Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo –VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“ neteisėtu ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, priteisti iš atsakovės nesumokėtas darbines išmokas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (1 t., el. b. l. 1–8; t. 3, el. b. l. 76).

2. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. gruodžio 13 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo dirbti 0,5 etato, t. y. 20 darbo valandų per savaitę, iš kurių 10 darbo valandų turėjo dirbti nuotoliniu būdu. Ieškovas dirbo pagal sudarytus darbo grafikus, pagal kuriuos 2019 m. balandžio mėnesį turėjo dirbti darbo vietoje 2, 4, 5, 9, 11, 12 dienomis, o 10, 15, 16, 17, 26, 29 dienomis – nuotoliniu būdu darbo grafike nurodytomis valandomis, 2019 m. gegužės mėn. – darbo vietoje 24, 27, 28, 29, 30 ir 31 dienomis, o 9, 13, 14, 15, 17, 20 dienomis – darbas nuotoliniu būdu grafike nurodytomis valandomis. Ieškovas 2019 m. balandžio 12 d. su tuo metu direktoriaus pareigas ėjusiu K. M. susitarė, kad bus išleistas kasmetinių atostogų nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. gegužės 3 d. Prašymą dėl šių atostogų ieškovas parašė 2019 m. balandžio 12 d., prašymą nunešė K. M., pastarasis pasakė, kad išleidžia atostogų, prašyme įrašė rezoliuciją ,,įsakymui“. Todėl ieškovas buvo tikras, kad yra išleistas atostogų. Įsakymo dėl atostogų jis nematė, tačiau žinojo, kad ligoninėje yra nusistovėjusi tokia tvarka, kad su įsakymais darbuotojai nėra supažindinami, vadovo viza reiškia ir prašymo patenkinimą. Ieškovas 2019 m. balandžio 17 d. dar dirbo nuotoliniu būdu iki 17 val., kaip ir nurodyta jo darbo grafike. Iki darbo laiko pabaigos jokių nurodymų, pranešimų apie tai, kad jis nebus išleidžiamas atostogų nei elektroniniu laišku, nei telefonu negavo. Todėl po darbo valandų su šeima išvyko į sodybą (buvo Šv. Velykų, vaiko atostogų laikas). Ieškovas, 2019 m. gegužės 6 d. patikrinęs elektroninę bankininkystę, pastebėjo, kad jam neišmokėtas darbo užmokestis už atostogų laikotarpį, pradėjo domėtis, rado elektroniniame pašte siųstus dokumentus. Atsakovės siųstus reikalavimus pasiaiškinti, siųstus paštu, ieškovas gavo tik 2019 m. gegužės 8 d., todėl ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad 2019 m. balandžio 17 d. į darbą grįžus direktoriui V. Š., jis nebuvo išleistas atostogų. Ieškovas 2019 m. gegužės 8 d. pateikė prašomą paaiškinimą, tačiau sužinojo, kad 2019 m. gegužės 7 d. jis yra ateistas iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, jam net nesuteikus realios galimybės pateikti pasiaiškinimą dėl nebuvimo darbe aplinkybių. Ieškovas pažymėjo, kad jis darbe nebuvo, nes buvo įsitikinęs, kad yra išleistas atostogų. Todėl mano, kad jo atleidimas yra neteisėtas, nes jis nepadarė darbo drausmės pažeidimo.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2018 m. gruodžio 13 d. darbo sutartį Nr. 966, sudarytą tarp VšĮ ,,Lazdijų ligoninė“, atstovaujamos įgaliojimų neturinčio K. M., ir E. D. negaliojančia (t. 3, el. b. l. 83–87). Nurodė, kad su ieškovu E. D. darbo sutartis buvo nutraukta dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, t. y. dėl to, kad jis neatvyko į darbą nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gegužės 7 d., taip pat neatsakė į 2019 m. balandžio 17 d. ir 2019 m. balandžio 23 d. jam siųstus elektroninius laiškus. Ligoninės direktoriui V. Š. 2019 m. balandžio 17 d. sugrįžus į darbą ieškovas darbe nepasirodė, jo darbo grafikas įstaigoje nerastas, o iš jo sutarties buvo galima manyti, jog tą dieną E. D. gali dirbti nuotoliniu būdu. Atsižvelgus į tai jam elektroniniu paštu buvo išsiųstas prašymas pateikti 2019 m. balandžio mėn. darbo grafiką bei nuveiktų darbų ataskaitą už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. Į šį elektroninį laišką ieškovas atsakymo nepateikė, vadinasi, nebuvo darbe ir nedirbo nuotoliniu būdu. Ieškovo aiškinimas, kad jis per tris savaites (nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. gegužės 8 d.) netikrino savo asmeninio elektroninio pašto, neatitinka protingumo principų. Ieškovui 2019 m. balandžio 19 d. registruotu paštu buvo išsiųstas reikalavimas pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, tačiau nustatytu terminu – iki 2019 m. balandžio 25 d. jis rašytinio pasiaiškinimo nepateikė. Ieškovui 2019 m. balandžio 23 d. elektroniniu paštu buvo išsiųsta dar viena užklausa, kodėl jis neatvyksta į darbą, tačiau ir į ją atsakymas nebuvo gautas. Ieškovui nesirodant darbe ir neatsakant į jam siunčiamas užklausas, o taip pat ir į reikalavimus pasiaiškinti, buvo nuspręsta, kad ieškovas, neatvykdamas į darbą nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. balandžio 26 d., taip pat neatvykdamas į darbą nuo 2019 m. balandžio 27 d. iki 2019 m. gegužės 7 d., padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Todėl 2019 m. gegužės 7 d. buvo priimtas sprendimas dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Ieškovas tik 2019 m. gegužės 8 d. pateikė paaiškinimą dėl neatvykimo į darbą. Prieš priimant sprendimą atleisti ieškovą iš darbo, atsakovė įvertino visas su ieškovo darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, siekė gauti darbuotojo pasiaiškinimą, tačiau jis pats su darbdaviu nebendravo ir nesiekė pateikti savo pozicijos, todėl turėjo pagrindą darbo sutartį su ieškovu nutraukti, ir tai nepažeidžia kasacinio teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartyje Nr. 3K-3-442/2014 suformuotos praktikos.