Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovėms V. V. ir L. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė NŽT prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.3. Laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytas sąlygas, neatitinkantis tokių sąlygų žemės sklypas negali būti formuojamas ir vėliau parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Asmuo, pretenduojantis įsigyti tokį sklypą, turi būti gretimo sklypo savininku. Šio teisinio santykio objekto ir subjekto paminėti požymiai yra tos būtinos prielaidos, be kurių egzistavimo yra negalimas ir pačios asmens subjektinės teisės atsiradimas. Tik egzistuojant šioms prielaidoms bei įvykdžius minėtas sąlygas, gali būti įgyvendinta asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinį žemės sklypą.

1.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punktas numato bendros taisyklės išimtį, kad įsiterpusiu laikomas ir toks žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, kai tokį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Žemės sklypą sudaro siaura juosta, jei to žemės sklypo plotis neviršija 10 metrų. Iš byloje esančio žemės sklypo plano matyti, kad siauriausia žemės sklypo vieta viršija 10 metrų plotį, taigi siekiamas prisijungti žemės sklypas nelaikytinas siaura juosta. Iš bylos medžiagos taip pat negalima daryti išvados, kad siekiamą įsigyti žemės sklypą sudaro šlaitai ir grioviai. Dėl šios priežasties atsakovai neturėjo teisės įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą.

1.5. Prieš sujungiant su žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 0,0112 ha valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) posūkio taškai Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir 0,0157 ha valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) posūkio taškai Nr. 3 ir Nr. 4 jų suformavimo bei pardavimo atsakovams metu ribojosi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Net ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. A-1055 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ patvirtiname plane šalia minėtų posūkio taškų pažymėta sklypu nesuformuota laisva valstybinė žemė bei projektuojama gatvė. Taigi atsakovams negalėjo būti parduotas ginčo žemės sklypas, nes jis ribojosi su laisva valstybine žeme.

1.6. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino taikymo, nepagrįstai laikė, kad jis buvo praleistas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinis aktas dėl ginčo nuomos sutarčių sudarymo pats savaime materialinių teisinių santykių nesukuria (tik prielaidą jiems atsirasti sudarant sutartį). Taigi bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ginčyti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį nėra praleistas, todėl teismas nepagrįstai laikė, kad sandorio ginčijimas yra išvestinis teisinis santykis. Administracinio akto ginčijimo senaties termino praleidimas negali riboti sandorio nuginčijimo.

1.7. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams įsakymas ir sutartis turi būti pripažinti negaliojančiais. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas neatitinka tiek Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje įtvirtintų kriterijų, žemės sklypas sutartimi negalėjo būti parduotas, o įsakymas bei jo pagrindu sudaryta sutartis pripažintini negaliojančiais.

1.8. Kadangi ginčo žemės sklypas ribojosi su nesuformuota valstybine žeme, negali būti laikomas teisėtu lūkestis, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, pirkti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka kaip įsiterpusį.

1.10. Skundžiamu sprendimu iš ieškovės nemotyvuotai ir neargumentuotai priteista 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kuri yra pernelyg didelė ir turėtų būti mažinama.

11. Atsakovės V. V. ir L. K. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.4. Teismas ABTĮ numatytą 1 mėnesio terminą taikė tik administracinio teisinio pobūdžio reikalavimams ir pagrįstai sprendė, kad ieškinys teismui pateiktas praleidus įstatymo numatytą vieno mėnesio terminą. Tuo tarpu civilinio teisinio pobūdžio reikalavimams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais teismas ieškinio senaties netaikė, o šiuos reikalavimus atmetė kitu pagrindu.

2.5. Ginčijami administraciniai teisės aktai, pirkimo–pardavimo sutartis negali būti naikinami, kadangi byloje nėra duomenų, kad V. V. ir K. V. būtų atlikę kokius nors nesąžiningus veiksmus, kad įgytų ginčo žemės sklypus, tad jie yra sąžiningi įgijėjai, o teisė saugo jų teisėtus interesus. Be to, tenkinus ieškinį, kiltų nepagrįstai didelė žala, kadangi įvykdytas ginčijamais sandoriais įgytų žemės sklypų sujungimas su atsakovų anksčiau nuosavybės teise turėtais žemės sklypais, padidėjusiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) pastatytas namas, kurio dalis patenka ir į ginčo žemės sklypo dalį.

