- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- e2YT-6716-308/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00685-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., VĮ Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. M. ir suinteresuotų asmenų-VĮ Turto bankas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims- V. M., VĮ Turto bankas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM dėl paveldėjimo priėmimo termino atnaujinimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja M. S. prašo atnaujinti terminą jos (duomenys neskelbtini) mirusios motinos B. M. palikimui pagal įstatymą priimti .
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos-pareiškėjos M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) motina B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) Tėvas A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).
Iki santuokos jos pavardė buvo M., po santuokos sukūrimo (duomenys neskelbtini) jos pavardė tapo Ž., o išsituokus ir po to vėl susituokus 2019 m. rugpjūčio 30 d. jos pavardė tapo S.
Po motinos mirties pirmos eilės įpėdiniais liko dviese: ji ir jos brolis V. M..
Dar motinai esant gyvai buvo sutarę, kad motiną iki mirties prižiūrėsianti ji- dukra ir paveldėsianti visą motinos turtą. Brolis V. M. tam neprieštaravo. Motina buvo serganti, užmarši, tačiau vieną diena nusprendė, kad tam, kad po jos mirties nereikėtų tvarkyti paveldėjimo dokumentų, ji savo nekilnojamąjį turtą padovanos jai. Kadangi buvo aptarta, kad paveldėsianti visą po motinos mirties likusį turtą, tam neprieštaravusi. 2001 m. vasario 26 d. pastatų ir žemės sklypo dovanojimo sutartimi savo turtą - žemės sklypą ir su jame esančiais gyvenamosios paskirties butu, pagalbinio ūkio paskirties viraline, pagalbinio ūkio paskirties ūkiniu pastatu motina B. M. padovanojo jai- savo dukrai M. Ž..
Po motinos B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), liko jos turimas asmeninis turtas: vestuvinis auksinis žiedas, sidabrinis laikrodis, rūbai, baldai, namų apyvokos reikmenys ir 2700 Eur santaupų.
Dar motinai esant gyvai buvo sutarę, kad motiną iki mirties prižiūrėsianti ji ir paveldėsianti visą motinos turtą, todėl visą likusį po motinos mirties turtą paveldėjusi ji. Brolis V. M. gerbdamas mirusios motinos valią tam neprieštaravo ir nepageidavo paveldėti mirusios motinos turto.
Žinodama, kad esanti vienintelė įpėdinė, pradėjusi pilnai valdyti paveldimą turtą. Dalį paveldėtų santaupų išleidusi laidotuvėms, auksinį žiedą padovanojusi savo dukrai, kitą likusį turtą - baldus ir namų apyvokos reikmenis pasilikusi sau, t.y. faktiškai pradėjusi valdyti visą paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir valdanti iki šiol. Dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo į notarą nesikreipusi, nes savo nekilnojamąjį turtą motina jai buvo padovanojusi, o kito turto nebuvo.
Maždaug 2020 m rugsėjo mėn. pradžioje atvyko brolis V. M. ir nusprendę sutvarkyti po motinos mirties likusius asmeninius daiktus, indus. Dalį indų, kelias knygas pasiūliusi broliui. Taip pat paprašiusi peržiūrėti išmetimui paruoštus senus daiktus. Tarp senų daiktų buvo ir sena rankinė. Brolis patikrino jos vidų ir surado joje įdėtą laikraštį, o jame 2001 m. vasario 26 d. pastatų ir žemės sklypo dovanojimo sutartį ir žemės sklypo planus.
Iš pradžių į šiuos dokumentus nekreipę dėmesio, nes abu žinoję apie sutartį, kuria jai motina padovanojo žemės sklypą ir pastatus. Tačiau po kiek laiko iš smalsumo pažiūrėjusi į žemės sklypo planus ir pastebėjusi, kad tai ne jai dovanoto žemės sklypo planas, o kitų sklypų. Taip pat atkreipusi dėmesį, kad šie planai sudaryti 2005 metais, t.y. jau po 2001 m. vasario 26 d. pastatų ir žemės sklypo dovanojimo sutarties sudarymo. Žemės sklypo planus parodžiusi broliui V. M., jo paklaususi, gal jis žino ką nors apie motinos kitą, ne jai dovanotą, žemę. Brolis pasakė, kad motina visą žemę padovanojo jai ir apie kitą žemę jis nežino, bei pasiūlė išsiaiškinti tai.
