Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-25 · Civilinė byla Nr. 2S-577-614/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-25
Bylos Nr.
2S-577-614/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26272-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Pareiškėjas
A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-577-614/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26272-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.; 3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės I. B. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. B. pateikė skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, kuriame prašo grąžinti neteisėtai nurašytas pinigines lėšas. Nurodė, kad gavo informaciją, jog iš jo sąskaitos banke į antstolės sąskaitą buvo pervestos pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos 161,77 Eur 2017-05-03 ir 173,04 Eur 2017-05-26. Kadangi pareiškėjas šiuo metu yra laisvės atėmimo vietoje, pats negali nuvykti į banką ir nurodyti, kad šių lėšų nebuvo galima priverstinai nurašyti. Pareiškėjo teigimu, dėl nurašytų lėšų iš jo asmeninės sąskaitos esančios banke, jis neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Prašė grąžintinas lėšas pervesti į pareiškėjui nepriklausančią sąskaitą, kad vėliau šie pinigai būtų pervesti pareiškėjui. Pažymėjo, kad kitu atveju lėšos nepasieks pareiškėjo, o bus išieškotos kitų antstolių. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Pareiškėjo teigimu, išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Pagal antstolės priimtą patvarkymą iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms.Antstolė I. B. 2017-06-29 patvarkymu nutarė atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškojimas negalimas, skolininko išmoka už netinkamas laikymo nelaisvėje sąlygas, nepatenka į CPK 739 str. ir 668 str. 1 dalies nurodytus atvejus. Pareiškėjas byloje nepateikė piniginių lėšų kilmę patvirtinančių įrodymų iš kurių išieškojimas nebūtų galimas. Lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise, įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolės veiksmai yra teisėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo Arvydo skundą dėl antstolės I. B. veiksmų. Teismas sprendė, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad į jo banko sąskaitoje buvusias lėšas negalima nukreipti išieškojimo vien dėl piniginių lėšų kilmės.Pareiškėjas neginčijo nurodymo priverstinai nurašyti lėšas, taip pat neginčijo ir iki šio nurodymo priimto patvarkymo dėl lėšų arešto. Teismas pažymėjo, kad 2017-02-06 nurodymo priverstinai nurašyti lėšas pagrindu į antstolio depozitinę sąskaitą nurašant pinigines lėšas 2017-05-03 ir 2017-05-26, antstolė jokių veiksmų neatliko, t. y. piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS) automatizuotu būdu paskirstė skolininko sąskaitoje esančias pinigines lėšas po kelių antstolių depozitines sąskaitas.Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jos asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į CPK 739 str. nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms išmokoms.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Sutiktina su teismo argumentais, kad skolininkas per nustatytą terminą nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad išieškojimas iš skolininko lėšų negalimas, tačiau termino buvo nesilaikyta tik dėl to, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir įrodymų teikimas ar susižinojimas apie tam tikrus vykdymo veiksmus yra ribotas.Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.Iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gautos piniginės lėšos skolininkui gali būti teikiamos pragyvenimui, todėl joms turėtų būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytas ribojimas. Pareiškėjui yra apribota galimybė disponuoti trečiųjų asmenų pervestomis lėšomis, kurios skirtos pareiškėjo būtiniausiems poreikiams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas skolininko A. B. skundas dėl antstolės I. B. veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta.Iš pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų bei atskirojo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka su antstolės atsisakymu grąžinti jam 161,77 Eur ir 173,04 Eur priverstinai nurašytas lėšas.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į CPK 739 str. nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms išmokoms. Įstatymas nenumato apribojimų antstoliui, kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, jis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios pareiškėjo sąskaitos, į kurią yra pervedamos trečiųjų asmenų (artimųjų) piniginės lėšos. Šiuo atveju, antstolis turi teisę išieškojimą vykdyti pilna apimtimi. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.Iš Lietuvos teismų informacinės teismų LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-01-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3332-968/2016 pareiškėjui buvo priteista 1 700 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, atsiradusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2017-05-02 pervedė į pareiškėjo banko sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini)) 210 Eur sumą mokėjimo paskirtimi nurodydama „Žalos atlyginimas A. B.”. 2017-05-03 ir 2017-05-26 į antstolė I. B. depozitinę sąskaitą nuo pareiškėjo sąskaitos buvo nurašyta 173,04 Eur ir 161,77 Eur sumos, kurias antstolė 2017-05-16 ir 2017-06-08 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais paskirstė išieškotojui Lietuvos Respublikos Valstybinei mokesčių inspekcijai.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 konstatavo, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 str. 1 d. nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą.Išplėstinė kasacinio teismo teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje nurodė, kad nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 str., reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei suformuotą kasacinės instancijos teismo praktiką, konstatuoja, jog antstolės atliktas veiksmas, nurašant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-01-22 sprendimo pagrindu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pervestas lėšas ir kitas skolininko turėtas lėšas iš skolininko sąskaitos, prieštarauja išieškojimą iš pajamų reglamentuojančioms normoms ir kasacinio teismo praktikai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolė neteisėtai nukreipė išieškojimą į visas, o ne į viršijančias 1 MMA (tuo metu 380 Eur), skolininko lėšas, veiksmo atlikimo metu buvusias pareiškėjo sąskaitoje (pervestas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kaip neturtinės žalos atlyginimas ir kitas lėšas), todėl toks veiksmas yra neteisėtas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog antstolės veiksmas, nurašant 161,77 Eur ir 173,04 Eur lėšas, kurios neviršija 1 MMA yra teisėtas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, t. y. įpareigojant antstolę I. B. grąžinti priverstinai iš skolininko sąskaitos nurašytas 161,77 Eur ir 173,04 Eur sumas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - įpareigoti antstolę I. B. grąžinti skolininkui A. B. 161,77 Eur ir 173,04 Eur sumas, priverstinai nurašytas iš pareiškėjo sąskaitos.

Teisėja Eglė Surgailienė