Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Danutės Švitinienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. A. (toliau – ir nuteistasis, ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu skirtos bausmės ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos; į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį, ir 2 laikinajame sulaikyme išbūtos paros; bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi iš Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinta nuoroda „Bausmę skirta atlikti pataisos namuose“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Skundžiamu nuosprendžiu G. A. nuteistas už tai, kad grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: 2021 m. rugsėjo 11 d., apie 16 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo kambaryje, grasino nužudyti nukentėjusįjį D. Z. (toliau – ir nukentėjusysis), laikydamas rankoje peilį ir sakydamas ,,Aš tave papjausiu'“, priėjo prie nukentėjusiojo, kaire ranka jį suėmė už kaklo, prispaudė prie savęs ir, nukentėjusiajam bandant išsilaisvinti, peiliu įbrėžė nukentėjusiojo kaklą bei kairės rankos plaštakos viršutinę dalį, padarydamas jam odos įdrėskimą kaklo srityje, kairėje plaštakoje, t. y. nežymiai sutrikdydamas D. Z. sveikatą bei tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir skirti švelnesnę bausmę.

2.1. Kategoriškai nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, prašo šį nuosprendį peržiūrėti ir skirti švelnesnę bausmę. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir palaikė prokurorės pasiūlymą skirti griežtą bausmę. Tvirtina, jog labai gailisi, nuo pat pirmos dienos davė teisingus parodymus.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Loreta Liepienė prašo šį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ar šios veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam skirta bausme ir prašo ją sušvelninti.

6. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

8. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos šios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimu iki 2 metų.

9. Nagrinėjamu atveju apeliantui pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė, nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (1 metai 1 mėnuo 15 dienų).

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas, parinkdamas G. A. būtent tokios rūšies bausmę ir nustatydamas jos dydį, laikėsi BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei visiškai pagrįstai nustatė, jog apeliantas padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat tinkamai įvertino tai, jog nuteistasis ne tik grasino nužudyti nukentėjusįjį, bet ir nežymiai jį sužalojo, taip pat tai, jog G. A. praeityje teistas net 17 kartų už įvairaus pobūdžio, daugiausiai smurtinius bei turtinius, nusikaltimus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nusikaltimą įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, būdamas recidyvistu – ši aplinkybė pagrįstai pripažinta sunkinančia nuteistojo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skiriant bausmę buvo teisingai nustatyta ir tai, jog nusikaltimą apeliantas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Visos šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja apeliantą itin neigiamai.

11. Šiame kontekste, atsakant į apelianto pageidavimą pripažinti, jog egzistuoja jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Toks prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2007, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-312-697/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą, o ne pagal bendrus kaltininko pareiškimus.

12. Nagrinėjamu atveju nuteistasis teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nepripažino esminių byloje neginčijamai nustatytų jo įvykdyto nusikaltimo aplinkybių – teigė, jog negrasino nukentėjusiojo papjauti bei nesakė, kad jį užmuš, taip pat viso baudžiamojo proceso metu apeliantas išreiškė tik formalų gailestį, nesiekė sušvelninti nusikaltimo padarinių, netgi priešingai – bandė sumenkinti savo veiką teigdamas, kad nukentėjusysis įvykio metu jį sumušė, nors ši versija yra įtikinamai paneigta. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo vertinti, jog egzistuoja G. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos pirmiau paminėtos aplinkybės, kurias visiškai teisingai nustatė apylinkės teismas, rodo, kad apeliantas nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymų reikalavimų, anksčiau jam skirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos darymo. Nuteistojo įvykdyto nusikaltimo pobūdis bei aplinkybės aiškiai rodo, kad šis nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, o yra dėsninga jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Dėl šios priežasties bausmės paskirčiai įgyvendinti švelnesnės, nei laisvės atėmimas, bausmės rūšies nepakanka, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pagal BK 145 straipsnio 1 dalį skyrė G. A. būtent laisvės atėmimo bausmę.

14. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo atsakomybę sunkina dvi aplinkybės, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, taip pat įvertinus apelianto asmenybę, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės dydžio nėra pagrindo vertinti kaip aiškiai per griežtos.

15. Kadangi apeliantas jam inkriminuotą nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė po 2021 metų balandžio 11 d. įvykdyto nusikaltimo, už kurį nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai subendrino skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme. Pažymėtina, kad, bendrindamas šias bausmes, teismas šiuo atveju apeliantui taikė palankiausią galimą BK 63 straipsnyje numatytą bausmių bendrinimo būdą – bausmes bendrino ne visiško, o dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis) bei skyrė nuteistajam švelnesnę subendrintą bausmę (laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams), nei ji būtų paskirta bausmes subendrinus visiškai (laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių) (BK 63 straipsnio 3 dalis). Tokia bausmė, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę bei jo įvykdyto nusikaltimo aplinkybes, negali būti laikoma per griežta.

16. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, tinkamai taikė BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias tiek bausmių skyrimą, tiek jų bendrinimą. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai yra aiškūs, konkretūs ir išsamūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nei pagal jos rūšį, nei pagal dydį nėra pagrindo laikyti aiškiai per griežta, todėl nėra jokio pagrindo nuosprendį keisti apeliacinio skundo motyvais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. A. apeliacinį skundą atmesti.