Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Janina Zaržeckienė, sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, dalyvaujant ieškovams J. M. ir I. M., atsakovės Sodininkų bendrijos „Versmė“ atstovams V. B. (bendrijos valdybos pirmininkui) ir advokatei Vidutei Tiškuvienei, trečiajam asmeniui nepareiškusio savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje V. B. ir jo atstovei advokatei Vidutei Tiškuvienei teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. M. ir I. M. . ieškinį (galutinai suformulavus reikalavimus) atsakovui Sodininkų bendrijai „Versmė“ ir trečiajam asmeniui nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje V. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys (galutinai suformulavus reikalavimus) 2016-06-01 tenkinamas dalinai.

Nėra ginčo, kad teismo sprendimą ir nutartį skelbimų lentoje patalpino V. B., kuris yra bendrijos valdybos pirmininkas. Ta aplinkybė kabino ar trečiojo asmens šeimos narė Živilė sprendimo ir nutarties kopijas skelbimų lentoje neturi tiesioginės reikšmės bylos baigčiai ir teismas plačiau šios aplinkybės nevertina. Teismas daro išvadą, kad atsakovas turėjo teisėtą pagrindą supažindinti bendrijos narius su teismo sprendimu ir nutartimi, tačiau tai turėjo būti atlikta nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymas (toliau ADTAĮ) 3 str. 1 d. 2 p. nustatyta pareiga asmens duomenis tvarkyti tiksliai, sąžiningai ir teisėtai. ADTAĮ 5 str. reglamentuoja asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai, o šio įstatymo 7 str. reglamentuoja kas yra asmens kodas ir kaip jis gali būti naudojamas, o būtent asmens kodas tai yra unikali skaitmenų seka ir naudoti jį galima tik gavus asmens (subjekto) sutikimą ir draudžiama asmens kodą skelbti viešai. Šių reikalavimų atsakovas nepaisė ir viešai paskelbė ieškovų vardus, pavardes bei asmens kodus. Atsakovas yra sodininkų bendrija turinti veikti pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymą, kuris neįpareigoja skelbti viešai bendrijos narių duomenų, tai yra informacija apie bendrijos narius, jų sąrašas turi būti prieinamas patiems bendrijos nariams, tačiau neturi būti šie duomenys viešinami taip, kad būtų prieinami ir ne bendrijos nariams kas buvo padaryta šiuo atveju, kadangi teismas plačiau neanalizuodamas nei to koks atstumas yra nuo Alytaus miesto ribos ar centro iki bendrijos skelbimų lentos, pasisako, kad ši skelbimų lenta yra ne bendrijai nuosavybės teise priklausančioje žemėje, o Alytaus savivaldybei priklausančioje žemėje, prie jos yra privažiavimas laisvas visiems asmenims, ne tik bendrijos nariams, tai yra nėra jokio ribojančio privažiavimą užkardo ar eismą draudžiančio kitiems ne bendrijos nariams ženklo ir teismas sutinka jog informacija, o būtent ieškovų vardai, pavardės ir asmens kodai buvo paskelbti (paviešinti) neapibrėžtam asmenų ratui nesant tokiam paskelbimui pagrįsto būtinumo, kadangi viena, kad buvo galimybė šiuos dokumentus paskelbti juos perskaitant bendrijos narių visuotiniame susirinkime, antra talpinant juos skelbimų lentoje privalėjo nesimatyti ieškovų šioje byloje vardų, pavardžių pilnų ir juolab asmens kodų. Teismas nesutinka jog buvo paskelbti ir duomenys apie ieškovų turimą turtą žemės sklypą ar sklypus bendrijoje, kadangi tokių duomenų su sklypų plotu, unikaliu numeriu ar kadastro numeriu nei teismo sprendime, nei nutartyje nėra. Tai, kad atsakovas J. M. ir I. M. asmens duomenis paskelbdamas viešai, paskelbdamas jų asmens kodus be sutikimo, padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 214 -14 str. 1d. (asmens duomenų tvarkymas pažeidžiant ADTAĮ) nustatyta byloje esančiu Administracinio teisės pažeidimo protokolu surašytu V. B. ir Administraciniu nurodymu, kuriuo V. B. paskirta 72 eurų bauda ( 87-90, t. 1), kuri sumokėta bendrijos lėšomis.

