Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-3538-1066/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-09-28
Bylos Nr.: eI3-3538-1066/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02026-2018-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Gediminas Užubalis (pirm.)
Pareiškėjas: UAB Fratesa
Atsakovas: Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų
Trečiasis asmuo: Klaipėdos teritorinė muitinė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-3538-1066/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02026-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 13.5; 55.1.3

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis,dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Fratesa“ atstovui advokatui E. V.,

atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fratesa“ skunda? atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų? ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorine? muitine?, dėl sprendimu? panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Fratesa“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Mokestiniu? ginčų? komisijos (toliau – ir MGK, Komisija) 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą? Nr. S-86 (7-58/2018); 2) Muitinės departamento 2018 m. vasario 28 d. sprendimą? Nr. 1A-90; 3) Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Klaipėdos TM) 2017 m. rugsėjo 28 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita? Nr. 7LM190526S.

2. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. Pareiškėja paaiškino, kad Klaipėdos TM, ketvirta? karta? atlikusi pakartotini? patikrinimą?, 2017 m. rugsėjo 28 d. priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaita? Nr. 7LM190526S, kurioje pažymėjo, jog pareiškėjos importuotu? prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikytinas. Pareiškėjas, nesutikdamas su patikrinimo ataskaita, pateikė skunda? Muitinės departamentui, kuris 2018 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 1A-90 ataskaita? patvirtino, o MGK patvirtino pastarąjį Muitinės departamento sprendimą.

2.2. Pareiškėja nurodo, kad skundžiamas MGK sprendimas iš esmės grindžiamas tik perrašant Muitinės departamento teiginius ir bendro pobūdžio išvadomis, jog mokesčiu? administratorius pateikė išsamius motyvus bei jų pagrindu padare? teisingas išvadas dėl sandorio vertės metodo netaikymo prekių muitinei vertei nustatyti. Pareiškėjos nuomone, toks MGK sprendimas yra deklaratyvaus pobūdžio ir paremtas prielaidomis. Nei MGK, nei Muitinės departamentas visiškai nemotyvavo, kodėl pareiškėjos pateiktas tarptautinis mokėjimo pavedimas Nr. 45 (2013 m. rugsėjo 26 d.) neatspindi visos faktiškai sumokėtos kainos už prekes deklaruotas 2013 m. gruodžio 16 d. elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 13LTLUB000IM01F134. Nei viena ginčą nagrinėjusi institucija neargumentavo, kodėl tikrindamos tik 2013 m. gruodžio 16 d. deklaruotu? prekių muitine? verte? (15 291 JAV doleriu?), rėmėsi atliktais mokėjimais ir už kitus prekių importo atvejus. Komisija taip pat nepagrindė atsisakymo taikyti sandorio vertės metodą. Tiek Muitinės departamento, tiek MGK pozicija iš esmės apsiribojo deklaratyvia nuostata, jog apmokėjimo už prekes aplinkybės nėra aiškios.

2.3. Pareiškėja nurodė, kad Muitinės departamentas, nagrinėdamas skunda? dėl Klaipėdos TM patikrinimo ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo, iš esmės pats konstatavo naujas faktines aplinkybes ir ataskaita? patvirtino žymiai didesne apimtimi negu ji buvo nustatyta, nepaisant to, jog Muitinės departamentas buvo saistomas Klaipėdos TM nustatytu? faktu? ir draudimo peržengti jo priimto sprendimo ribas. Pareiškėja tvirtino, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta galimybe? centriniam mokesčiu? administratoriui iš esmės pakeisti ar kaip nors daryti įtaka? vietos mokesčiu? administratoriaus sprendimui. Šiuo atveju Muitinės departamentas sukūrė naujas faktines aplinkybes, o tai lėmė mokestinio ginčo nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, tuo pažeidžiant pareiškėjos teise? i? apeliacija? ikiteisminėje ginčo stadijoje.

