Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“, antstolė Reda Vizgaudienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė Reda Vizgaudienė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas

Vykdomosios bylos Nr. 0074/18/0100 duomenimis nustatyta, kad antstolė Reda Vizgaudienė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-27 vykdomąjį raštą Nr. e2-2576-235/2018 dėl įpareigojimo skolininkui A. K. netrukdyti išieškotojai UAB „Palangos vandenys“ buitinių nuotekų šuliniuose Nr. 17, 18 (planšeto Nr. 37-A-12), 162, 163, 214 ir 215 (planšeto Nr. 37-A-8) atjungti skolininko savavališkai prijungtus nuotekų išvadus iš pastatų - poilsio namelių, esančių Kopų g. 33, Palangoje. Antstolė 2018-07-20 patvarkymu Nr. S-18-74-11441 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2018-07-20 raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-18002764 antstolė ragino pareiškėją nedelsiant nuo šio raginimo gavimo dienos netrukdyti išieškotojai UAB „Palangos vandenys“ buitinių nuotekų šuliniuose Nr. 17, 18 (planšeto Nr. 37-A-12), 162, 163, 214 ir 215 (planšeto Nr. 37-A-8) atjungti skolininko savavališkai prijungtus nuotekų išvadus iš pastatų - poilsio namelių, esančių Kopų g. 33, Palangoje.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti yra pirminė, būtinoji ir kartu pagrindinė vykdymo veiksmų, kuriuos ex officio (pagal pareigas) atlieka antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 1 dalis), sąlyga. Šios sąlygos įgyvendinimas (vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti) yra neatsiejamas nuo paties kreditoriaus, turinčio teisę inicijuoti priverstinio išieškojimo veiksmus, valios – tik pats kreditorius sprendžia, ar pasitelkti valstybę (per antstolio atliekamus vykdymo veiksmus), siekiant gauti savojo reikalavimo patenkinimą (CPK 650 straipsnio 1 dalis). CPK 586 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo veiksmai gali būti pradėti ir atliekami tik pagal tokį vykdomąjį dokumentą, kuris pateiktas civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, pagal pareigas privalo patikrinti, ar šis dokumentas yra pateiktas laikantis nustatytos tvarkos (CPK 651 straipsnio 2 dalis), ir, priklausomai nuo tokio patikrinimo rezultato, priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėti jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis) arba atsisakyti priimti jį vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui (CPK 651 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad antstolė nepagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, kadangi pareiškėjas netrukdo išieškotojai atjungti nuotekų išvadų. Pagal CPK 651 straipsnio 2 dalį sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Nagrinėjamu išieškotojos reikalavimai nėra susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai yra išduotas vykdomasis dokumentas, įpareigojantis skolininką atlikti tam tikrus veiksmus ir išieškotojas prašo tokį dokumentą priimti vykdyti, antstolis turi pagrindą preziumuoti, kad išieškotojui yra žinoma, jog vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Pažymėtina tai, kad, esant nepiniginio pobūdžio sprendimams, susijusiems su įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, išieškotojas gali netgi neturėti galimybės pateikti antstoliui duomenis apie tai, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, todėl reikalavimas išieškotojui bet kuriuo atveju pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti, pateikti antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, neatitiktų vykdymo proceso tikslų ir principų bei sudarytų dirbtines kliūtis pasiekti kuo greitesnio ir ekonomiškesnio sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013).