Byloje yra duomenys, kad ieškovai vieši asmenys ( J. M. – teisėjas, I. M. – advokatė), ieškinį jie pareiškė ir įrodinėja, kad buvo pažeista jų teisė į privatų gyvenimą ir dėl to jie patyrė neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis nustato jog žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, informacija apie privatų gyvenimą gali būti renkama tik pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau CK) taip pat reglamentuoja, kad fizinio asmens privatus gyvenimas yra neliečiamas ir informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik asmens sutikimu (CK 2.23 str. 1 d.). Tas pats straipsnis reglamentuoja, kad draudžiama tiek rinkti, tiek skleisti informaciją apie asmens privatų gyvenimą, išskyrus numatytas išimtis, kai pagal asmenų pareigas ar padėtį visuomenėje tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti (CK 2.23 str. 3d.). Atsakovas įrodinėja jog apie ieškovus kaip viešus asmenis yra skelbiama daugiau informacijos nei kaip apie privačius asmenis ir teismas sutinka jog yra skelbiama jų turto ir pajamų deklaracijos, viešų ir privačių interesų deklaracijos, tačiau šioje byloje ieškovai pateikė ieškinį kaip ir kiekvienas fizinis asmuo ir ginčas yra tarp jų kaip fizinių asmenų, buvusių bendrijos narių, ir SB „Versmė“, todėl ir vertinama ne tai ar buvo paskelbta neteisėtai informacija apie teisėją ir advokatą, o ar buvo pažeista fizinio asmens konstitucinė teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą ir teismas jau pasisakė, kad tokia ieškovų teisė buvo pažeista, nes be jų sutikimo buvo paskelbti jų asmens kodai, nors kaip jau minėta anksčiau pagal ADTAĮ 7 str. 4 d., asmens kodą draudžiama skelbti viešai. CK 2.23 str. 5 d. leidžia asmens kodą nurodyti teismo sprendime (nutartyje), tačiau jis neskelbiamas neapibrėžtam asmenų ratui, kadangi visuomenei yra prieinami, skelbiami nuasmeninti sprendimai ( nutartys).

Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja CK 6.250 str. Šio straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

CK 2.23 str. 4 d. numato, kad asmuo turi teisę kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo jeigu neteisėtais veiksmais pažeidžiama jo teisė į privatų gyvenimą. ADTAĮ 54 str., kurį ieškinyje nurodo ieškovai, taip pat numato, kad jeigu asmuo patyrė žalą dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo arba kitų duomenų valdytojo ar tvarkytojo, taip pat dėl kitų asmenų veiksmų, pažeidžiančių šio įstatymo nuostatas, jis turi teisę reikalauti turtinės ir neturtinės jam padarytos žalos atlyginimo.

Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgiant į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Byloje nėra duomenų, kad asmens kodų ir kitų asmens duomenų paviešinimas, ieškovams sukėlė ypač didelio intensyvumo neigiamų pasekmių, dėl sveikatos pablogėjimo ieškovai patys pripažino jog po asmens kodų paviešinimo jie į gydytojus nesikreipė, ligoninėje nesigydė, vartojo namuose turimus vaistus, nes yra patyrę anksčiau didelę netektį, ieškovė I. M. paskutinio teismo posėdžio metu teikė neįskaitomą ranka rašytą gydytojos išrašą išduotą 2016 metais, pasiūlius teikti įskaitomą išvadą (išrašą) iš medicininių dokumentų, ieškovė šį prašymą atsiėmė. Byla nagrinėjama vadovaujantis rungimosi, dispozityvumo, betarpiškumo principais ir teismas vertina šalių pateiktus ir byloje esančius įrodymus (CPK 12, 13, 14, 178 str.). Byloje duomenų iš apie diagnozuotus susirgimus ir paskirtą gydymą nėra. Duomenų, kad pasinaudojus ieškovų asmens duomenis per metus nuo jų paviešinimo būtų paimti greitieji kreditai, įsigytos prekės ar kitaip jais pasinaudota byloje tai pat nėra.

Atsakovo atstovai pripažino, kad asmens kodus paviešino dėl neišmanymo ir nežinojimo, kad jų negalima viešinti paaiškino, kad taip įvyko dėl nežinojimo kaip paskelbti teismo procesinius dokumentus, skelbimų lentoje patalpino tokius, kokius gavo iš teismo. Iš atsakovo atstovų elgesio matyti, kad jie nors ir pripažįsta patį pažeidimo faktą, tačiau nesigaili jį padarę, bando įrodyti, kad tam turėjo teisę. Teismas pasisako dar kartą, kad atsakovas turėjo formalų teisėtą pagrindą supažindinti bendrijos narius su teismo sprendimu ir nutartimi, tačiau neturėjo pagrindo paviešinti ieškovų asmens kodus.