2.4. MGK, priimdama sprendimą, turėjo pareiga? vadovautis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti visas bylos aplinkybes bei, priešingai nei teigia Muitinės departamentas, vertinti ne visus JAV įmonei „A Trend Inc“ 2013 – 2017 m. pareiškėjos atliktus mokėjimus 62 123,25 Eur sumai, o tik apmokėjimo už elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 13LTLUB000IM01F134 deklaruotas prekes aplinkybes. Pareiškėja teigė, kad nagrinėjamu atveju prekių muitinei vertei nustatyti vienareikšmiškai turėjo būti taikomas sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas, nes visiškai yra aiški faktiškai sumokėta už deklaruotas prekes kaina, t. y. už 2013 m. gegužės 16 d. elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 13LTLUB000IM01F134 deklaruotas prekes JAV kompanijai „A Trend Inc“ tarptautiniu mokėjimo pavedimu Nr. 45 (2013 m. rugsėjo 26 d.) buvo pervesta 19 000 JAV doleriu?, iš kuriu? pagal JAV kompanijos „A Trend Inc“ išrašytą sąskaitą Nr. 10.02.2013 apmokėta 15 290 USD už deklaruotas prekes, o susidaręs 3 710 USD skirtumas buvo avansinis mokėjimas už naujai formuojama? užsakymą. Todėl nagrinėjamu atveju, visos aplinkybės, susijusios su importuotu? prekių kaina, apmokėjimo būdu, yra aiškios ir neprieštaringos ir atsisakyti taikyti sandorio vertės metodo nebuvo teisinio pagrindo.

2.5. Vadovaudamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika pareiškėja nurodė, jog rinkos sąlygomis sudaromi sandoriai pirmiausiai turi būti vertinami atsižvelgiant i? individualius požymius, o ne matuoti juos pagal muitinio įvertinimo duomenų bazėje surinktus duomenis. Atsižvelgdama i? tai, pareiškėja nesutiko su MGK išvada, kad iš tarptautinio mokėjimo pavedimo Nr. 45 turinio nėra galimybės nustatyti ir pripažinti, kad 19 000 JAV doleriu? pavedimas yra atliktas už ginčo prekes (15 290 USD). Šiame kontekste pareiškėja dar karta? akcentavo, kad tiek tarptautinio mokėjimo pavedimo Nr. 45 data (2013 m. rugsėjo 26 d.), tiek 2013 m. spalio 2 d. išrašyta sąskaita faktūra Nr. 10.02.2013, tiek elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 13LTLUB000IM01F134 įforminimo data (2013-12-16) vienareikšmiškai įrodo, kad tarptautiniu mokėjimo pavedimu Nr. 45 buvo sumokėta 15 290 JAV suma būtent už ginčo prekes. Papildomai atkreipė dėmesį, kad įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės metodo netaikymo pirmiausia tenka muitinei, tačiau šiuo atveju atsisakymo taikyti sandorio vertės metodą teisinis pagrindas neįrodytas.

2.6. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime i? pareiškėjos skunda? nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime remiasi šiais argumentais:

3.1. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atsakovas paaiškino, kad viena iš esminių sandorio vertės metodo taikymo sąlygų yra faktiškai už prekes sumokėta kaina, t. y. sandorio vertės metodas taikomas tik tuo atveju, kai apmokėjimo už prekes sąlygos yra aiškios ir pagrįstos konkrečiais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju tiek Klaipėdos teritorine? muitine?, tiek Muitinės departamentas, tiek MGK skundžiamuose sprendimuose yra nurodę, kad pareiškėjos pateikti įrodymai bei paaiškinimai nepagrindžia deklaruotos prekių sandorio vertės.

3.2. Nustačius, kad apmokėjimo už prekes aplinkybės nėra aiškios – pareiškėja JAV kompanijai „A Trend Inc“ yra sumokėjusi daugiau nei pagal pateiktus dokumentus turėjo sumokėti, buvo pagrindas pareiškėjos importuotu? prekių, deklaruotų EID Nr. 13LTLUB000IM01F134, muitinės vertės nustatymui netaikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo. Pareiškėja teiginio, kad susidaręs 3 710 USD skirtumas buvo avansinis mokėjimas už naujai formuojamą užsakymą, nepagrindžia jokiais įrodymais. Mokėjimo pavedime nėra jokių duomenų, už kokias prekes yra mokama. Atsakovas nurodė, kad įvertinus visus importo iš JAV kompanijos „A Trend Inc“ atvejus ir šiai įmonei atliktus mokėjimus, nustatyta, kad tarp deklaruotų sandorių vertės (prekių deklaruota sandoriu? verte? – 43 140,52 Eur), ir JAV kompanijai „A Trend Inc“ sumokėtos sumos (62 123,25 Eur) yra akivaizdus skirtumas.

