Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei – Rasai Šinkūnaitei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. D., trečiajam asmeniui Panevėžio socialinių paslaugų centrui, dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė J. D. yra nepilnamečio A. D., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Tėvystė nenustatyta, J. D. teigimu, A. D. biologinis tėvas yra miręs. Skyriuje ne kartą gauta informacija apie galimus vaiko teisių pažeidimus. 2023 m. rugsėjo 24 d. gautas pranešimas, jog J. D. nustatytas 2,52 promilių girtumas, neprižiūrimi vaikai. Skyriaus specialistams, įvertinus šeimos situaciją, nepilnamečiai vaikai A. D. ir A. D. paimti iš motinos ir laikinai apgyvendinti saugioje aplinkoje – pas J. D. kaimynę. 2023 m. spalio 11 d. policijos pareigūnai reaguodami į pranešimą, atvykę adresu (duomenys neskelbtini), bute rado neblaivią vaikų motiną J. D., kuriai nustatytas sunkus 3,18 promilių girtumas, namuose rasti neprižiūrimi vaikai: A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir kūdikis A. D., gim. (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 4 d. Skyriaus specialistai gavo pranešimą, kad namuose su neblaivia motina J. D. yra vaikai. Atvykę adresu (duomenys neskelbtini), rado J. D., kuriai nustatytas 2,90 promilių girtumas, kartu buvo nepilnamečiai vaikai. 2024 m. rugsėjo 15 d. Skyriuje gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), vaikų A. D. ir A. D.-S. motina J. D. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra neblaivi, nustatytas 2,98 promilių girtumas. 2024 m. rugsėjo 21 d. policijos pareigūnai reaguodami į iškvietimą, atvykę adresu (duomenys neskelbtini), rado vaiko A. D. motiną J. D., kuriai nustatytas 2,97 promilių girtumas. Vaikui nustatyta nesaugi aplinka, vaikas apgyvendintas šeimai socialinę priežiūrą teikusioje socialinių paslaugų įstaigoje – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Atlikus vaiko situacijos vertinimą buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu „Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) buvo nustatyti 25, 26 ir 28 punktuose, o tiksliau - 25.2.1., 25.3.3., 25.3.7., 26.3., 28.4. papunkčiuose numatyti rizikos veiksniai.

18. Panevėžio miesto savivaldybės meras 2024 m. spalio 18 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė likusiam be tėvų globos A. D. laikinąją globą nuo 2024 m. spalio 14 d., skyrė A. D. globėju Panevėžio socialinių paslaugų centro Globos centrą (pas budinčią globotoją), nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą budinčios globotojos gyvenamojoje vietoje. Anot ieškovės atstovės, 2025 m. rugpjūčio 19 d. priimtas Panevėžio miesto savivaldybės mero potvarkis, kuriuo pakeistas ankstesnis, t. y. 2024 m. spalio 18 d. potvarkis „Dėl laikinosios globos A. D. nustatymo ir globėjo skyrimo“, kuriuo A. D. laikinaisiais globėjais paskirti fiziniai asmenys ir jie taip pat paskirti atsakingais už vaikui nuosavybės teise priklausančio turto apsaugą.

19. Skyrius 2025 m. balandžio 8 d. lankėsi globojamo (rūpinamo) vaiko gyvenamojoje vietoje ir užpildė vaiko A. D. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad vaikas budinčios globotojos namuose gyvena su visais patogumais, užtikrinta saugi aplinka, sudarytos tinkamos ir pakankamai geros gyvenimo sąlygos. Su globėja vaikas jaučiasi saugus. Globėja paaiškino, kad 1 kartą per mėnesį važiuoja susitikti su vaiko mama, tačiau vaikas su J. D. neturi artimo ryšio.

20. 2025 m. birželio 4 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu nustatyta, kad jokių esminių pokyčių šeimoje nėra, J. D. nedalyvauja organizuojamuose atvejo vadybos posėdžiuose, neįmanoma įvertinti pagalbos plano efektyvumo, tikslinti pagalbos plano priemonių. Neįmanoma padėti asmeniui įveikti iškilusių sunkumų, kurių įveikimas sudarytų sąlygas grįžti nepilnamečiui A. D. pas mamą, nes J. D. nebendrauja su specialistais, teikiančiais pagalbą.

21. Iš Priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialo 2025 m. birželio 5 d. gauta informacija, jog paskutinį kartą atsakovė J. D. pas (duomenys neskelbtini) lankėsi 2025 m. balandžio 3 d., pas (duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio 27 d.