Teisės pripažinimas, užkirtimas kelio teisę pažeidžiantiems veiksmams yra savarankiški pažeistų asmens teisių gynimo būdai (CK 1.138 straipsnio 1, 3 punktai). Ne visuomet tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003, § 33; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis N. K. v. UAB „TV progrupė“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, bylos Nr. 3K-3-569/2006; kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006, § 52).

Vertinant tai, ar asmeniui dėl jo teisės pažeidimo buvo padaryta neturtinės žalos ir ar dėl jos atlyginimo nepakanka vien teisės pažeidimo pripažinimo, o turi būti priteista žalos atlyginimo suma, svarbu kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti tai, ar asmuo galėjo patirti ir patyrė dėl jo asmens duomenų paviešinimo neigiamus emocinius padarinius, kurie atitiktų CK 6.250 straipsnio 1 dalyje išvardintus kriterijus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, grėsmę ir dvejones dėl jų asmens duomenų galimo neteisėto panaudojimo).

Byloje nėra duomenų, kad dėl asmens duomenų paviešinimo sumažėjo ieškovų darbingumas, nes nepateikti įrodymai, kad iš karto po asmens duomenų paviešinimo ar vėliau jie kurį laiką buvo nedarbingi (sirgo), taip pat nėra duomenų dėl reputacijos pablogėjimo ar bendravimo galimybių sumažėjimo. Ieškovų prašymu apklausta liudytoja J. B. aiškino, kad ji žino jog ieškovė yra advokatė ir matė sprendimą teismo su jos ir sutuoktinio asmens kodais, bet netvirtino jog dėl to jos nuomonė apie I. M. kaip advokatę ar kaip asmenį pasikeitė. A. B. aplamai liudijo jog ieškovų asmens kodai buvo paviešinti 2016 m. vasarą ir tai neatitinka bylos faktinių aplinkybių bei leidžia abejoti ar šis liudytojas iš viso matė ieškovų asmens kodus paviešintus bendrijos skelbimų lentoje. Šalys nei viena neįrodė (CPK 178 str.), kad ieškovų paviešintus asmens kodus matė daug bendrijos narių, nes ieškovų liudytojas G. nurodė jog matė jis, atsakovas pateikė neeilinio bendrijos narių susirinkimo protokolą, kad matė taip pat vienas asmuo, tačiau tai nebuvo G. nors ir įrodinėjo jog bylos baigtimi buvo didžiulis susidomėjimas.

Ieškovai dėl asmens kodų paviešinimo patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus bei nerimą, kadangi iš karto po jų paviešinimo jie nežinojo ir negalėjo žinoti ar kas nepaims kredito ar neįsigis brangios prekės, pasinaudodami jų asmens kodais ar dar kitaip nepanaudos, tuo padarydami ir turtinę žalą, kadangi yra įrodyta, kad ieškovų asmens kodai, kad ir neilgą laiką, bet buvo prieinami neapibrėžtam asmenų ratui ir teismas daro išvadą, kad ieškovams jų asmens duomenų paviešinimu, asmens kodų paskelbimu, buvo padaryta neturtinė žala ir ją padarė atsakovas, nes V. B. veikė kaip SB „Versmė“ atstovas patalpindamas teismo sprendimą ir nutartį bendrijos skelbimų lentoje. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimą padarė bendrija kurios nariai ieškovai buvo, patalpino sprendimą ir nutartį kaimynas V. B. su kuriuo nebuvo anksčiau jokių konfliktų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovų asmens kodai galėjo būti panaudoti bet kaip ir ieškovai nežinojo ir negalėjo žinoti jog jie nebus panaudoti, teismo nuomone, ieškovai patyrė intensyvesnius dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę bei nepatogumus nei įprastiniai ir vien pažeidimo fakto nepakanka ieškovų pažeistai neturtinei teisei apginti ir nustačius šias aplinkybes teismas priteisia neturtinę žalą ieškovams iš atsakovų.

