- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-17
- Bylos Nr.
- e2-11367-892/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03131-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- M. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei A. G.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovui Dmitrijui Charitonovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui M. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. G., kuriuo prašė: 1) nutraukti santuoką, sudarytą tarp A. G. ir M. G., įregistruotą 2001-11-09 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje dėl M. G. kaltės; 2) priteisti iš M. G. mokėti A. G. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo; 3) po santuokos nutraukimo palikti A. G. pavardę „G“; 4) nustatyti nepilnamečių vaikų R. G., A. G. ir K. G. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina A. G.; 5) priteisti iš M. G. mokėti nepilnamečiams vaikams R. G., A. G. ir K. G. išlaikymą po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet įstatymo nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 6) paskirti M. G. teikiamo išlaikymo vaikams R. G., A. G. ir K. G. lėšų tvarkytoja A. G. uzufrukto teisėmis; 7) priteisti iš M. G. mokėti kiekvienam vaikui po 1 743 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2017-12-19 iki 2018-09-10; 8) nustatyti M. G. bendravimo su vaikais tvarką: i). M. G. turi teisę du kartus per savaitę darbo dienomis bendrauti su vaikais, išskyrus kai A. G. atostogauja su vaikais. Tėvas paima vaikus iš ugdymo įstaigos (pasibaigus pamokoms ir neformaliojo ugdymo užsiėmimams) ir 20.00 val. perduoda vaikus į gyvenamąją vietą; ii) M. G. turi teisę bendrauti su vaikais kas antrą šeštadienį, išskyrus kai A. G. atostogauja su vaikais. Tėvas šeštadienį 12.00 val. paima vaikus iš gyvenamosios vietos ir 20.00 val. perduoda vaikus į gyvenamąją vietą; iii) M. G. turi teisę bendrauti su vaikais 10 (dešimt) kalendorinių dienų savo kasmetinių atostogų laikotarpiu. Tėvas pirmąją atostogų dieną 10.00 val. paima vaikus iš gyvenamosios vietos ir paskutinę atostogų dieną 20.00 val. perduoda vaikus į gyvenamąją vietą; iv) neporiniais metais M. G. turi teisę bendrauti su vaikais pirmąją Šv. Velykų ir antrąją Šv. Kalėdų švenčių dieną, poriniais metais - tėvas turi teisę bendrauti su vaikais antrąją Šv. Velykų ir pirmąją Šv. Kalėdų švenčių dieną. Tėvas bendravimo dieną 10.00 val. paima vaikus iš gyvenamosios vietos ir 20.00 val. perduoda vaikus į gyvenamąją vietą; v) M. G. apie susitikimą su vaikais ir (ar) atostogas kartu privalo pranešti A. G. SMS žinute tokiais terminais: paimant vaikus darbo dieną - prieš 1 dieną; paimant vaikus savaitgalį - prieš 2 dienas; paimant vaikus kasmetinių atostogų metu - prieš 1 mėnesį; paimant vaikus metinių švenčių dienomis - prieš 1 savaitę; vi) A. G. praneša M. G. SMS žinute apie svarbias priežastis (vaiko liga ar kt.) dėl kurių vaikas negalės dalyvauti susitikime su tėvu; vii) klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu ir ugdymu, šalys sprendžia savitarpio susitarimu, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, jų norus ir reikmes; 9) priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad šalys sudarė santuoką 2001-11-09 Vilniaus rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 255. Santuokoje ieškovė ir atsakovas užaugino tris vaikus: sūnų R. G., gim. (duomenys neskelbtini), dukras A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. G., gim. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad susituokę sutuoktiniai apsigyveno ieškovės senelio namuose, kur ieškovė augino vaikus, rūpinosi šeima ir namų ūkiu, o atsakovas dirbo. Paskutiniais bendro gyvenimo metais išsiskyrė šalių požiūris į šeimos vertybes bei tarpusavio santykius, atsakovas nesirūpino šeimos gerove ir buitimi, dažnai vartojo alkoholį, išgėręs priekabiavo dėl smulkmenų, kėlė ginčus, neretai į tarpusavio konfliktus įtraukdamas vaikus. Sutuoktinis nevengė naudoti prieš ieškovę fizinę ir psichologinę prievartą, nepagarbiai elgėsi artimųjų akivaizdoje. Atsakovas nenorėjo keisti savo elgesio ir gyvenimo būdo, nesprendė asmeninės alkoholio vartojimo problemos, materialiai nerėmė šeimos, neišlaikė vaikų. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė sutuoktinių moralinės paramos bei rūpinimosi šeima pareigas. Netoleruotinas atsakovo elgesys sužlugdė ieškovės pasitikėjimą sutuoktiniu, dėl nepagarbos ieškovės atžvilgiu ji išgyveno daug skaudžių emocinių sukrėtimų ir pažeminimų. Atsakovas 2017-12-19 paliko šeimą, nuo to laiko atsakovas neteikia vaikams išlaikymo, jais nesidomi, nebendrauja, šalys netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, faktiškai yra išsiskyrę. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo nereikalauja išlaikymo iš atsakovo, kadangi abu yra darbingi, taip pat pažymėjo, kad atsakovė dirba, tačiau ieško geriau apmokamo darbo, yra užsiregistravusi darbo biržoje. Per mėnesį gauna apie 160 Eur darbinių pajamų, be to, kiekvienam vaikui yra skirta po 45,22 Eur vaiko išmokų, moteris šeimininkauja ūkiškai - augina gyvulius, daržoves.
