- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-03
- Bylos Nr.
- e2A-316-730/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- UAB „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- R. D.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui R. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi su patikslintu ieškiniu į teismą, prašė priteisti iš atsakovo 444,51 EUR ieškovės naudai: 156,66 EUR skolos, 272,19 EUR delspinigių ir 15,67 EUR baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovas su pradine kreditore UAB „Ūkio banko lizingas“ 2006-10-12 sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 610520166 (toliau – ir sutartis), pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę – svetainės baldus ir įsipareigojo per sutartyje numatytą 12 mėnesių terminą mokėti lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovas nuo 2007-03-20 savo prievolių tinkamai nevykdė, todėl susidarė 156,66 EUR dydžio įsiskolinimas (pagrindinė skola). 2009-03-04 pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ bei ieškovė UAB „Kapitalo valda“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią ieškovė įgijo reikalavimo teises į atsakovą pagal sutartį. Taip pat atsakovui buvo nuolat skaičiuojami sutartyje numatyti delspinigiai, tačiau delspinigių norma sumažinta nuo 0,2 proc. sutartinių iki 0,05 proc. įstatymo nustatytų pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, t. y. iš viso už 3475 pradelstas dienas apskaičiuota 272,19 EUR delspinigių suma, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovo. Taip pat atsakovas privalo sumokėti ieškovei 10 proc. dydžio baudą nuo neišpirktos daikto vertės – 15,67 EUR už atsakovo sutarties 5.2 ir 5.5 punktų nuostatų pažeidimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Plungės rajono apylinkės teismas 2016-11-09 sprendimu už akių ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo R. D. 156,66 EUR skolą, 14,10 EUR delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-09-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 EUR bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad išperkamosios nuomos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1–6.4 straipsniai, 6.101 straipsnio 1, 2 dalys, 6.109 straipsnis). Kadangi atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, skolos nesumokėjo iki šiol, todėl atsakovas laikytinas pažeidusia prievolę šalimi, o ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 156,66 EUR skolos yra pagrįstas ir tenkintinas. Spręsdamas dėl delspinigių priteisimo teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę į atsakovo skolą 2009-03-04, ieškinį teismui dėl skolos išieškojimo parengė tik 2016-09-23, t. y. po daugiau nei septynerių su puse metų, taigi skolos faktinio egzistavimo laikotarpis iš dalies užsitęsė ir dėl ieškovės neveikimo, šiai ilgą laiko tarpą nesikreipiant dėl priverstinio skolos kartu su netesybomis išieškojimo. Taigi, pasyvus ieškovės elgesys, delsimas ginti savo interesus bei bandymas iš atsakovo prisiteisti pagrindinę skolą (156,66 EUR) su daugiau nei pusantro karto didesnėmis netesybomis (272,19 EUR) vertintinas kaip siekimas praturtėti atsakovo sąskaita, be to, delspinigių suma apskaičiuota už 3475 pradelstų dienų laikotarpį – už daugiau kaip devynerius metus, kas prieštarauja CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktui, nustatančiam sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą dėl netesybų (baudų, delspinigių). Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiuota prašoma priteisti 272,19 EUR delspinigių suma, kad ir sumažinto 0,05 proc. dydžio (vietoje 0,2 proc.), laikytina neprotingai didele ir nesąžininga, todėl teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, teisės aktų nuostatomis, t. y. CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, 6.258 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, iš atsakovo priteistiną delspinigių sumą sumažino iki 14,10 EUR (156,66 EUR × 0,05 proc. × 180 dienų) (CK 6.71 straipsnis). Tokia netesybų suma laikytina pakankama atlyginti dėl prievolės neįvykdymo ieškovės patirtus nuostolius ir užtikrinanti šalių teisių pusiausvyrą prievolės neįvykdymo atveju. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 15,67 EUR baudą už sutarties 5.2, 5.5 punktų pažeidimus, nes nepranešė apie savo telefono numerio, gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, nepateikė dokumentų, susijusių su atsakovo finansine būkle, jos pasikeitimu, dėl ko buvo nevykdomi įsipareigojimai kreditoriui. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas nevykdė ieškovei savo pareigų pagal sutarties 5.2 ir 5.5 punktus, todėl ieškovės reikalavimas dėl 15,67 EUR baudos priteisimo yra nepagrįstas, todėl netenkintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo 2016-11-09 sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo pakeisti ir priteisti iš atsakovo 272,19 EUR delspinigius, kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavimui dėl delspinigių priteisimo savo iniciatyva taikė ieškinio senatį, kadangi CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisė teismui mažinti netesybas nesuteikia teismui teisės, nesant šalies prašymo, savo iniciatyva taikyti ieškinio senatį. Teismo nepagrįstai sumažinti ir priteisti tik 14,10 EUR dydžio delspinigiai yra neprotingi ir neadekvatūs atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų dydžiui.Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2006-10-12 UAB „Ūkio banko lizingas“ (pradinis kreditorius) su atsakovu sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 610520166, kurios pagrindu atsakovas įsigijo prekę – svetainės baldus ir įsipareigojo per sutartyje numatytą 12 mėnesių terminą mokėti lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas sutarties sąlygas. Sutarties 11.1 punktu šalys susitarė, jog nesumokėjęs įmokos nustatytu mokėjimo terminu, atsakovas mokės 0,2 procento delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, o sutarties 11.2 punktu susitarė, kad nevykdydamas sutarties 5.2, 5.5 punktų nuostatų, mokės 10 proc. nuo neišpirktos turto vertės baudą. 