- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- eI3-4209-644/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02565-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Parsekas“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Parsekas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. AD5-19079 „Dėl 2022-09-02 privalomojo nurodymo Nr. PN-506“ dalyje, kurioje buvo nutarta Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2022 m. rugsėjo 2 d. privalomąjį nurodymą PN-506 perduoti jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo.
Pareiškėjas skunde bei atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 2 d. Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus privalomuoju nurodymu Nr. PN-506 (toliau - ir Privalomasis nurodymas) pareiškėjui buvo nurodyta, vadovaujantis LR Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalimi, vykdyti atliekų surinkimą tik iš ūkio subjektų, kurie yra nurodyti pareiškėjo bendrovei išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau - TIPK) leidimo I skyriaus 2 punkte, t. y. naftos produktais užterštus vandenis ir kitas naftuotas atliekas surinkti iš Klaipėdos jūrų uoste aptarnaujamų laivų ir prie Klaipėdos uosto akvatorijos esančių ūkio subjektų (Karo laivų flotilė, UAB „Vakarų buitis“ ir kt.).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu, jį apskundė, tačiau Departamentas 2022 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. AD5-19079 „Dėl 2022-09-02 privalomojo nurodymo Nr. PN-506“ Privalomąjį nurodymą panaikino ir perdavė jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo.
Pareiškėjas nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria buvo nuspręsta perduoti Privalomąjį nurodymą priėmusiam pareigūnui pateikti jį iš naujo.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. skunde dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo nurodė, jog teisinis reguliavimas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad TIPK taisyklių 118 punktas turi būti aiškinamas TIPK leidimo 62 ir 68¹ punktų nuostatų kontekste. Kitaip tariant, teigti, kad buvo padarytas TIPK taisyklių 118 punkto (pareigos eksploatuoti įrenginį laikantis leidimo sąlygų) pažeidimas, jei buvo pažeista: a) konkretaus TIPK leidimo II skyriuje „Leidimo sąlygos“ pateikti duomenys ir (ar) informacija (68¹.1. p.); arba b) ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos nuostatos, jei ūkio subjekto aplinkos monitoringo programa pakeičiama nekeičiant leidimo (TIPK taisyklių 31¹ p. nustatytu atveju) <..> (68¹.2. p.); arba c) AAA sprendimas (ar sprendimai) dėl leidimo sąlygų tikslinimo, nurodytas Taisyklių 97.3. punkte (68¹.3. p.); arba d) atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente pateikti duomenys ir (ar) informacija: i) atliekų laikymo vieta, jos plotas, atliekų laikymo sąlygos (68¹.4.1. p.); ii) atliekų naudojimo ar šalinimo technologinio proceso aprašymas: duomenys apie naudojamas ir (ar) šalinamas atliekas, pagrindinius technologinio proceso etapus, jų metu naudojamas medžiagas, susidarančias atliekas, nuotekas, teršalų išmetimą į aplinkos orą (68¹.4.2. p.) (68¹.4. p.); arba e) detali nuotekų valymo įrenginių schema, kurioje pažymėtos visos nevalytų, valomų ir išvalytų nuotekų tekėjimo linijos ir jas valdančios sklendės, vietos, kuriose nuotekų linija pajungtą į kitą (pavyzdžiui, apvadinė linija) ir vietos, kuriose galimas nuotekų patekimas į aplinką (išleistuvas, avarinis išleistuvas) (68¹.5. p.). Tuo tarpu Privalomajame nurodyme pareiškėjas kaltinamas pažeidęs TIPK leidimo I skyriaus 2 punktą, t. y. TIPK I skyriaus „Bendroji dalis“ 2 punktą „Ūkinės veiklos aprašymas“. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, visiškai nepagrįsti teiginiai, kad TIPK leidimo I skyriaus 2 punktas, t. y. TIPK leidimo I skyriaus „Bendroji dalis“ 2 punkto „Ūkinės veiklos aprašymas“ nuostatų galimas pažeidimas yra TIPK taisyklių 118 punkto nuostatų pažeidimas.
