- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-21
- Bylos Nr.
- 2S-1279-370/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-17126-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Pareiškėjas
- N. S.
- Suinteresuotas asmuo
- M. S.
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- N. S.
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-1279-370/2012
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. birželio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos N. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-06 nutarties civilinėje byloje Nr. A2-4516-563/2012 pagal pareiškėjos N. S. prašymą suinteresuotam asmeniui M. S. (M. S.) atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei N. S. dėl santuokos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1136-323/2011, pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei N. S. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinės kaltei, ir turto padalijimo. Nurodė, kad ji 2011-04-01 darbo reikalais turėjo išvykti į užsienį, prieš išvykdama ji žinojo, kad M. S. yra inicijavęs santuokos nutraukimo procesą. Su M. S. tarėsi nutraukti santuoką bendru sutikimu ir geranoriškai pasidalyti butą adresu (duomenys neskelbtini), todėl 2011-05-11 pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą nutraukti skyrybų bylą ir vėl išvyko į Ispaniją, o 2011-12-02 grįžusi sužinojo, kad jos ir M. S. santuoka yra nutraukta, o butas (duomenys neskelbtini), pripažintas M. S. asmenine nuosavybe. Mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-16 sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas: procesiniai dokumentai jai nebuvo tinkamai įteikti nuo pat proceso pradžios, teismo šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį jai nebuvo įteiktas, apie teismo posėdį jai pranešta viešo paskelbimo būdu, nors teismas ir M. S. žinojo, kad ji yra Ispanijoje. Be to, sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nes LR CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-06 nutartimi nutarė prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti, atsisakyti atnaujinti procesą, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-12 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – M. S. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo jokių konkrečių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios jai nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, nenurodė. Teismas padarė išvadą, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra tinkamas procesinių dokumentų įteikimo būdas, numatytas įstatyme ir galimas tuo atveju, kai adresato gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomos. Nurodė, kad pareiškėja, žinodama apie teisme iškeltą civilinę bylą, kurioje ji yra atsakovė, taip pat žinodama, kad turės išvykti iš Lietuvos, nepasinaudojo galimybe vesti bylą per atstovą, taip pat nenurodė teismui kito adreso pašto korespondencijos siuntoms, kuriuo jai būtų galima įteikti procesinius dokumentus. Be to, pareiškėja nesidomėjo proceso eiga, dėl ko byla buvo išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant ir 2011-09-16 priimtas sprendimas. Pažymėjo, kad sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija taikytina tik sprendžiant sutuoktinių bendro santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimą. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-1136-323/2011, teismas byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad ginčo butas nėra dalintinas kaip santuokoje įgytas turtas ir pripažintinas asmenine M. S. nuosavybe, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas. Taip pat nurodė, kad suinteresuotas asmuo M. S. yra pateikęs įrodymus, kad 2011-12-07 jis sudarė naują santuoką su Z. P. (dabar S.), todėl atnaujinti procesą negalima ir CPK 366 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja N. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-06 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: tenkinti N. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdyje. Nurodo, kad M. S. prieš ginčo buto privatizavimą pripažino jį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, todėl akivaizdu, kad teismo sprendimas, priimtas jai nedalyvaujant, laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, konstatuojant aiškią teisės normos – CK 3.117 str. taikymo klaidą. Kita aiški teisės normos taikymo klaida yra neteisingas procesinių normų taikymas, pareiškus ginčo šalims prašymą nutraukti santuokos nutraukimo bylą. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė M. S. prašymo nutraukti santuokos nutraukimo bylą, taip pat neišspręstas ir M. S. 2011-05-16 pareiškimas 2011-05-11 prašymą palikti nenagrinėtą, nes apie tokį ieškovo apsisprendimą teismas privalėjo informuoti atsakovę. Ji buvo įsitikinusi proceso santuokos nutraukimo byloje pasibaigimu ir tikėjosi, kad teismas užbaigs bylą pagal CPK 293 str. 4 p., ir 294 str. nuostatas. Ji manė, jog procesas santuokos nutraukimo byloje nutrauktas, todėl nepasirūpino atstovavimu ir naujo adresu pateikimu teismui. Taip pat jos nuomone, skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai pasisakoma dėl ginčo buto priskyrimo M. S. kaip asmeninės nuosavybės subjektui. Nurodo, kad atnaujinus procesą byloje iš esmės turėtų būti sprendžiamas ne santuokos nutraukimo teisėtumo klausimas, o teisingas bendrosios dalinės nuosavybės padalijimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas M. S. