- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-29
- Bylos Nr.
- e2S-2777-577/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34479-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- R. R.
- Ieškovas
- J. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo R. R. 29 243,18 EUR skolos, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį turtą. Nurodė, jog atsakovas vengė vykdyti solidariąją prievolę AB SEB bankui, kas leidžia spręsti, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki, be to, skolos suma yra didelė. Mano, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų apsunkintas arba neįvykdomas teismo sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 7 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, nutarė areštuoti atsakovo R. R. kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, turtines teises priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, bendrai 29 243,18 EUR sumai, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Teismas leido atsakovui gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, bei disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, ir su ieškovu J. R.. Teismo vertinimu, šioje byloje 29 243,18 EUR reikalavimo suma fiziniam asmeniui laikytina nepakankamai didele, tačiau atsižvelgęs į ieškovės pateiktus įrodymus apie atsakovo nevykdomų įsipareigojimų buvimą, sprendė, kad yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad daugelio kreditorių turėjimas leidžia manyti, kad atsakovas gali vengti vykdyti ir įstatymų nustatytą pareigą – vykdyti teismo sprendimą.
Šalies argumentai
Atsakovas R. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-07 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės J. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad būtent ieškovė tinkamai nevykdo savo skolinių įsipareigojimų atsakovui; be to, atsakovo nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje pažeidžia ekonomiškumo, teisingumo, sąžiningumo principus bei nesant nustatytos jokios grėsmės, kad atsakovas gali bandyti vengti vykdyti jam nepalankų teismo sprendimą, neproporcingai suvaržo atsakovo teises ir teisėtus interesus, užkerta kelią vykdyti prievoles kitiems kreditoriams, teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Pažymėjo, jog 2014-05-05 sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė, kad prievoles AB SEB bankui pagal 2007-07-12 kredito sutartį Nr. 1450718013469-35 ir 2011-12-13 kredito sutartį Nr. 15C1118211839-74 ieškovė ir atsakovas po santuokos nutraukimo turi vykdyti solidariai. Taip pat iš ieškovės atsakovui priteista išmokėti 115 884 Lt (33 562,33 Eur) piniginė kompensacija. Minėtos pinigų sumos ieškovė nėra gražinusi. Kadangi ieškovė būdama solidari skolininkė su atsakovu pagal 2011-12-13 kredito sutartį Nr. 15C1118211839-74 tiek iki santuokos nutraukimo, tiek ir po jos nevykdė savo pareigos mokėti pusę tą mėnesį mokėtinos kredito ir palūkanų sumos, pagal abi kredito sutartis kiekvieną mėnesį mokamos sumos yra panašios, atsakovas nuo 2014 m. lapkričio mėn. nustojo dengti kreditą ir palūkanas pagal 2007-07-12 kredito sutartį Nr. 1450718013469-35. Apelianto įsitikinimu, ieškovei esant skolingai atsakovui 115 884 Lt (33 562,33 Eur) pagal Vilniaus apygardos teismo 2014-10-20 nutartį, taip pat laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2014-10-31 esant skolingai atsakovui pusę jo sumokėtos pagal 2007-07-12 kredito sutartį Nr. 1450718013469-35 kredito ir palūkanų sumos bei esant skolingai atsakovui nuo 2014-03-01 iki šios dienos pusę jo sumokėtos pagal 2011-12-13 kredito sutartį Nr. 15C1118211839-74 kredito ir palūkanų sumos, Teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti atsakovo turto arešto, nes ieškovės prašomą priteisti sumą padengia jos skola atsakovui. Taip pat nurodė, kad ieškovės reikalavimui įvykdyti užtenkant atsakovo registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, taikyti ir atsakovo sąskaitų areštą nebuvo jokio pagrindo. Areštavus atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas, suvaržyta galimybė atsiskaityti su kreditoriais, teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Be to, pasak apelianto, ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovas ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį. Teigia, kad neegzistuoja jokios realios grėsmės, jog būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
Atsiliepimas
Ieškovė J. R. pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kurį prašo atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį nepakeistą bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolė nustatė atsakovui laisvai disponuojamą sumą, kuri sudaro 787,43 Eur vienam kalendoriniam mėnesiui. Mano, kad atsakovo mokamą paskolą bei išlaikymą vaikams atsakovas gali mokėti iš leidžiamo naudotis darbo užmokesčio. Be to, antstolė informavo, kad atsakovui pateikus duomenis apie mokamas komunalines bei komunikacijų paslaugas, laisvai disponuojama suma bus patikslinta įskaičiuojant ir mokamų mokesčių sumą. Ieškovės nuomone, atsakovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindą sudarančių sąlygų, nepateikė jokių įrodymų dėl galimai pažeidžiamų jo interesų. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo aprašyto turto vertės neužtenka ieškovės reikalavimui užtikrinti, šalys nėra atlikusios priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, be to, ieškovei priteista 33 562,33 Eur kompensacija yra išdėstyta 60 mėnesių laikotarpiui, šiai dienai pradelsta suma sudaro 7 554,22 Eur. Teigia, kad būtent atsakovo neteisėtas neveikimas nemokant pusės jam priklausančios mokėti paskolos sumos, pagal 2007-07-12 kredito sutartį lėmė ieškovės įsiskolinimą ieškovui pagal teismo sprendimą santuokos nutraukimo byloje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pateiktus įrodymus apie atsakovo nevykdomų įsipareigojimų buvimą, į ne vieno kreditoriaus turėjimą, sprendė, kad atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad ieškovė yra skolinga atsakovui, būtent ji tinkamai nevykdo savo skolinių įsipareigojimų, todėl teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti atsakovo turto arešto. Pažymėtina, jog atsakovo skunde nurodyta aplinkybė, kad dėl ieškovės esamo įsiskolinimo, kitų priežasčių, jis nuo 2014 m. lapkričio mėn. nustojo dengti kreditą ir palūkanas pagal 2007-07-12 kredito sutartį Nr. 1450718013469-35, nors pats nurodė, jog pagal teismo sprendimą abiejų šalių pareiga bankui buvo solidari, pagrįstai teismui leido įžvelgti grėsmę galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Šioje byloje nėra ir nebus vertinamos įsipareigojimų vykdymo pagal kitą Kredito sutartį aplinkybės. Be to, ieškovė pagrįstai atsiliepime į atskirąjį skundą pastebėjo, jog duomenų apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą į bylą nepateikta, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismui nebuvo pagrindo taikyti atsakovo turto arešto, nes ieškovės prašomą priteisti sumą padengia jos skola atsakovui.
Taip pat apeliantas teigia, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje pažeidžia ekonomiškumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Mano, jog ieškovės reikalavimui įvykdyti užtenkant atsakovo registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, taikyti ir atsakovo sąskaitų areštą nebuvo jokio pagrindo.
Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, parenkant laikinąją apsaugos priemonę vadovaujamasi ekonomiškumo principu, kuris reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ekonomiškumo principas įpareigoja teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-48/2010, 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-908-943/2015).
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pirmiausia areštavo atsakovo kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, ir tik jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, turtines teises. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį neturėjo ir nevertino duomenų apie konkretų atsakovo turtą bei jo vertę, todėl atskirojo skundo argumentai, kad ieškovės reikalavimui įvykdyti užtenkant atsakovo registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, nebuvo pagrindo taikyti ir atsakovo sąskaitų areštą, yra nepagrįsti. Apeliantui paaiškinama, kad nesutikdamas su konkrečiu antstolės taikytu turto areštu, jos veiksmus jis galėjo skųsti civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Be to, CPK 146 str. įtvirtinta galimybė, atsakovui pateikus duomenis apie turimą turtą, kurio užtektų ieškinio reikalavimų vykdymo užtikinimui, kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog skundžiama nutartimi areštavus lėšas, nepagrįstai suvaržyta apelianto galimybė teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Kaip minėta, teismas leido atsakovui gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, ir su ieškovu J. R.. Įvertinus tai, kad byloje yra duomenų (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimas (Vilniaus apygardos teismo 2014-10-20 nutartis)) apie atsakovo pareigą teikti vaikams išlaikymą, siekiant nepažeisti prioritetiniais laikomų nepilnamečių vaikų interesų, tikslinga nustatyti leidimą atsakovui iš areštuotų lėšų mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-05 teismo sprendimą.
Atsakovui konkrečiai nenurodžius, su kokiais konkrečiai kreditoriais dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali atsiskaityti, kokios sumos reikalingos šių atsiskaitymų vykdymui, nėra galimybės nustatyti, ar tokiu leidimu nebūtų pažeisti ieškovės interesai nagrinėjamoje byloje, išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, ar laikinosios apsaugos priemonės atitiktų jų taikymu siekiamus tikslus. Minėti duomenys nebuvo žinomi pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad skundžiama nutartis šioje dalyje yra nepagrįsta ar neteisėta. Kaip minėta, CPK normos numato galimybę, esant įstatyme nustatytam pagrindui, atsakovui reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu, tačiau neįvertino duomenų apie atsakovo pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis keistina, nustatant papildomą leidimą atsakovui iš areštuotų lėšų mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, numatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-05 sprendime (CPK 337 str. 1 d. 4 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 4 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeisti, papildomai nustatant atsakovui R. R. leidimą iš areštuotų lėšų mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-1315-127/2014 (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 2A-2470-467/2014). Pavesti nutartį vykdančią antstolę nustatyti lėšų sumą, reikalingą per vieną kalendorinį mėnesį šių operacijų vykdymui.