- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- II-1171-1130/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01417-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pažeidėjas
- D. K.
- Kategorijos
- 16.9.8Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1171-1130/2023
2023 m. gruodžio 21 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-25546-2023.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Faktinės aplinkybės
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25546-2023 (toliau – ir Nutarimas), D. K. (toliau – ir Pareiškėjas) buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad jis 2023 m. rugpjūčio 10 d., 16.46 val. vairavo triratį motociklą CAN-AM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės.
Motyvuojamoji dalis
Šiais savo veiksmais Pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punkte numatytą reikalavimą.
Minėtu procesiniu sprendimu pastarajam paskirta nuobauda – 350,00 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisė vairuoti transporto priemones – 6 mėnesiams (b. l. 7).
II. Skundo ir atsiliepimo argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, o nesant galimybės pastarosios nutraukti taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti specialiosios teisės atėmimo arba ją sutrumpinti kaip įmanoma trumpesniam laikotarpiui. Pateiktame skunde nurodoma, kad Pareiškėjas nesutinkąs, kad padarė administracinį nusižengimą, kadangi pastarąjį suklaidino VĮ „Regitra“. Jis buvo įsitikinęs, kad gali vairuoti motociklą, todėl aptariamu atveju jo veiksmuose tiesioginės tyčios nėra. Toliau pažymima, kad, neva, VĮ „Regitra“ taip pat pripažino, kad registruojant aptariamą transporto priemonę buvo padaryta klaida, o būtent – peržiūrėję Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registro duomenis, nustatė, kad 2021 m. gegužės 18 d., pirmą kartą Lietuvos Respublikoje registruojant minėtą transporto priemonę, buvo klaidingai perkelta iš lenkiško transporto priemonės registracijos liudijimo į registrą, transporto priemonės kategorija, kuri turėjo būti (duomenys neskelbtini). Taip pat pastebėta, kad perregistruojant transporto priemonę 2022 m. liepos 12 d., dėl techninės klaidos, nebuvo įrašytas transporto priemonės galios ir masės santykis (registracijos liudijimo Q laukas), kuris yra lygus 0,24 kW/kg, todėl Pareiškėjas įsigydamas transporto priemonę, o taip pat po jos įregistravimo Lietuvos Respublikoje vadovavosi duomenimis, kurie yra nurodyti transporto priemonės registracijos liudijime ir visiškai nieko blogo neįtardamas ją vairavo iki kol jam buvo surašytas protokolas. Vėliau motociklą pardavė. Pateiktame skunde toliau pažymima, kad Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini), todėl jo darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Kadangi darbinių funkcijų atlikimui jam reikalinga teisė vairuoti, todėl jos netekęs, jis neteks ir darbo. Be to, skunde nurodoma, kad aptariamoje situacijoje tikrai yra sąlygų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes minėtas nusižengimas padarytas nesąmoningai bei nepiktybiškai, o paskirtą baudą nedelsiant žada apmokėti po galutinio sprendimo. Taip pat pastebi, kad realaus pavojaus visuomenei ar grėsmės jis nepadarė, o aptariamas pažeidimas yra tik atsitiktinis, bet ne sisteminga veikla, kurią būtų siekta padaryti KET pažeidimus (b. l. 1-6).
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad KET 14 punkte imperatyviai nurodoma, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Šia nuostata patvirtina ir Saugaus eismo kontrolės įstatymo 13 straipsnio 1 punktas, kuris nurodo, kad draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės. Pabrėžtina, kad byloje yra motociklo registracijos liudijimo kopija, liudijimo P.2 punkte nurodoma, jog motociklo galia yra 75 kW. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 bei 4 dalyse nurodoma, jog triračiai, kurių galia didesnė kaip 15 kW, ir motociklai priskiriami prie A kategorijos, tuo pačio straipsnio 4 punkte nurodoma, kad A kategorijos transporto priemones suteikia teisę vairuoti ir Al, A2 kategorijų transporto priemones. Motociklas tai dviratė motorinė transporto priemonė, varoma varomo vidaus degimo variklio, kurio cilindrų darbinis tūris yra 50-1500 cm³ (nagrinėjimo atveju P.l - 998 cm³). Kai kada motociklai būna ir triračiai arba keturračiai. Ši transporto priemonė sveria mažiau nei 400 kg. (nagrinėjimo atveju G - 316 kg.). Toliau pažymima, kad Pareiškėjas nesilaikydamas KET reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, o savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime prašė, kad administracinio nusižengimo byla būtų nagrinėjama jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 74- 77).
