- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-30
- Bylos Nr.
- II-514-1201/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00564-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Božena Mozūraitienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. P. (J. P.), gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) 2023 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-7483-2023 teisėtumo ir pagrįstumo.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-7483-2023 J. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį dėl to, kad jis 2022 m. gruodžio 13 d., apie 15.32 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Schmitz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulomis buvo neatidus, kliudė ir apgadino puspriekabę Krone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 222 punktų reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą J. P. paskirta 1 100 Eur bauda, už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą – 11 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, J. P. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 100 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
2. J. P. skunde prašo išteisinti jį dėl KET pažeidimo ir pasišalinimo iš įvykio vietos, taip pat atleisti nuo piniginės baudos.
3. Skunde nurodoma, kad J. P., važiuodamas atbulomis, nepajuto, kad palietė puspriekabę, todėl negali būti laikoma, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. J. P. net nebuvo išlipęs iš automobilio, kadangi nežinojo, kad įvyko eismo įvykis. Apie tai jo niekas neinformavo, kol jis buvo aikštelėje. Visa tai įvyko ankštoje stovėjimo aikštelėje, kurioje buvo daug sniego, be to, buvo jau vėlyva popietė ir ne pats geriausias matomumas. Teko nuolat judėti, siekiant leisti išvažiuoti tuščioms transporto priemonėms ir pačiam pasiekti iškrovimo vietą. J. P. vertinimu, nepajutus prisilietimo jis negalėjo padaryti penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių viršijančios žalos. Ant puspriekabės Schmitz, kuri buvo pritvirtinta prie jo vairuotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), nebuvo jokių susidūrimo su kita transporto priemone žymių, kas taip pat reiškia, kad J. P. negalėjo padaryti didelės žalos. Jo manymu, puspriekabės jis nesugadino, o jei ją ir palietė, tai ji nebuvo pažeista. Skunde pažymima, kad jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, baudos dydis nėra proporcingas susiklosčiusiai situacijai.
Atsiliepimas
4. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime prašo J. P. skundo netenkinti.
5. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinių nusižengimų padarymo faktas yra įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu, vaizdo įrašo ir kita medžiaga. Vien tai, jog Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių nevertino taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ir skundžiamame nutarime padarė jam nepalankias išvadas, nereiškia, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.
6. Atsiliepime pažymima, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir KET, todėl J. P. kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis turėjo pareigą apie įvykį informuoti nukentėjusįjį arba policijos pareigūnus, savarankiškai domėtis galimybe atlyginti padarytą žalą, tačiau to nedarė. J. P. tyčiniais veiksmais pasitraukė iš eismo įvykio vietos, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai dėl kontakto nejutimo yra nepagrįsti ir tai vertintina, kaip jo siekis išvengti atsakomybės. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad 2022 m. gruodžio 13 d., apie 15.32 val., (duomenys neskelbtini), krovininis automobilis įvažiuoja į stovinčią puspriekabę. Nuo smūgio sujuda ir puspriekabė, ir krovininio automobilio kabina, po kontakto krovininio automobilio vairuotojas paskubomis išvažiuoja iš aikštelės, nelaukdamas, kol tai padarys šalia važiuojantis kitas krovininis automobilis. Aiškus automobilio ir puspriekabės kontaktas, kontakto garsas ir padaryti puspriekabės apgadinimai, tuo metu buvusios oro sąlygos (žiema), natūraliai didinančios vairuotojų atidumą kelyje, yra pagrindas pripažinti, kad J. P. ne tik juto, bet ir akivaizdžiai suprato, kad įvyko transporto priemonės ir puspriekabės kontaktas, t. y. įvyko eismo įvykis, dėl ko skubėjo pasišalinti iš įvykio vietos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
7. ANK 630 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gegužės 29 d. 10.30 val. buvo paskirtas teismo posėdis J. P. skundui nagrinėti. 2023 m. gegužės 17 d. J. P. buvo išsiųstas teismo šaukimo vertimas į lenkų kalbą elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 65), iš kurio buvo gautas šio asmens skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-7483-2023 (b. l. 3). 2023 m. gegužės 19 d. su J. P. buvo susisiekta telefonu, pastarasis nurodė, kad el. laišką su teismo šaukimu yra gavęs, tačiau į teismo posėdį atvykti negali, kadangi gyvena ne Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, J. P. buvo pasiūlyta dalyvauti teismo posėdyje, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, sutarta prisijungimo prie teismo posėdžio duomenis jam išsiųsti tuo pačiu el. pašto adresu (b. l. 72). Tą pačią dieną šie duomenys buvo išsiųsti el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 73). Prieš teismo posėdį, t. y. 2023 m. gegužės 29 d., apie 10.30 val., su J. P. buvo dar kartą susisiekta telefonu, šis nurodė, kad prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu prisijungti ir teismo posėdyje dalyvauti nepageidauja (b. l. 86).
9. Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, pranešimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą el. paštu buvo išsiųstas 2023 m. gegužės 4 d. (b. l. 53). Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime prašė nagrinėti skundą jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 77). Nukentėjusio juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovui šaukimas į teismo posėdį 2023 m. gegužės 18 d. buvo išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 70–71). 2023 m. gegužės 24 d. telefonu buvo susisiekta su šios įmonės vadovu A. S., kuris nurodė, kad el. laišką su teismo šaukimu yra gavęs, tačiau atvykti į teismo posėdį nepageidauja (b. l. 85). Taigi tiek Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, tiek nukentėjusiajam, tiek administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinoma apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau jie neatvyko į teismo posėdį, taip pat nebuvo gauti jų prašymai atidėti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nutarė išnagrinėti J. P. skundą šiems asmenims nedalyvaujant, t. y. rašytinio proceso tvarka.
10. ANK 641 straipsnyje numatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
11. J. P. yra nubaustas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad jis sukėlė eismo įvykį ir iš šio eismo įvykio vietos neteisėtai pasitraukė. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia administracinę atsakomybę.
12. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
13. Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlė), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-107-557/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-157-316/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-17-139/2015 ir kt.). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-54-2014 ir kt.). Taigi, sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta, kad asmuo suvokė ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai.
14. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai, kad jis nepajuto kontakto tarp transporto priemonių, todėl nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį ir neteisėtai pasišalina iš jo vietos, yra nepagrįsti. Iš byloje esančio vaizdo įrašo (10.11.11.129_06_2022121320275522 J. P., b. l. 39) matyti, kad 2022 m. gruodžio 13 d., apie 15.32 val., automobilių stovėjimo aikštelėje krovinis automobilis važiuoja atbulomis tol, kol kliudo stovinčią puspriekabę, sustoja, apie 10 sek. lieka toje pačioje vietoje, leisdamas kitam krovininiam automobiliui pravažiuoti, ir tuomet pats iš įvykio vietos pasišalina. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, J. P. pripažįsta vairavęs krovinį automobilį, kurio veiksmai (važiavimas atbulomis) yra užfiksuoti vaizdo įraše, tačiau neigia jutęs, kad kliudė kitą transporto priemonę. Vaizdo įrašo turinys neabejotinai patvirtina, kad tarp transporto priemonių (J. P. vairuoto krovininio automobilio ir stovinčios puspriekabės) buvo kontaktas – aiškiai matyti, kaip nuo kontakto sujuda ne tik puspriekabė, bet ir krovininio automobilio kabina, kurioje buvęs J. P. to negalėjo nepajusti. Asmuo, važiuodamas atbulomis, turėjo stebėti situaciją per galinio vaizdo veidrodėlius, kas reiškia, kad turėjo ne tik pajusti, bet ir pamatyti kontaktą su stovinčia puspriekabe, nes būtent ją kliudęs J. P. vairuotas krovinis automobilis sustojo. Pažymėtina ir tai, kad vaizdo įraše po kontakto užfiksuoti tamsios spalvos dūmai virš puspriekabės, ką taip pat per galinio vaizdo veidrodėlius turėjo matyti J. P.. Kadangi susidūrimo metu buvo sulaužytos puspriekabės plastikinės dalys (b. l. 20, 26–28), galima daryti išvadą ir apie kontakto stiprumą bei sklidusį garsą, kuris J. P. taip pat turėjo indikuoti, kad jo automobilis kliudė kitą objektą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad J. P., važiuodamas atbulomis, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui ir taip, pažeisdamas KET 9 ir 101 punktų reikalavimus, sukėlė eismo įvykį. Taip pat administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo akivaizdžiai suprato, kad automobiliai susidūrė, t. y. kad jis sukėlė eismo įvykį, kaip vairuotojas neabejotinai žinojo, kad apie įvykį turi informuoti nukentėjusįjį arba policijos pareigūnus (KET 222 punktas), tačiau to nedarė, o iš įvykio vietos neteisėtai pasišalino. Taigi asmuo veikė tiesiogine tyčia.