22. Nuo 2025 m. vasario 21 d. iki 2025 m. birželio 5 d., atsakovei buvo organizuoti 4 atvejo vadybos posėdžiai, kuriuose ji nedalyvavo, taip pat socialines paslaugas teikiantiems specialistams pavyko susisiekti su moterimi tik vieną kartą telefonu. Su J. D. telefonu aptarta esama situacija, atsakovė dar kartą buvo motyvuojama priimti gydymą ilgalaikėje bendruomenėje, tačiau ji šiuo klausimu nuomonės nekeitė. 2025. gegužės 13 d. globos koordinatorė pateikė informaciją, kad atsakovė galimai vėl vartoja alkoholį. Jos gyvenimo draugas paaiškino specialistėms, kad nežino kur yra J., kalbėjo nerišliai. Pati atsakovė į posėdį neatvyko. Įvertinus, jog šeimoje nėra teigiamų pokyčių, svarstytinas sprendimas teikti motyvuotą siūlymą.

23. Panevėžio socialinių paslaugų centro 2025 m. birželio 5 d. Motyvuotame siūlyme nurodyta, jog visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, šeimos situacija nesikeičia – ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

24. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

25. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pagrindinė motinos nesirūpinimu nepilnamečiu sūnumi priežastis yra priklausomybė nuo alkoholio ir iš to sekančios atitinkamos socialinio elgesio bei pasirinkto netinkamo gyvenimo būdo pasekmės. Nepilnamečio A. D. motinos J. D. motyvacija gydytis dėl alkoholio vartojimo priklausomybės nėra pakankama. Nuolatiniai priklausomybės nuo alkoholio atkryčiai nerodo savo pačios apsisprendimo keisti gyvenimo būdą. Kaip matyti iš teismo išreikalautos informacijos iš (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro atsakovė tik 2024 m. gruodžio 9 -12 dienomis gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje. 2024 m. gruodžio 12-23 dienomis ji gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje, o paskutiniai apsilankymai pas (duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio 3 d., pas (duomenys neskelbtini) buvo tik 2025 m. balandžio 27 d. Taigi, atsakovės pastangos įveikti priklausomybę ir pakeisti savo gyvenimo būdą akivaizdžiai yra trumpalaikės, epizodiškos ir nepadeda spręsti esminės problemos, nes vartodama alkoholį ji negali užtikrinti mažamečiui sūnui saugios aplinkos ir tinkamai užtikrinti vaiko teisėtus interesus.

26. Nors atsakovė 2025 m. kovo ir balandžio mėnesiais palaikė nuotolinius ir kontaktinius ryšius su sūnumi, tačiau jau nuo 2025 m. balandžio 13 d. tiek į kontaktiniu būdu organizuotus susitikimus su sūnumi, tiek nuotoliu, nebeatvykdavo (neprisijungdavo). Skyrius patvirtino, kad šiai dienai vaiko bendravimas su mama nevyksta jokia forma, o pati atsakovė iš anksto suplanuotuose atvejo vadybos posėdžiuose irgi nebedalyvauja. Kas rodo, kad teigiamų pokyčių nėra įvykę. Priešingai, teismo išreikalauto Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus duomenys, kad atsakovė 2025 m. balandžio 18 d. 23 val. 30 min. viešojoje vietoje, gatvėje, būdama neblaivi atsakovė svirduliavo, nuo jos sklido alkoholio kvapas, tuo įžeidė žmogaus orumą ir dorovę (ANK 484 straipsnio 1 dalis); 2025 m. rugpjūčio 13 d. 13 val. 5 min. atsakovė būdama girta gulėjo ant žemės viešoje vietoje nesugebėjo atsistoti, kalba buvo nerišli, sklido stiprus alkoholio kvapas tuo įžeidė žmogaus orumą ir dorovę (ANK 484 straipsnio 2 dalis), tik sustiprina vertinimą, kad atsakovė ir toliau yra priklausoma nuo alkoholio, o pasirinktas gyvenimo būdas niekaip nesuderinamas su motinos pareigų tinkamų vykdymu. Tai, kad ji ir aktualiu laikotarpiu 2025 m. rugsėjo mėnesį organizuotuose atvejo vadybos posėdžiuose nebedalyvauja, neprisijungia nuotoliniu būdu ir nepraneša institucijai savo buvimo vietos, nebesilanko pas specialistus, nesinaudoja jai siūlomomis socialinėmis paslaugomis, galimybėmis įveikti priklausomybę, leidžia spręsti, kad nepilnamečio sūnaus poreikių užtikrinimas atsakovei visgi nėra prioritetas.