Teismas taip pat pažymi, jog nors pareiškėjas nurodo, kad jis vykdo teismo sprendimą, tačiau nepateikia šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Priešingai, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-31 sprendimui, 2018-05-31 išieškotoja kreipėsi į pareiškėją dėl teismo sprendimo vykdymo ir prašė nurodyti, ar pareiškėjas planuoja pats atjungti nuotekų tinklus dalyvaujant UAB „Palangos vandenys“ įgaliotam asmeniui, ar atjungimą atlikti išieškotojai dalyvaujant antstoliui. Pareiškėjas 2018-06-05 pateikė išieškotojai pranešimą, kuriame nurodė, jog teismo sprendimas negali būti įvykdytas. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nėra įvykdęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-31 sprendimo dalies dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių imti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, todėl antstolė pagrįstai priėmė vykdyti išieškotojos pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-27 vykdomąjį raštą Nr. e2-2576-235/2018.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismas 2017-07-11 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1398-386/2017 taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-01-25 privalomųjų nurodymų pašalinti nuotekų tinklus, nuo kurių, vadovaujantis vykdomuoju raštu Nr. e2-2576-235/2018, turi būti atliktas nuotekų išvadų atjungimas, galiojimą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas byloje, todėl buitinių nuotekų tinklų ardymas yra negalimas, kaip ir negalimas jų atjungimas nuo pastatų – poilsio namelių, esančių (duomenys neskelbtini), t.y. vykdomasis dokumentas negali būti vykdomas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-203-386/2018 (senas bylos Nr. eI-1398-386/2017) pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, dėl 2017-01-25 privalomųjų nurodymų panaikinimo. Administracinėje byloje Nr. eI-203-386/2018 pareiškėjas A. K. prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-01-25 privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus Nr. PN-84-(16.51), Nr. PN-85-(16.51), Nr. PN-86-(16.51), Nr. PN-87-(16.51), Nr. PN-88-(16.51), Nr. PN-89-(16.51), Nr. PN-90-(16.51), Nr. PN-99-(16.51), kuriais pareiškėjas įpareigotas iki 2017-07-25 nugriauti I grupės nesudėtingų statinių grupei priskirtinus buitinių nuotekų tinklus ir sutvarkyti statybvietę. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017-07-11 nutartimi taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-01-25 privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. PN-84-(16.51), Nr. PN-85-(16.51), Nr. PN-86-(16.51), Nr. PN-87-(16.51), Nr. PN-88-(16.51), Nr. PN-89-(16.51), Nr. PN-90-(16.51), Nr. PN-99-(16.51) galiojimą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas pažymi, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-203-386/2018 yra sprendžaimas klausimas dėl Aplinkos ministerijos 2017-01-25 privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus teisėtumo ir pagrįstumo, t.y. ar pareiškėjui priklausantys I grupės nesudėtingų statinių grupei priskirtini buitinių nuotekų tinklai atitinka teisės aktų reikalavimus, ar jie įrengti teisėtai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-31 sprendimu, kurio pagrindu išduotas 2018-06-27 vykdomasis raštas Nr. e2-2576-235/2018, vertino pareiškėjo veiksmus prijungiant aukščiau nurodytus buitinių nuotekų tinklus prie Palangos miesto nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Taigi, aplinkybė, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017-07-11 nutartimi sustabdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-01-25 privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus galiojimą nesudaro pagrindo konstatuoti, kad antstolė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-27 vykdomąjį raštą Nr. e2-2576-235/2018 priėmė vykdyti nepagrįstai ir kad minėtas vykdomasis raštas negali būti vykdomas.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes pareiškėjo reikalavimas panaikinti antstolės 2018-07-20 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas prašo panaikinti antstolės 2018-07-20 raginimą įvykdyti teismo sprendimą Nr. S-18002764. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). CPK 659 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdant sprendimus, įpareigojančius skolininką susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, terminas įvykdyti sprendimą neskiriamas, o nurodoma sprendimą vykdyti nedelsiant nuo raginimo vykdyti sprendimą įteikimo dienos, jei vykdomajame dokumente nenurodyta kitaip. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolė pagrįstai pateikė pareiškėjui 2018-07-20 raginimą įvykdyti sprendimą, todėl pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Esant išdėstytoms aplinkybės, konstatuotina, kad antstolė savo veiksmais nepažeidė CPK reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Skundą atmetus pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0074/18/0100 grąžinti antstolei Redai Vizgaudienei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo nutarties priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.