15. Iš vaizdo įrašo matyti, kad eismo įvykio metu lauke dar buvo šviesu, geras matomumas, o automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvo tokio kiekio sniego, kuris trukdytų manevruoti, todėl šie skundo argumentai J. P. kaltės nepaneigia. Jo kaltės klausimui neturi įtakos ir tai, kad jokie automobilių stovėjimo aikštelėje buvę asmenys jam nepranešė apie sukeltą eismo įvykį. Vaizdo įrašo turinys patvirtina, kad tuo metu arti nebuvo jokių pašalinių asmenų, galėjusių matyti tai, kas įvyko. Tai, po kiek laiko J. P. išvažiavo iš aikštelės, nagrinėjamam klausimui taip pat neturi reikšmės. Akivaizdu, kad iš transporto priemonių susidūrimo vietos jis pasišalino (nuvažiavo) iš karto ir apie sukeltą eismo įvykį niekam nepranešė.
16. J. P. taip pat nesutinka, kad jis savo veiksmais galėjo sukelti penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių viršijančią žalą. Palyginus vaizdo įraše (b. l. 39) ir administracinio nusižengimo byloje esančiose nuotraukose užfiksuotą puspriekabę (b. l. 20, 26–28), matyti, kad tai ta pati transporto priemonė (baltos spalvos, matomas užrašas „Fleet“), nuotraukose užfiksuoti apgadinimai yra toje vietoje, į kurią atsitrenkė J. P. vairuotas krovininis automobilis (galinė dalis), taigi teismui nekyla abejonių, kad puspriekabės Krone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimai buvo padaryti aptariamo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sukelto eismo įvykio metu. Transporto priemonės savininkės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. S. nurodė, kad 2023 m. gruodžio 13 d., apie 9.00 val., ši puspriekabė buvo palikta stovėjimo aikštelėje (b. l. 21–22). J. P. veiksmais padarytą turtinę žalą, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. viršija 750 Eur, patvirtina byloje esanti 2022 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaita faktūra Serija REF Nr. 29821, iš kurios matyti, kad transporto priemonės, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remonto išlaidos (aušinimo skystis, fiksatorius, jungtis, dirželiai laidams, apdaila, dvejos durelės ir remonto darbai) sudarė 1 816,33 Eur (su PVM) (b. l. 24), taip pat draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ pateikta informacija apie 933,16 Eur žalos (remonto išlaidos, atėmus išskaitą ir naujų detalių nusidėvėjimo sumą 20%) atlyginimą UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 34). J. P. remonto išlaidų pagrįstumo neginčija.
17. ANK 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis tam, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti arba apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
18. Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo ir protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1–2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, kad baudos dydis yra nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į pačio administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kuomet yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda yra skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
19. ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta vienintelė nuobaudos rūšis – bauda, kurios dydis numatytas nuo dešimt iki dvylikos eurų. ANK 426 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta vienintelė nuobaudos rūšis – bauda, kurios dydis numatytas nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų. Taip pat už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu J. P. už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 11 Eur dydžio bauda (vidurkis), o už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą – 1 100 Eur bauda (minimalus dydis) be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, J. P. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 100 Eur dydžio bauda.
20. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta nei J. P. atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių, asmuo padarė du administracinius nusižengimus, kuriais nukentėjusiajam padaryta turtinė žala (reikalavimo dėl žalos atlyginimo šioje byloje nėra), administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savanoriškai žalos neatlygino, dirba. Įvertinus šias aplinkybes, skirtingai nei skunde nurodo J. P., jam paskirtos sankcijoje numatytų baudų vidurkį ir minimalų dydį atitinkančios baudos, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, yra proporcingos padarytiems administraciniams nusižengimams ir jų dar labiau švelninti nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Konkrečių argumentų, dėl ko teismas turėtų lengvinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį, skunde nenurodė ir pats J. P..
21. Taigi teismas, įvertinęs J. P. skundo argumentus ir paaiškinimą, taip pat išsamiai susipažinęs su byloje esančiomis nuotraukomis, vaizdo įrašu, UAB (duomenys neskelbtini) atstovo parodymais, rašytiniais dokumentais, pripažįsta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai J. P. pripažino kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei paskyrė proporcingą administracinę nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. P. (J. P.) skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-7483-2023 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.