Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda, kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimą 2 metams ir turto konfiskavimą;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu per 6 (šešis) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. B., nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent: jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,21 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, 2022 m. spalio 11 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), savo rankoje laikydamas ąsotį su vandeniu, juo (ąsočiu) vieną kartą tyčia suduodamas nukentėjusiajai, savo motinai A. B. į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajai muštinę žaizdą kaktos dešinėje, taip tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Šiais veiksmais I. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad I. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Teisme duodamas parodymus, kaltinamasis I. B. savo kaltę pripažino, nurodydamas, kad jis, paties konflikto neatsimena dėl to, kad buvo stipriai išgėręs, tačiau tiki, ką sako motina, kad jis jai žodinio konflikto metu sudavė ąsočiu į galvą. Teisme apklausta liudytoja A. I. parodė, kad kaimynė A. B., kuriai dešinėje kaktos pusėje virš dešinės akies matėsi kraujuojanti žaizda, atėjusi į bendrą virtuvę pasakė, kad sūnus jai trenkė ąsočiu į veidą, ji paskambino 112. Teisme buvo pagarsinti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad 2022 m. spalio 11 d., apie 15.20 val. į namus atėjo jos neblaivus sūnus I. B., kuris buvo agresyviai nusiteikęs ir pradėjo kabinėtis prie jos, ką tiksliai sakė, ji neprisimena, ir konflikto metu be jokios priežasties, paėmęs stiklinį ąsotį, kuriame buvo vanduo, užsimojęs trenkė jai juo į dešinės pusės kaktos sritį, nuo ko ji pajautė fizinį skausmą ir pradėjo bėgti kraujas. Nukentėjusioji nurodė, kad atsisako nuo civilinio ieškinio, nes I. B. pretenzijų neturi nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos. Prašė teisme bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nes po (duomenys neskelbtini) jai labai sunku vaikščioti, iš namų ji neišeina. Teisme apklausta liudytoja A. Š. parodė, kad Spalio 11 d. gavo pranešimą, kad sumušta (duomenys neskelbtini) m. moteris, kai jie užėjo į kambarį, moteris sėdėjo lovoje, buvo visa kruvina, kaktoje buvo žaizda, ji sakė, kad jai sūnus trenkė į veidą su ąsočiu. Moteris buvo sąmoninga, atsakymai buvo aiškūs, adekvatūs. Teisme apklausta liudytoja I. K. parodė, kad I. B. yra jos sūnėnas, sesers sūnus. Įvykio dieną, po pietų jai paskambino sesuo ir pasakė, kad ją sumušė sūnus, paprašė, kad atvažiuotų. Ji tvirtino, kad I. B. būtinai reikia gydytis nuo alkoholio, jei jis negertų, būtų normalus žmogus.

Iš BPC garso įrašų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad nukentėjusiosios kaimynė A. I., paskambinusi į BPC, pranešė, kad nukentėjusiosios A. B. girtas sūnus I. B. „vėl primušė motiną, kraujas pas ją bėga, sūnus girtas, triukšmauja“. Duomenys apie tai, kad nukentėjusiąją sužalojo jos sūnus yra užfiksuoti 2022 m. spalio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, jog A. B. paaiškino, kad 2022 m. spalio 11 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini) bendrabučio kambaryje žodinio konflikto metu jos sūnus I. B., būdamas neblaivus, tyčia vieną kartą su ąsočiu trenkė jai į galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. GMP 0893 išsivežė A. B. į (duomenys neskelbtini). Tarnybiniame pranešime pažymėta, kad A. B. veido priekinėje dalyje, virš dešiniojo antakio yra kraujuojanti žaizda. Tokias faktines aplinkybes patvirtina body kamerų vaizdo įrašai, apžiūrėti 2022 m. spalio 12 d. kitų objektų apžiūros protokolu. Teismas nenustatė jokių pagrįstų aplinkybių, dėl ko nukentėjusioji galėtų apkalbėti kaltinamąją, nenurodė tokių aplinkybių ir pats kaltinamasis. Aplinkybes, kad nukentėjusioji buvo sužalota kaltinime nurodytoje vietoje, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie tai, kad (duomenys neskelbtini), nuo kambaryje esančio stalo paimtas ąsotis. Aplinka yra netvarkinga, joje matosi girtavimo pėdsakai. Ant stalo bei grindų yra raudonos spalvos dėmės.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad I. B. smurtavo prieš nukentėjusiąją, apsvaigęs nuo alkoholio, kas savaime nepaneigia jo tyčios ir kartu nešalina tokio asmens baudžiamosios atsakomybės nepriklausomai nuo girtumo laipsnio ( BK 19 straipsnio 1 dalis). Baudžiamoji atsakomybė tokiu atveju grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog dėl alkoholio vartojimo gali stipriai apgirsti, prarasti kontrolę savo veiksmams ir dėl to padaryti nusikalstamą veiką, savo noru vartoja alkoholinius gėrimus ir priveda save prie tokios būsenos, kai jo psichika ima iškreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplink, ir jis praranda savo veiksmų kontrolę (pvz. kasacinio teismo nutartis 2K-250/2014).

Baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos I. B. dėl nusikalstamos veikos numatytos 140 straipsnio 2 dalyje padarymo pasitvirtino. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai – muštinė žaizda kaktos dešinėje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į išdėstytą, I. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas ir kardomosios priemonės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta, padaryta prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Prokuroras teisiamojo posėdžio metu taip pat prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai asmens bejėgiška būklė pripažįstama tada, kai toks asmuo dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, neįgalumo (invalidumo), taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Taip pat svarbus yra ir kaltininko suvokimas, kad jis veiką daro prieš tokios būklės asmenį ir ja (tokia būkle) pasinaudoja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2014, 2K-72-746/2015, 2K-24-895/2017). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog vien tik aplinkybė, kad asmuo yra senyvo amžiaus ar tai, jog serga kokia nors liga, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pastarasis buvo bejėgiškos būklės. Tokios būklės asmuo turi būti objektyviai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-733/2003). Pati nukentėjusioji parodė, kad po (duomenys neskelbtini) jai labai sunku vaikščioti, iš namų neišeina, tuo labiau, kad po 2022 m. spalio 11 d. įvykio, kai ją sumušė sūnus I. B., jai silpna. Apklausta teisme medikė nurodė, kad nukentėjusioji yra senas žmogus ir sunkiai vaikšto, tačiau tokių problemų, kad negali vaikščioti, nėra. Apklausta teisme nukentėjusiosios sesuo paaiškino, kad seseriai reikia priežiūros, ji atvažiuoja kas antrą dieną, maistą ruošia, jau 20 metų taip yra. Pats kaltinamasis nurodė, kad jo mama serga, jai buvo (duomenys neskelbtini) prieš (duomenys neskelbtini) metus, ji blogai valdo kairę ranką, turi stuburo išvaržą, ji sunkiai pasirūpina savimi, jis ją prižiūri, perka maistą. Neįgalumas jai nėra nustatytas. Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji dėl fizinių ar psichinių savybių negalėjo suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negalėjo gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui, todėl nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – teistas du kartus, iš jų vieną kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (1 t., b. l. 166-167), baustas administracine tvarka praeityje, tačiau galiojančių nuobaudų neturintis (1 t., b. l. 158-159, 165), šiuo metu nedirbantis (1 t., b. l. 162), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 164).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis jau antrą kartą teisiamas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus vieną iš griežtesnių įstatymo sankcijose numatytų bausmių – areštą, kurio dydis nustatytinas didesnis už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį, skirtiną už nusikaltimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis), tačiau artimas šiam vidurkiui.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Nagrinėjamu atveju teismas įvertina, kad nors kaltinamasis I. B. yra vieną kartą teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą prieš tą patį asmenį, tačiau teismas įvertina tai, kad tiek nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek liudytojos A. I. ir I. K. nurodė, kad kaltinamojo elgesys būna problematiškas tik tada, kai jis būna apsvaigęs nuo alkoholio, likusiu metu I. B. neapibūdino neigiamai, teigė, kad jis padeda prižiūrėti nukentėjusiąją. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė tokias aplinkybes, teigė, kad jo santykiai su mama, jam esant blaiviam, būna normalūs, jis ja rūpinasi, taip pat nurodė, kad jis supranta, jog jam negalima vartoti alkoholio, sutiktų gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra tikslinga kaltinamajam suteikti galimybę išsigydyti nuo priklausomybės alkoholiui. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad bausmės tikslai I. B. atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymą tikslinga atidėti 1 metams, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant jį arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

Realaus arešto bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo I. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 11 d., 16.00 val., iki 2022 m. spalio 13 d., 11.25 val. (2 dienos) (1 t., b. l. 96-98, 125-126), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant viena arešto parai.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

I. B. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta prieš šeimos narį – motiną, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių, proceso išlaidų ir daiktų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasą pareiškė civilinį ieškinį dėl 54,66 eurų turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios A. B. gydymo, taip pat prašydama priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 82). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad A. B. dėl kitų galvos sričių žaizdos buvo suteiktos gydymo paslaugos, kurių bendra kaina 54,66 Eur (1 t., b. l. 83). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. B. šio civilinio ieškinio neginčijo, nurodė, kad pinigų tam neturi, bet jei bus galimybė, šį civilinį ieškinį sumokės. Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis I. B. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai A. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda kaktos dešinėje. Taigi, turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai, susijusi su išlaidomis, patirtomis nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, buvo padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo I. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 54,66 Eur nukentėjusiosios gydymo išlaidų ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. lapkričio 21 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam I. B. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 243,33 Eur išlaidų.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo I. B. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu numatytu pagrindu, kadangi kaltinamasis nemokėjo proceso kalbos. Kaltinamojo I. B. gynėju teisme buvo paskirta advokatė Ana Ustinovič, kuris dalyvavo ir ikiteisminio tyrimo metu.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamojo I. B. turtinę padėtį, pažymėtina, kad kaltinamasis šiuo metu nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje be to, šiuo nuosprendžiu patenkinus Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, kaltinamasis turi kitų turtinių įsipareigojimų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo I. B. turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo I. B. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) Ąsotis, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 19, Vilniuje pagal 2022 m. spalio 13 d. kvitą B, serija BBB Nr. 2PK005997 (1 t., b. l. 24) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas nukentėjusiajai A. B.;

2) vokas, kuriame yra DVD-R laikmena su vaizdo ir garso įrašais, prisegtas prie bylos viršelio – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, I. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, neskiriant jam intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) gydytis nuo priklausomybės alkoholiui.

Realaus arešto bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo I. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo2022 m. spalio 11 d., 16.00 val., iki 2022 m. spalio 13 d., 11.25 val. (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant viena arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti I. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš I. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 54,66 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. lapkričio 21 d. pažymoje nurodytų 243,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš I. B..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) Ąsotį, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, Buivydiškių g. 19, Vilniuje pagal 2022 m. spalio 13 d. kvitą B, serija BBB Nr. 2PK005997 – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai A. B.;

2) voką, kuriame yra DVD-R laikmena su vaizdo ir garso įrašais, prisegtą prie bylos viršelio – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti I. B., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.