Nustatant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovai nepatyrė materialinių nuostolių, tai yra turtinės žalos, nes to, kad jie kreipėsi į antstolius dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų sudarymo nėra turtinė žala padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais. Atsakovas yra sodininkų bendrija, tai yra ribotos civilinės atsakomybės, pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Pažeidimas truko ne ilgą laiką, ieškovai įrodinėja, kad nuo 2015-06-26 iki 2015-07-05, atsakovas su tuo nesutinka ir nurodo trumpesnį laiką nuo 2015-06-30 iki 2015-07-02, tačiau laikotarpis ne ilgas, kadangi net ir skaičiuojant nuo 2015-06-26 iki 2015-07-05, sprendimas ir nutartis buvo nuimti ir po to vėl iškabinti, tai yra nebuvo paskelbti ieškovų asmens kodai visas 10 dienų. Taigi atsakovo neteisėti veiksmai netruko ilgai, nebuvo labai intensyvūs, atsakovas nesiekė pakenkti ieškovams, jų asmens kodus paviešino nežinodamas, kad galima gautus iš teismo procesinius dokumentus nuasmeninti, tai yra uždengti ieškovų asmens kodus taip pat nenustatyta, kad dėl atsakovo tokio elgesio pablogėjo ieškovų darbingumas, reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ir teismas priteistinos žalos neturtinės dydį mažina bei jį nustato atsižvelgdamas ir į formuojamą Lietuvos Respublikos teismų praktiką, ekonomines gyvenimo sąlygas, pažeidimo trukmę bei intensyvumą ir tuo pačiu vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principu (kriterijais) teismas priteisia iš atsakovo kiekvienam ieškovui po 300 eurų neturtinei žalai atlyginti, nes tokia suma yra pakankama ieškovų patirtai neturtinei žalai atlyginti ir adekvati atsakovo padarytam pažeidimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (10 proc.) ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 30,15 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 90 Eur sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį (1 t., b. l. 4), 90 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (2 t., b. l. 1) ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (81,47 Eur kelionės išlaidos (1t., b. l. 104, 2t., b. l. 83, 98 ir 136) ir 40 Eur matavimo išlaidos (2 t., b. l. 96)), viso 301,47 Eur * 10 proc. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 str. ir 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d. ir 5 d.).

Proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (10 proc.) ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 18 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 90 Eur sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį (1 t., b. l. 5) ir 90 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (2 t., b. l. 2), viso 180 Eur * 10 proc. (CPK 79 str., 93 str. 1 d. ir 5 d.).

Atsakovas prašo priteisti jo turėtas 450 Eur bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 139, 140) ir 250 Eur bylinėjimosi išlaidas turėtas apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 22, 23), todėl proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (90 proc.) iš kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis priteistina po 315 Eur atsakovo naudai (700 Eur * 90 proc. * ½) (CPK 93 str. 2 d.).

Trečiasis asmuo V. B., nepareiškęs savarankiškų reikalavimų ir esantis atsakovo pusėje, pagal pradinį ieškinį buvęs atsakovu byloje ir esant Kauno apygardos teismo nutarčiai įsiteisėjusiai 2016-05-12, kuria panaikintas Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas 2015-12-07, kuriuo ieškinys atmestas, nurodant, kad ieškinys buvo pareikštas ne tam atsakovui, prašo priteisti jo turėtas 300 Eur atstovavimo išlaidas (2 t., b. l. 142), todėl proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (90 proc.) iš kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis priteistina po 135 Eur trečiojo asmens naudai (300 Eur * 90 proc. * ½) (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Teismas patyrė 12,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus iš dalies, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovų proporcingai atmestų jų ieškinio reikalavimų daliai (90 proc.), priteisiant iš ieškovų lygiomis dalimis po 5,45 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 260 str., 263 str., 264 str., 265 str., 268 str., 269 str., 270str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo sodininkų bendrijos „Versmė“, juridinio asmens kodas 190949360, ieškovams J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ir I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur kiekvienam patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti ieškovui J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 30,15 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo sodininkų bendrijos „Versmė“ juridinio asmens kodas 190949360.

Priteisti ieškovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo sodininkų bendrijos „Versmė, juridinio asmens kodas 190949360.

Priteisti atsakovui sodininkų bendrijai „Versmė“ juridinio asmens kodas 190949360, po 315 Eur iš J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 135 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų iš J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti Valstybei iš ieškovų J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 5,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567 sąskaitą įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.