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad su pareiškėja daugiau kaip 20 metų neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, santuoka yra faktiškai nutrūkusi. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas iki santuokos su N. S. sudarymo iš jo asmeninių lėšų, todėl butas pagrįstai pripažintas jo asmenine nuosavybe. N. S. buvo žinoma apie santuokos nutraukimo procesą civilinės bylos eigoje, jai buvo žinomos teismo posėdžių datos ir laikas, nes prieš posėdžius ji ne kartą skambino su grasinimais ir perspėjimais. Pasirašydamas 2011-05-11 pareiškimą teismui dėl ieškinio atsisakymo, jis buvo suklaidintas savo sutuoktinės, todėl vėliau 2011-05-16 jis pateikė teismui prašymą minėtą pareiškimą palikti nenagrinėtą. Nurodo, kad nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad apie 2011-09-16 teismo sprendimą ji sužinojo tik 2011-12-02, kadangi po santuokos nutraukimo N. S. periodiškai jam skambindavo, atsakovė iš Ispanijos į Lietuvą grįžo dar 2011 m. gegužės mėn., kitų įrodymų apie išvykimą iš Lietuvos nepateikė. M. S. po santuokos nutraukimo su pareiškėja 2011-12-07 sudarė naują santuoką su Z. P. (dabar S.), todėl procesas negali būti atnaujintas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-16 sprendimu nutraukė M. S. ir N. S. santuoką bei pripažino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė M. S. nuosavybė. 2012-02-23 pareiškėja pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo ir proceso atnaujinimo pagrindais nurodė naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos jai bylos nagrinėjimo metu, t. y. kad 2011-12-02 pareiškėja prie ginčo buto durų sužinojo apie jai nedalyvaujant priimtą sprendimą ir kad 2011-09-16 sprendime padaryta akivaizdi teisės normos, numatytos CK 3.117 straipsnyje, taikymo klaida, nes pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatą, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo netenkino.
Pažymėtina, kad teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (bylos Nr. 8564/02); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007).
CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007).
Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Pažymėtina, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, bet tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.
Apeliantė naujai paaiškėjusia aplinkybe, kaip pagrindą atnaujinti procesą, nurodė, kad tik 2011-12-02 prie ginčo buto durų sužinojo apie jai nedalyvaujant priimtą teismo sprendimą. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1136-323/2011 matyti, kad atsakovei apie civilinės bylos iškėlimą pranešta ieškinį įteikus jos motinai (b. l. 33) (CPK 123 str. 3 d.), o atsakovei nepateikus kito gyvenamosios vietos adreso apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tik po papildomų teismo veiksmų renkant duomenis apie atsakovę, jai buvo pranešta viešo paskelbimo būdu (b. l. 70, 71). Taigi atsakovė apie santuokos nutraukimo procesą informuota tinkamai ir jos nurodyta aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Be to, pati pareiškėja pripažįsta aplinkybę, jog tikėjosi santuokos nutraukimo bylos nutraukimo ar palikimo nenagrinėtos teisinių pasekmių, tačiau tuo tik patvirtinamas faktas, kad pareiškėjai buvo žinoma apie procesą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja, žinodama apie procesą privalėjo domėtis bylos eiga, t.y. turėjo ne tik procesines teises, bet ir procesines pareigas, yra pagrįsta. Pareiškėjai teismo priimtas sprendimas buvo išsiųstas paskutiniu žinomu adresu, t.y. Baltijos per. 97-86, Klaipėda, pateikdama teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo ji taip pat nurodė tokį pat adresą, nors atsiliepime M. S. nurodė visai kitokius duomenis apie pareiškėjos gyvenamąją vietą, iš to darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė, kad pranešant apie santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą buvo pažeistos jos procesinės teisės (LR CPK 185 str.).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės prašymą atnaujinti procesą ir CPK 366 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kad sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-58/2007; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. prašymą, bylos Nr. 3K-3-403/2008; kt.). Pareiškėja teigė, kad sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nes LR CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tačiau iš prijungtos bylos Nr. 2-1136-323/2011 duomenų matyti, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), statybos metai –1970, už butą su Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvu M. S. visiškai atsiskaitė 1981 m. vasario mėn., t. y. iki santuokos su pareiškėja sudarymo (b. l. 56–58) ir tik 1991-10-12 formaliai butas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip M. S. nuosavybė. Į bylą pateikti pareiškėjos susitarimai su M. S. (b. l. 24, 25) negali būti vertinami kaip įrodantys pareiškėjos teisę į ½ buto adresu (duomenys neskelbtini), beje, viename iš tų susitarimų, įvardijamų pasižadėjimu (b. l. 24) aiškiai nurodyta, kad M. S., kaip buvęs kooperatyvo narys, yra įgijęs į butą nuosavybės teisę, todėl, negalima teigti, kad minėtas butas nepagrįstai pripažintas M. S. asmenine nuosavybe ir kad 2011-09-16 teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.