- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-07
- Bylos Nr.
- A2.6.-7570-825/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06616-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Pažeidėjas
- D. P.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. P., išnagrinėjęs D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. 2014 m. rugpjūčio 27 d., apie 17.00 val., prie Neries krantinės 16, Kaune, vairuodama automobilį „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, baigdama lenkti ir grįždama į savo eismo juostą kliudė lenkiančią transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Nesutarusi dėl eismo įvykio aplinkybių, nepasiliko eismo įvykio vietoje ir iš jo pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 141.4, 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
D. P. nepripažino pažeidimų. Paaiškino, kad važiavo Neries krantine. Kartu važiavo H. G.. Lijo lietus, buvo šlapia. Pravažiavo Varnių tiltą. Pravažiavo šviesoforą, laikėsi atstumo, nes prieš važiavo mašina. Nuo antro šviesoforo, kur nuo Varnių gatvės nusileidžia mašinos, pamatė staiga iš dešinės mašiną. Pasuko prieš eismą, nes nebuvo kada stabdyti. Mašina kelio grįžti į savo eismo juostą neleido, kaip važiavo, taip ir važiavo. Pamatė, kad iš priekio atvažiuoja mašina, aplenkė. Sustojo įvažiavime į buvusį ,,Šilko kombinatą“. Violetinė mašina nuvažiavo. Galvojo sudrausmins vairuotoją ir važiavo paskui ją. Ji sustojo už kokio kilometro, aikštelėje. Ji irgi sustojau, išlipo jauna moteris su drauge ar kuo. Pasakė, kad tikriausiai ne kaunietė, kad nepaiso ženklų. Ji pasakė, kad per žalią važiavo. Pasakė, kad ji per papildomą žalią važiavo. Daugiau ji su nekalbėjo. Ji skambino, kam nesakė. Su ja kartu važiavusi mergina pradėjo fotografuoti mašiną. Laukė, norėjo eiti prie tos mašinos vairuotojos, ji toliau paėjo. Sėdo į mašiną ir laukė, galvojo baigs kalbėti telefonu ir ateis, bent atsiprašys. Kai gavo kvietimą, tik tada sužinojo, kad ji policijai skambino. Palaukė kokį pusvalandį ir nuvažiavo. Ji pretenzijų nepareiškė. Ji nesakė, kad įvyko susidūrimas. Apžiūrėjo savo mašiną, nieko. Jos mašinos neapžiūrėjo.
Liudytoja Ž. Z. paaiškino, kad važiavo Varnių gatve. Sesė vairavo. Važiavo link tilto ir nusileido žemyn, link Neries krantinės. Nuvažiavo 20 - 30 metrų nuo šviesoforo. Neaišku iš kur išdygo šios moteriškės mašina. Mašina priešais staigiai užsuko iš kairės pusės, iš vairuotojo pusės, užsuko prieš mašiną. Mašinos galas prisilietė prie mašinos priekio. Pasakė sesei, kas sustotų, nes tikrai nubraukė mašiną. Sesuo nenorėjo sutrikdyti eismo, pavažiavo kur yra praplatėjimas ir sustojo. Kita mašina sustojo, bet ji atsiliko. Išlipo. Iš tos mašinos išlipo moteriškė, buvo dar vyriškis. Jis neišlipo, jis buvo atsidaręs dureles ir pasakė: ,,Žiūrėkit kur važiuojat“. Kai sustojo, mašinos stovėjo viena šalia kitos. Tik išlipus iš automobilio moteris pasakė „Panelės turėsite bėdos“. Pasakė sesei, kad kviestų policiją. Sesuo skambino policijai. Iš kiemo norėjo išvažiuoti kita mašina, sesė turėjo pasitraukti, kad išleistų mašiną, o moteriškė pasišalino iš įvykio vietos. Ji tiesiog sėdo į mašiną ir pasišalino. Jai iš pirmo vaizdo atrodė moteris kaip apsvaigusi nuo alkoholio. Kvapo nesijautė, iš akių matėsi, blizga akys.
Liudytoja K. Z. paaiškino, kad važiavo su seserimi. Sesuo sėdėjo keleivio vietoje. Varnių gatve leidosi žemyn, į Neries krantinę. Yra papildoma žalia sekcija. Pasižiūrėjo į kairę, nieko nebuvo ir ramiai pradėjo judėti į dešinę. Jau buvau įsukusi ir už 15 - 20 metų ponios mašina iš kairės pusės priekinį bamperį nubraukė. Ji atvažiavo iš šono, iš kairės pusės. Sesė pasakė stabdyti. Priekinis kairės pusės bamperis nubrauktas. Smūgį pajuto, brūkštelėjimą. Pavažiavo iki aikštelės, apie 50 metrų ir sustojo. Ji privažiavo. Ponia išlipo ir aiškino, kad kalta. Pasakė, kad kviečia policiją. Ji girdėjo, kad kviečiama policiją. Stovėjo ant išvažiavimo, pasitraukė į šalia esančią aikštelę, kad išleisti, ji išvažiavo. Ji išvažiavo, nieko nesakė.
