Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-204-157/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-05-04
Bylos Nr.: 2A-204-157/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00360-2013-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Čekanauskaitė, Alvydas Poškus, Goda Ambrasaitė-Balynienė
Atsakovas: S. P.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrolitpa“

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala

Civilinė byla Nr. 2A-204-157/2017Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00360-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.1.; 2.6.10.5.2.; 2.8.1.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės - Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-120-755/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Agrolitpa“ ieškinį atsakovui S. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Agrolitpa“ (toliau – UAB ,,Agrolitpa“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovo S. P. 110 934,83 Eur (383 035,81 Lt) nuostolių atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 1995 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. sausio 23 d. dirbo UAB „Agrolitpa“ vyriausiuoju agronomu; kad atsakovas buvo atsakingas už prieskonių-konditerinių žaliavų pirkimą ir pardavimą; kad su atsakovu 2003 m. liepos 22 d. buvo sudaryta konfidencialumo sutartis, pagal kurią jis įsipareigojo konfidencialią informaciją naudoti tik bendrovės interesams, tarnybinėms užduotims vykdyti, o pažeidus įsipareigojimus – atsakyti už padarytus nuostolius, atlyginti materialinę ir neturtinę žalą, įskaitant ir negautas pajamas. Pasak ieškovės, atleidus atsakovą iš darbo ir patikrinus duomenis jo naudotame įmonės kompiuteryje, paaiškėjo, kad jis nuo 2007 metų, naudodamasis konfidencialia įmonės informacija, atlygintinai tarpininkavo sudarant žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartis. Iš kompiuteryje rasto susirašinėjimo paaiškėjo, kad atsakovas, nežinant ieškovei, naudodamasis pagal pareigas patikėta informacija, darbo metu, kuomet turėjo veikti darbdavio naudai, sudarinėjo sutartis ne ieškovės interesais ir naudai. Dėl neteisėtos atsakovo veiklos buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, tačiau baudžiamoji byla nutraukta dėl senaties. Pažymėjo, kad dėl atsakovo kaltės negavo 110 934,83 Eur (383 035,81 Lt) pajamų, kurias apskaičiavo pagal 2007 metų pelno (nuostolių) ataskaitą, t. y. negavo 58 101,81 Eur (200 613,93 Lt) pelno iš aguonų sėklų pardavimo sandorio; 7 615,40 Eur (26 294,45 Lt) pelno iš lukštentų sorų pardavimo; 22 257,32 Eur (76 850,07 Lt) pelno iš linų sėklų pardavimo ir 22 960,31 Eur (79 277,36 Lt) iš kmynų pardavimo. Atsakovas S. P. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jo kaltė baudžiamojoje byloje neįrodyta, jokių pagrįstų įrodymų, jog jis atskleidė komercinę paslaptį, nepateikta. Mano, kad teismas negali remtis ikiteisminio tyrimo medžiaga, nes kaltinimas jam nesuformuluotas, apkaltinamasis nuosprendis nepriimtas, tyrimas nutrauktas. Pažymėjo, kad savo veiksmais negalėjo atskleisti ieškovės komercinės paslapties, nes ji tokios neturi. Nurodė, kad po darbo konsultavo įmones apie kitų, internete surastų įmonių, rekvizitus, jog su tomis įmonėmis ieškovė nepajėgė sudaryti sandorių, o informacija apie produkcijos kainas yra vieša, ji skelbiama internete. Taip pat pažymėjo tai, kad konsultuodamas kitas įmones, ieškovės informacijos nenaudojo, o duomenis apie įmones, išvardintas ieškinyje, pats surado ir pirmiausiai pateikė ieškovei ir tik dalyje, kuri atliko nuo įmonės veiklos, kai ieškovė nebegalėjo sudaryti papildomų sutarčių, jo surinkta informacija liko laisva. Mano, kad realiai jokios žalos ieškovei nepadarė, nes nėra aišku, kiek ji būtų uždirbusi iš tokių sutarčių ir, ar būtų jas sudariusi. Pasak atsakovo, ieškovės nuostolius gali sudaryti tik atsakovo komisiniai, tačiau duomenų, kad jis juos gavo, nėra. Teigia, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, galėjo vykdyti tik konkurencinę veiklą, kuri nedraudžiama, nei pirkėjai, su kuriais sudarė sutartis, nei kainos, kuriomis jas sudarė, nėra ieškovės komercinė paslaptis, nes tai neįrašyta į komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašą. Pažymėjo, kad ieškovė nebūtų galėjusi analogiškų sandorių sudaryti, nes tam neturėjo pakankamų finansinių resursų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB ,,Agrolitpa“ iš atsakovo S. P. 62 680 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, 2 630 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Agrolitpa“ įregistruota 1994 m. sausio 18 d.; kad pagrindinė įmonės veikla – javų ir kitų, niekur nepriskirtų, augalų auginimas, grūdinių ir kitų, niekur nepriskirtų kultūrų, sėklininkystė, didmeninė prekyba už atlyginimą ar pagal sutartį, žemės ūkio paslaugų veikla; kad atsakovas S. P. UAB „Agrolitpa“ dirbo vyr. agronomu nuo 1995 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. sausio 23 d.; kad šalys 2003 m. liepos 22 d. pasirašė Konfidencialumo sutartį, pagal kurią jos įsipareigojo neatskleisti, neperduoti ar kitu būdu neperleisti žodžiu, raštu ar jokiomis kitomis prieinamomis komunikacijos priemonėmis ar informacijos laikmenomis, kuriomis galima naudotis sutarties sudarymo dieną ar kurios bus sukurtos sutarties galiojimo metu, konfidencialios informacijos bet kokiam trečiajam asmeniui be raštiško informacijos perdavėjo sutikimo (Sutarties 3. 1 p.); kad atsakovas ieškovei nežinant sudarė sandorius dėl aguonų sėklų pardavimo už 446 937 Eur; kad per tarpininką kompaniją „Kremona Limited“ sudarė sandorius dėl išlukštentų sorų sėklų pardavimo už 58 580 Eur; kad ŽŪB „Daugėliškiai“, su kuria bendradarbiavo ieškovė, tarpininkaujant atsakovui, pardavė firmai „Maximum Trading“ 118 140 kg linų sėklų už 37 805,80 Eur. Teismas, pasisakydamas dėl sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti egzistavimo pažymėjo, kad ši byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjamai pakartotinai po to, kai ją Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 14 d. nutartimi perdavė nagrinėti šiam teismui iš naujo. Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė reikiamai apibrėžė informacijos pobūdį ir kriterijus, kuriais remiantis informacija pripažįstama komercine paslaptimi bei padarė išvadą, kad atsakovas, bendraudamas su vienu iš buvusių UAB „Agrolitpa“ klientų, perdavė pastarajam duomenis apie ieškovės įmones, su kuriomis ji prekiavo (baudžiamosios bylos 1 t., 156 b. l.) ir tai patvirtina, kad atsakovas trečiajam asmeniu atkleidė informaciją apie UAB „Agrolitpa“ komercinius ryšius. Taip pat šis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas, įvertinęs tai, kad naujų aplinkybių, kurios reikalautų pakartotinai analizuoti ir vertinti, ar ieškovė tinkamai nustatė, kas yra komercinė paslaptis, ar atsakovas ją atskleidė ir pasinaudojo savo interesais, ar atliko neteisėtus veiksmus, kuriais padarė ieškovei žalą, nebuvo nurodyta, nebuvo keliamas ginčas kokiuose sandoriuose ir kokiomis sąlygomis atsakovas tarpininkavo, todėl dar kartą dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo nepasisakė konstatuodamas, jog visos jos yra įrodytos. Vertindamas ieškovei padarytos žalos dydį teismas pažymėjo, kad svarbu nustatyti, kiek tikėtina (realu), jog ieškovė būtų sudariusi su tais kontrahentais, kuriems tarpininkavo atsakovas, sutartis, jeigu būtų gavusi iš atsakovo informacijos apie tokių sandorių sudarymo galimybę, ar ieškovė turėjo finansinių ir kitokių išteklių jas faktiškai vykdyti. Teismas, įvertinęs tai, kad prekyba prieskoniais (aguonos, kmynai), sėklomis-kruopomis (linų sėklos ir sėmenys, soros) atitiko bendrovės veiklos pobūdį; kad 2007 m. ji aktyviai veikė šioje rinkoje (pagal 2007 m. pelno (nuostolių) ataskaitą ieškovės pajamos buvo apie 18 mln. Lt, pelnas – 2,4 mln. Lt); kad pagal eksperto išvadą negalima teigti, jog UAB ,,Agrolitpa“ finansiškai nebūtų pajėgi įvykdyti ieškinyje nurodytų sandorių (išvados 7-8 atsakymai); kad duomenys apie turtinę–finansinę ieškovės būklę 2007 metais leidžia daryti išvadą, jog labiausiai tikėtina, kad atsakovui esant lojaliam ir veikiant ieškovės naudai, ji šiuos sandorius būtų sudariusi ir tam turėjo reikiamų ištekliųTeismas taip pat pažymėjo, kad nors ekspertė padarė išvadą, jog 2007 m. bendrovės įsiskolinimo lygis buvo labai aukštas (7 atsakymas), tačiau konstatavo, kad tai tik patvirtina, jog be papildomo finansavimo neatsisakant kitų sandorių ieškovė negalėjo sudaryti ginčo sandorių bei nepašalina realios tikimybės tokios sandorius sudaryti. Taip pat pažymėjo tai, kad pati ieškovė nurodė, jog veiklai lėšų skolindavosi iš AB SEB banko bei pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad įsipareigojimai pagal paskolos sutartis vykdomi tinkamai, skolų nėra. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad ir šiuo atveju tikėtina, jog ieškovė būtų gavusi / pasiskolinusi lėšų šiems sandoriams sudaryti ir juos būtų sudariusi. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertės M. K. atliktos buhalterinės ekspertizės išvadą nustatė, kad potencialaus aguonų ir sorų pardavimų pelningumas apskaičiuotas pagal 13 proc. bendrojo pelningumo normą, linų ir kmynų sėklų – pagal vidutinę metinę šių prekių savikainą, nes tais metais pati UAB ,,Agrolitpa“ tokiomis sėklomis prekiavo. Pažymėjo, kad šalys iš esmės nereiškė prieštaravimų tokių skaičiavimo principų taikymui bei sprendė, kad toks skaičiavimas yra tinkamas ir teisingas.Vadovaudamasis ekspertizės akto išvada – atsakymu į 3 klausimą (patikslinta 15 lentelė), teismas nustatė, kad sudarius 1 lentelėje nurodytus, t. y. ieškinio pagrindu įvardytus, sandorius, ieškovė negavo 65 510 Eur (226 193 Lt) grynojo pelno (atskaičius 15 proc. dydžio pelno mokestį), tačiau iš šios sumos neišskaičiuotos papildomo finansavimo sąnaudos. Teismas sprendė, kad be papildomo finansavimo ieškovė aptariamų papildomų sandorių nebūtų galėjusi įvykdyti, o tokios sąnaudos didina prekių savikainą ir atitinkamai mažina pelną iki mokesčių ir grynąjį pelną (suma liekanti po mokesčių), o tik tokia suma teismų praktikoje pripažįstama žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į viešai prieinamus duomenis ir tai, kad paskaičiavimams atlikti nebūtina turėti specialių, o pakanka bendrųjų matematikos žinių, šių sąnaudų skaičiavimus atliko pats įvertinęs anksčiau ieškovės ir AB SEB banko sudarytų kreditavimo sutarčių sąlygas (2006 m. lapkričio 7 d. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 1.1.8, 3.2.2 ir 3.2.3 p.), liudytojos K. S., ieškovės rašytinius paaiškinimu konstatavo, kad metinis kintamų palūkanų dydis būtų buvęs apie 5,981 proc. (1,9 + 4,081), o finansavimo (kredito gavimo ir jo grąžinimo) naudojimosi trukmė galėjo siekti iki 30 dienų. Teismas, įvertinęs tai, kad išvadoje nustatyta, jog ieškovė nesudariusi minėtų sandorių negavo 2 306 064 Lt pajamų, apskaičiuodamas finansavimo kaštus šioms pajamoms uždirbti, nustatė, kad per metus finansavimo kaštai būtų sudarę 137 925,68 Lt (2 306 064 Lt x 5,981 proc. x 100), o per mėnesį – 11 493,8 Lt (137 925,68 Lt : 12 mėn.). Taip pat nustatė, kad šių išlaidų dydžiu padidėja papildomoms lėšoms uždirbti turėtų veiklos sąnaudų dalis iki 62 742 Lt (51 248 Lt + 11 493,8 Lt), o bendrasis pelnas (prieš apmokestinimą) atitinkamai sumažėja iki 254 615 Lt (bendrasis pelnas 317 357 Lt – padidėjusios veiklos sąnaudos 62 742 Lt (veiklos sąnaudos 51 248 Lt + apskaičiuotos papildomo finansavimo sąnaudos 11 493,8 Lt ); kad 15 proc. pelno mokestis nuo perskaičiuoto bendrojo pelno sumos sudaro 38 192,25 Lt (pelnas prieš apmokestinimą 254 615 Lt x 15 proc. x 100 proc.); kad mokėtiną mokesčio sumą atėmus iš pelno prieš apmokestinimą, grynasis pelnas sudarys 216 422,75 Lt (pelnas prieš apmokestinimą 254 615 Lt – apskaičiuotas pelno mokestis 38 192,25 Lt). Įvertinęs paminėtas aplinkybes teismas konstatavo, kad būtent šis dydis 216 422,75 Lt ( 62 680 Eur) ir yra ieškovės patirta žala (negautos pajamos, atskaičius mokesčius, finansavimo sąnaudas). Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad šiuo atveju grynojo pelningumo rodiklis yra 1,45 proc., o ne 13,43 proc. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas nustatė, kad ieškinys patenkintas iš dalies – 56 proc., todėl bylinėjimosi išlaidas paskirstė vadovaujantis minėta patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija, t. y. ieškovei iš atsakovo priteisė 1 267 Eur (2 267,72 Eur x 56 proc. x 100) žyminio mokesčio. Taip pat nustatė, kad pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį atsakovas turi atlyginti ieškovei 2 472 Eur (4 415 Eur x 56 proc.), o ieškovė atsakovui 1 109 Eur (2 550 Eur x 44 proc.) išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą, atlikus užskaitymą – ieškovei iš atsakovo priteistina 1 363 Eur (2 472 Eur – 1 109 Eur) šių išlaidų bei 320 Eur ekspertizės išlaidų (569,52 Eur x 56 proc.). Taip pat paskirstė ekspertės 19,60 Eur kelionės išlaidas – iš ieškovės 9,60 Eur, iš atsakovo 10 Eur. Teismas nutarė nepriteisti ieškovei iš atsakovo 1 754,50 Eur išlaidų už ataskaitos apie faktinius pastebėjimus parengimą, nes šio rašytinio įrodymo rengimas nebuvo tikslingas, jis rengtas tik ieškovės iniciatyva, joje nurodytais duomenimis nebuvo vadovaujamasi. Taigi pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 1 694 Eur (1 363 + 320 + 11), o atsakovui iš ieškovės 159,12 Eur (9,6 + 149,52) bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas S. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: Teismas ieškinį patenkino nenustatęs visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, apsiribojo nuostolių, t. y. negautų pajamų analize, tačiau dėl kitų aplinkybių, ypač, kurios susiję su priežastiniu ryšiu tarp neteisėtų veiksmų bei teismo nustatinėjamų negautų pajamų, visiškai nepasisakė laikydamas, jog dėl to jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje. Tačiau priešingai nei teigia teismas, šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas priežastinio ryšio aplinkybių neanalizavo ir jų nenustatinėjo ir tam neturėjo galimybės, nes sprendė, jog nėra pateikti duomenys patvirtinantys žalos dydį. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir negautų pajamų, kurias teismas laikė ieškovo nuostoliais, nėra. Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu galima būtų teigti, jog nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovė būtų gavusi teismo priteistas negautas pajamas; kad jai trūko užsakymų. Priešingai nei sprendė teismas, iš 2005 m. su AB SEB banku sudarytos kredito sutarties ir jos 2006 m. lapkričio mėn. pakeitimų bei ekspertės išvados matyti, jog ieškovė neturėjo galimybių sudaryti teismo nurodytų sandorių, o jeigu juos būtų sudariusi, tokiu atveju nebūtų sudariusi kitų sandorių, iš kurių taip pat gavo pajamas ir uždirbo pelną, kuris būtų tapatus tam, kurį sprendime skaičiuoja teismas. Teismo išvada, kad ieškovė sandorius būtų sudariusi ir tam turėjo reikiamų išteklių, yra nepagrįsta ir prieštarauja ekspertizės akto turiniui ir išvadoms. Ekspertė aiškiai nustatė, jog pagal 2007 metų žiniaraščius laisvomis piniginėmis lėšomis bendrovė nedisponavo, todėl atsiskaityti su galimais tiekėjais netrikdydama kitų atsiskaitymų neturėjo galimybės (išvados 14 psl.). Jokių motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismas nesutinka su ekspertės vertinimu, ar kad jos išvados šioje dalyje būtų nepagrįstos ar keltų abejonių, nėra pateikta. Aplinkybę, kad bendrovės įsiskolinimo lygis yra labai aukštas teismas vertino vienapusiškai, nes ji reiškia, ne tik tai, kad tam, jog būtų sudaromi sprendime nurodyti papildomi sandoriai, reikalingas papildomas finansavimas, tačiau ir tai, kad papildomas finansavimas esant labai aukštam įsiskolinimų lygiui negalėtų būti suteiktas. Bendrovė buvo nuo 6 iki 10 kartų metų pabaigoje praskolinta, lyginant su nuosavu turtu. Esant tokiomis sąlygoms, nei vienas bankas jokio kredito neišduos ir tai yra daugiau nei akivaizdu. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad ieškovė buvo paėmusi dar du kreditus – 2 200 000 Lt (637 164 Eur), tačiau prisiimtų įsipareigojimų ji tinkamai nevykdė, todėl galima teigti, jog apyvartinių lėšų padidėjimui ir papildomam finansavimui nebuvo jokių galimybių, apyvartinės lėšos ir jų apimtis buvo mažėjančios ir jeigu didėtų, tai tik tam, kad atstatyti esamus sandorius, o ne sudarinėti ginčo sandorius. Pirmosios instancijos teismas ignoravo ir aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teismas, grąžinęs iš naujo nagrinėti bylą, aiškiai nurodė būdą, kuriuo žala pasireiškė, t. y. atsakovo gautomis pajamomis, todėl teismas nepagrįstai žalą nustatinėjo vadovaujantis visai kitu principu – pagal tai, kiek jis teoriškai būtų gavęs pajamų, jeigu būtų sudaręs visai kitokio pobūdžio sandorius, t. y. ne tarpininkavimo, o gaunat pajamas pardavus prekes prieš tai jas įsigyjant savo nuosavybėn. Teismas tokiu būdu nepagrįstai priteisė beveik 7,7 karto didesnę sumą. Skaičiuoti negautas pajamas pagal tai, kokios jos būtų, jeigu bendrovė prekes įsigytų ir vėliau parduotų šioje byloje nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo priteista negautų pajamų suma neatitinka ir prieštarauja protingumo principo turiniui, iš atsakovo priteistos 62 680 Eur negautos pajamos sudaro beveik visą bendrovės 2007 m. metinį pelną. Be to, pasiekti tokį pelną yra nerealu, kaip rodo pačios bendrovės praktika, todėl jis neatitinka realumo kriterijaus. Jeigu jį būtų realu gauti, tai bendrovė ir dirbtų tokiu efektyvumu, tačiau, kaip matyti, realybėje jis yra visiškai kitoks, nei pateiktas ir pripažintas teismo. Teismas visiškai nepagrįstai netaikė ekspertizės akte nurodyto grynojo pelningumo kriterijaus, kuris pagal ekspertizės akto duomenis ir sudaro 1,45 nuo bendrovės pardavimų. Teismas neįvertino aplinkybės, kad dalimi prekių, už kurias negautas pajamas priteisė teismas, ieškovė iš viso neprekiavo. Kaip nurodyta ekspertizės akte, UAB „Agrolitpa“ neprekiavo mėlynųjų aguonų sėklomis ir išlukštentų sorų sėklomis, todėl tokių produktų pardavimui nebuvo pasiruošęs ir akivaizdu, jog šias pajamas nebuvo numatyta gauti. Todėl ir nuostolių, t. y. pajamų, kurių iš anksto nebuvo numačiusi gauti, nepatyrė. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių apskritai nevertino ir neanalizavo. Ieškovė UAB ,,Agrolitpa“ atsiliepime į atsakovo S. P. