- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-01
- Bylos Nr.
- e2YT-12870-649/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01121-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Pareiškėjas
- P. J.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, K. J.
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų Kupiškyje teisėjas Saulius Vanagas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“ ir K. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas P. J. (toliau – Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po mamos L. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama L. J.. Ji buvo netekėjusi, turėjo du sūnus: Pareiškėją ir K. J.. Pareiškėjas ir jo brolis, kol buvo gyva mama ir po jos mirties, gyveno mamos nuosavybės teisėmis turimame name, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir jo brolis mamos L. J. mirties metu buvo nepilnamečiai, teismo sprendimu jų rūpintoja buvo paskirta N. G.. Pareiškėjas po motinos mirties gyvendamas su globėja prižiūrėjo L. J. gyvenamąjį ir ūkinius pastatus, po mamos mirties visą laiką buvo mokami mokesčiai, prižiūrimas naminių gyvulių ūkis: karvė, kiaulė, vištos. Pareiškėjas nuolat pjauna žolę, prižiūri šiltnamį, darže augina daržoves, taigi po mamos mirties ėmė valdyti visą jos turtą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos L. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį L. J. paliktojo turto priėmimą. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad P. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo K. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su brolio P. J. pareikštu reikalavimu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
6. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, po savo motinos L. J. Mirties (duomenys neskelbtini), paveldimą turtą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti.
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, (duomenys neskelbtini) mirė L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Palikėjos L. J. pirmos eilės įpėdiniais pagal įstatymą buvo jos sūnūs P. J. ir K. J.. Mirus L. J. jos sūnūs buvo nepilnamečiai, todėl po jos mirties likusiame name jos sūnūs gyveno su rūpintoja N. G.. Po L. J. mirties liko palikimas- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatas-gyvenamasis namas, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iš karto po mamos mirties priėmė jos nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą juo rūpindamasis, prižiūrėdamas gyvulius, sodybą, mokėdamas mokesčius. Remiantis Testamentų registro duomenimis, įregistruotų L. J. palikimo priėmimo faktų nėra (CPK 179 straipsnis). Duomenų, kad po L. J. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla, byloje taip pat nėra (CPK178 straipsnis).
8. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).
9. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan.
10. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
11. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
12. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas po motinos L. J. mirties rūpinosi mamos nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo gyvulius, pjovė žolę, t. y. faktiškai jį valdė. Pareiškėjas motinos mirties metu turėjo (duomenys neskelbtini) metų, tai yra turėjo dalinį veiksnumą ir jis yra pirmos eilės paveldėtojas. Dėl globėjos nerūpestingumo nebuvo sutvarkyti paveldėjimo klausimai taip, kad po Pareiškėjo motinos mirties būtų pasirūpinta palikimo priėmimu. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys nepateikė prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Todėl nurodytų aplinkybių visetas sudaro pagrindą išvadai, kad Pareiškėjas po mamos mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis).
13. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, Pareiškėjo pareiškimas tenkinamas nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, jog P. J. priėmė palikimą, atsiradusį po L. J. Mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
14. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu Pareiškėjui įgyvendinti savo teises ir pareigas priimant palikimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė motinos L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas pareiškėjui P. J. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus Kupiškyje.