2009-03-04 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovė pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1 bei Perdavimo–priėmimo aktą Nr. 283 ir šios sutarties pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą.Ginčas iškilo dėl sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 272,19 EUR delspinigius. Apeliaciniame skunde apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria reikalavimas dėl delspinigių priteisimo patenkintas iš dalies, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavimui dėl delspinigių priteisimo savo iniciatyva taikė ieškinio senatį, kadangi CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisė teismui mažinti netesybas nesuteikia teismui teisės, nesant šalies prašymo, savo iniciatyva taikyti ieškinio senatį. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.Kaip jau buvo minėta anksčiau, šalys sutarties 11.1 punktu susitarė, jog pažeidęs mokėjimų grafiką vėluodamas mokėti mokėjimus ar jų dalį, atsakovas įsipareigojo mokėti 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė delspinigius prašė priteisti už laikotarpį nuo 2007-03-20 (mokėjimų grafiko pažeidimo dienos) iki 2016-09-23, tai yra 0,05 procento (vietoje 0,2 procento) dydžio už 3475 pradelstas dienas. Pirmosios instancijos teismas sumažino delspinigių dydį iki 14,10 EUR. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), pažymėtina, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nenustatyta, jog teismas nusprendė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, be kitų argumentų, tik paminėjo, jog delspinigių skaičiavimas už 3475 dienas prieštarauja CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktui, nustatančiam sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą dėl netesybų (baudų, delspinigių). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas mažinti ieškovės prašomas netesybas, tačiau sutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistiną delspinigių sumą iki 14,10 EUR. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Nurodytas šalių susitarimas dėl netesybų yra aiškiai išreikštas, netesybos siejamos su nustatytų įsipareigojimų neįvykdymu, tai atitinka CK 6.71 straipsnio 1 dalyje pateiktą netesybų sampratą.Netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015). Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010). Šiuo konkrečiu atveju, net ir įvertinus tai, kad ieškovė sutartyje numatytą 0,2 procento netesybų dydį sumažino atsižvelgdama į tai, jog tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme įtvirtinta nuostata (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis), kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, delspinigių dydis, apskaičiuotas už laikotarpį nuo to momento, kai atsakovas pažeidė įmokų mokėjimo grafiką, yra nepagrįstai didelis, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra pagrindas delspinigių dydį mažinti. Sprendžiant dėl priteistino delspinigių dydžio vertintina tai, kad sutartį atsakovas tinkamai vykdė itin trumpą laikotarpį (sutartis sudaryta 2006-10-12, nuo 2007-03-20 atsakovas sutarties nebevykdo), sutarties vertė nebuvo didelė (988,42 Lt (286,27 EUR)), sudaryta tik vienerių metų laikotarpiui su 16 procentų dydžio metinėmis palūkanomis, sutarties nevykdymo terminas nepagrįstai ilgas (apie 9 metus). Tačiau teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad ieškovė po Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo 2009-03-04 nepagrįstai ilgą laikė nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, nors jai neabejotinai sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį turėjo būti žinoma, kad atsakovas jau dvejus metus savo sutartinių įsipareigojimų pirminiam kreditoriui nevykdo. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ieškovė nuo pat Reikalavimo perleidimo sutarties ėmėsi veiksmų dėl skolos išsiieškojimo, siųsdama atsakovui raginimus, vėliau kreipdamasi dėl skolos išieškojimo ikiteisminiu keliu per skolos išieškojimo įmonę, nesudaro pagrindo pateisinti nepagrįstai ilgą delsimą (7 metai) kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė iš dalies yra atsakinga už susidariusią didelę netesybų sumą. Be to, vertintina ir tai, kad įsiskolinimo sumą sudaro tik 156,66 EUR, o apskaičiuoti delspinigiai gerokai viršija pagrindinės skolos dydį. Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, užtikrinant sutarties šalių interesų pusiausvyrą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas priskaičiuotą delspinigių sumą sumažinti iki 136,10 EUR (272,19 / 2). Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė netesybų mažinimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.73 straipsnis, 6.258 straipsnis), todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl netesybų priteisimo pakeisti – priteisti iš atsakovo 136,10 EUR delspinigius ieškovei (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Ieškovė pateikė įrodymus, jog jos bylinėjimosi išlaidas sudarė 15 EUR žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovės ieškinį patenkinus 66 procentais, iš atsakovo ieškovei priteistina 10 EUR žyminio mokesčio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą 47 procentais, iš atsakovo ieškovei priteistina 7 EUR sumokėto žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo už akių dalį dėl netesybų priteisimo.
Priteisti iš atsakovo R. D. 136,10 EUR delspinigius ieškovei UAB „Kapitalo valda“.
Priteisti iš atsakovo R. D. ieškovei UAB „Kapitalo valda“ 10 EUR bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. D. ieškovei UAB „Kapitalo valda“ 7 EUR bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.