Liudytojas H. G. paaiškino, kad P. vežė savo automobiliu. Važiavo Neries krantine. Pravažiavo Varnių tiltą, mergaitė su Mazda išvažiavo iš dešinės pusės. Aplenkė jas per priešingą eismo juostą ir užsuko į dešinę, sustojo. Kitas automobilis kaip važiavo, taip ir nuvažiavo. Sustojo, apsidairė, jų nėra ir važiavo link namų. Už kokio kilometro, jos stovėjo prie Griniaus gatvės kampo. Matėsi, kad tai ta pati mašina, mergaitės išlipę. Sustojo sudrausminti. Privažiavo prie jų ir sustojo. Atsidarė dureles ir pasakė, kad išmoktų važiuoti. Jos sakė, kad per raudoną važiavo, kad kalti. Viena iš jų pradėjo skambinti, kam skambino nesuprato. Nebuvo susidūrimo.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal minimo straipsnio dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). D. P. neneigė, jog 2014 m. rugpjūčio 27 d., apie 17.00 val., prie Neries krantinės 16, Kaune, vairavo automobilį „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Neneigė, kad įvyko konfliktas su K. Z.. Bet jos teigimu konfliktas įvyko tik dėl to, kad K. Z. nesilaikė kelių eismo taisyklių reikalavimų ir jai važiuojant pagrindine gatve, jai degant žaliam šviesoforo signalui, K. Z. įvažiuodama iš šalutinės gatvės jos, važiuojančios pagrindine gatve, nepraleido, todėl ji buvo priversta lenkiant staigiai išvažiavusios K. Z. vairuojamą transporto priemonę, išvažiuoti į priešingą eismo juostą, o po to staigiai grįžti į savąją, tiesiai prieš važiuojančią K. Z. transporto priemonę. Neigė, kad įvyko transporto priemonių kontaktas. Bet pagal pateiktas byloje nuotraukas (7, 8 b. l.) akivaizdu, kad automobilio „Mitsubishi Carizma“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) detalių apgadinimų pobūdis atitinka automobilio „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimų pobūdį (18, 19 b. l.). Tiesioginė įvykio liudytoja Ž. Z. patvirtino, kad mašina priešais staigiai užsuko iš kairės, iš vairuotojo pusės, užsuko prieš mašiną, mašinos galas prisilietė prie mašinos priekio.
Teismas, vertindamas rašytinius bylos duomenis - nuotraukas (7, 8, 17, 18, 19 b. l.), sprendžia, jog nustatyti automobilių pažeidimai yra akivaizdūs ir jų nepastebėti būtų neįmanoma. Byloje esančiose automobilio „Mitsubishi Carizma“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuotraukose matyti, kad automobilio apgadinimai žymūs, priekinio bamperio dešinėje pusėje bei ant priekinio dešinio sparno yra braukimo žymės. Automobilio „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuotraukose matyti, kad automobilio apgadinimai žymūs, braukimo žymė dešinėje pusės ant galinio bamperio, įlenktas dešinės pusės galinis sparnas. Įvertinus D. P. parodymus kitų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, jog D. P. kaltei padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. pažeidimą pagrįsti įrodymų pakanka. Šios aplinkybės leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad dėl D. P. sukelto eismo įvykio buvo apgadinta kita transporto priemonė, jos veiksmais buvo padaryta žala kito asmens turtui.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. P. nepripažino padariusi pažeidimus, tačiau pažeidimų faktas bei jos kaltė pilnai įrodyta rašytine bylos medžiaga bei apklaustų liudytojų Ž. Z. ir K. Z. parodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, jie nuo pat pradžių aiškūs ir nuoseklūs, teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, rodančių, kad jie siektų pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Teismas kritiškai vertina liudytojo H. G. parodymus, kad nebuvo automobilių kontakto, kaip siekį padėti išvengti D. P. administracinės atsakomybės.
D. P. 2014 m. rugpjūčio 27 d., apie 17.00 val., prie Neries krantinės 16, Kaune, vairuodama automobilį „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, baigdama lenkti ir grįždama į savo eismo juostą kliudė lenkiančią transporto priemonę, t. y. tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 141.4, 232 punktų reikalavimus.
Tai, kad K. Z. galimai padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, neteisingai atlikdama posūkį, nešalina D. P. atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. pažeidimo.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-930-785/2014; Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/864825) [2014-10-01]).
D. P. suvokė apie jos padarytą eismo įvykį, nes kaip nurodė savo pirminiame paaiškinime (15 b. l.), vėliau tai patvirtino teismo posėdžio metu, ji buvo sustojusi ir aiškinosi su K. Z. dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Savo pirminiame paaiškinime (15 b. l.) nurodė, kad sustojus K. Z. pradėjo šaukti, kad ji apdaužė jos automobilį. Kilo ginčas, ar įvyko kontaktas, bet vietoje to, kad sulaukus pareigūnų, kurie padėtų išspręsti ginčitiną situaciją, nuvažiavo. K. Z. ir Ž. Z. teigimu D. P. suprato, kad yra kviečiama policija Akivaizdu, kad D. P. įvykio vietoje suprato, kad įvyko autoįvykis. Supratusi vis tiek nuvyko kitur.
Kaip nurodė liudytoja Ž. Z., jai iš pirmo vaizdo atrodė moteris kaip apsvaigusi nuo alkoholio.
Aptarti duomenys leidžia teigti, kad D. P., padarydama nustatytus apgadinimus privalėjo objektyviai pajusti, kad padarė autoįvykį, ir suprasti, kad padarė teisės pažeidimą.
Šios aplinkybės leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad dėl eismo įvykio buvo padaryta turtinė žala ir dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariant, su eismo įvykiu susijusi eismo dalyvė D. P. privalėjo kviesti policiją į eismo įvykio vietą. Vietoje to D. P. pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu D. P. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimus.
Pažeidimų faktas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (4 b. l.), fotolentelėmis (7, 8, 18, 19 b. l.), tarnybiniu pranešimu (11 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (17 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (23 b. l.), asmenų paaiškinimais, kita bylos medžiaga, todėl ji baustinas.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
D. P. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str.).
Atsižvelgiant į tai, jai skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijų ribose, o galutinė subendrinta nuobauda skirtina sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str.). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,
nutaria:
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 100 (vieno šimto) litų bauda;
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutines administracines nuobaudas paskirti 3000 (trijų tūkstančių) litų (868 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.