Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui V. B. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Taip pat atsakovas pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 1) atsakovas bendrauja su nepilnamete dukra V. Ž. 2 dienas be nakvynės nuo 2022 m. gruodžio 25 d. iki 2023 m. sausio 1 d. (imtinai), dalyvaujant ieškovei, ieškovės ir dukters svečiavimosi Lietuvoje vietoje; 2) dukrai nesant Lietuvoje, ieškovė privalo užtikrinti atsakovui galimybes, bent 2 kartus per savaitę, skirtingomis nekonkretizuotomis savaitės dienomis, kurių bent viena bus savaitgalį, pagal šalių darbo grafikus bei dukters užsiėmimus, vaikui su atsakovu bendrauti vaizdo skambučiu (pvz.: „Skype“, „Teams“, „Zoom“ ar kita nuotolinio bendravimo technine vaizdo ir garso priemone), numatant, kad pokalbiai organizuojami nuo 19 val. iki 20 val. Lietuvos laiku ir tęsiasi pagal vaiko pageidavimus; 3) įpareigoti ieškovę nuo 2023 m. sausio 1 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomo dukters V. Ž. vizito Lietuvoje informuoti atsakovą apie numatomą dukters viešėjimą Lietuvoje, jo trukmę, buvimo vietą bei suderinti su atsakovu bent 2 dukters susitikimus. Prašyme nurodė, kad atsakovas jau keletą metų nepalaiko jokio ryšio su dukra, neturi dukters kontaktinių duomenų. Ieškovė nededa pastangų atkurti nepilnamečio vaiko ir atsakovo ryšį. Be ieškovės pagalbos, atsakovas neturi galimybės atkurti ryšio su dukra. Siekiant užtikrinti nepilnametės dukters teises į šeimos ryšių išsaugojimą, jų puoselėjimą, bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, mano, jog būtina nustatyti laikinąją bendravimo tvarką.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius), išvadoje nurodė, jog ginant nepilnamečio vaiko interesus ir jų teisę bendrauti su abiem tėvais, neprieštarauja dėl atsakovo prašomos nustatyti laikinosios jo bendravimo su dukra tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo) taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Atsakovas pateikė prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo – laikinos jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi prašymą tenkino. Ieškovė dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia dukters nenoru bendrauti su atsakovu.

13. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė iš esmės nenurodo argumentų dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo, juos sieja su nutarties vykdymo metu iškilusiais sunkumais.

14. Ginčo tarp šalių, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko V. Ž. tėvas, nėra. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, turi didesnes galimybes auklėti jį, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

15. Apeliantė teigia, kad vaikas bendrauti nenori, jai tai kelia stresą, ir kad ji neketina versti dukters bendrauti su atsakovu. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiama nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos sąlygos neįpareigoja ieškovės užtikrinti bendravimą - ieškovė įpareigota užtikrinti atsakovui galimybę atitinkamu laiku vaikui su atsakovu bendrauti vaizdo skambučiu, informuoti apie numatomus dukters vizitus Lietuvoje bei suderinti atsakovo ir dukters susitikimus (tvarkos 1 punktas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nebėra aktualus). Tvarkoje nustatytas bendravimo laiko intervalas, tačiau numatyta, kad pokalbiai tęsiasi pagal vaiko pageidavimus. Teismas įvertino ir į tai, jog šalys gyvena skirtingose valstybėse, todėl vaiko ir atsakovo bendravimą (išskyrus atvejus, kuomet V. Ž. atvyksta į Lietuvą) numatytas nuotoliniu būdu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks bendravimas nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų ir padės palaipsniui sukurti (atkurti) vaiko bei atsakovo ryšį.

16. Atkreiptinas dėmesys, jog vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais užtikrinimas priklauso nuo abiejų tėvų geranoriškumo ir pastangų ieškoti sprendimo, kuris geriausiai atitiktų ilgalaikius vaiko interesus. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje stengdamiesi atkurti vaikų ryšį su juo, taip pat sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 52 punktas; kt.). Vaiko norai negali būti suabsoliutinami, t. y. nors vaiko norai ir svarbūs, tačiau nereiškia, kad galutinį sprendimą priima būtent vaikas, o tam tikrais atvejais momentinis (lot. ad hoc) vaiko noras gali prieštarauti ir paties vaiko interesams (žr. ir mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, nutarties 28 punktą). Pažymėtina, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), todėl bendravimo tvarkos nustatymas leis atsakovui ir nepilnamečiui vaikui greičiau atkurti (sukurti) ryšį, atsakovui įgyvendinti tėvo valdžią.

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiama nutartis neteisėta ar nepagrįsta.

18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis ieškovės skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.