Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uz?darosios akcinės bendrove?s „Fratesa“ apeliacini? skunda? de?l Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracine?je byloje pagal pareis?ke?jo uz?darosios akcine?s bendrove?s „Fratesa“ skunda? atsakovui Muitine?s departamentui prie Lietuvos Respublikos finansu? ministerijos (trec?iasis suinteresuotas asmuo – Klaipe?dos teritorine? muitine?) de?l sprendimu? panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II

III.

IV.

V.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

30. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar muitinė pagrįstai pareiškėjo 2013 m. gruodžio 16 d. importo deklaracijoje Nr. 13LTLUB000IM01F134 deklaruotų prekių vertei nustatyti netaikė sandorio vertės metodo.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos teritorinė muitinė pareiškėjo importuotoms prekėms atsisakė taikyti sandorio vertės metodą remdamasi Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu.

33. Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalyje nusttyta, kad importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais, jeigu: a) pirkėjui netaikomi disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai, išskyrus apribojimus, kurie: – nustatyti įstatymų arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų, – riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba – neturi didelės įtakos prekių vertei; b) prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti; c) jokios pajamos, gautos pirkėjui toliau perparduodant, perleidžiant ar naudojant prekes, tiesiogiai ar netiesiogiai neatitenka pardavėjui, išskyrus atvejus, kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus, ir d) pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba, jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję, sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi.

34. Taigi pagal Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą, sandorio vertės metodas negali būti taikomas, jeigu prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandorio vertės metodo taikymą, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu, galima paneigti tik nustačius, jog 1) konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2) neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai. Kitaip tariant, nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai materialinės išraiškos. Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas 181a straipsnio. Pastarojo straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi sandorio vertės metodu, jei, vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra, ji, atsižvelgusi į pagrįstas abejones, nėra įtikinama, kad deklaruojamoji vertė, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsniu, atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-709/2013).

36. Įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės netaikymo pirmiausia tenka muitinei. Vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu, muitinė turi išdėstyti nustatytas faktines aplinkybes, taip pat pakankamai aiškiai nurodyti pačias aplinkybes ar sąlygas, kurios, muitinės nuomone, lėmė prekių pardavimą ar kainą, bei pagrįsti, kad šių aplinkybių ar sąlygų daromo poveikio prekių pardavimui ar kainai vertės neįmanoma nustatyti. Tuo atveju, jei importuotojas po to siekia paneigti šias muitinės nurodomas aplinkybes, jis turi paaiškinti ir pateikti įrodymus, tai yra įtikinti muitinę, kad deklaruojamoji vertė vis dėlto, pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį, atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą už importuojamas prekes. Muitinei nusprendus nesivadovauti importuotojo paaiškinimais ir argumentais, ji privalo nurodyti, kodėl šie argumentai ir (ar) paaiškinimai yra nepriimtini ar nepagrįsti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-709/2013).

37. Nagrinėjamu atveju Klaipe?dos teritorinė muitinė 2017 m. rugsėjo 28 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 7LM190526S pakankamai išsamiai nurodė faktines aplinkybes ir sąlygas, kurios, muitinės nuomone, turėjo įtakos pareiškėjo importuotų prekių kainai ir kurių poveikio prekių kainai neįmanoma nustatyti. Iš Klaipėdos TM ataskaitos matyti, jog motyvais atsisakant taikyti sandorio vertės metodą Bendrovės importuotų prekių muitinei vertei nustatyti vietos mokesčių administratorius pripažino neatitikimus tarp pareiškėjo mokėjimų JAV vienetui ir iš šio siuntėjo įsigytų prekių pagal visas mokesčių administratoriui žinomas importo deklaracijas deklaruotos vertės, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes dėl netinkamo deklaracijų pildymo, prekių siuntimo iš JAV į Lietuvos Respubliką įforminimo aplinkybes. Klaipėdos TM nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog UAB „Fratesa“ pirko prekes iš JAV fondo „CIS Development Foundation Ine.“ pervesdama pinigus per įmonę „A. Trend Ine“. Pagal JAV imigracijos ir muitinės tarnybos pateiktą informaciją, JAV fondas „CIS Development Foundation Ine.“ užsiima labdaros siuntimu ir niekada nepardavė jokių prekių nei asociacijai „Žemaitijos šaulių namai“, nei UAB „Fratesa“, nei bendrovei „A Trend Ine.“, o siuntė kaip labdarą asociacijai „Žemaitijos šaulių namai“. Tyrimo metu nustatyta, jog labiausiai tikėtina, kad JAV fondas „CIS Development Foundation Ine.“ siuntė humanitarinės pagalbos krovinius asociacijai „Žemaitijos šaulių namai“, o vėliau A. G. asociacijos „Žemaitijos šaulių namai“ vardu surašydavo atsisakymą nuo krovinio UAB „Fratesa“ naudai. Siekiant pagrįsti prekių įsigijimą, buvo surašomi dokumentai, juose įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, neva tas pačias prekes UAB „Fratesa“ pardavė įmonė „A Trend Ine“. Klaipėdos TM nurodė, kad pareiškėjas neatskleidė visų prekių pirkimo aplinkybių, o deklaruojant iš JAV atgabentus krovinius išleidimo į laisvą apyvartą procedūros įforminimo metu buvo keičiami duomenys apie importuotų prekių kiekius ir vertes, todėl dėl šių aplinkybių muitinei išlieka abejonės dėl deklaruotos sandorio vertės. Skundžiamame Muitinės departamento sprendime, kurio patvirtinta Klaipe?dos TM 2017 m. rugsėjo 28 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 7LM190526S, taip pat yra aptartos konkrečios aplinkybės, kuriomis remiantis muitinė sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra įtikinamai pagrįsta, jog deklaruojamoji vertė, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsniu, atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą.

