- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-05
- Bylos Nr.
- e2-23339-599/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15235-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Stočkienė
- Ieškovas
- V. Ž.
- Atsakovas
- J. Ž.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui J. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę ,,K.“, o atsakovui palikti turimą pavardę ,,Ž.“.
2. Teismui pateiktame ieškinyje V. Ž. nurodė, jog šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog gyvenimas su atsakovu jai yra nepriimtinas, nepilnavertis, ją žeminantis, kenkiantis jos interesams ir sveikatai. Atsakovo žodiniai įžeidinėjimai peraugo į fizinį smurtą, ko pasėkoje ieškovė tapo psichologiškai palaužta ir sugniuždyta. Dėl tokių atsakovo veiksmų buvo priversta ieškoti (duomenys neskelbtini). Savo iniciatyva pradėjo (duomenys neskelbtini). Šiame centre (duomenys neskelbtini) laiko, per šį (duomenys neskelbtini) laikotarpį atsakovas tik vieną kartą atvyko jos aplankyti. Taip pat ieškovė nurodė, jog vestuvių metinių proga suplanavo kartu su atsakovu keliauti į (duomenys neskelbtini). Bendros atostogos virto košmaru. Atsakovas po eilinio šalių žodinio konflikto panaudojo fizinę jėgą prieš ieškovę, ko pasėkoje ji turėjo kreiptis pagalbos į viešbučio gydytojus. Dėl rankos traumos buvo išvežta į vietinę ligoninę kurioje buvo atliktas rentgenas ir sugipsuota dešinioji ranka nuo plaštakos iki alkūnės. Po atostogų atsakovas labai atsiprašinėjo dėl savo padarytų veiksmų, o ieškovė patikėjusi juo suteikė dar vieną šansą, tikėdamasi, kad tokie konfliktai ir fizinis smurtas daugiau nepasikartos. (duomenys neskelbtini) mėnesio pabaigoje įvyko paskutinis konfliktas, kuris buvo paskutinis taškas šalių santuokoje. Ieškovė nurodo, jog konflikto metu buvo įžeidinėjama. Be visa to atsakovui iškilo fizinės jėgos protrūkis, kurio metu gavo tris smūgius į veidą, taip pat, savo rankom, atsakovas laikė ieškovės dešiniąja koją ir su visa jėga narino ją į skirtingas puses. Kaip rezultatas viso šio atsakovo fizinio smurto - (duomenys neskelbtini). Atsakovo atžvelgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 140 str. 2 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrukdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nurodo, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Tik dėl atsakovo veiksmų bei naudojamo psichologinio ir fizinio smurto šalių santykiai yra pašliję, o santuokiniai ryšiai nutrūkę.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
4. Teismo posėdžio metu ieškovė pareikštą ieškinį palaikė pilnai ir prašė ieškinį tenkinti.
5. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog su ieškovės pareikštu ieškiniu sutinka pilnai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas pilnai.
Dėl termino susitaikyti nustatymo
6. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 3.64 straipsnis). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (CK 3.54 straipsnio 2 dalis).
7. Nagrinėjamu atveju termino susitaikymui skyrimas netikslingas, kadangi šalys tokio prašymo nereiškė, šalys nurodė, jog susitaikyti galimybės nėra, taigi nėra pagrindo manyti, kad santuoka gali būti išsaugota.
Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės
8. Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
9. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Teismui pateiktame ieškinyje bei bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nurodė, jog atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, jog jis prieš ieškovę naudojo psichologinį ir fizinį smurtą.
10. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Teismui nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2015 m. spalio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).
11. CK 3.60 straipsnio 2-3 dalyse numatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
12. Nagrinėjamu atveju išklausius ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, nustatyta, jog atsakovas prieš ieškovę naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Tai ir lėmė šeimos iširimą. Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis sutiko pilnai. Teismo vertinimu, šios byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą, vadovaujantis CK 3.60 straipsniu, šalių santuoką nutraukti, pripažįstant, jog ji iširo dėl atsakovo J. Ž. kaltės.
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
13. Ieškovės reikalavimu, bei nesant atsakovo prieštaravimų, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama iki santuokos turėta pavardė – „K.“, o atsakovui paliekama turima pavardė – „Ž.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl tarpusavio išlaikymo
14. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio priteisimo, išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nepriteisiamas.
Dėl nepilnamečių vaikų
15. Nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, šalys neturi, todėl šie klausimai byloje nespręstini.
Dėl turto padalinimo
16. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje nurodė, jog šalys turto, kuris būtų pripažįstamas bendrąją jungtine nuosavybe, neįgijo. Vadovaujantis teismo išreikalautais viešųjų registrų duomenimis, nustatyta, jog šalys nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto (transporto priemonių, vertybinių popierių ar kt.) santuokos metu neįgijo, todėl turto padalijimo klausimai byloje nespręstini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju, ieškovė byloje nepareiškė prašymo priteisti iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
20. Byloje patirta 16,57 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį patenkinus pilnai, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti pilnai.
Ieškovės V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovo J. Ž. kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei V. Ž. (iki santuokos turėta pavardė – K.) iki santuokos turėtą pavardę „K.“, o atsakovui J. Ž. palikti turimą pavardę „Ž.“.
Priteisti iš atsakovo J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 16,57 Eur (šešiolika eurų 57 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5662).
Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per (duomenys neskelbtini)apylinkės teismą.