Skundžiamame Sprendime Departamentas su tuo nesutiko, nurodydamas, kad, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 23 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, 19¹ straipsnio 1 dalimi, TIPK taisyklių 45-47 straipsnių nuostatomis, išduodant TIPK leidimą, yra įvertinama visa pateikta informacija, susijusi su planuojama veikla, aplinka, kurioje veikla bus vykdoma, planai dėl naudojamų žaliavų, planuojamos taršos, priemonių taršai šalinti bei jos vengti, taikomas aplinkos apsaugos priemones ir kt. Veiklos vykdytojas pirmiausiai yra vertinamas pagal savo techninę bei ekonominę padėtį bei siekį pasirengti saugiai eksploatuoti įrenginį, t. y. vertinama ar taikomos taršos prevencijos priemonės, kaip efektyviai ir taupiai naudojami gamtos ištekliai bei energija, taip pat vertinama avarijų rizikos tikimybė bei numatoma jų kontrolė ir kt. Taigi, TIPK leidime nurodytos informacijos vertinti atsietai negalima. Veiklos vykdytojas vykdydamas veiklą privalo vadovautis visais TIPK leidimo reikalavimais, kurie yra suskirstyti TIPK leidimo dalyse (tituliniame lape, bendrojoje dalyje, leidimo sąlygose, leidimo prieduose). Šiuo atveju TIPK leidimu pareiškėjo bendrovei leidžiama vykdyti atliekų surinkimą tik iš Klaipėdos jūrų uoste aptarnaujamų laivų ir prie Klaipėdos uosto akvatorijos esančių ūkio subjektų (Karo laivų flotilė, UAB „Vakarų buitis“ ir kt.), todėl taip ji ir turėtų elgtis.
Šalies argumentai
Pareiškėjo įsitikinimu, tokie Departamento teiginiai Sprendime, kai yra atkartojamos teisės aktų nuostatos ir vėliau tikslingai interpretuojamos, patvirtina pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, kad Departamentas akivaizdžiai netinkamai ir plečiamai aiškina bei taiko aplinkos apsaugos teisės aktų normas, kurios yra imperatyvaus pobūdžio, kas nulėmė ne tik neteisėto Privalomojo nurodymo surašymą, bet ir skundžiamo Sprendimo priėmimą.
Pareiškėjas nurodė, kad teisės aktuose reglamentuota, kas yra laikoma leidimo sąlygomis (TIPK taisyklių 68¹ p.), o taip pat nustatyta, jog leidimo sąlygų eksploatuojant įrenginį yra privalu laikytis (TIPK taisyklių 118 p.). Informacija ir duomenys nurodyti TIPK leidimo I skyriaus 2 punkte, t. y. TIPK leidimo I skyriaus „Bendroji dalis“ 2 punktas „Ūkinės veiklos aprašymas“ nepatenka į TIPK taisyklių 68¹ punkto reguliavimo sritį, t. y. minėtų teisės aktų prasme tokia informacija ir duomenys nelaikomi leidimo sąlygomis. To iš esmės neginčija ir Departamentas, nes skundžiamame Sprendime apie tai nepasisakoma. Vadinasi, TIPK leidimo I skyriaus 2 punkto, t. y. TIPK I skyriaus „Bendroji dalis“ 2 punkto „Ūkinės veiklos aprašymas“, pažeidimas nėra TIPK leidimo sąlygų pažeidimas arba TIPK taisyklių 118 punkto pažeidimas/nesilaikymas.