2. Atsakovas M. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, teismo procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas jam buvo įteikti, todėl laikytina, kad apie bylą yra žinoma ir byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM pateikė išvadą dėl ieškovės ieškinio, kurioje nurodė, kad šeimos aplankymo metu buvo nustatyta, kad ieškovė su vaikais gyvena sename mediniame name, buities sąlygos normalios, daiktai patenkinamos būklės, namuose tvarkinga. Pokalbio metu vaikai išreiškė norą gyventi su mama, pasakė, kad tėvas paramos šeimai neteikia, vaikai su juo nebendrauja. Atsakovas gyvena pas savo tėvus kitame kaime, pokalbio su juo metu atsakovas sutiko, kad vaikai gyventų su ieškove, kitais klausimais bendrauti nenorėjo. Skyrius palaiko ieškovės reikalavimą dėl 200 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui priteisimo ir jos siūlomą bendravimo su vaikais tvarką.
4. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovui buvo suteikusi galimybę pasikeisti, tačiau vyras nenorėjo keisti gyvenimo būdo. Vaikai norėtų bendrauti su tėvu, tačiau dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu šiuo metu tokios galimybės nėra. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu ir jo agresijos būnant neblaiviu. Pažymėjo, kad nėra prasmės toliau gyventi su atsakovu, kadangi jis visiškai neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, buities, paskutiniu metu net smurtaudavo. Galimybių išsaugoti santuoką nėra. Ieškovės atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad šiuo metu ieškovė su vaikais gyvena ieškovės giminaičiams priklausančiame name, turi mažą ūkį, atsakovas visiškai neprisideda prie šeimos išlaikymo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovas nurodė, kad ieškovė tinkamai prižiūri vaikus. Pažymėjo, kad skyrius palaiko ieškovės reikalavimus ir siūlė ieškinį tenkinti. Taip pat atkreipė dėmesį, kad yra pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo kiekvienam vaikui, kadangi atsakovas vaikams neteikia jokio išlaikymo nuo 2017 m. gruodžio 19 d., t.y. nuo to laiko, kai paliko šeimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
5. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės A. G. ir atsakovo M. G. sudaryta santuoka įregistruota 2001 m. lapkričio 9 d. Vilniaus rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris 255. Šalys santuokoje susilaukė trijų vaikų: sūnaus R. G., gim. (duomenys neskelbtini), dukrų A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. G., gim. (duomenys neskelbtini), kurie yra nepilnamečiai.
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo ir tarpusavio išlaikymo
6. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).