3.3. Atsakovas teigė, kad muitine? neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi sandorio vertės metodu, jei ji, atsižvelgusi i? pagrįstas abejones, nėra įtikinama, kad deklaruojamoji vertė atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą. Atsakovas pažymėjo, kad skundžiamuose sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos tam tikros aplinkybės, kurių poveikio pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti.

3.4. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime i? pareiškėjos skunda? nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Paaiškino, kad Mokestinių ginčų komisija, patvirtindama Muitinės departamento 2018 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 1A-89, įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl teigė, kad tenkinti pareiškėjos skundą nėra pagrindo. Trečiasis suinteresuotas asmuo pritarė ir palaikė Muitinės departamento išdėstytai pozicijai ir argumentams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje mokestinis ginčas yra kilęs dėl pareiškėjos prievolės muitinei, vietos mokesčių administratoriui nustačius, kad pareiškėjos įformintoje 2013 m. gruodžio 16 d. importo deklaracijoje Nr. 13LTLUB000IM01F134 deklaruotų prekių vertei nustatyti netaikytinas sandorio vertės metodas, o pareiškėjos importuotų prekių muitinė vertė nustatyta pagal Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalies nuostatas.

6. Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad pareiškėja iš JAV importavo 32 pavadinimų prekes ir Klaipėdos TM įformino deklaraciją Nr. 13LTLUB000IM01F134 (2013-12-16) (MGK bylos medžiaga, t. II, b. l. 17–29). UAB „Fratesa“ JAV įmonei „A Trend Inc“ atliko 6 pavedimus: 2013-08-09 – 3 900 USD, 2013-08-26 – 17 000 USD, 2013-09-12 – 18 000 USD, 2013-09-29 – 19 000 USD, 2013-09-30 – 13 000 USD, 2013-11-06 – 12 000 USD (MGK bylos medžiaga, 2 t, b. l. 74–94). Be ginčo muitinės deklaracijos, pareiškėja 2014-2017 m. įformino dar 2 importo deklaracijas: Nr. 14 LTLUB000IM000468 (prekėms pagal sąskaita-faktūrą 2013-10-03 kaip ir ginčo prekės) ir Nr. 17LTLUB000IM0083A3 (prekėms, sandėliuotoms uoste nuo 2013 m.). Bendra deklaruotų sandorių vertė -

7. Klaipėdos TM atlikusi pakartotinį patikrinimą 2017 m. rugsėjo 28 d. priėmė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 7LM19l. 0526S, kuria vykdydama Muitinės departamento 2017 m. birželio 15 d. sprendimą Nr. 1A-156, nusprendė keisti importo deklaracijoje Nr. 13LTUB000IM01F134 (2013-12-16) deklaruotų prekių (prekės Nr. 24, 25, 28 ir 31) muitinės nomenklatūros kodus, papildyti nauja preke Nr. 33, prekių muitinę vertę nustatyti taikant 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, atitinkamai perskaičiuoti importo mokesčius minėtoms prekėms, įregistruoti ir įpareigoti sumokėti 2 473,22 Eur mokestinę prievolę (1 850,27 Eur muitą, 51,85 Eur akcizą, 571 Eur baudą) bei įtraukti į apskaitą įskaitomą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apskaičiuotą PVM sumą, ją padidinant 3 366,82 Eur.