2.6. Bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės veiksmų pateikiant teismui ieškinį. Byla yra sudėtinga, o išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, todėl pagrindų sumažinti atsakovės patirtas advokato išlaidas nėra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Ginčas byloje kilo dėl valstybinės žemės perleidimo teisėtumo, kai valstybinės žemės sklypai buvo parduoti ne aukciono tvarka, kaip įsiterpę valstybinės žemės sklypai.

14. Byloje nustatyta, kad NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimais buvo suformuoti valstybinės žemės sklypai, atitinkamai 0,0112 ha – prie (duomenys neskelbtini), ir 0,0157 ha – prie (duomenys neskelbtini), taip pat patvirtinti jų kadastro duomenys ir nuspręsta kreiptis į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl prašymo įregistruoti šiuos žemės sklypus NŽT patikėjimo teise (e. b. t. 1, b. l. 11, 31). 0,0112 ha valstybinės žemės sklypas, esantis prie (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas už 5 404 Lt K. V. (e. b. t. 1, b. l. 20-22). Kita 2014 m. rugsėjo 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi 0,0157 ha valstybinės žemės sklypas, esantis prie (duomenys neskelbtini), už 7 624 Lt parduotas V. V. (e. b. t., b. l. 36-38). Pardavus įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, jie NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo sprendimais buvo sujungti su atsakovų turimais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, b. l. 28).

15. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiomis valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis ir jų sudarymui užtikrinti priimtus administracinio pobūdžio aktus tuo pagrindu, kad parduoti valstybinės žemės sklypai neatitiko įstatymų reikalavimų dėl įsiterpusio žemės sklypo nustatymo, todėl sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškinio reikalavimus, padaręs išvadą, kad ginčo žemės sklypai jų pardavimo metu atitiko įsiterpusio žemės sklypo nustatymui būtinas sąlygas, su kuo nesutinka ieškovė, apeliaciniame skunde teigdama, kad teismas netinkamai taikė Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimus ir nepagrįstai laikė, kad senaties terminas yra praleistas.

Dėl sąlygų parduoti ne aukciono tvarka įsiterpusį valstybinės žemės sklypą

17. Kolegija sutinka su apeliante, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas, 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018, 15 punktas).

18. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, nurodė, kad ginčo žemės sklypų pardavimas atsakovams pažeidė imperatyvias valstybinės žemės sklypo pardavimo normas, todėl sandoris, kuriuo šie žemės sklypai perleisti, yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovės argumentus atmetė, nes nenustatė imperatyvių teisės aktų nuostatų pažeidimo. Tačiau, anot apeliantės, ginčo žemės sklypai neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir teisės aktų reikalavimų, keliamų tokiems žemės sklypams, kadangi parduoti žemės sklypai ribojosi su laisva valstybine žeme ir įsiterpusių valstybinės žemės sklypų plotis viršija 10 metrų.

19. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams.

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarime Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (akto redakcija, galiojusi pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo metu, t. y. nuo 2014-03-28 iki 2016-06-01) 2.15 papunktyje buvo nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015).

22. Nagrinėjamu atveju byloje aktualus yra ginčo žemės sklypų statuso klausimas tuo požiūriu, ar parduoti žemės sklypai nesiriboja su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, ką akcentuoja ieškovė apeliaciniame skunde.

23. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės pozicija, jog parduoti valstybinės žemės sklypai ribojosi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, t. y. su projektuojama gatve. Todėl, remiantis nurodyto Vyriausybės nutarimo nuostatomis, šie žemės sklypai negalėtų būti laikomi įsiterpusiais žemės plotais. Tačiau teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju taikytina tame pačiame Vyriausybės nutarime nustatyta išimtis, suteikianti galimybę parduoti žemės sklypą, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, kai įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad parduoti įsiterpę žemės sklypai pagal žemės sklypų planų duomenis patenka į siauros juostos apibrėžtį.