Pareiškėjo teigimu, jokiame TIPK taisyklių punkte nėra nurodyta, kad paraiška yra neatskiriama TIPK leidimo dalis, o tuo labiau leidimo sąlygų dalis. Teisės aktuose taip pat nėra nurodyta ir to, kad paraiškoje nurodyti duomenys automatiškai tampa leidimo sąlygomis, kurių privalu laikytis TIPK taisyklių 118 punkto prasme. TIPK taisyklių 21.1.-21.21. punkte yra išvardinti duomenys, kurie turi būti nurodyti paraiškoje. Tarp reikalaujamų pateikti duomenų nėra reikalavimo pateikti duomenis apie subjektus, iš kurių bus surenkamos atliekos. Vadinasi, TIPK leidimo išdavimui tokie duomenys nėra privalomi ar reikalingi ir neapsprendžia TIPK leidimo išdavimo ar neišdavimo. Atliekų tvarkymo ūkinę - komercinę veiklą pradedančio ūkio subjekto apsibrėžimas subjektais, iš kuriu jis turi teisę rinkti atliekas, kai to nereikalauja jokie teisės aktai, prieštarautų bet kokiai ekonominei ir verslo logikai bei nepagrįstai ribotų konkurenciją, todėl pareiškėjas niekada to ir nesiekė, paraiškoje pateikdamas minėtus papildomus duomenis apie atliekų surinkimą. Vadinasi, pareiškėjui išduoto TIPK leidimo I skyriaus „Bendroji dalis“ 2 punkte „Ūkinės veiklos aprašymas“ nurodyta informacija apie tai, kad naftos produktais užteršto vandens ir kitų naftuotų atliekų surinkimas bus vykdomas iš Klaipėdos jūrų uoste aptarnaujamų laivų ir prie Klaipėdos uosto akvatorijos esančių ūkio subjektų (Karo laivų flotilės, UAB „Vakarų buitis“ ir kt.), nėra TIPK leidimo sąlyga TIPK taisyklių 62 ir 68¹ punktu prasme. Todėl Privalomojo nurodymo išvados, kad buvo pažeistos Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalies, TIPK taisyklių 118 punkto nuostatos, neteisėtos ir nepagrįstos, dėl ko Privalomasis nurodymas turėjo būti panaikintas be perdavimo jį priimti iš naujo.
Pareiškėjo nuomone, TIPK leidimo sąlygų pažeidimas gali būti konstatuotas tik tuo atveju, jeigu pažeidžiamos TIPK taisyklių 65.1.-65.11. punktų nuostatos, o ne TIPK leidimo bendrosios dalies nuostatos, apibrėžtos TIPK taisyklių 64.2.1.-64.2.3. punktuose. Priešingas situacijos traktavimas reikštų plečiamą atliekų tvarkymą reglamentuojančių imperatyviųjų teisės normų aiškinimą ir taikymą, kuris yra draudžiamas.
Pareiškėjas pažymėjo, kad atliekų tvarkymo ūkinę - komercinę veiklą vykdo jau ilgą laiką. Aplinkos apsaugos specialistai periodiškai vykdė tiek planinius, tiek neplaninius pareiškėjo patikrinimus, kurių metu buvo vertinama faktinė situacija ir su vykdoma veikla susijusios aplinkybės bei TIPK leidimo nuostatos. Nuo pat 2017 metų, kada pareiškėjui buvo pirmą kartą išduotas TIPK leidimas, ir po TIPK leidimo atnaujinimo 2020-07-08, nei karto nebuvo iškelta prielaidų ar pareikšta kaltinimų, kad nėra laikomasi TIPK leidimo sąlygų, kai atliekos yra renkamos iš subjektų, kurie nėra tiesiogiai nurodyti TIPK leidimo I skyriaus „Bendroji dalis“ 2 punkte „Ūkinės veiklos aprašymas“, nors atliekos iš TIPK leidimo I skyriaus 2 punkte nenurodytų subjektų renkamos jau nuo 2017 metų. Pareiškėjo patikrinimai buvo atliekami ir Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje GPAIS, kurioje buvo tinkamai fiksuoti ir tokiu būdu išviešinti visi aktualūs duomenys apie pareiškėjo tvarkomas atliekas ir jų šaltinius, įskaitant apie tai, kad atliekos iš TIPK leidimo I skyriaus 2 punkte nenurodytų subjektų renkamos jau nuo 2017 metų. Tačiau niekada jokios abejonės ir/ar kaltinimai pareiškėjui nebuvo pareikšti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju dėl jo veikos nekyla grėsmė, jog bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, nes pareiškėjas savo veikloje atidžiai laikosi TIPK leidimo sąlygų ir teisės aktų reikalavimų, Pareiškėjui net du kartus buvo išduoti leidimai (notifikacijos) tvarkyti