38. Mokestinių ginčų komisija skundžiamame sprendime pažymėjo, kad byloje yra pateikta JAV institucijų gauta informacija, iš kurios turinio matyti, kad išvežimo iš JAV metu prekės buvo forminamos kitais prekių dokumentais ir prekių gavėju nurodytas kitas subjektas – asociacija „Žemaitijos šaulių namai“ (pareiškėjo direktorius turėjo įgaliojimą veikti šios asociacijos vardu, asociacijos direktorius V. R. paaiškino, kad jis kiekvieną kartą parašydavo atsisakymą nuo siuntos, kratos metu rastas raštas dėl prekių atsisakymo). Tokio pobūdžio aplinkybės, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytus pareiškėjo veiksmus, susijusius su neteisingu deklaracijų pildymu, rodo siekį neatskleisti mokesčių administratoriui tikrųjų aplinkybių, susijusių su prekių pardavimu ir kaina. Tai iš esmės patvirtina ir skundžiamuose muitinės sprendimuose bei pirmosios instancijos teismo sprendime pateikta informacija apie atliktus mokėjimus JAV įmonei, iš kurios matyti, kad Bendrovė JAV įmonei yra sumokėjusi žymiai daugiau negu deklaruota prekių vertė. Pareiškėjas byloje neginčija šios nutarties 37 ir 38 punktuose nurodytų aplinkybių dėl prekių įsigijimo aplinkybių ir su tuo susijusių dokumentų įforminimo bei deklaracijų pildymo, o iš esmės ginčija tik išvadas dėl atliktų mokėjimų ir deklaruotos prekių vertės neatitikimų.

39. Įvertinus Klaipėdos TM ataskaitoje nurodytas prekių įsigijimo iš JAV subjekto aplinkybes, prekių įsigijimo dokumentų įforminimo aplinkybes, ikiteisminio tyrimo duomenis apie pareiškėjo atsakingo asmens ir deklaranto siekius sumažinti prekių kiekį ir apmokestinamąsias vertes, aplinkybes, kad deklaruojant iš JAV atgabentus krovinius išleidimo į laisvą apyvartą procedūros įforminimo metu buvo keičiami duomenys apie importuotų prekių kiekius ir vertes, darytina išvada, kad šios aplinkybės laikytinos turinčiomis įtakos prekių pardavimui arba jų kainai ir akivaizdu, kad jų poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju muitinė pagrįstai deklaruotų prekių vertei nustatyti netaikė sandorio vertės metodo.

40. Pareiškėjas nepateikė paaiškinimų ir įrodymų, kurie paneigtų minėtas muitinės išvadas ir pagrįstų, kad deklaruojamoji vertė vis dėlto atspindi faktiškai sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą už importuojamas prekes, t. y., kurie būtų pagrindas paneigti muitinės išvadas dėl sandorio vertės metodo netaikymo. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, siekdamas užginčyti atsakovo išvadas dėl sandorio vertės metodo netaikymo, laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 26 d. atliktas mokėjimas Nr. 45 atspindi visą faktiškai sumokėtą kainą už prekes, deklaruotas 2013 m. gruodžio 16 d. importo deklaracijoje Nr. 13LTLUB000IM01F134. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino šiuos pareiškėjo argumentus, sprendime nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes pagrindė byloje surinktais įrodymais, kuriuos tinkamai įvertino. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančiuose dokumentuose užfiksuotus faktinius duomenis, sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų nekartoja. Papildomai pažymėtina, kad nors pareiškėjas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad Bendrovė pirko prekes iš pirmiau minėtų JAV bendrovių ir joms sumokėjo, tačiau nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, ar pareiškėjo importuotoms prekėms taikytinas sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas jų muitinei vertei nustatyti, nepakanka nustatyti, kad įvyko prekių pirkimo-pardavimo sandoris. Apelianto teiginys, jog tikslus gautinų prekių asortimentas, kiekis, svoris ir kaina paaiškėdavo tik tuomet, kai JAV bendrovės išrašydavo konkrečias sąskaitas, pagal kurias ir buvo deklaruota faktiškai sumokėta kaina už importuojamas prekes, nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, neįtikimas ir atmetamas. Iš pareiškėjo nurodytų mokėjimų pavedimų nėra aišku, už kokias konkrečias prekes, pagal kokius užsakymus yra atsiskaitoma.

41. Papildomai pažymėtina, kad muitinės vertės nustatymo pagrindas yra sandorio vertė, tačiau norint taikyti sandorio vertės metodą, būtina nustatyti faktiškai už prekes sumokėtą (mokėtiną) kainą. Tai viena iš esminių sandorio vertės metodo taikymo sąlygų, t. y. sandorio vertės metodas taikomas tik tuo atveju, kai apmokėjimo už prekes sąlygos yra aiškios ir pagristos konkrečiais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-438-290/2009). Kadangi, kaip nustatyta šioje byloje, nagrinėjamu atveju, be kita ko, neaiški faktiškai už prekes sumokėta (mokėtina) kainą, nėra aiški sandorio vertė, todėl ir tai sudaro pagrindą netaikyti sandorio vertės metodo.

42. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju muitinė turėjo pagrindą pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę nustatyti netaikant sandorio vertės metodo. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas, yra teisėtas bei pagrįstas ir pagrindo naikinti šį teismo sprendimą nagrinėjamu atveju nėra, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uz?darosios akcine?s bendrove?s „Fratesa“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.