27. Pabrėžtina, kad vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo ir kitų svarbių poreikių tenkinimui. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Iš pirmiau aptartų bylos duomenų sprendžiama, kad atsakovė neužtikrina tinkamos vaiko priežiūros, auklėjimo, rūpinimosi jo sveikata, ugdymu. Nors ir iš pradžių stengėsi bent iš dalies atliepti vaiko poreikius, tačiau nekeitė savo gyvenimo būdo. Tai, kad vaiko ryšys su ja silpsta, kad vaikas buvo daugiau buvo prisirišęs prie globotojos, negali būti vertinamas kaip atsakovę pateisinantis veiksnys ar ta priežastis dėl ko jai vėl pasireiškia priklausomybės atkryčiai. Akivaizdu, kad institucijų (ieškovės, trečiojo asmens) siūlomos ar taikomos pagalbos priemonės jai nedavė efektyvių rezultatų. Nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai spręsti, kad atsakovė siektų sūnų susigrąžinti į šeimą, ketintų ir realiai galėtų pati tinkamai sūnumi rūpintis ir jį auginti.

28. Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių motina negali vykdyti savo pareigų, taip pat nėra pagrindo spręsti, kad motinos valdžios neįgyvendinimas yra sąlygotas nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių.

29. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė savo pareigų nepilnamečiam sūnui nevykdo dėl savo kaltės be jokių objektyvių priežasčių, teigiamų pokyčių šeimoje nepasiekta, ir iš aktualiu laikotarpiu gautos medžiagos apie atsakovę akivaizdu, kad alkoholio vartojimo problema išlieka, ši problema jai neleidžia savarankiškai funkcionuoti, ji nepasirūpina savimi, tad akivaizdu, kad pasirūpinti mažamečiu vaiku juo labiau negali, išlieka rizikos veiksniai, pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei. Dėl šių priežasčių grąžinti vaiko į biologinę šeimą nėra galimybės.

30. Nesutiktina su atsakovės atstove, kad šiuo atveju tikslingiau būtų apriboti motinos valdžią terminuotai. Įvertinus, kad nuo leidimo paimti vaiką iš motinos praėjo metai laiko ir atsakovės situacija dėl priklausomybės nėra gerėjanti, rašytiniai duomenys rodo, kad ji blogėja. Atsakovė ne tik nusišalinusi nuo socialinių paslaugų teikimo, atvejo vadybos proceso, bet ir nuo bendravimo su sūnumi, nesirūpina juo, juo nesidomi, ryšys yra nutrūkęs ir iš bylos duomenų spręsti, kad atsakovė dėtų kokias nors pastangas, kad pakeistų esamą situaciją byloje nėra. Tokios aplinkybės leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad yra pagrindas atsakovei jos vaiko atžvilgiu neterminuotai apriboti motinos valdžią, kadangi nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

31. Kartu teismas išaiškina atsakovei, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų ir panašiai), tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikai gali būti įvaikinti (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

32. Nurodytais motyvais yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė visiškai nesirūpina vaiku ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti. Nagrinėjamu atveju neterminuotas motinos valdžios apribojimas nepilnamečiam jos vaikui laikytina teisingiausia ir labiausiai vaiko interesus užtikrinančia priemone (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs visą rašytinę bylos medžiagą, ieškovo ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimus sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo yra pagrįstas.

33. Sprendimo dalis dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

34. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Apribojus atsakovei motinos valdžią ir atskyrus vaiką nuo tėvo ši jų pareiga nepilnamečiui vaikui išlieka (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnis).

35. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).

36. Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, tai yra ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

37. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. D., mokamą po 250,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

38. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad nepilnamečiui A. D. šiuo metu yra daugiau nei (duomenys neskelbtini) metai ir (duomenys neskelbtini) mėnesiai. Specialių poreikių dėl sveikatos vaikas neturi. Berniukas kol kas darželio nelanko. Skyrius šiuo atveju neturi tikslių vaiko poreikius pagrindžiančių dokumentų, tačiau akivaizdu, kad įprastines vaiko išlaikymo išlaidas sudaro išlaidos maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, higienos, ugdymo priemonėms įsigyti, laisvalaikiui ir pan. J. D. kitiems nepilnamečiams vaikams T. C. ir A. D.-S., išlaikymui atitinkamai yra priteistos 70,00 Eur ir 300,00 Eur sumos, šias periodines išmokas mokant kas mėnesį iki vaikų pilnametystės.