iš užsienio - Latvijos Respublikos įvežtas atliekas, kuriuos pareiškėjas įgyvendino tinkamai. Todėl pareiškėjas yra įsitikinęs, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas netinkamai išnagrinėjus jo skundą, be to, Departamentas netinkamai aiškina ir taiko teisės aktų nuostatas, dėl ko pareiškėjo veikloje įžvelgia nesamus pažeidimus ir pareiškėjo atžvilgiu yra tęsiamas be pagrindo pradėtas tyrimas. Kadangi skundžiamas Sprendimas neužkirto kelio nepagrįstai pradėtam procesui pareiškėjo atžvilgiu, o įtvirtino jo tąsą, kuomet buvo perduotas Privalomojo nurodymo surašymas iš naujo, Sprendimas šio skundo pagrindu turi būti panaikintas dalyje, kurioje buvo nutarta Privalomąjį nurodymą perduoti jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu ir teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui Privalomasis nurodymas buvo duotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 18 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame nurodyta, kad kai dėl asmens veikos kyla reali grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, ir nesiimama reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti, duodamas privalomasis nurodymas imtis reikiamų veiksmų pažeidimui išvengti. Departamento direktorės 2022-10-03 sprendimu Nr. AD5-19079 Privalomasis nurodymas buvo panaikintas ir perduotas jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo, motyvuojant tuo, kad nors duodant privalomąjį nurodymą buvo vadovautasi teisiniu reguliavimu, kuris įpareigoja pareiškėją tinkamai vykdyti TIPK leidimo I skyriaus „Bendroji dalis“ 2 punkte „Ūkinės veiklos aprašymas“ numatytų reikalavimų, tačiau Privalomojo nurodymo turinys nėra pakankamai aiškus, jame nėra aiškiai apibrėžti veiksmai, kuriuos privalo atlikti pareiškėjas. Nurodyta, kad tokio turinio Privalomasis nurodymas negali būti objektyviai įvykdomas. Atitinkamai ir priverstinis jo vykdymas negalės būti realiai įgyvendinamas.
Atsakovas atmeta pareiškėjo skundo teiginius ir nurodo, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 23 dalyje numatyta, jog TIPK leidimas - tai rašytinis dokumentas, kuriame, siekiant išvengti pramoninės veiklos sukeliamos taršos, ją sumažinti ar pašalinti, nustatoma veiklos sąlygų sistema, apimanti poveikio aplinkos elementams kontrolę, ir kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, kurą deginantį įrenginį, atliekų deginimo įrenginį, bendro atliekų deginimo įrenginį, atitinkantį aplinkos ministro patvirtintose TIPK taisyklėse nustatytus kriterijus, arba aplinkos ministro nustatyta tvarka tokio įrenginio dalį ar kelis tokius įrenginius ar jų dalis. Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti TIPK leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti. <...> Aplinkos ministro įgaliota institucija prieš fiziniam ar juridiniam asmeniui pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą aplinkos ministro nustatyta tvarka atlieka patikrinimą ir priima sprendimą, ar ūkinės veiklos objektas atitinka šios dalies 1–3 punktuose nurodytas sąlygas. Pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdyti ūkinę veiklą galima tik aplinkos ministro nustatyta tvarka aplinkos ministro įgaliotai institucijai įsitikinus ir priėmus sprendimą, kad ūkinės veiklos objektas atitinka šias sąlygas. Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad TIPK taisyklėse nustatyta paraiškos TIPK leidimui gauti ar pakeisti (toliau – TIPK paraiška) rengimo, pateikimo ir aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos TIPK paraiškos viešinimo, nagrinėjimo, derinimo, priėmimo, TIPK leidimo projekto rengimo, TIPK leidimo išdavimo, TIPK leidimo sąlygų peržiūrėjimo, TIPK leidimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarka, taip pat informacijos teikimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, konsultavimosi su kita Europos Sąjungos valstybe nare, informavimo apie priimtą sprendimą išduoti TIPK leidimą tvarka, kitos Europos Sąjungos valstybės narės visuomenės informavimo tvarka. TIPK taisyklių 45 punkte numatyta, kad leidimui parengti naudojami šie duomenys ir dokumentai: paraiška ir kartu teikiami dokumentai, duomenys ir informacija (45.1. papunktis); GPGB išvados (45.2. papunktis); teisės aktai, kuriuose nustatyti aplinkos apsaugos, prireikus – ir visuomenės sveikatos priežiūros reikalavimai įrenginyje vykdomai veiklai (kai tokie reikalavimai nustatyti), planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitos ir PAV sprendimo arba atrankos informacijos ir išvados duomenys, jei atliktos Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytos procedūros (45.3. papunktis); statinio techniniame projekte pateikti duomenys, jei toks projektas pagal teisės aktų reikalavimus parengtas (45.4. papunktis); paraiškos derinimo su NVSC dokumentai (45.5. papunktis); AAA surinkti duomenys ir informacija, savivaldybės, kitų institucijų ir suinteresuotos visuomenės teikta informacija, pastabos ir pasiūlymai (45.6. papunktis); Lietuvos Respublikos teisės aktai, kuriuose nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės ar kiti reikalavimai, pagal kuriuos nustatomos leidimo sąlygos (45.7. papunktis). Rengdama leidimą AAA privalo patikrinti, ar veiklos vykdytojo paraiškoje nurodyta technologija, veiklos metodai ir taršos prevencijos priemonės atitinka GPGB išvadose nurodytus reikalavimus ir teisės aktuose nustatytas aplinkos kokybės normas <...> (TIPK taisyklių 46 punktas). Leidimo sąlygos nustatomos ir pagrindžiamos remiantis paraiška ir Taisyklių 45 punkte nurodytais duomenimis ir dokumentais, įvertinus įrenginio eksploatavimo vietą <...> (TIPK taisyklių 47 punktas).
Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, atsakovas teigia, kad išduodant TIPK leidimą yra įvertinama visa pateikta informacija, susijusi su planuojama veikla, aplinka (tarp jų ir informacija apie vietos sąlygas: įrenginio eksploatavimo vieta, trumpa vietovės charakteristika), kurioje veikla bus vykdoma, planai dėl naudojamų žaliavų, planuojamos taršos, priemonių taršai šalinti bei jos vengti, taikomas aplinkos apsaugos priemones ir kt. Veiklos vykdytojas pirmiausiai yra vertinamas pagal savo techninę bei ekonominę padėtį bei siekį pasirengti saugiai eksploatuoti įrenginį, t. y. vertinama ar taikomos taršos prevencijos priemonės, kaip efektyviai ir taupiai naudojami gamtos ištekliai bei energija, taip pat vertinama avarijų rizikos tikimybė bei numatoma jų kontrolė ir kt. Todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, TIPK leidimas turi būti taikomas visa apimtimi (taikoma visa veiklos sąlygų sistema), neišskiriant nei vieno TIPK leidimo skyriaus, dalies, priedų, atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano, atliekų naudojimo ar šalinimo reglamento, kuris yra neatsiejama TIPK leidimo dalis. Tokios nuostatos laikosi ir teismai, formuojantys teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. TIPK leidimu bendrovei nustatoma, kurioje vietoje subjektas vykdys ūkinę veiklą. O šiuo atveju pareiškėjas ūkinę veiklą pagal jam išduotą TIPK leidimą vykdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinėje akvatorijoje ir uosto krantinėse iki uosto vartų. Pareiškėjas, vadovaudamasis TIPK leidimu, gali atliekas surinkti ir apdoroti tik iš tų ūkio subjektų, kurie yra prie vidinės uosto akvatorijos, o prie vidinės uosto akvatorijos yra Klaipėdos uosto teritorijoje esantys ūkio subjektai.