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: Priešingai nei teigia apeliantas, teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė teisės normas, nustatė esant visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas sprendime pažymėjo, kad atsakovo civilinė atsakomybė už neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą kyla įstatymų (LR CK 1.116 str. 3, 4 dalių, 6.246- 6.249 str., LR DK 228 str.. 235 str. 2 d. 4 p.) ir atsakovo pasirašytos Konfidencialumo sutarties su Priedu Nr. l (komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašu) pagrindu, bei, kad byloje yra nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – jo neteisėti veiksmai, atsiradusi žala, kaltė ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir žalos. Teismas pagrįstai pabrėžė, kad pakartotinai nagrinėjant bylą, atsakovas naujai nebeatsikirtinėjo, jog jis komercinės paslapties būtų neatskleidęs, neteisėtų veiksmų neatlikęs, žalos nepadaręs, priežastinio ryšio tarp savo (atsakovo) veiksmų ir žalos motyvuotai iš esmės neginčijo. Apeliantas nepagrįstai priežastinio ryšio nebuvimą motyvuoja vien savo spėjimu, kad ieškovė nebūtų gavusi papildomų kreditų, lėšų papildomiems sandoriams įvykdyti. Priežastinio ryšio buvimą jau patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, kuri yra įsiteisėjusi. Be to, apeliantas savo tokių teiginių niekaip neįrodė. Šiuos apelianto argumentus paneigia ir 2016 m. balandžio 8 d. teismo buhalterinės ekspertizės aktas Nr. 11-1448, kurio išvadų atsakyme penktuoju klausimu vienareikšmiškai nurodyta, kad „vadovaujantis rodikliu „atsargų likučiai metų pabaigai“ negalima teigti, kad UAB „Agrolitpa“ nebūtų finansiškai pajėgi įvykdyti ieškinyje nurodytų sandorių; įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai bei SEB banko pažyma. Atsakovas niekaip nepaneigė fakto, kad privati bendrovė „Agrolitpa“ tikrai turėjo galimybes gauti reikiamą kreditavimą iš vieno ar kito banko, kredito unijos, ar iš kitų finansavimo šaltinių. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, yra labiausiai tikėtina, jog bendrovė „Agrolitpa" būtų sudariusi nuslėptus sandorius ir, kad tam turėjo reikiamų išteklių. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad neva priežastinio ryšio nėra, nes ieškovė nevykdė tarpininkavimo veiklos. Priešingai nei teigia apeliantas, ieškovė vykdė kaip tik tokių rūšių (ir būtent tokių prieskoninių sėklų) sandorius, kokius nuslėpė nuo ieškovės atsakovas, ir nesvarbu, ar tarpininkavimo modeliu, ar pirkimo–pardavimo modeliu. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl žalos dydžio ir remdamasis kasacinio teismo praktika, priešingai, nei nurodė apeliantas, savo nutartyje nenurodė būdo, kaip turėtų būti nustatomas žalos dydis, o tik konstatavo, jog „negautos pajamos neturi būti suprantamos kaip sąmatoje nurodoma norma ar pelnas“, jog „negautos pajamos yra pagrįstai iš sutarties tikėtinos gauti lėšos, kurios šaliai liktų įvertinus visas sąnaudas ir įplaukas“. Nuo gauto iki mokestinio pelno sumokėjus pelno mokestį „likęs grynasis pelnas būtų asmens iš neteisėtai sutrikdytos veiklos gautina nauda, kuria jis pagrįstai tikėjosi praturtėti“. Nepagrįsti skundo argumentai, kad skaičiuojant grynąjį pelną grynojo pelningumo koeficientas turi būti ne 9,8 proc., o 1,45 proc., nes grynojo pelningumo koeficientas (šiuo atveju 1,45 proc.) yra svarbus sprendžiant apie įmonės veiklos efektyvumą (pelningumą), o ne nustatant konkrečias negautas pajamas, mokėtinus mokesčius ir liekantį po jų grynąjį pelną. Ši aplinkybė konstatuota ir paties atsakovo pateiktoje specialistė L. M. konsultacijoje. Žalos dydis dėl sandorių su skirtingomis prekėmis (sėklomis) apskaičiuotas vadovaujantis skirtingais metodais, tam pritarė ir ekspertė M. K., ir Panevėžio apygardos teismas, tam neprieštaravo ir atsakovas. Ieškovė 2007 m. prekiavo linų ir kmynų sėklomis, todėl pagrįstai potencialus pardavimo pelningumas buvo skaičiuojama pagal vidutinę metinę šių prekių savikainą, o kadangi aguonomis bei soromis tais metais neprekiavo, pelningumas taip pat pagrįstai paskaičiuotas pagal 13 proc. bendrojo pelningumo normą.Apklausta liudytoja UAB „Agrolitpa“ vyriausioji buhalterė K. S. ir atstovas generalinis direktorius V. K. paaiškino, kad bendrovės Žolių sėklų skyriaus sudaryti sandoriai yra vieni iš pelningiausių bendrovėje, todėl iš šių sandorių gaunamas pelnas ir yra keletą kartų didesnis nei iš kitos veiklos. Priešingai nei teigia apeliantas, ir aguonų sėklomis, ir sorų sėklomis ieškovė prekiavo ne vienerius metus, tik neprekiavo 2007 m. Esant normaliai veiklai, jei atsakovas, apeidamas savo darbdavį, pats asmeniškai nebūtų sudaręs prekybos mėlynųjų aguonų sėklomis ir išlukštentų sorų sėklomis sandorių, tai, priešingai nei teigia apeliantas, tokius sandorius būtų sudariusi pati įmonė, kuri iš šių sandorių ir būtų gavusi pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundų ribas nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo ar jo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atsakovo S. P. apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB ,,Agrolitpa“ įregistruota 1994 m. sausio 18 d., pagrindinė jos veikla – javų ir kitų, niekur nepriskirtų, augalų auginimas, grūdinių ir kitų, niekur nepriskirtų kultūrų sėklininkystė, didmeninė prekyba, žemė sūkio paslaugų veikla ir kt. Pagal viešai prieinamus duomenis įmonė 2016 m. pelnė apdovanojimą ,,Stipriausi Lietuvoje“; 2014-2016 m. ,,Gazelės“ apdovanojimus (http://www.agrolitpa.lt/lt/apie-imone). Atsakovas S. P. nuo 1996 m. gegužės 8 d. iki 2009 m. sausio 23 d. dirbo pas ieškovę UAB ,,Agrolitpa“ vyr. agronomu, kuris pagal pareigines instrukcijas, be kita ko, įsipareigojo konsultuoti bei administruoti ūkininkus ir kitus subjektus (subjektų aplankymas, skambinimas, susiekimas raštu), siekiant išplėsti su jais kuo didesnę, pelningesnę prekybą prieskoninėmis – konditerinėmis žaliavimosi bei kitus verslo pasiekimus (2.6 p,); sudaryti pirkimo–pardavimo bei kitokio pobūdžio sutartis su užsienio šalių bei Lietuvos Respublikos partneriais (2.7 p.) (t. 1, b. l. 8-11; 16-17). Atsakovas 2003 m. liepos 22 d. pasirašė Konfidencialumo sutartį Nr. 03/1083/03, pagal kurią konfidencialia informacija yra laikoma įmonės komercinės (gamybinės) paslaptys – jai priklausanti ir viešai neatskleista techninė, technologinė, komercinė ar organizacinė informacija, kuri komercine (gamybine) paslaptimi laikoma įstatymų nustatytais atvejais ir / ar kuri yra įvardijama kaip tokia įmonės patvirtintame komercinių paslapčių sąraše (2.2., 2.2.1. punktai); kad šalys įsipareigojo neatskleisti, neperduoti ar kitokiu būdu neperlesti žodžiu, raštu ar jokiomis kitomis prieinamomis komunikacijos priemonėmis, konfidencialios informacijos bet kokiam trečiajam asmeniui be raštiško informacijos perdavėjo. Konfidencialios informacijos atskleidimas yra ne tik atskleidimo veiksmai, kuriais tiesiogiai atskleidžiama informacija, bet ir tyčinis veiksmas ar dėl nerūpestingumo sudarymas galimybės trečiajam asmeniui tokią informaciją gauti (3.1.1. p.); kad šalis neįvykdžiusi Sutartyje numatytų įsipareigojimų ar juos įvykdžiusi netinkamai, atsako informacijos