- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-28
- Bylos Nr.
- eAN2-124-635/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00023-2026-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jazbutienė
- Pažeidėjas
- M. M.
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 3 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025-12-22 nutarimu Nr. 30-ANR_N-15556-2025 M. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams už tai, kad jis 2025-09-12 6.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę automobilį – „Dodge“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t. y. jis lenkė kelio ruože, kuris paženklintas draudžiamuoju kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ ir siaura ištisine kelio horizontaliojo ženklinimo linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir ja važiavo, lenkė kitą ta pačia kryptimi tiesiai važiavusią transporto priemonę. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 8 punkto, 1 priedo 325 punkto, 3 priedo 1 skyriaus 1.1. papunkčio reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus, prašydamas skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti, nes jo veiksmai buvo atlikti būtinojo reikalingumo sąlygomis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026-02-03 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. skundas netenkintas ir Institucijos 2025-12-22 nutarimas paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas konstatavo, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių M. M. kaltę, padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Taip pat, įvertinęs M. M. padarytą administracinį nusižengimą, tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, konstatavo, kad jam skirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos ir adekvačios jo padarytam administraciniam nusižengimui.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. M. prašo panaikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026-02-03 nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Jeigu teismas manytų, kad būtina papildomai tirti bylos aplinkybes, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, įpareigojant paskirti teismo ekspertizę, kuri objektyviai įvertintų realią eismo situaciją, kelio būklę, transporto priemonių judėjimo parametrus ir pavojų eismo saugumui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Tvirtina, kad įvykis įvyko užmiesčio kelyje, kuriame nustatytas leistinas 70 km/h greitis. Vaizdo registratoriaus įrašą pateikė kito automobilio vairuotojas (registratoriaus savininkas), tačiau teismui buvo pateikta tik ta vaizdo medžiagos dalis, kuri yra palanki jam pačiam (pranešėjui) ir neatskleidžia visos faktinės situacijos. Teigia, kad pranešėjas išvažiavo iš šalutinio kelio ir užkirto jam (M. M.) kelią, sudarydamas itin pavojingą situaciją. Kelio danga buvo slidi. Jis dėl savo ilgametės vairavimo patirties ir tinkamos reakcijos sugebėjo išvengti skaudaus eismo įvykio. Vis tik, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į realią eismo situaciją, kelio būklę bei pavojų eismo ir asmens saugumui.
4.2. Nurodo, kad apylinkės teismas neišsireikalavo visos vaizdo medžiagos, nevertino jos visumos ir objektyvumo. Be to, byloje nebuvo paskirta teismo ekspertizė, kuri galėtų objektyviai įvertinti realų atstumą tarp transporto priemonių, vairuotojo reakcijos laiką, stabdymo kelią esant slidžiai kelio dangai, ir/ar buvo sudaryta avarinė situacija, ar jo (M. M.) veiksmai buvo būtini siekiant išvengti eismo įvykio. M. M. manymu, byloje taip pat nebuvo tinkamai įvertinta aplinkybė, kad kitas vairuotojas (pranešėjas), išvažiuodamas iš šalutinio kelio, galimai pažeidė pareigą praleisti pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę.
Atsiliepimas
5. Institucija atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026-02-03 nutartį. Nurodo, jog administracinėje byloje pateikti įrodymai yra objektyvūs, nuoseklūs ir pakankami konstatuoti, kad M. M. padarė nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Taigi, 2025-09-12 M. M. padarytas pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad M. M. iš esmės neneigia savo kaltės dėl įvykdyto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, tačiau teigia, jog jis įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, ja važiavo ir lenkė kitą ta pačia kryptimi tiesiai važiavusią transporto priemonę, nes tokius jo veiksmus lėmė prieš jį važiavusios transporto priemonės vairuotojo (pranešėjo) atlikti veiksmai (išvažiavo iš šalutinio kelio ir užkirto jam (M. M.) kelią, sudarydamas itin pavojingą situaciją). Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo teiginiais.
7. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, konstatuodamas, kad M. M. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, pateikdamas subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad Institucijos nutarimas ar skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už vieno ar kelių šioje normoje nustatytų alternatyvių veiksmų padarymą: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, kokie konkretūs KET reikalavimai buvo pažeisti.
9. Nagrinėjamu atveju M. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2025-09-12 6.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, lenkė kelio ruože, kuris paženklintas draudžiamuoju kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ ir siaura ištisine kelio horizontaliojo ženklinimo linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir ja važiavo, lenkė kitą ta pačia kryptimi tiesiai važiavusią transporto priemonę ir tokiu būdu pažeidė KET 8 punkto, 1 priedo 325 punkto, 3 priedo 1 skyriaus 1.1. papunkčio reikalavimus.
10. Kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. neginčija fakto, kad Institucijos nutarime nurodytu laiku ir vietoje įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą bei ja važiavo, ir lenkė kitą ta pačia kryptimi tiesiai važiavusią transporto priemonę. KET numatyta, jog lenkti draudžiama kelių ruožuose, kurie yra pažymėti kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ ir siaura ištisine kelio horizontaliojo ženklinimo linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą (KET 3 priedo I skyriaus 1.1. papunktis), todėl nėra jokių abejonių, jog M. M. įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
11. Vis tik, administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. apeliuoja į tai, kad toks jo poelgis iš esmės nuo jo valios nepriklausė ir dėl to kaltina prieš jį važiavusios transporto priemonės vairuotojo (pranešėjo) netinkamą elgesį (išvažiavimą iš šalutinio kelio, užkertant jam (M. M.) kelią ir tokiu būdu sudarant itin pavojingą situaciją). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems subjektyviems apeliacinio skundo argumentams, kurių turinį sudaro savaip interpretuojami bylos duomenys. Šios išvados kontekste pažymėtina, jog nustatinėjant aktualaus administracinio nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo padarymo aplinkybių. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sakyti tiesą neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Taigi, tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai turi būti vertinami kitų byloje esančių įrodymų kontekste, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
12. ANK 16 straipsnio „Būtinasis reikalingumas“ 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodoma, kad taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala. Remiantis kasacinio teismo praktika, būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-61-495/2022, 2AT-37-976/2025).
13. Nagrinėjamu atveju M. M. kaltę patvirtina ir paneigia jo gynybinę versiją, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, byloje esantys vaizdo įrašai. Nusižengimas yra užfiksuotas vaizdo registratoriaus pagalba, todėl byloje esantys vaizdo įrašai leidžia objektyviai įvertinti aptariamo įvykio eigą. Iš vaizdo įrašo Nr. „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad sankryžoje stovi pranešėjo automobilis, kuris praleidžia važiuojančius automobilius iš dešinės pusės. Įrašo 0:04 sek. pranešėjo automobilis pradeda posūkio manevrą į kairę. 00:08 sek. manevrą baigia, važiuoja pagrindiniu keliu. 00:13 sek. matosi lenkiantis automobilis (M. M.), važiuojantis priešpriešine eismo juosta, kuris artėdamas prie priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės, kerta ištisinę liniją ir grįžta į savo juostą. Įrašo 00:09 sek. matosi kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“. Tokio M. M. veikimo vertinti kaip nevalingo nėra pagrindo, visa tai rodo, jog pažeidėjas sąmoningai pasirinko draudžiamoje vietoje lenkti transporto priemones, t. y. nusižengimą padarė veikdamas tyčia. Tuo tarpu pažeidėjo teikiami deklaratyvūs argumentai dėl buvusio būtinumo jam lenkti draudžiamojoje vietoje, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad iš šalutinio kelio išvažiavusio ir prieš apeliantą važiavusios transporto priemonės vairuotojo (pranešėjo) veiksmai kažkokiu būdu galėjo įtakoti M. M. kaip eisme dalyvaujančio asmens pasirinkimą laikytis ar pažeisti KET. Pirmiau aptartas vaizdo įrašas neginčijamai patvirtina, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, kad pranešėjas posūkio manevrą į kairę pilnai baigė ir jau kurį laiką (įrašo 00:08 sek. - 00:13 sek.) važiavo pagrindiniu keliu, kai M. M. pradėjo jį lenkti, būtinumo staigiai stabdyti vairuojamą automobilį M. M. nebuvo, taigi šiuo atveju M. M. siekė ne išvengti galimo susidūrimo su kita transporto priemone, o nelėtinti savo judėjimo greičio. Be to, kelias buvo ne tik paženklintas siaura ištisine linija, bet ir buvo riboto matomumo, nes automobilio lenkimas vyko kelio vingyje į dešinę pusę. Akivaizdu, kad M. M. turėjo visas galimybes sulėtinti automobilio greitį ir išvengti pavojingos situacijos, tačiau jis sąmoningai pasirinko draudžiamoje vietoje lenkti transporto priemonę, dėl ko visiškai pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
14. Skunde taip pat nurodoma, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo išreikalauta visa vaizdo medžiaga, taip pat nebuvo paskirta teismo ekspertizė dėl ko nebuvo tinkamai išnagrinėtas klausimas ar jo (apelianto) veiksmai buvo būtini siekiant išvengti eismo įvykio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo teiginiais. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais bei paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu bei kitokiais dokumentais. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pažeidimai, susiję su įrodymų tyrimu ir jų vertinimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-1073/2019, 2AT-2-303/2022).
16. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą teisės taikymo aspektu, esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, nenustatė. Apelianto skunde nurodomi teiginiai dėl neva neobjektyviai įvertintų bylos duomenų yra grindžiami sava byloje nustatytų aplinkybių interpretacija ir deklaruojamu faktu, kad jis (M. M.) veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Šiame skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad byloje esantis vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“ neginčijamai patvirtina, kad transporto priemonės vairuotojas (pranešėjas) posūkio manevrą į kairę pilnai baigė ir jau kurį laiką (įrašo 00:08 sek. - 00:13 sek.) važiavo pagrindiniu keliu, kai M. M. pradėjo jį lenkti, todėl jokio būtinumo staigiai stabdyti vairuojamą automobilį M. M. nebuvo. Aptartos aplinkybės paneigia ir apeliacinio skundo teiginius, jog pranešėjas išvažiuodamas iš šalutinio kelio, galimai pažeidė pareigą praleisti pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę. Priešingai, nei teigia apeliantas, šiuo atveju pranešėjo pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad kitus automobilius iš šalutinio kelio išvažiuojantis pranešėjas praleido ir įvertinęs, kad M. M. vairuojamas automobilis yra ganėtinai toli išvažiavo į pagrindinį kelią. Iš bylos medžiagos ir skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas laikėsi ir ANK nustatytų įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų. Apylinkės teismas, tikrindamas Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, motyvuotai atsakė į esminius M. M. apeliacinio skundo argumentus, nurodydamas, kodėl prieita išvada, kad M. M. padarė administracinį nusižengimą.
17. Pagal ANK 593 straipsnio 1 dalį, administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti procesinius veiksmus, taip pat paskirti ekspertizę arba gauti specialisto paaiškinimus. Tačiau, nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, įrodinėjimo procesas turi ribas, specialieji tyrimai skirtini esant būtinumui, o teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-788/2023). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pranešėjo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas nagrinėjamas įvykis, yra geros kokybės ir objektyvus. Iš vaizdo įrašo Nr. „(duomenys neskelbtini)“ aiškiai matyti, kad transporto priemonės vairuotojas (pranešėjas) prieš išvažiuodamas iš šalutinio kelio praleido du automobilius, ir tik tada posūkio manevrą į kairę pilnai baigė ir jau kurį laiką (įrašo 00:08 sek. - 00:13 sek.) važiavo pagrindiniu keliu, kai M. M. pradėjo jį lenkti, todėl jokio būtinumo staigiai stabdyti vairuojamą automobilį M. M. nebuvo. Akivaizdu, kad M. M. tiesiog norėjo nelėtinti savo judėjimo greičio. Šiuo atveju aptartas vaizdo įrašas yra objektyvus, nėra neįžiūrimas ar kokiu nors būdu pakeistas, kas apsunkintų užfiksuotos situacijos vertinimą. Taigi šiuo atveju nereikėjo pasitelkti jokių specialių žinių nustatant, kad užfiksuotoje situacijoje M. M. neveikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, M. M., matydamas priekyje išvažiavusį pranešėjo vairuojamą automobilį, turėjo būti itin atidus ir rūpestingas vairuojant transporto priemonę, stebėti kelio ženklinimą, sumažinti važiavimo greitį, tačiau pasirinkto elgtis priešingai, pradėjo lenkimo manevrą, dėl ko jo (M. M. veiksmais kilo grėsmė eismo saugumui, todėl jis pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir/ar netinkamai nustatė faktines aplinkybes.
18. Administracinėn atsakomybėn patrauktam M. M. Institucijos nutarimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį skirta 200 Eur bauda su administracinio poveikio priemone - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyta M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis teigė, kad šį administracinį nusižengimą padarė esant būtinojo reikalingumo sąlygoms. Kaip jau minėta, ši apelianto gynybinė versija paneigta bylos duomenų visetu. Nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, M. M. per vienerius metus jau buvo baustas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y., nagrinėjamas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad M. M. 5 metų laikotarpyje administracine tvarka yra baustas 9 kartus. Be to, 2024-09-11 nutarimu baustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, paskirta bauda nesumokėta. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog už aptariamo administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo 170 Eur iki 230 Eur. Institucija, įvertinusi M. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat įvertinusi jo ankstesnius baustumus, jam paskyrė šiek tiek didesnę nei minimalią baudą, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad ji akivaizdžiai neproporcinga ar per griežta. ANK 420 straipsnio 6 dalyje įvirtinta, jog už šio ANK straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi įstatymas įtvirtina imperatyvą visais atvejais traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirti nurodytą administracinio poveikio priemonę. Pabrėžtina, jog šiuo atveju, įvertinus tai, kad aptariamas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, todėl M. M. paskirtas 5 mėnesių specialios teisės atėmimo terminas, taigi taip pat nėra pagrindo vertinti, kad ir ši poveikio priemonė akivaizdžiai būtų neproporcinga ar per griežta.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucijos nutarimu M. M. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra adekvačios ir proporcingos jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos jo teises suvaržančiomis labiau nei tai būtina pasiekti administracinės nuobaudos tikslams. Tiek bauda, tiek poveikio priemonė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirtos tinkamai pritaikius ANK nuostatas. Sprendžiant, kad M. M. paskirtos administracinė nuobauda ir poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, svarbu paminėti ir tai, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes ir sulaikyti nuo tolimesnių analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų darymo.
20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti M. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026-02-03 nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.