39. Atsakovė duomenų apie savo turtinę padėtį neteikė. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašo matyti, atsakovė gavo asmens, auginančio vaiką iki trejų metų išmoką, nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. iki 2025 m. kovo 6 d. Atsakovė nuo 2024 m. lapkričio 17 d. iki 2025 m. birželio 20 d. buvo registruota Užimtumo tarnyboje (darbo paieška nutraukta įsidarbinus per Užimtumo tarnybą). Ji nuo 2025 m. birželio 20 d. įsidarbino įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, kaip galima spręsti iš teismui Valstybinio socialinio draudimo fondo 2025 m. rugsėjo 9 d. valdybos pažymos po penkių darbo dienų jai nustatytas nedraudiminis laikotarpis, t.y. nuo 2025 m. birželio 25 iki 30 d., nuo liepos 1 iki 4 dienos taip pat nustatytas nedraudiminis laikotarpis ir galiausiai 2025 m. liepos 4 d. darbo santykiai nutraukti. Atsakovė jos vardu registruoto nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Tačiau ji yra darbingo amžiaus, iš informacinės sistemos ANTA duomenų matyti, kad darbingumo lygis atsakovei nėra apribotas, apie nustatytą neįgalumą duomenų nėra, todėl manytina, jog atsakovė gali dirbti, ir tokiu būdu išlaikyti ne tik save, bet ir prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko A. D. išlaikymo tiek, kiek jam tuo metu yra reikalinga.

40. Nesutiktina su atsakovės atstovės argumentais, kad A. D. siūlomas 250,00 Eur išlaikymo dydis yra per didelis. Pabrėžtina, kad tėvų (-o) pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

42. Tad ir šiuo atveju, sprendžiant išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimą, vadovaujamasi šiuo išaiškinimu. Prašoma priteisti 250 Eur suma sudaro mažiau nei 1/3 dalį minimalios mėnesinės algos (į rankas nuo 2025 m. sausio 1 d.), kuri laikytina orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti. Teismo įsitikinimu, toks išlaikymo dydis yra pagrįstas, atitinka tik minimalius tokio amžiaus vaiko poreikius. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Nors, kaip jau minėta, atsakovė neturi registruotino turto, turi kitų išlaikytinių, tačiau kita vertus, ji yra jauno amžiaus, darbinga, tad turi visas galimybes dirbti ir gauti pajamų. Tai, kad ji tokiomis galimybėmis nesinaudoja, ar naudojasi savo nuožiūra tik epizodiškai, savaime nėra pagrindas mažinti ieškiniu prašomą priteisti išlaikymo dydį.

43. Primintina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

44. Esant išdėstytam, ieškovės prašymas tenkintinas – iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiui A. D., mokamas po 250,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 straipsnis). Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo

45. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio reikalavimų nustatyti nepilnamečio A. D. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo Panevėžio socialinių paslaugų centre, bei nustatyti nepilnamečio A. D. priteisto išlaikymo ir gaunamų lėšų turto administratoriumi, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, Panevėžio socialinių paslaugų centrą.

46. Nurodė, kad toks atsisakymas nepilnamečio vaiko interesų nepažeidžia, nes 2025 m. rugpjūčio 19 d. priimto Panevėžio miesto savivaldybės mero potvarkiu, kuriuo pakeistas ankstesnis, t. y. 2024 m. spalio 18 d. potvarkis „Dėl laikinosios globos A. D. nustatymo ir globėjo skyrimo“, A. D. laikinaisiais globėjais paskirti fiziniai asmenys ir jie taip pat paskirti atsakingais už vaikui nuosavybės teise priklausančio turto apsaugą. Tokiu būdu yra užtikrinta mažamečio vaiko teisė į gyvenamąją vietą ir jo turto administravimą.

47. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis).

48. Ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimo imperatyvių įstatymo nuostatų ir šalių interesų nepažeidžia. Teismo vertinimu nepažeidžiami ir nepilnamečio vaiko interesai, nes toks dalies reikalavimų atsisakymas atitinka pasikeitusią šiandieninę faktinę vaiko situaciją. Vaiko teisė į gyvenamąją vietą ir jo turto administravimą yra užtikrinti pirmiau paminėtu mero potvarkiu, tad nebus pažeisti CK 3.183 straipsnio 4 dalies bei CPK 406 straipsnio 2 dalies reikalavimai, todėl toks atsisakymas yra priimtinas. Civilinė byla dalyje dėl ieškinio rezoliucinėje dalyje nurodytų reikalavimų pažymėtų 3 ir 4 punktu yra nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

49. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu, bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistinas. Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nesusidarė, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 400-409 straipsniais, 496 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Apriboti neterminuotai atsakovės J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Priimti ieškovės atsisakymą nuo reikalavimų nustatyti nepilnamečio A. D. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo Panevėžio socialinių paslaugų centre, ir nustatyti nepilnamečio A. D. priteisto išlaikymo ir gaunamų lėšų turto administratoriumi, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, Panevėžio socialinių paslaugų centrą, ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.