Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, dalyvaujant vertėjoms Danutei Kontarienei, Vidai Rimkienei, dalyvaujant pareiškėjui A. J. (A. J.), pareiškėjo atstovei advokatei Giedrei Striaukienei, suinteresuotiems asmenims S. J. (S. J.), M. J. (M. J.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. J., M. J., E. D. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas S. J. atsiliepimas, kuriuo neprieštarauja dėl pareiškimo tenkinimo. Nurodė, kad mirus jo ir pareiškėjo biologiniam tėvui, motina sudarė santuoką su su A. C., kuris jais rūpinosi kaip savo vaikais. Patvirtino, jog iki motinos mirties ir po jos pareiškėjas gyveno bute, duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad pareiškėjas praėjus 40 dienų po motinos mirties darė remontą iš savo lėšų. Nurodė, kad 2005 m. pareiškėjas išėjo gyventi į savo sugyventinės namus Šventojoje. 2005 m A. C. pasakė, kad testamentas buvo surašytas dar gyvai esant motinai. Teigia, kad testamento sudarymo faktas nebuvo slepiamas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas (LR CPK 443 str. 5 d., 444 str. 8 d., LR CK 5.51 str.).

Iš byloje esančių gimimo liudijimų nustatyta, kad pareiškėjo A. J. motina yra V. J., tėvas – U. J. (U. J.) (b.l. 8). Pareiškėjo motina V. J. 1987-11-20 sudarė santuoką su A. C. (b.l. 7). 1992-04-25 pagal 1991-05-28 LR butų privatizavimo įstatymą, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, Nekilnojamojo turto registro centre užregistruota A. C. nuosavybės teisė į butą, duomenys neskelbtini) (b.l. 10). Pareiškėjo motina V. J. mirė 1997-10-12 (b.l. 9). 1997-01-27 A. C. testamentu paliko S. J. butą, esantį Debreceno g. 66-19, Klaipėda (b. l. 11). 2008-05-06 A. C. testamentu paliko butą, esantį duomenys neskelbtini), E. M. (b. l. 82). 2011-07-04 Klaipėdos 14-ame notarų biure sudaryta paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis tarp E. M. ir E. D., kuria E. M. perleido E. D. paveldėjimo teises, įgytas po palikėjo A. C. mirties (b.l. 34-36). Iš byloje esančių Klaipėdos m. 3-ojo notarų biuro notarės D. C. pranešimo nustatyta, kad paveldėjimo byla mirus 1997-10-12 V. C. nebuvo vedama (b.l. 19).

Bylos duomenimis nustatyta, kad butas buvo privatizuotas ir registruotas A. C. vardu, tuo metu kai A. C. ir V. J. buvo sudarę santuoką. Pagal kasacinio teismo praktiką pagal Butų privatizavimo įstatymą įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis buvo privatizuotas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad iki 2000 m. CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-551/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje D. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-584/2008). Esant abiems sutuoktiniams mirusiems ir nekylant ginčo – pripažintina, butą, duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nėra pagrindo paneigti prezumpcijos, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t.y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t.y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, būtina asmens valią išreikšti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valią žinotų kiti asmenys. Tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilinius teisinius padarinius. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t.y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Šioje byloje ginčo teisiniams santykiams taikytinas 1964 m. CK (2000 m. Liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 1 dalis). Tiek 1964 m. CK (587 straipsnyje), tiek šiuo metu galiojančiame 2000 m. CK (5.51 straipsnyje) kaip vienas iš palikimo priėmimo būdų nustatytas įpėdinio faktiškas pradėjimas paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis), 2000 m. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas.

Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas motinos namuose - bute, esančiame duomenys neskelbtini) gyveno nuo 1997 m. liepos mėnesio, ten liko gyventi ir po motinos mirties (1997 m. spalio 12 d.). Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys S. J., M. J. ir liudytojai patvirtino, jog pareiškėjas A. J. kartu su mamos sutuoktiniu A. C. gyvendami bute, jį išlaikė, darė remontą (b.l. 101-104). Tačiau pareiškėjas nenurodo ir nepateikia jokių objektyvių neginčijamų įrodymų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjas išreiškė valią šiuo butu naudotis kaip savo nuosavybe. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog buto, esančio Debreceno g. 69-19, Klaipėdos m. išlaikymu rūpinosi ne pareiškėjas, o pareiškėjo mamos sutuoktinis A. C. (b.l. 47-69). Be to, pareiškėjas paaiškino, jog minėtame bute nebegyvena 6 metai, t.y. nuo 2005 metų, net nežino kas tame bute šiuo metu gyvena ir neturi galimybės į jį patekti. Tai patvirtino ir suinteresuoti asmenys (b.l. 100-104). Todėl šios aplinkybės neabejotinai paneigia pareiškėjo teiginius, jog butu jis rūpinosi kaip savo turtu ir laikė save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-16 nutartis Nr. 3K-3-487/2010). Siekiant įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytus terminus, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nekuria nuosavybės teisių. Vien minėti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip savo nuosavybe.

Pareiškėjas A. J., įrodinėdama motinos palikimo priėmimo, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad jis yra paėmęs dalį daiktų (pinigines lėšas, papuošalus, asmeninius daiktus), likusių po motinos mirties. Dėl to nagrinėjamu atveju taip pat svarbi CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostata – draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, t. y. įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tačiau ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus ar kaip mirusiojo atminimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. Kazlauskas v. B. L., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. Smilgienė, bylos Nr. 3K-3-547/2008). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį, t. y. jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. Žukausko pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. Januškevičiaus ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Juronienė v. E. V., bylos Nr. 3K-3-398/2010; kt.).

Nors pareiškėjas nurodė, kad po mamos mirties priėmė dalį jos asmeninių daiktų ir pinigines lėšas, šie teiginiai nepatvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais (LR CPK 178 str.). Kaip minėta, nustatyta, kad pareiškėjas A. J. nuo 2005 metų minėtame bute nebegyvena. Pažymėtina, jog pareiškėjas bute gyveno kartu su mamos V. C. sutuoktiniu A. C., mirusiu 2011-04-15, kuriam nuosavybės teise priklausė dalis buto, taigi taip pat turėjusiam teisę suteikti galimybę pareiškėjui A. J. naudotis jam priklausančia nekilnojamojo turto dalimi. Taigi byloje nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas A. J. tęsė naudojimąsi butu, padėdavo mirusios mamos sutuoktiniui susimokėti mokesčius už komunalines paslaugas, nepakanka tam, kad būtų nustatytas motinos palikimo – dalies buto priėmimo, pradėjus faktiškai ją valdyti, faktas. Minėta, tokiu atveju turi būti nustatyti įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Taip pat atkreiptinas dėmesys į A. C. testamentu išreikštą valią, kad butą paveldėtų kiti suinteresuoti asmenys (b.l. 11, 82). Duomenų, patvirtinančių buto remonto, jo išlaikymo, baldų pirkimo, faktų, išskyrus paties pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų teiginius, byloje nepateikta. Todėl, įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad po V. C. mirties palikimą priėmė A. C., nes byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas A. J. būtų išreiškęs savo valią valdyti palikėjos dalį buto kaip savo (CPK 178 straipsnis). Dėl to neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad pareiškėjas A. J. paėmė kai kuriuos palikėjos daiktus, nes jo elgesys po motinos mirties negali būti vertinamas kaip paveldėto turto savininko, o, minėta, daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo spręsti, kad pareiškėjas A. J. priėmė palikimą po motinos mirties, pradėdamas faktiškai turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys; CPK 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinti.

Sprendimas gali būti apskųstas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.