Be to, atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Privalomasis nurodymas yra panaikintas, o naujas nebus surašomas, skundžiamo Sprendimo panaikinimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukels, dėl ko jo skundas turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atlikus pareiškėjo neplaninį patikrinimą pagal 2021 m. lapkričio 16 d. pavedimą Nr. (5.2)-SPR1-2402, buvo nustatyta (2022-02-09 patikrinimo aktas Nr. (5.2)-PA-558-3), jog bendrovė užsiima nepavojingų ir pavojingų atliekų surinkimu ir vežimu, pavojingų atliekų – naftos produktų turinčių atliekų tvarkymu laivais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinėje akvatorijoje ir uosto krantinėje iki uosto vartų. Bendrovė turi 2017-08-18 Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA) išduotą TIPK leidimą (2017-08-18 Nr. T-KL.1-22/2017, TIPK leidimo pakeitimas 2020-07-08, TIPK sąlygų peržiūrėjimas 2020-12-18). Pagal TIPK leidimą pareiškėjas atliekas gali priimti iš Klaipėdos jūrų uoste aptarnaujamų laivų ir prie Klaipėdos akvatorijos esančių ūkio subjektų („Karo laivų flotilė“, UAB „Vakarų buitis“ ir kt.). Pagal GPAIS matomą atliekų tvarkymo apskaitą ir pridėtus lydraščius buvo nustatyta, kad pareiškėjas atliekas surenka ir iš kitų ūkio subjektų (UAB „Toksika“ Šiaulių atliekų saugojimo aikštelė, UAB „Žalvaris“ Kauno skyrius, (duomenys neskelbtini), UAB „Tepalita“ Panevėžio miestas, AB „Panevėžio energija“ Kėdainių šilumos tinklų rajonas ir kt.). Atsižvelgdami į tai, Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus pareigūnai konstatavo, kad tuo buvo pažeisti TIPK leidimo I skyriaus „Bendroji dalis“ 2 punkto „Ūkinės veiklos aprašymas“, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalies, TIPK taisyklių 118 punkto reikalavimai. Dėl šių nustatytų pažeidimų 2022-05-31 pareiškėjui buvo surašytas rašytinis įspėjimas Nr. J08 – 874/2022. 2022-08-29 neplaninio patikrinimo akte Nr. PA-4518 konstatuota, kad bendrovė minėto rašytinio įspėjimo neįvykdė, todėl 2022 m. rugsėjo 2 d. Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus privalomuoju nurodymu Nr. PN-506 (toliau - Privalomasis nurodymas) pareiškėjui buvo nurodyta, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalimi, vykdyti atliekų surinkimą tik iš ūkio subjektų, kurie yra nurodyti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau - TIPK) leidimo I skyriaus 2 punkte, t. y. naftos produktais užterštus vandenis ir kitas naftuotas atliekas surinkti iš Klaipėdos jūrų uoste aptarnaujamų laivų ir prie Klaipėdos uosto akvatorijos esančių ūkio subjektų (Karo laivų flotilė, UAB „Vakarų buitis“ ir kt.). Privalomojo nurodymo reikalavimą įvykdyti iki 2022-10-03.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jį apskundė Departamento direktoriui (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 str. 1 d.). Departamento direktoriaus pavaduotoja 2022-10-03 sprendimu Nr. AD5-19079 „Dėl 2022-09-02 Privalomojo nurodymo Nr. PN-506“ (toliau – ir Sprendimas) Privalomąjį nurodymą panaikino ir perdavė jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad Privalomojo nurodymo turinys nėra pakankamai aiškus, jame nėra aiškiai apibrėžti veiksmai, kuriuos privalo atlikti pareiškėjas. Nurodyta, kad tokio turinio Privalomasis nurodymas negali būti objektyviai įvykdomas. Atitinkamai ir priverstinis jo vykdymas negalės būti realiai įgyvendinamas.
Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo dalies, kuria buvo nutarta perduoti Privalomąjį nurodymą priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) atsižvelgti į administracinio teismo kompetencijos ribas. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra ne kartą nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011 ir kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015 ir kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/201 ir kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015 ir kt.). Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020).
Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, šalių paaiškinimus ir į byloje nustatytas aplinkybes, teismas vertina, kad skundžiama Sprendimo dalis pareiškėjui nenustato jokių teisių ir pareigų, neįtvirtina jokių privalomų vykdyti administravimo subjektų patvarkymų, taip pat nėra keičiamas pareiškėjo teisių ir pareigų turinys ir kurios panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių.