perdavėjui už jai ir kitiems asmenims padarytus nuostolius, materialinę ir / ar moralinę žalą, įskaitant ir negautas pajamas (6.1. p.). Šios Sutarties Priede Nr. 1 nurodytas komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašas, į kurį, be kita ko, patenka: informacija apie bendrovės, gamybos ir paslaugų plėtojimo planus, strategija, informacija, esanti biznio planuose, verslo užrašuose ir kita informacija apie verslo perspektyvas bei kita informacija, susijusi su bendrovės veiklos vykdymu (5 p.); informacija apie prekių ir paslaugų savikainą, kainų struktūrą, apskaičiavimo metodikas ir apskaičiavimus, išskyrus, kurią privaloma atskleisti pagal įstatymus (7 p.); konfidenciali informacija, gauta iš kitų asmenų derybų dėl sutarčių sudarymo metu, nepaisant to, ar sutartis sudaryta, ar ne (10 p.); informacija apie komercinius ryšius, komercinius susitikimus, konfidencialių sutarčių sudarymą ir derybas (15 p.) (t. 1, b. l. 15). Iš Panevėžio apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-363-749/2013, kuri nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, nustatyta, kad atsakovui tarpininkaujant laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 9 d. iki 2007 m. spalio 10 d. ,,Vega Vita Brno“ pardavė ,,Maximum Traiding“ mėlynųjų aguonų sėklų už 341 697,60 Eur, o ,,Probi“ spol. s.r.o. šių sėklų už 105 240 Eur; laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 20 d. iki 2007 m. birželio 18 d. per tarpininką (atsakovą) ūkininkas A. P. pardavė ,,Maximum Traiding B. V“ išlukštentų sorų sėklų už 58 580 Eur; laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 11 d. iki 2007 m. liepos 23 d. ŽŪB ,,Daugėliškiai“ tarpininkaujant atsakovui pardavė ,,Maximum Trading B. V.“ linų sėmenis už 37 805,80 Eur; laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 18 d. iki 2007 m. liepos 25 d. UAB ,,Agrokoncernas“, tarpininkaujant atsakovui, pardavė ,,Maximum Trading B. V“ kmynų sėklų už 55 920 Eur (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 141, 144-145, 148). Kaip minėta, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 110 934,84 Eur (383 035,81 Lt) negautas pajamas, kurias sudaro jos negautas pelnas (iš aguonų sėklų pardavimo – 58 101,81 Eur (200 613,93 Lt); lukštentų sorų – 7 615,40 Eur (26 294,45 Lt); linų sėklų – 22 257,32 Eur (76 850,07 Lt); kmynų – 22 960,31 Eur (79 277,36 Lt)). Panevėžio apygardos teismas 2014 m. sausio 24 d. sprendimu šį ieškovės UAB ,,Agrolitpa“ ieškininį reikalavimą patenkino iš dalies ir priteisė jai iš atsakovo S. P. 110 058,20 Eur negautų pajamų, procesines palūkanas, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs šios civilinės bylos bei prie jos prijungtos baudžiamosios bylos medžiagą konstatavo, kad atsakovas naudodamasis ieškovės suteikta technika, įranga, priemonėmis ir lėšomis, panaudodamas konfidencialią informaciją apie sandorius, kontaktus, kainas, darbo laiku vykdė asmeninę komercinę veiklą; kad jis veikė tikslingai, sąmoningai ir tyčia; kad ieškovės veikla buvo pelninga, todėl ji galėjo sudaryti minėtus sandorius; kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės nuostolių yra priežastinis ryšys, nes ieškovė sudariusi sandorius būtų gavusi pelną; kad 2007 m. vidutinė įmonės pelno norma buvo 13,47 proc.; kad atsižvelgiant į minėtą pelno normą įmonės negautas pelnas už sandorius dėl aguonų, sorų, linų sėklų yra 87 974,53 Eur; kad priešingai nei nurodyta ieškinyje už sandorius, susijusius su kmynų pardavimu, atsižvelgiant į tai, jog 2007 m. už analogiškus sandorius įmonė gaudavo 0,1998 Eur pelną, t. y. 876 64 Eur mažiau nei nurodyta ieškinyje; kad iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 110 058,20 Eur nuostolių (t. 1, b. l. 140-145). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė šiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, pasirašydamas konfidencialumo sutartį ir būdamas susipažinęs su įmonės komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašu, turėjo suprasti ir žinoti, jog informacija, susijusi su bendrovės vykdoma veikla, yra slapta ir negali būti ja naudojamasi asmeniniams poreikiams, negali būti atskleidžiama tretiesiems asmenims; kad atsakovas, susipažinęs su informacija apie ieškovės prekių ir paslaugų savikainą, kainų struktūrą, apskaičiavimo metodika, negalėjo pasinaudodamas šia informacija siekti sau naudos ir sudaryti sandorius su ieškovės klientais; kad jei šiuos sandorius, tarpininkaujant atsakovui, būtų sudariusi ieškovė, ji būtų gavusi pajamas; kad atsakovas, turėdamas informacijos apie įmonės komercinius ryšius, komercinius susitikimus bei pats juose dalyvaudamas, disponavo komercine įmonės informacija, siekiant asmeninių tikslų; kad atsakovas, susirašinėdamas su buvusiais ieškovės klientais perdavė jiems informaciją apie ieškovės įmones, su kuriomis ji prekiavo; kad nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus ieškovė patyrė žalą; kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Teisėjų kolegija, vertindama teismo sprendimo dalies, kuria nustatytas ieškovei priteistinos žalos dydis, teisėtumą bei pagrįstumą pažymėjo, kad teismo argumentai dėl priteistinos žalos dydžio nėra pakankamai argumentuoti – nėra aišku, kuo vadovaujantis pelnas skaičiuojamas kaip pelno marža; nepateikti duomenys, kokį grynąjį pelną ir iš kokių pardavimų įmonė yra gavusi anksčiau; negauto pelno skaičiavimo metodika, todėl bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. 1, b. l. 179-185). Kaip minėta, iš naujo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jai iš atsakovo 62 680 Eur žalos atlyginimą, procesines palūkanas bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas, kvestionuodamas minėtą teismo sprendimą, teigia, kad teismas nenustatė visų būtinų sąlygų jo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246-6.249 straipsniai); kad, priešingai nei sprendė teismas, nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nes ieškovė neturėjo pakankamai lėšų sandoriams sudaryti; kad teismas ignoravo apeliacinio teismo nustatytą nuostolių skaičiavimo būdą; kad priteisti nuostoliai neatitinka realumo kriterijaus, nes jų dydis lygus beveik visam įmonės per 2007 m. gautam pelnui. Teisėjų kolegija toliau pasisako dėl paminėtų atsakovo S. P. apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo juos vertindama, be kita ko, ir pirmiau nustatytų šios bylos faktinių aplinkybių kontekste.