24. Ieškovė taip pat teigia, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas viršija įstatyme nustatytos siauros juostos plotį. Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi šiuo metu galiojančia nurodyto Vyriausybės nutarimo 2.15 punkto redakcija, kurioje įtvirtina, kad jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Tai reiškia, kad dabar galiojanti nurodytos teisės normos redakcija nustato įsiterpusio valstybinės žemės sklypo maksimalaus pločio (neviršijant 10 metrų) kriterijų. Tačiau ginčo sandorių sudarymo metu tokios įstatymo nuostatos nebuvo, be to, nepaisant to, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog parduotų įsiterpusių valstybinės žemės sklypų, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino esant siaura juosta, plotis viršija 10 metrų, nes žemės sklypų planų duomenys to nepatvirtina (e. b. t. 1, b. l. 23-24, 39-40).

25. Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, tiek Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.15 punkto nuostatas.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

27. Pati ieškovė sutinka, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; kt.).

28. Taigi pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimams taikytini skirtingi apskundimo terminai – dėl NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo ir 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimų – ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas, o dėl 2014 m. rugsėjo 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo – CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas būtent taip ir taikė nurodytus terminus. Teismas nelaikė, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartims pripažinti negaliojančiomis ir pasisakė dėl jų teisėtumo.

29. Ieškovė, nesutikdama su teismo išvada dėl praleisto termino administracinio pobūdžio aktams nuginčyti, remiasi teisminiu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018), kuriame yra pažymėta, kad administraciniai aktai patys savaime materialinių teisinių santykių nesukuria (tik prielaidą jiems atsirasti sudarant sutartis), o bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas ginčyti valstybinės žemės nuomos sutartis nėra praleistas. Iš to ieškovė daro išvadą, jog tai nereiškia, kad teismas neturėjo spręsti dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015).

31. Šiuo atveju ieškovės nurodytas precedentas negali būti taikomas dėl skirtingų faktinių aplinkybių, be to, pažymėtina, jog nurodytoje, ieškovės nuomone, precedento galią turinčioje nutartyje padaryta išvada, kad nepraleidus bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino turi būti sprendžiama dėl sutarties galiojimo, nagrinėjamoje byloje neturi jokios reikšmės. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą, ieškinio senaties byloje pareikštiems reikalavimams pripažinti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis netaikė, tačiau pripažino sudarytas sutartis teisėtomis, todėl šiuos ieškinio reikalavimus atmetė. Tik atmetant ieškinio reikalavimus dėl administracinio pobūdžio aktų panaikinimo buvo nurodytas papildomas jų atmetimo pagrindas – praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir neargumentuotai priteisė iš jos 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios yra pernelyg didelės ir turėtų būti mažinamos, kadangi byla nesudėtinga, nereikalaujanti ypatingų specialių žinių, joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.

33. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijų) 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį, t. y. bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

34. Iš byloje esančių atsakovės V. V. atstovės advokatės I. K. pateiktų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir juose esančios bylinėjimosi išlaidų detalizacijos matyti, kad atsakovė už atsiliepimo į ieškinį paruošimą ją atstovavusiai advokatei sumokėjo 300 Eur, o už atstovavimą teismo posėdžiuose – 200 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į ieškinį dydis yra 2,5, o už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių paslaugų teikimo metu galiojo 2017 m. III ir 2018 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 850,80 ir 895,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už atsiliepimą į ieškinį negali viršyti 2 127 Eur (850,80 x 2,5), o už vieną atstovavimo teisme valandą – 89,52 Eur (895,20 x 0,1 x 1).

35. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovę V. V. atstovavusios advokatės suteiktas teisines paslaugas sudarė ne tik atsiliepimo į ieškinį parengimas, bet ir atstovavimas keturiuose teismo posėdžiuose, įvertinus suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą (susipažinimas su byla, konsultavimas, pasirengimas teismo posėdžiams, atstovavimas, procesinių dokumentų rengimas ir pan.), advokatės darbo laiko sąnaudas, specialių žinių reikalingumą, bylos sudėtingumą ir pobūdį (ginčas kilęs iš žemės teisinių santykių), rekomenduojamus maksimalius priteistinus bylinėjimosi išlaidų dydžius, taip pat tai, kad bylinėjimosi išlaidos yra patvirtintos byloje pateiktais įrodymais, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo atsakovei iš ieškovės priteistos 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos atitinka proporcingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus, todėl priteistos pagrįstai ir jų mažinti nėra pagrindo.

36. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinos 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 p. maksimalaus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą dydžio, kuris yra 1 216,41 Eur (935,70 x 1,3).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) 300 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.