Su turimais dokumentais kreipusis į advokatą. Tada sužinojusi, kad po 2001 m. vasario 26 d. pastatų ir žemės sklypo dovanojimo sutarties sudarymo, jos motina B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2005-10-14 Apskrities viršininko sprendimo pagrindu nuosavybės teise įgijo dar du žemės sklypus: 0,0900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat advokatas išaiškino, kad dėl šių žemės sklypų paveldėjimo turėjusi per tris mėnesius nuo motinos mirties kreiptis į Varėnos rajono 1-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Tačiau kadangi šį terminą praleidusi, tai turinti kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011).
Mano, kad ta priežastis, kad buvo sutarta, jog motina savo turtą paliks jai, o vėliau savo turtą nusprendė jai padovanoti ir padovanojo; ta priežastis, kad dovanojimo metu, motina kito nekilnojamojo turto neturėjo; ta priežastis, kad apie atsiradusį turtą sužinoję kartu su broliu atsitiktinai, yra svarbios priežastis atnaujinti jai terminą (duomenys neskelbtini) dieną mirusios motinos B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimui pagal įstatymą priimti. Jos brolis V. M. neprieštarauja, kad jai būtų atnaujintas terminas (duomenys neskelbtini) mirusios motinos B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimui pagal įstatymą priimti.
Iki teismo posėdžio pareiškėja pateikė prašymą bylą nagrinėti jai ir jos atstovui nedalyvaujant, šiuo prašymu savo pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo -V. M. pateiktu atsiliepimu su pareiškėjos pareiškimu sutiko bei nurodė analogiškas aplinkybes apie sužinojimą 2020 m rugpjūčio mėn. pabaigoje , jog mirusiai motinai dar buvo atkurtos nuosavybės teisės į kitus du žemės sklypus. Iki posėdžio pateiktu prašymu prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir siūlė tenkinti pareiškėjos pateiktą pareiškimą.
Suinteresuoti asmenys- VĮ Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateiktais atsiliepimais prieštaravimų pareiškimui nepareiškė ir prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-54/2014; kt.).
Byloje nustatytos aplinkybės, kad B. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybės patvirtina (duomenys neskelbtini) išduotas medicininis mirties liudijimas.
Pateiktu gimimo liudijimu patvirtinama, kad pareiškėja yra mirusios B. M. dukra, o ištuokos ir santuokos liudijimais ,bei 2020-09-23 gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtinama, kad M. M. pavardės po santuokų sudarymo keitėsi į Ž. ir S..
Pateikta 2001-02-26 pastatų ir žemės sklypo dovanojimo sutartimi patvirtinama, kad pareiškėjai(tuo metu M. Ž.) B. M. padovanojo 0,28 ha dydžio žemės sklypą su jame esančiais gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini).
Iš 2020-09-08 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad 2005-10-14 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr.38-21054 B. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į du žemės ūkio paskirties sklypus 0,09 ha ir 0,78 ha dydžio, esančius (duomenys neskelbtini).
Iš šio registro išrašų akivaizdu, kad 2002-10-14 sprendimas atkurti nuosavybės teises B. M. buvo priimtas jau po to, kai ji 2001-02-26 sutartimi buvo padovanojusi namų valdos žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniais statiniais dukrai M. Ž.(S.) ir ši faktinė aplinkybė, kad B. M. 2005-10-14 buvo dar atkurtos nuosavybės teisės į kitus du žemės sklypus, nebuvo žinomos pareiškėjai.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja siekia paveldėti savo mirusios motinos likusį nepaveldėtą palikimą - du žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai patvirtina,
kad kitų galimų pirmos eilės įpėdinių, apart pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. M., nėra.
Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra - gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu palikimo priėmimo terminas yra praleistas, šį terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju laikytina, kad pareiškėja M. S. paveldėjimo priėmimo terminą praleido ne dėl savo kaltų veiksmų, bet dėl objektyvių aplinkybių, kadangi iki 2020 m rugsėjo mėn. ji nežinojo, jog mirusiajai B. M. iki mirties nuosavybės teise priklausė dar 2 žemės sklypai ir kad ji turėjo teisę per įstatymo nustatytą terminą kreiptis dėl šio palikimo priėmimo. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl įrodymų vertinimo, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja dėl svarbių bei objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Pripažintina, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipdama į notarą dėl palikimo priėmimo, elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad pareiškėja terminą praleido ne dėl savo kaltų veiksmų, bet dėl objektyvių priežasčių ir ji negalėjo laiku realizuoti savo teisės paveldėti pagal įstatymą.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) pareiškimas tenkintinas ir pareiškėjai atnaujintinas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas priimti palikimą, kuris atsirado po motinos B. M. mirties (duomenys neskelbtini) (CPK 578 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai M. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą paveldėjimui pagal įstatymą priimti po motinos B. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) ir terminą palikimui priimti nustatyti 3 (trims) mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.