Dėl sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti egzistavimo

Tiek šalių ginčą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tiek šalys savo procesiniuose dokumentuose visiškai teisingai nurodė, kad asmenys neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį (CK 1.116 straipsnio 4 dalis) bei tai, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis). Teismas, skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, pažymėjo, kad šią bylą apeliacinės instancijos teismas grąžino nagrinėti iš naujo nustatęs, jog pirmą kartą bylą nagrinėjęs teismas, nustatydamas priteistinų nuostolių dydį, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį bei ignoravo nagrinėjamam klausimui aktualią kasacinio teismo praktiką. Taip pat pažymėjo tai, kad apeliacinės instancijos teismas sutiko su teismo išvada, jog egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad šalys nenurodė naujų aplinkybių, dėl kurių reikėtų pakarotinai analizuoti ir vertinti, ar ieškovė tinkamai nustatė, kokia informacija yra laikoma komercine paslaptimi, ar atsakovas ją atskleidė ir pasinaudojo savo interesams tenkinti, ar atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė patyrė žalą. Apeliantas, nesutikdamas su minėtais teismo motyvais, teigia, kad teismas nenustatė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės. Mano, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartyje šių sąlygų egzistavimo nekonstatavo, o ypač priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir galimų ieškovės nuostolių, nes jos egzistavimo apeliacinės instancijos teismas negalėjo nustatyti nesant pateiktam įstatymų reikalavimus atitinkančiam nuostolių paskaičiavimui. Pasak apelianto, priešingai nei sprendė teismas, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir negautų pajamų nėra, nes nenustatyta, jog ieškovei trūko užsakymų, be to, ji neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų prekėms įsigyti ir jas sandėliuoti, jos įsiskolinimo lygis buvo labai aukštas, todėl ji neturėjo galimybės gauti papildomą finansavimą ir sudaryti ginčo sandorius. Teisėjų kolegija mano, kad prieš vertinant paminėtus skundo argumentus visų pirma tikslinga dar kartą pažymėti šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimo, nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus išaiškinimus. Taigi apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą nustatė, kad atsakovas, dirbdamas pas ieškovę, darbo metu sudarinėjo produkcijos pirkimo–pardavimo sandorius ne ieškovės naudai per tarpininką, ofšorinę kompaniją ,,Kremona Limited“; kad iš viso sudarė sandorių už 872 315,56 Eur ir už tai gavo 13 722,94 Eur komisinį mokestį; kad ieškovė ėmėsi protingų pastangų apsaugoti informaciją, kuri jos manymu turi tikrą ar potencialią komercinę vertę ir pasirašė su atsakovu konfidencialumo sutartį; kad atsakovas, bendraudamas su vienu iš buvusiu ieškovės klientų, perdavė jam duomenis apie įmones, su kuriomis prekiavo ieškovė, t. y. atskleidė duomenis apie ieškovės komercinius ryšius; kad atsakovas, susirašinėdamas su buvusiais ieškovės klientais, nurodė, jog nenori, kad apie jo sudaromus sandorius sužinotų ieškovė, todėl prašė šią informaciją slėpti; kad atsakovas, susipažinęs su informacija apie ieškovės prekių ir paslaugų savikainą, kainų struktūrą bei jų apskaičiavimo metodikomis, pasinaudodamas šia informacija negalėjo siekti asmeninės naudos ir sudaryti sandorius su ieškovės klientais; kad jei šiuos sandorius atsakovas būtų sudaręs ir tarpininkavęs tarp ieškovės ir jos klientų, pajamas būtų gavusi ieškovė; kad atsakovas turėdamas informaciją apie ieškovės komercinius ryšius, komercinius susitikimus ir pats juose dalyvaudamas, disponavo informacija, kuri yra jos komercinė paslaptis ir neturėjo teisės ja naudotis siekdamas asmeninių tikslų ar ją atskleisti tretiesiems asmenims; kad nustačius neteisėtus veiksmus – komercinės paslapties atskleidimą, ieškovė patyrė žalą, kuri pasireiškė atsakovui naudojantis nesąžiningais veiksmais gautomis pajamomis, sudarant sandorius asmeniškai su buvusiais ieškovės klientais; kad teismas pagrįstai konstatavo, jog įrodyti neteisėti atsakovo veiksmai, kurie lėmė ieškovės nuostolius, tačiau priteistinos žalos dydis nustatytas pažeidžiant tiek CK normas, tiek kasacinio teismo išaiškinimus šiuo klausimu (t. 1, b. l. 179-185). Įvertinusi paminėtas šią bylą pirmą kartą nagrinėjusio apeliacinio teismo išvadas bei išaiškinimus, o taip pat bylai aktualias faktines aplinkybes teisėjų kolegija laiko nepagrįstais skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo nenagrinėdamas klausimo dėl dalies sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti egzistavimo neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija nagrinėjamu klausimu visų pirma pažymi tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos (šalių procesinių dokumentų, teismo posėdžių protokolų, garso įrašų), po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliantas iš naujo nekėlė klausimo ir neginčijo ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, susijusių su sąlygomis jo civilinei atsakomybei kilti. Antra, teisėjų kolegija sprendžia, kad, kaip matyti iš šios nutarties 29 punkte nustatytų faktų, priešingai nei teigia apeliantas, teismas tinkamai įvertino aukštesnės instancijos teismo konstatuotų faktinių aplinkybių įtaką nagrinėjamam ginčui bei pagrįstai nustatė, kad egzistuoja CK įtvirtintos ir apeliacinės instancijos teismo pakartotinai konstatuotos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, tačiau skundžiamo teismo sprendimo dalyje ,,Dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo“ teismas pasisakė tik dėl dalies iš jų egzistavimo, o būtent sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad atskleisdamas tretiesiems asmenims informaciją – ieškovės prekių ir paslaugų savikainą, kainų struktūrą, komercinius ryšius, – jis pažeidė Konfidencialumo sutartį, t. y. atliko veiksmus, kuriuos draudė atlikti sutartis (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), atlikdamas šiuos veiksmus suprato, kad veikia prieš įmonės interesus ir pažeisdamas priimtus sutartinius įsipareigojimus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o dėl paminėtų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą, nes jei atsakovas būtų tarpininkavęs sudarant šiuos sandorius ieškovei su