III. Teismo išvados
D. K. skundas tenkinamas iš dalies.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, kad 2022 metais, prieš įsigyjant triratį motociklą, paskambino į „Regitrą“ ir sužinojo, kad norint vairuoti minėtą transporto priemonę užtenka turėti B kategorijos vairuotojo teises. 2023 m. rugpjūčio 10 d. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie apie pusę valandos sprendė, ar jis gali vairuoti triratį su B kategorija, kol pagaliau pasakė, kad jis neturi teisės vairuoti triračio motociklo turėdamas B kategoriją. 2023 metų rugpjūčio mėnesio vėl paskambino į „Regitrą“ ir žodžiu gavo atsakymą, kas jo turimą motociklą galima vairuoti su B kategorijos teisėmis, tačiau kai teisininkai išsiuntė raštišką užklausą, gavo atsakymą, kad neturi teisės vairuoti su B kategorija. Jis pažymi, kad neturi A kategorijos pažymėjimo, kuris reikalingas norint vairuoti triratį motociklą, neturi išsaugojęs pokalbių įrašų su Regitros darbuotojais, supranta, kad gavo žodinį atsakymą, jog gali vairuoti su B kategorija, bet realybė yra kitokia. Nori sumokėti baudą ir prašo, kad būtų neatimta teisė vairuoti transporto priemonę. Taip pat supranta, kad nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Pabrėžė, kad vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas darbinių funkcijų atlikimui, pardavinėja ortopedinę įrangą, pats asmeniškai važiuoja konsultuoti klientus, neseniai įsteigė savo įmonę ir persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Atkreipė teismo dėmesį, kad neseniai paskambino asmeniui, kuris pardavinėja tokį patį triratį motociklą, kurį jis turėjo, ir paklausė, kokios kategorijos reikia, gavo atsakymą, kad pakanka B kategorijos. Triratį motociklą po nuobaudos gavimo pardavė.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 3 dalyje padarymo.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Nors Pareiškėjas pateiktame skunde teismui, neigė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, teigdamas, kad nesutinka su pastaruoju, tačiau vėliau, teismo posėdžio metu jis savo kaltę pripažino ir nurodė, kad nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.
Nagrinėjamu atveju teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neturi jokio pagrindo abejoti Institucijos 2023 m. spalio 23 d. nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu. Institucija išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė teisingas išvadas, jog Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 10 d., 16.46 val. vairavo triratį motociklą CAN-AM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, tokiais veiksmais pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
Teismo vertinimu, abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nėra pagrindo.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones.
Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 13 straipsnio 1 punkte nurodoma, kad draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės, o minėto įstatymo 23 straipsnyje yra apibrėžta, kokią vairavimo kategoriją privaloma turėti vairuojant motorines transporto priemones.
Motociklas – tai dviratė (triratė) motorinė transporto priemonė, kurios vidaus degimo variklio cilindrų darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ (SEAKĮ 2 straipsnio 34 punktas). Pažymėtina ir tai, kad SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad triračiai, kurių galia didesnė kaip 15 kW, ir motociklai priskiriami prie A kategorijos, o aptariamo straipsnio 4 dalies 3 punkte detalizuojama, kad vairuotojo pažymėjimu patvirtinta teisė vairuoti A kategorijos transporto priemones suteikia teisę vairuoti ir A1, A2 kategorijų transporto priemones.
Nagrinėjamu atveju byloje neginčytinai nustatyta, kad triračio motociklo CAN-AM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo kopijos P.2 punkte nurodoma, kad pastarosios transporto priemonės galia yra 77,4 kW, vidaus degimo variklio darbinis tūris – 998 cm³ (liudijimo kopijos P.1 punktas), sveria ši transporto priemonė – 316 kg ( liudijimo kopijos G punktas) (b. l. 67).
Įvertinus byloje esančius minėtus duomenys neginčytinai nustatyta, kad Pareiškėjas neturėjo teisės suteikiančios vairuoti transporto priemones, kurioms reikalinga A kategorija. Tokią išvadą patvirtina ir Pareiškėjo pateikto vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 68).
