Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui S. K., išvadą teikiančiai institucijai – Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir pagal atsakovo S. K. priešieškinį ieškovei L. K. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė šiais įrodymais grindžia apeliacinį skundą, šių įrodymų anksčiau pateikti neturėjo galimybės ir šių įrodymų prijungimas neužvilkins skundo nagrinėjimo, apeliantės pateikti papildomi įrodymai, tai yra, įsakymai su vertimu į valstybinę kalbą, priimami, kitus apeliantės pateiktus įrodymus be vertimų į valstybinę kalbą, atsisakytina priimti (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo dalies dėl turto padalijimo, vaikų išlaikymo dydžio priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl kitų teismo sprendimu išspręstų klausimų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl turto padalijimo.

Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika, kurioje išaiškinta, kada negalimas turto padalijimas natūra. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias aplinkybes), parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011).Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės reikalavimu priteisti jai nekilnojamąjį turtą – namą, esantį (duomenys neskelbtini), natūra, išsakytu baigiamosiose kalbose. Baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (CPK 253 straipsnio 4 dalis).Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė atsiliepime į atsakovo priešieškinį dėl turto padalijimo, nurodė, kad prašo nekilnojamąjį turtą, namą esantį (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui, jai išmokant piniginę kompensaciją, taigi, pirmosios instancijos teismas dėl minėto nekilnojamojo turto padalijimo turėjo remtis ieškovės rašytiniais paaiškinimais, išdėstytais atsiliepime į priešieškinį. Kaip byloje nustatyta, šalių santykiai itin konfliktiški, byloje yra duomenys apie tai, kad 2017-07-27(duomenys neskelbtini) yra išdavęs Apsaugos orderį, kuriuo atsakovas įpareigotas nenaudoti smurto, negrasinti naudoti smurtą ar kitaip gąsdinti ieškovės ir jos vaikų, nestebėti jų gyvenamosios aplinkos. 2017-11-15 (duomenys neskelbtini) priėmė draudimo artintis įsakymą, kuriame konstatuota, kad dėl pareiškėjos ir jos išlaikytinių saugumo / gerovės užtikrinimo yra reikalinga priimti tokį įsakymą. Šiuo įsakymu S. K. yra nurodyta išvykti iš ieškovės ir vaikų gyvenamosios vietos ir uždrausta į ją atvykti tris metus. 2017-11-15 (duomenys neskelbtini) priėmė saugumo įsakymą, kuriuo S. K. yra nurodyta nenaudoti smurto ar grasinti naudoti smurtą, užpulti ar bauginti ieškovę ir vaikus, jam draudžiama stebėti juos, kelti neramumus vietoje, kurioje gyvena ieškovė ir vaikai. Šis įsakymas galioja penkerius metus. Atsakovui draudžiama perketi ar pašalinti bet kurį namų ūkio kilnojamąjį turtą iš ieškovės namų. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie įsakymai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški ir keliantys grėsmę ne tik ieškovės, bet ir šalių nepilnamečių vaikų interesams, todėl esant tokiems šalių santykiams yra pagrindas daryti pagrįstą išvadą, kad šalys negalės tarpusavio susitarimu bendrai valdyti nekilnojamąjį turtą. Be to, atsakovas nenurodė galimybės atidalyti turtą natūra, taip pat nepateikė projekto dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, taigi ir dėl šių priežasčių nėra galimybės padalyti šalims priklausančio nekilnojamojo turto-namo, esančio (duomenys neskelbtini), natūra, nustatant atitinkamas dalis, kuriomis galėtų naudotis šalys, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas spręsti klausimą dėl šalių nekilnojamojo turto priteisimo vienam iš sutuoktinių, kitam sutuoktiniui priteisiant kompensaciją. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė sutinka, jog visas namas, esantis (duomenys neskelbtini), atitektų atsakovui ir sutinka gauti kompensaciją už ½ namo. Sprendžiant dėl turto priteisimo natūra vienam iš sutuoktinių, nagrinėjamu atveju vertintina tai, kad ieškovė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), neketina grįžti į Lietuvą, o atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, kad neketina išvykti iš Lietuvos, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovui priteisti namą su žemės sklypu ir priklausiniais, o ieškovei priteisti kompensaciją, todėl yra pagrindas teismo sprendimą šioje dalyje pakeisti. Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, pažymėtina, kad atsakovas pateikė Nekilnojamojo turto ataskaitos santrauką (t .2, b. l. 85), kurioje nurodyta, kad žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini)., nustatyta rinkos vertė 53 000 eurų, kitų duomenų apie šio nekilnojamojo turto vertę byloje nėra, todėl darytina išvada, kad atsakovui priteisus šalių ginčo turtą natūra, ieškovei priteistinos kompensacijos dydis sudarytų 26 500 eurų. Apeliantė argumentuoja, kad teismas nepagrįstai automobilį (duomenys neskelbtini), 3000 eurų vertės, įtraukė į dalytino turto balansą. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Byloje nėra ginčo, kad automobilis pirktas už bendras sutuoktinių lėšas, o ieškovė nepateikė įrodymų apie automobilio dovanojimo sandorį, taigi ta aplinkybė, kad automobiliu (duomenys neskelbtini), naudojosi ieškovė, nekeičia šio automobilio teisinio statuso, tai yra, jis netampa ieškovės asmenine nuosavybe. Nors ieškovė ir tvirtina, kad automobilio (duomenys neskelbtini), vertė yra mažesnė, tačiau šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai automobilį (duomenys neskelbtini), laikė šalių bendrąja jungtine nuosavybe, teisingai nustatė automobilio vertę ir įtraukė į dalytino turto balansą (CPK 178, 185 straipsniai). Apeliantė argumentuoja, kad teismas nepagrįstai įtraukė 24 000 eurų į dalytino turto balansą ir priteisė atsakovui 12 000 eurų piniginę kompensaciją. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka. Iš oficialaus Airijos Socialinės apsaugos departamento tinklapio www.welfare.ie matyti, kad Family Income Supplement (FIS) ir Vaiko išmoka (Child benefit) yra dvi skirtingos išmokos (CPK 376 straipsnis). Ieškovė į bylą yra pateikusi Airijos Socialinės apsaugos departamento Vaiko išmokų skyriaus pažymą apie konkretiems jos vaikams išmokėtus vaiko išmokos mokėjimus (Child benefit) (t. 1, b. l. 120-121). Šioje pažymoje nurodyta, kiek kuriam vaikui asmeniškai skirta išmokos, todėl vadovaujantis šia pažyma yra pagrindas daryti išvadą, kad pažymoje nurodyti ir ieškovės sąskaitoje esantys 24 000 eurų yra skirti šalių vaikams, nes, kaip minėta, šiuos pinigus išmoka Airijos Socialinės apsaugos departamento Vaiko išmokų skyrius. Taigi nustačius, kad ieškovės sąskaitoje esantys 24 000 eurų yra vaikų pinigai, pažymėtina, kad jie nuosavybės teise priklauso ne ieškovei ir atsakovui, o jų vaikams. Nors atsakovas ir tvirtina, kad jis išlaikė vaikus ir tokiu būdu šie pinigai tapo jo ir ieškovės bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vaikų ir jų tėvų turtas yra atskirtas – vaikai neturi nuosavybės teisių į savo tėvų turtą, o tėvai neturi nuosavybės teisių į savo vaiko turtą. Tėvai vaikų turtą valdo uzufrukto teisėmis, tačiau tėvų uzufrukto teisė yra specifinė, ją riboja įstatymo nustatytos papildomos vaiko teisių apsaugos garantijos (CK 3.186 straipsnis, CK 3.188 straipsnis), todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įtraukė 24 000 eurų į dalytino turto balansą, laikydamas, jog atsakovui nuo šios sumos priklauso 12 000 eurų. Tokiu būdu nepagrįstai priteisė atsakovui 12 945 eurų piniginę kompensaciją, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, atsakovui priteistą 12 945 eurų piniginę kompensaciją mažinant nuo 12 945 eurų iki 945 eurų.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžiu ir argumentuoja, kad iki 2016 m. rudens vaikai gavo iš abiejų tėvų pakankamą išlaikymą, todėl vien tai, kad atsakovas savo iniciatyva pablogino savo turtinę padėtį, negali būti pateisinama priežastis mažinti vaikų poreikiams reikalingą pinigų sumą. Šis apeliantės argumentas atmestinas. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Kaip byloje nustatyta, ieškovė L. K. dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinės mėnesio pajamos yra apie 1250 eurų. Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat sutuoktinių vardu yra registruotos keturios transporto priemonės. Kadangi vaikai gyvens su ieškove, vaikai gaus ir Šeimos pajamų priedą vaikams, kuris taip pat bus naudojamas vaikų išlaikymo reikmėms. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinės mėnesio pajamos yra 646 eurų, be to, įsiteisėjus teismo sprendimui jis turės pareigą sumokėti ieškovei kompensaciją už natūra jam priteistą nekilnojamąjį turtą, taigi darytina išvada, kad šiuo metu, atsakovas neturi galimybės skirti didesnio išlaikymo nepilnamečiams vaikams, todėl priteisti iš atsakovo didesnio išlaikymo nepilnamečiams vaikams nėra pagrindo. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, vaiko poreikiams teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vėl gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl materialinės ir procesinės teisės normų netinkamo taikymo yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei pirmosios instancijos teismas priteisė ½ dalį 0,06 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), 26 500 eurų vertės; bei atsakovui priteisė ½ dalį 0,06 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), 26 500 Eur vertės; ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti atsakovui 0,06 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), 53 000 eurų vertės; o už ieškovui priteistą natūra turtą priteisti ieškovei 26 500 eurų kompensaciją; taip pat pakeisti teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos atsakovui priteisimo ir priteistą atsakovui 12 945 eurų kompensaciją sumažinti nuo 12 945 eurų iki 945 eurų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo jai nepriteisė kelionės išlaidų. Šis argumentas laikytinas pagrįstu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą (atitinkančio šiuo metu galiojančio 9 punkto 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX 1480 redakciją), yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-104/2009).Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vykstant į teismo posėdžius iš kitos vietovės kuro išlaidos laikomos būtinomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ratas“, bylos Nr. 3K-3-114/2011). Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, kelionės išlaidos, patirtos į teismo posėdžius vykstant iš kitos valstybės, taip pat gali būti laikomos būtinomis ir susijusiomis su bylos nagrinėjimu, todėl yra pagrindas jas priteisti.Nustatyta, kad ieškovė patyrė 1500 eurų išlaidų už advokato teisinę pagalbą, 1065,96 eurų išlaidas už atvykimą dalyvauti teismo posėdyje, 190 eurų už atliktus vertimus iš anglų į lietuvių kalbą, ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio, nuo likusios dalies žyminio mokesčio buvo atleista. Atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 1500 eurų išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, 350 eurų už advokato teisinę pagalbą, 62 eurus už vertimo paslaugas, atsakovas paduodamas priešieškinį sumokėjo 200 eurus žyminio mokesčio, likusi žyminio mokesčio dalis 911 Eur buvo atidėta iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad pakeitus teismo sprendimą tenkinta iš esmės 75 procentai ieškovės reikalavimų ir 25 procentai atsakovo priešieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 2098 eurų bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės priteista sumą padidintina nuo 190,50 eurų iki 528 eurų; iš ieškovės valstybei priteista suma sumažintina nuo 455,50 eurų iki 228 eurų, iš atsakovo į valstybės pajamas priteista suma padidintina nuo 289,50 eurų iki 434 eurų (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kitos teismo sprendimo dalys paliktinos nepakeistos. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai atmestų ir patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad teikdama apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 96 eurus žyminio mokesčio, nuo 500 eurų žyminio mokesčio buvo atleista, patyrė 500 eurų advokato išlaidų, 26 eurus vertimo išlaidų. Kadangi teismas iš esmės tenkino 50 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 311 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovo priteistina 250 eurų bylinėjimosi išlaidų, nuo kurių ieškovė buvo atleista, į valstybės pajamas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei L. K. pirmosios instancijos teismas priteisė ½ dalį 0,06 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), 26 500 eurų vertės, bei atsakovui S. K. priteisė ½ dalį 0,06 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), 26 500 Eur vertės ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Priteisti atsakovui S. K. 0,06 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), 53 000 eurų vertės.

Už atsakovui S. K. priteistą natūra nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei L. K. 26 500 eurų kompensaciją.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos atsakovui S. K. priteisimo ir priteistą atsakovui S. K. 12 945 eurų kompensaciją sumažinti nuo 12 945 eurų iki 945 eurų.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti ieškovei L. K. iš atsakovo S. K. 2098 eurus bylinėjimosi išlaidų.

A. S. K. iš ieškovės L. K. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti nuo 190,50 eurų iki 528 eurų.

Iš ieškovės L. K. valstybei priteistą sumą sumažinti nuo 455,50 eurų iki 228 eurų.

Iš atsakovo S. K. į valstybės pajamas priteistą sumą padidinti nuo 289,50 eurų iki 434 eurų.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei L. K. iš atsakovo S. K. 311 eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo S. K. į valstybės pajamas 250 eurų žyminio mokesčio.