klientais, pajamas būtų gavusi ieškovė (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Trečia, nors teismas konkrečiai neišskyrė priežastinio ryšio klausimo nagrinėjimo kaip atskiros procesinio sprendimo motyvuojamosios dalies ir dėl jo nepasisakė vertindamas kitų atsakomybės sąlygų egzistavimą, tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, dėl jo egzistavimo ir įrodymo nagrinėjamoje byloje sprendė nustatydamas atlygintinos žalos dydį. Teismas nustatė, kad atsakovui perdavus ieškovei duomenis apie subjektus, ketinančius pirkti bei parduoti įvairią žemės ūkio produkciją, ji šiuos sandorius būtų sudariusi, ir pajamos nebuvo gautos būtent dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų. Ketvirta, apeliantas, kurį visą šios bylos nagrinėjimo laiką atstovavo profesionalūs teisininkai, kuriems yra / turi būti žinoma pareiga pateikti jų argumentus pagrindžiančius įrodymus, kvestionuodamas teismo išvadą, kad ieškovė negalėjo ir nebūtų sudariusi minėtų sandorių, nes tam neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų bei nesutikdamas su teismo išvada, jog įmonė trūkstamas lėšas skolindavosi, šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinoma yra ir fakto teismas, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos, o būtent – ieškovės ir AB SEB banko sudarytų kreditavimo sutarčių (t. 3, b. l. 186-241) bei šio Banko 2015 m. balandžio 15 d. rašto (t. 2, b. l. 86), – priešingai nei teigia apeliantas, įmonė savo prievoles Bankui vykdo tinkamai ir tokia skolinimosi praktika yra būdinga jos veiklai. Penkta, kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismo sprendimas / nutartis ar motyvai, kuriais grindžiamos vienokios ar kitokios teismo išvados, įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis), o įsiteisėjęs teismo sprendimas (šiuo atveju – nutartis) yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims. Taigi apeliantas, nesutikdamas su pirmą kartą bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, galėjo pasinaudoti CPK 342 straipsnio suteikta teise ir pateikti kasacinį skundą, tačiau, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, šia teise nebuvo pasinaudota. Šešta, be to, teisėjų kolegija papildomai pažymi ir tai, kad, kaip minėta anksčiau, ieškovės veikla yra susijusi su žemės ūkio produkcijos pardavimu, ji šia veikla verčiasi ilgą laiką, yra gavusi ne vieną apdovanojimą, t. y. užsitikrinusi klientų pasitikėjimą, gerą reputaciją, todėl su darbuotojais sudaromos konfidencialumo sutarties tikslas ir yra apsaugoti šį per ilgus veiklos metus sukauptą nematerialųjį turtą (verslo ryšius, reputaciją etc.). Nagrinėjamu atveju šalys neginčija fakto, kad atsakovas dirbo ieškovė įmonėje pagal darbo sutartį, t. y. šalis siejo darbo teisiniai santykiai, o, atsakovas, be kita ko, įsipareigojo ne tik neatskleisti įmonės komercinių paslapčių, bet ir rūpintis jos gero vardo, reputacijos, išsaugojimu. Šios aplinkybės tik patvirtina teismų išvadas, kad sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti yra įrodytos. Teisėjų kolegija taip pat pažymi ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pradėjęs savo verslą, o apie analogiškų prekių bei paslaugų teikimą įmonėms, su kuriomis ieškovę siejo verslo santykiai, būtų šį informavęs (sąžiningumas) (CPK 185 straipsnis).

Dėl nuostolių dydžio

Kaip minėta, ieškovė reiškė reikalavimą atsakovui dėl 110 934,83 Eur netiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro negautas 58 101,82 Eur pelnas iš aguonų sėklų, 7 615,40 Eur pelnas iš lukštentų sorų, 22 257,32 Eur pelnas iš linų sėklų ir 22 960,31 Eur pelnas iš kmynų pardavimo, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 62 680 Eur nuostolių atlyginimą. Teismas konstatavo, kad ginčo sandorių metu ieškovė aktyviai vykdė prekybą prieskoniais ir iš šios veiklos gavo virš 18 000 000 Lt pajamų. Įvertinęs tai, kad ieškovė neteikė tarpininkavimo paslaugų, o pirmiausia pati įsigydavo prekes ir tik tada jas parduodavo klientams, sprendė, kad ir šiuo atveju įmonė būtų pasirinkusi tokį veiklos modelį, todėl ir nuostolių dydį vertino šio modelio kontekste. Teismas, įvertinęs tai, kad šioje byloje buhalterinę ekspertizę atlikusi ekspertė nustatė negautą įmonės grynąjį pelną (65 510 Eur), tačiau nevertino papildomo finansavimo sąnaudų ir jų įtakos grynajam pelnui, įvertinęs banko ieškovei nustatytas finansavimo sąlygas, nustatė, jog finansavimo kaštai per mėnesį sudarytų 3 328,84 Eur, o grynasis pelnas sumažėtų iki 62 680 Eur. Apeliantas teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nuostoliai turi būti skaičiuojami vadovaujantis modeliu, pagal kurį ieškovė pirmiausia įsigyja prekes, o tik tada jas parduoda, nes ši išvada prieštarauja įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatytam šiuo atveju taikytinam nuostolių apskaičiavimo būdui. Mano, kad priteistų nuostolių dydis yra neprotingai didelis, nes jis sudaro beveik visą 2007 m. įmonės gautą pelną, be to, nepagrįstai netaikytas ekspertizės akte nurodytas grynojo pelningumo rodiklis, kuris sudaro 1,45 proc. nuo ieškovės pardavimų. Taip pat pažymėjo tai, kad teismas ignoravo aplinkybę, jog ieškovė neprekiavo mėlynųjų aguonų ir išlukštentų sorų sėklomis, todėl ir šių pajamų gavimo nebuvo numatęs iš anksto ir jos negali būti laikomos įmonės nuostoliais. Kaip žinoma, žalos atsiradimo fakto įrodymas yra ieškovo pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Žalos negautų pajamų pavidalu fakto įrodinėjimas pasižymi tam tikra specifika. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 3K-3-199/2007; kt.). Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006, kt.). Nagrinėjamu atveju taip pat aktualus kasacinio teismo išaiškinimas, kad negautos pajamos neturi būti suprantamos kaip visa tikėtina gauti iš asmens veiklos suma, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas apmokestinamasis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, dėl ko būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2015; 2008 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008; kt.). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas šalių ginčą turėjo atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartyje išdėstytas aplinkybes bei išaiškinimus. Tačiau negalima sutikti su apeliantu, kad teismas, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė ir būdą, kuriuo žala pasireiškė, t. y. kaip atsakovo gautos pajamos ir, kad įmonės nuostoliais gali būti laikoma tik pajamos, kurias ji būtų gavusi teikdama tarpininkavimo paslaugas. Teisėjų kolegija, atmesdama paminėtus atsakovo skundo argumentus, visų pirma pažymi tai, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalybei bei anksčiau minėtuose aktualiuose kasacinio teismo išaiškinimuose aiškiai nurodyta, jog netiesioginiai nuostoliai suprantami kaip negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, sprendžiant priteistinų nuostolių dydį aplinkybės, kiek asmuo atskleidęs įmonės komercinę paslaptį iš to gavo naudos, šiuo atveju – komisinio mokesčio, neturi reikšmės nustatant įmonei žalos dydį, kurį ji patyrė dėl tokių sandorių. Antra, priešingai ne teigia, apeliantas, analogiška išvada padaryta ir pirmiau nurodytoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje – ieškovas gali pretenduoti tik į grynojo pelno dalį, kurią jis galėjo gauti, jei šie sandoriai būtų buvę sudaryti su juo pačiu (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties 6 lapo antros pastraipos paskutinį sakinį; t. 1, b. l. 184). Trečia, iš atsakovo pasirašytos UAB ,,Agrolitpa“ vyr. agronomo pareiginės instrukcijos matyti, kad, kaip minėta, atsakovas būtent ir įsipareigojo konsultuoti ir administruoti (subjektų aplankymas, skambinimas, susiekimas raštu) ūkininkus ir kitus subjektus, siekiant išplėsti su jais kuo didesnę, pelningesnę prekybą prieskoninėmis–konditerinėmis žaliavomis bei kitus verslo pasiekimus; parduoti ūkio subjektams (įskaitant ir užsienio šalių partnerius) prieskonių–konditerinių žaliavų ne mažiau kaip nurodyta Priede Nr. 1 (2.6, 2.8 p.). Taigi, atsakovas dirbdamas ieškovei, be kita ko, atliko ir tarpininkavimo paslaugas, todėl, nepriklausomai nuo to, kad jis, sudarydamas minėtus sandorius, veikė kaip tarpininkas ir gavo atlygį būtent už tai, tačiau analogiškas pareigas būtų turėjęs atlikti ir šiuos sandorius sudarydamas kaip ieškovės darbuotojas. Ketvirta, kaip teisingai savo skunde nurodė apeliantas, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, kad įmonė turėjo realias galimybes tokias pajamas gautas, o atsižvelgiant į tai, kad ieškovė vykdydama veiklą neteikė tiesioginių tarpininkavimo paslaugų, o šio fakto, kaip minėta, šalys neginčija, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog nuostoliai apskaičiuotini vertinant tai, kokias pajamas įmonė būtų gavusi vykdydama jai būdingą veiklą (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija, taip pat laiko nepagrįstais skundo argumentus, jog teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės akte pateiktu nuostolių skaičiavimu, nes jų dydis turėjo būti nustatomas pagal grynąjį pelningumo, o ne bendrąjį rodiklį, paskaičiuotas pelnas neatitinka realumo kriterijaus. Nagrinėjamu klausimu visų pirma pažymėtina tai, kad teismų praktika dėl netiesioginių nuostolių nustatymo yra išplėtota ir nuosekli – negautos pajamos, suprantamos kaip negautas grynasis pelnas, kuris gaunamas iš bendrojo pelno atskaičius veiklos sąnaudas. Kaip matyti iš šioje byloje Lietuvos teismų ekspertizės centro ekspertės atliktos buhalterinės ekspertizės ekspertė apskaičiuodama įmonės nuostolius iš tiesų pirmiausia vertino, kokį bendrąjį pelną gautų įmonė, jei ji būtų nupirkusi ir pardavusi produkciją ir šį pelną skaičiavo vadovaudamasi bendruoju įmonės pelno rodikliu, tačiau išvada dėl nuostolių dydžio padaryta atsižvelgusi ir į sąnaudas šioms pajamoms gauti, o būtent – darbuotojų darbo užmokestį, komandiruočių išlaidas, tarpininkavimo ir draudimo paslaugas, kurą, transporto priemones, jų remontą, elektros, telefono ryšio, pašto bei kitas sąnaudas, o taip pat mokėtiną pelno mokestį (žr. Ekspertizės akto 13 lapą, t. 4, b. l. 48). Antra, minėtų duomenų pagrindu ekspertės atlikti skaičiavimai visiškai atitinka pirmiau minėtą pateiktą kasacinio teismo išaiškinimą dėl jų skaičiavimo, t. y., jog grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius (žr. 36 punktą). Trečia, nors apeliantas teigia, kad teismo priteisti nuostoliai yra neprotingi, nes jie sudaro didžiąją dalį įmonės gaunamo metinio pelno, tačiau, kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į skundą, pats atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog sėklų sandoriai, kurie sudaro tik dalį įmonės veikos, yra vieni iš pelningiausių, šią aplinkybę taip pat patvirtino ir įmonės buhalterė, todėl iš šių sandorių gaunamas pelnas yra didesnis nei iš kitų įmonė sudaromų. Kaip žinoma, kiekviena įmonė siekia kuo pelningesnės veiklos, todėl sutiktina su ieškove, kad įmonė buvo ir yra suinteresuota sudaryti būtent tokio pobūdžio sandorius. Ketvirta, nors, kaip teisingai skundė nurodė apeliantas, 2007 m. ieškovė nesudarė sandorių, kurių objektais būtų mėlynųjų aguonų sėklos ar lukštentos soros, tačiau, kaip matyti iš prie šios bylos prijungtos baudžiamosios bylos medžiagos šiomis sėklomis įmonė prekiavo 2006 m., todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir skundo teiginius, kad įmonė ginčo sandoriais sudaryta produkcija neprekiavo. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo abejoti teismo išvadomis dėl priteistinų nuostolių dydžio.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 329, 330 straipsniai). Dėl kitų apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog tuo atveju, kai yra tinkamai atskleista bylos esmė, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokiu būdu, atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir paskirstymo

Pagal CK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ir ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus atsakovo S. P. apeliacinį skundą jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė UAB ,,Agrolitpa“ prašo priteisti iš apelianto 400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir pateikia rašytinius įrodymus, patvirtinančius turėtas tokio dydžio išlaidas dėl atsiliepimo į skundą parengimo (t. 4., b. l. 144-147). Įvertinusi tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 4, 7, 8.11 punktuose nurodytų dydžių, teisėjų kolegija priteisia jas ieškovei iš atsakovo (CPK 93, 98, 178 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Agrolitpa“ (j. a. k. 168598128) iš atsakovo S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Goda Ambrasaitė - BalynienėVirginija ČekanauskaitėAlvydas Poškus