Kita vertus, nors Pareiškėjas skunde daug dėmesio skyrė, neva, jį suklaidinusioms faktinėms aplinkybėms, o būtent – 1) 2021 m. gegužės 18 d. registruojant aptariamą transporto priemonę iš pastarosios lenkiško liudijimo buvo klaidingai perkelta kategorija, kuri turėjo būti L5e; 2) 2022 m. liepos 12 d. perregistruojant transporto priemonę nebuvo įrašytas transporto priemonės galios ir masės santykis (liudijimo kopijos Q punktas), tačiau iš aukščiau aptarto akivaizdu, kad visos nurodytos aplinkybės nėra Pareiškėjo veiką pateisinančios ir sudarančios teisinį pagrindą naikinti 2023 m. spalio 23 d. priimtą Nutarimą. Akivaizdu, kad pastarojo skunde išvardintos bei užfiksuotos faktinės aplinkybės taip pat yra ir jo neatidumo bei nerūpestingumo pasekmė.
Atitinkamai pažymėtina, kad KET 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti Taisykles ir jų laikytis. SEAKĮ yra viešai paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, taigi prieinamas susipažinti visiems Lietuvos Respublikos gyventojams. Akivaizdu, kad Pareiškėjas turėjo žinoti apie nustatytą teisinį reguliavimą. Tokiai išvadai daryti neturi reikšmės anksčiau pateiktame skunde aptarti Pareiškėjo argumentai.
Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Pareiškėjas pagrįstai nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.
Pareiškėjas skunde prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones ar skirti kiek įmanoma trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei paskirta skundžiamu Nutarimu.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą
ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi specialiosios teisės atėmimo terminas, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, yra nustatomas neperžengiant įstatymo numatytų ribų. Būtent tokia yra bendra specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo taisyklė.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-746/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-88-697/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019).
Teismo vertinimu, Pareiškėjui už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – 350, 00 Eur bauda, kuri yra artima minimaliai sankcijoje numatytai baudai bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams. Visgi, teismo vertinimu, Institucija, paskirdama Pareiškėjui administracinio poveikio priemonę, tinkamai šios administracinio poveikio priemonės termino neindividualizavo.
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Pareiškėjui nustatyti trumpesnį minėtos administracinės poveikio priemonės terminą, nei ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Pareiškėjas padarė KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti, tačiau vertintina ir tai, kad jam vairuojant nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad nėra duomenų, jog Pareiškėjas anksčiau būtų padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, neturint teisės jos vairuoti, nėra duomenų, jog asmuo būtų baustas dėl kitos rūšies administracinių nusižengimų, kurie įvykdyti vairuojant, neturint teisės vairuoti transporto priemones, padarymo. Taigi, nors nurodytos aplinkybės ir nepateisina Pareiškėjo poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėjas neturi susiformavusio neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas taisykles, o jo padarytas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas gali būti vertinamas labiau kaip atsitiktinis, bet ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas.
Atsižvelgtina ir į tai, kad Pareiškėjas atidarė savo įmonę, kurios veikla – prekyba medicininėmis ir ortopedinėmis priemonėmis. Taigi, jis ne tik konsultuoja klientus bet ir pristato įrangą (ortopedinės, masažinės lovos) į pastarųjų namus, o taip pat į įstaigas. Taip pat įmonė organizuoja mokymus, kurie vyksta ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Latvijos Respublikoje. Taigi, teisė vairuoti transporto priemones, jam yra labai reikalinga darbinių funkcijų atlikimui, nes pastarosios netekęs, jis neteks ir darbo.
Įvertinus Pareiškėjo asmenybę, teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, jos paties kritišką požiūrį į padarytą nusižengimą, tai, jog pastarasis pripažino padaręs administracinį nusižengimą, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, kai pasak Pareiškėjo jis sąžiningai klydo dėl žodinio Regitros atstovų atsakymo, manydamas, jog turi teisę vairuoti triratį motociklą, darytina išvada, kad yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės taikymo terminą. Visgi, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta tokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų visai neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir Pareiškėjui administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą skirti trumpesniam negu įstatyme numatytas terminas. Teismo vertinimu 1 mėnesio specialiosios teisės atėmimo terminas, padarys pakankamą prevencinį poveikį, pasieks ANK numatytus bausmės tikslus, tačiau neproporcingai neapsunkins Pareiškėjo darbinių pareigų vykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
D. K. (D. K.) skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 23 d. nutarimą pakeisti ir D. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisė vairuoti transporto priemones) 1 (vienam) mėnesiui.
Kitą nutarimo dalį, dėl 350,00 (trijų šimtų penkiasdešimties) eurų baudos, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.