Teismas akcentuoja, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė atsakovo surašytas 2022 m. rugsėjo 2 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-506, kuriuo pareiškėjui buvo nurodyta, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalimi, vykdyti atliekų surinkimą tik iš ūkio subjektų, kurie yra nurodyti TIPK leidimo I skyriaus 2 punkte, t. y. naftos produktais užterštus vandenis ir kitas naftuotas atliekas surinkti iš Klaipėdos jūrų uoste aptarnaujamų laivų ir prie Klaipėdos uosto akvatorijos esančių ūkio subjektų (Karo laivų flotilė, UAB „Vakarų buitis“ ir kt.). Pareiškėjas, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, jį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundė Departamento direktoriui, t. y. ginčo dalyku buvo būtent Privalomasis nurodymas.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) privalomąjį nurodymą palieka nepakeistą; 2) privalomąjį nurodymą pakeičia iš dalies, sumažindamas jame nustatytus reikalavimus arba nustatydamas kitus jo įvykdymo terminus; 3) privalomąjį nurodymą panaikina ir perduoda jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo; 4) privalomąjį nurodymą panaikina.
Nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 3 punktu, t. y. pareiškėjui duotą Privalomąjį nurodymą panaikinant ir perduodant jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovui panaikinus Privalomąjį nurodymą, neliko ginčo dalyko, t. y. iš esmės buvo patenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo. Motyvai, kad Privalomasis nurodymas buvo panaikintas ne tais pačiais argumentais, kaip nurodė pareiškėjas, šiuo atveju neturi jokios reikšmės, nes, kaip jau minėta, panaikinus Privalomąjį nurodymą, neliko paties ginčo dalyko.
Teismas pažymi, kad Privalomasis nurodymas buvo panaikintas dėl to, kad jo turinys neaiškus, jame nebuvo aiškiai apibrėžti veiksmai, kuriuos privalo atlikti pareiškėjas, dėl ko tokio turinio Privalomasis nurodymas negali būti objektyviai įvykdomas, t. y. iš esmės konstatuota, kad Privalomasis nurodymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatytų individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atsakovas visiškai pagrįstai ir teisėtai Privalomąjį nurodymą panaikino ir perdavė jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo. Akcentuotina, kad pareigūnas, kuriam buvo perduotas panaikintas privalomasis nurodymas dėl jo pateikimo iš naujo, turės pakartotinai įvertinti visą medžiagą, teisinį reglamentavimą, tuo pačiu ir pareiškėjo išdėstytus nesutikimo motyvus, bei priimti sprendimą dėl privalomojo nurodymo davimo ar nedavimo (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str.). Dėl šių priežasčių, pareiškėjo motyvai, kad skundžiamo Sprendimo dalis neužkirto kelio pradėtam procesui pareiškėjo atžvilgiu, o įtvirtino jo tąsą, atmestinas kaip nepagrįstas, nes nėra aišku ar iš vis bus surašytas privalomasis nurodymas, o jei surašytas, tai kokiu pagrindu. Pabrėžtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, jog naujas privalomasis nurodymas nebebus teikiamas iš naujo, kadangi negalima tinkamai suformuluoti pareiškėjui nurodymo vykdyti privalomąjį nurodymą, t. y. iš esmės tik patvirtina, kad pareiškėjo pradėtas teisminis procesas šioje byloje yra beprasmis.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje skundžiama Sprendimo dalis, kuria buvo nutarta perduoti Privalomąjį nurodymą priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo, pareiškėjui nenustato jokių teisių ir pareigų, neįtvirtina jokių privalomų vykdyti administravimo subjektų patvarkymų ir kurios panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad atsakovas, vykdantis aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nepriklausomai nuo teismo sprendimo šioje byloje, turėtų teisę ir pareigą vykdyti veiklą pareiškėjo atžvilgiu, siekiant užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškiančią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu ir asmenų, padariusių šiuos pažeidimus, nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 str. 1 d.).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, o konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį Nr. AS442-505/2009). Taigi išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1328-520/2015, 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1322-662/2021, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021).
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. AD5-19079 dalį, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo patenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Parsekas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.