7. Remiantis ieškovės paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas gyvenant su ieškove santuokoje nebuvo jai lojalus, negerbė sutuoktinės, piktnaudžiavo alkoholiu, vartojo prieš sutuoktinę smurtą, nuo 2017-12-19 atsakovas paliko šeima ir ja nesurūpina. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė ir nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių (CPK 178 str.). Įvertinus šias teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas iš esmės pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintą pareigą gerbti sutuoktinę, remti ją moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ir sutuoktinės poreikių tenkinimo, kaltės. Byloje nenustatyta ieškovės kaltės dėl šalių santuokos iširimo, tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu. Be to, byloje nustatytos aplinkybės yra taip pat pakankamos šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės CK 3.60 straipsnio 3 dalies pagrindu - atsakovo atžvilgiu priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. teismo baudžiamasis įsakymas, minėtas įrodymas bei ieškovės paaiškinimai patvirtina atsakovo naudotą smurtą ieškovės atžvilgiu, atsakovas beveik prieš vienerius metus paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpina šeima. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.60 straipsnis, 3.155 straipsnis).
8. Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliekama santuokinė pavardė „G“, pažymint, kad atsakovas prieštaravimų tam nepareiškė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Taip pat ieškovė nereikalauja sau išlaikymo iš atsakovo, byloje nenustatyta, kad išlaikymas ieškovei yra reikalingas (CK 3.72 str.).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
9. Šioje byloje dėl santuokos nutraukimo konstatuota atsakovo kaltė (sprendimo 7-8 punktai) bei išdėstytas ieškovės reikalavimas priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
10. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kai santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).
11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą žalą atlyginti. Iš esmės tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žalos atsiradimas sąlygotas specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė ( CK 6.245-6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Klausimai, susiję su neturtinės žalos atlyginimu, nutraukus santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, taip pat spręstini pagal bendrąsias žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas. Pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui ( CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008).
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2001 m. lapkričio 9 d., taigi, prieš 17 metų, šalys susilaikė trijų vaikų, remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovas naudojo prieš ieškovę smurtą, paliko šeimą ir ja nesirūpina. Įtikinamais, todėl įrodytais laikytini ieškovės paaiškinimai, kad dėl atsakovo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnis). Įvertinant šalių santuokos trukmę, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, laipsnį, šalies ekonominius rodiklius, taip pat aplinkybę, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl jos sveikatos sutrikimų, susijusių su paminėtais išgyvenimais, atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinimas iš dalies, iš atsakovo priteistina 800 Eur neturtinės žalos (žr. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1110-273/2018 ir kt).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
13. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja. Šiam reikalavimui prieštaravimų byloje nepareikšta. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM palaikė ieškovės reikalavimą, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, kadangi ir vaikai išreiškė tokį norą. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, jog šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, yra jos tinkamai prižiūrimi, ieškovė dirba, turi nedidelį ūkį, iš esmės turi galimybes užtikrinti tinkamas sąlygas nepilnamečių vaikų gyvenimui, vystymuisi ir auklėjimui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas, daro išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiau atitinka vaikų interesus ir poreikius, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
14. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės bei kiekvienam vaikui po 1 743 Eur išlaikymo įsiskolinimo, skaičiuojamo nuo 2017-12-19 iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2018-09-10.
15. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 400,00 Eur. Sodros duomenimis, atsakovas šiuo metu nedirba. Ieškovė dirba valytoja (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu nurodė, kad jos pajamos yra apie 160,00 Eur per mėnesį, be to, gauna kiekvienam vaikui skirtas išmokas po 45,22 Eur. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais, minėta, gyvena ieškovės giminaičiams priklausančiame mediniame name, kuris yra kūrenamas malkomis. Nepilnametis R. G., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), dukros A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. G., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini). Tokio amžiaus vaikų poreikiai yra pakankamai nemaži, be to, vaikams augant jų poreikiai tik didėja. Atsižvelgiant į išdėstytą, į ieškinyje nurodytas aplinkybes, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovo poziciją, į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad negalėtų dirbti ir išlaikyti vaikų nėra, į šiuo metu patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį, pripažintina, kad 200,00 Eur išlaikymo dydis atitinka proporcingumo principą, tad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio padavimui teismui dienos (2018-09-10) iki vaikų pilnametystės. Taip pat vaikams priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, t. y. po 1 743 Eur kiekvienam vaikui, skaičiuojamų nuo 2017-12-19 (kada atsakovas paliko šeimą) iki 2018-09-10, atsižvelgiant į minimalią mėnesinę algą, kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovas tuo metu būtų prisidėjęs prie vaikų išlaikymo ir jų poreikių tenkinimo (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 - 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., 11 str.). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei (CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str.).
16. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Remiantis CK 3.170 str. 3 d., kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku tvarką nustato teismas. Byloje ginčo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikas nustatymo tarp šalių nekilo. Atsižvelgiant į išdėstytą, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM išvadą, į tai, kad atsakovas nepateikė prieštaravimų ieškovės siūlomai bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkai, teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarka atitinka nepilnamečių vaikų interesus, todėl yra tvirtintina (LR CK 3.175 str. 2 d.).
17. Šalys santuokoje dalintino turto ir kreditorinių įsipareigojimų neturi (CPK 178 straipsnis).
18. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios galioja iki sprendimo priėmimo. Minėtos nutarties pagrindu išieškotos piniginės lėšos iš atsakovo (jeigu jos buvo išieškotos) turi būti įskaitytos į šiuo sprendimu priteisiamą išlaikymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
19. CPK 93 str. 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei A. G. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir ji buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 75 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, 280 Eur žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (162 Eur + 118 Eur), 18 Eur žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, 7,13 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, tai yra viso 380,13 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 191,96 Eur ieškovės patirtų antrinės pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis CPK 185 str., 263-270 str., 385 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką įregistruotą 2001 m. lapkričio 9 d. Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo numeris 255, dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti atsakovui M. G. pavardę – G., ieškovei A. G. palikti pavardę – G..
Ieškovės A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nepilnamečių vaikų A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. G..
Priteisti iš atsakovo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį nuo 2018-09-10 iki vaikų pilnametystės bei kiekvienam vaikui priteisti po 1743,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 00 ct) įsiskolinimo pavedant nepilnamečių vaikų motinai A. G. tvarkyti išlaikymo lėšas uzufrukto teise.
Nustatyti tokią atsakovo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. G., a.k. (duomenys neskelbtini)
1) M. G. turi teisę du kartus per savaitę darbo dienomis bendrauti su vaikais, išskyrus kai A. G. atostogauja su vaikais. Tėvas paima vaikus iš ugdymo įstaigos (pasibaigus pamokoms ir neformaliojo ugdymo užsiėmimams) ir 20.00 val. perduoda vaikus į gyvenamąją vietą;
2) M. G. turi teisę bendrauti su vaikais kas antrą šeštadienį, išskyrus kai A. G. atostogauja su vaikais. Tėvas šeštadienį 12.00 val. paima vaikus iš gyvenamosios vietos ir 20.00 val. perduoda vaikus į gyvenamąją vietą;
3) M. G. turi teisę bendrauti su vaikais 10 (dešimt) kalendorinių dienų savo kasmetinių atostogų laikotarpiu. Tėvas pirmąją atostogų dieną 10.00 val. paima vaikus iš gyvenamosios vietos ir paskutinę atostogų dieną 20.00 val. perduoda vaikus į gyvenamąją vietą;
4) neporiniais metais M. G. turi teisę bendrauti su vaikais pirmąją Šv. Velykų ir antrąją Šv. Kalėdų švenčių dieną, poriniais metais - tėvas turi teisę bendrauti su vaikais antrąją Šv. Velykų ir pirmąją Šv. Kalėdų švenčių dieną. Tėvas bendravimo dieną 10.00 val. paima vaikus iš gyvenamosios vietos ir 20.00 val. perduoda vaikus į gyvenamąją vietą;
5) M. G. apie susitikimą su vaikais ir (ar) atostogas kartu privalo pranešti A. G. SMS žinute tokiais terminais: paimant vaikus darbo dieną - prieš 1 dieną; paimant vaikus savaitgalį - prieš 2 dienas; paimant vaikus kasmetinių atostogų metu - prieš 1 mėnesį; paimant vaikus metinių švenčių dienomis - prieš 1 savaitę;
6) A. G. praneša M. G. SMS žinute apie svarbias priežastis (vaiko liga ar kt.) dėl kurių vaikas negalės dalyvauti susitikime su tėvu;
7) klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu ir ugdymu, šalys sprendžia savitarpio susitarimu, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, jų norus ir reikmes
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš atsakovo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300) 380,13 Eu (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų 13 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300) 191,96 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 96 ct) antrinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630).
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją per 3 dienas išsiųsti Vilniaus rajono civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.