. Taigi, valdžios institucijos taip pat laikė, kad įgytas nekilnojamasis turtas priklausė išimtinai tik ieškovės motinai. Liudytoju apklaustas G. Š. taip pat patvirtino, jog namas adresu (duomenys neskelbtini) buvo rekonstruotas, o B. R. ten niekada negyveno.

24. Taip pat teismas vertina ir tai, kad SŠK 23 straipsnio 3 dalis numatė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalijamas tiek jiems išsituokiant, tiek ir santuokos metu. Pagal SŠK 9 straipsnio 1 dalį, reikalavimams, kylantiems iš santuokos ir šeimos santykių, ieškinio senatis netaikoma, išskyrus tuos atvejus, kai pažeistai teisei ginti terminas yra nustatytas SŠK. SŠK numato ieškinio senaties terminą tik reikalavimams padalinti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė. SŠK 23 straipsnio 4 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino eiga reikalavimui padalinti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė negali prasidėti iki tos dienos, kada bent vienas iš sutuoktinių įregistruos santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaigoje (SŠK 40 straipsnis).

25. SŠK 23 straipsnio 4 dalis nurodo, kad reikalavimui padalinti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškinio senaties terminas. (duomenys neskelbtini) teisiškai nutraukus B. R. ir A. R. santuoką (įregistravus ištuoką), B. R. per trejų metų ieškinio senaties terminą į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nesikreipė, kas patvirtina, jog jis nelaikė, jog A. R. vardu po santuokos nutraukimo įgytas turtas priklauso ir jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovė nurodė, kad toks klausimas jos tėvui nebuvo iškilęs iki pat jo mirties, apie Gyvenamąjį namą su statiniais jos tėvas niekada nėra užsiminęs kaip apie savo turtą, jame niekada negyveno, nemokėjo mokesčių, šiame pastate nebuvo saugomi jo daiktai, kaip nurodė ieškovė, tėvas B. R. name ne tik negyveno, bet niekada nėra net lankęsis, kadangi po santuokos nutraukimo teisme dienos su ieškovės mama kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė. Byloje nėra duomenų, kad A. R. buvęs sutuoktinis B. R. būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjęs prie ginčo turto įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo. Iki savo mirties jokių pretenzijų dėl minėto turto priklausymo A. R. ar jo naudojimosi nebuvo pareiškęs, priešingų duomenų nėra.

26. Taip pat vertintina ir tai, kad 1977 m. sausio 14 d. Gyvenamojo namo su statiniais pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, kad nurodytą nekilnojamąjį turtą perka G. S., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. R. lygiomis dalimis. B. R. sutartyje nenurodytas, darytina išvada, jog sandoriai įsigyjant nekilnojamąjį turtą buvo sudaromi vienasmeniškai.

27. Taip pat pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) teismo sprendime konstatuotina, kad santuoka iširo dėl B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltės, kadangi jis buvo nesugyvenamas, girtavo, prieš sutuoktinę naudojo fizinį smurtą. Todėl nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad būtent dėl nurodytų priežasčių A. R. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir išreiškė savo valią daugiau bendro ūkio su sutuoktiniu nebevesti.

28. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, liudytojo G. Š. parodymus, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) nutraukus santuoką, sutuoktiniai nevedė bendro ūkio ir neįgijo bendro turto, santuokos nutraukimo įregistravimo dienai jie neturėjo turto jungtinės nuosavybės teise, o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kiekvienas įgijo turtą už savo lėšas, asmeninės nuosavybės teise. Šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė paneigė CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokoje įgytas turtas laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, todėl ½ dalis Gyvenamojo namo su statiniais (duomenys neskelbtini), pripažintini asmenine A. R. nuosavybe (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

29. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 700 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi ir teismo patirtos pašto išlaidos – 24,57 Eur.

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

31. Šiuo atveju pati ieškovė inicijavo procesą bei sieja šio ieškinio pateikimo pasekmes savo interesų atžvilgiu. Atsakovės kaltų veiksmų (neveikimo) šioje byloje teismas nenustatė, taigi šioje byloje nėra pagrindo vertinti, kad valstybę atstovaujančio VĮ „Turto bankas“ procesinis elgesys buvo netinkamas ir, kad atsakovė turėtų atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovės netinkamo elgesio ar neveikimo, atsakovė neturėjo priešingo teisinio intereso prieš patikslintame ieškinyje reiškiamus reikalavimus ir ieškinio patenkinimui neprieštaravo, todėl 700 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas ieškovei atidėtas iki sprendimo priėmimo 2020 m. gegužės 14 d. nutartimi bei 24,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistina iš ieškovės (CPK 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ½ dalimi priklausinių (kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių: stogine, pavėsine, baseinu, kiemo aikštele, tvora, šuliniu), ½ dalį pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), asmenine A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Priteisti iš ieškovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 700 Eur žyminio mokesčio bei 24,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, viso 724,57 Eur (septynis šimtus dvidešimt keturis eurus 57 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.