8. Pareiškėja nesutikdama su Klaipėdos TM su skundu kreipėsi į Muitinės departamentą. Muitinės departamentas ginčijamu sprendimu patvirtino Klaipėdos TM 2017 m. rugsėjo 28 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 7LM190526S (MGK bylos medžiaga, t. I, b. l. 10–11). Muitinės departamentas sprendime pasisakydamas dėl sandorio vertės metodo taikymo ginčo situacijoje, laikosi pozicijos, jog šis muitinės vertės nustatymo metodas, atsižvelgiant į sprendime nurodytų teisės aktų ir teismų praktikos nuostatas, taikytinas tik tais atvejais, kai apmokėjimo už prekes sąlygas yra aiškios ir pagrįstos konkrečiais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Sprendime Muitinės departamentas tokių aplinkybių buvimo nepripažino, nurodydamas, kad Klaipėdos TM sprendime yra įvertinusi visų pareiškėjos deklaruotų sandorių vertes ir siuntėjui (JAV įmonei „A. Trend Inc“) pervestas sumas bei nustačius akivaizdų skirtumą (prekių deklaruota sandorių vertė – 43 140,52 Eur, o JAV subjektui sumokėta 82 900,25 Eur, todėl muitinei išlieka abejonės dėl faktiškai mokėtinos ar sumokėtos sumos už importuotas prekes. Pasisakydamas dėl pareiškėjos pateiktų įrodymų (mokėjimo pavedimų (Nr. 45 – 19000 JAV dolerių (2013-09-29), Nr. 46 – 13000 JAV dolerių (2013-09-30) ir pozicijos, kad didesnė nei prekių vertė (15290 JAV dolerių) suma yra avansinis mokėjimas už naujai formuojamą užsakymą, Muitinės departamentas nurodė, kad nei Muitinės departamentui, nei Klaipėdos TM pareiškėja nepateikė savo poziciją pagrindžiančių įrodymų. Muitinės departamentas, įvertinęs Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, sprendime konstatavo, kad apmokėjimo už prekes aplinkybės nėra aiškios. Papildomai savo poziciją Muitinės departamentas grindė ikiteisminio tyrimo duomenimis apie tai, jog JAV įmonė „A Trend Inc“ nėra randama JAV įmonių registre, šios įmonės nurodomo atstovo V. G. pozicijos dėl veikimo pareiškėjos interesais ir prekių siuntimo pareiškėjai prieštaringumo. Muitinės departamentas rėmėsi ir Įgyvendinimo nuostatų 181a straipsniu, nustatančiu, kad muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi sandorio vertės metodu, jei ji, atsižvelgusi į pagrįstas abejones, nėra įtikinama, kad deklaruojamoji vertė, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsniu

9. Nesutikdama su Muitinės departamento sprendimu pareiškėja apskundė jį Mokestinių ginčų komisijai, o pastaroji skundžiamu 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. S-86 (7-58/2018) Muitinės departamento sprendimą paliko nepakeistą (MGK bylos medžiaga, t. II, b. l. 125–133).

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-720-442/2020 (teisminio proceso Nr. Nr. 3-61-3-02026-2018-4) pagal pareiškėjos UAB „Fratesa“ apeliacini? skunda? dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Fratesa“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorinė muitinė, dėl sprendimų panaikinimo, pareiškėjos UAB „Fratesa“ apeliacinį skundą nutarė patenkinti iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

LVAT padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog mokesčių administratorius pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo importuotų prekių vertei nustatyti negalėjo būti taikomas sandorio vertės metodas, iš esmės motyvavo tik tuo, kad mokėjimo nurodymas, kuriuo buvo apmokėta už pareiškėjo deklaruotas importuojamas prekes, yra neaiškus ir jis nėra dokumentas, kurio pagrindu muitinė galėtų apskaičiuoti mokestį sandorio vertės nustatymo metodu, nes minėtas tarptautinis mokėjimas neatspindi deklaruotos prekių vertės. LVAT vertinimu, teismas, spręsdamas dėl ginčijamų mokesčių administratorių sprendimų teistumo ir pagrįstumo, turėjo įvertinti, ar bylos faktiniai duomenys patvirtina, esant aplinkybes numatytas Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkte, t. y. ar prekių pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia pareiškėjo importuotų ginčo prekių pardavimą ar jų kainą ir neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio pareiškėjo importuotų ginčo prekių pardavimui ar kainai.

11. Pareiškėja remiasi šiais esminiais argumentais: 1) muitinės nepagrindė sandorio vertės metodo netaikymo pagrindų, nes pareiškėjos atliktas mokėjimas Nr. 45 (2013-09-23) atspindi visą faktiškai sumokėtą kainą už prekes deklaruotas 2013-12-16 elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 13LTLUB000IM01F134, 2) vertinant duomenų pakankamumą konkretaus sandorio vertei nustatyti nepagrįstai buvo naudojami tiesiogiai su šiuo sandoriu nesusiję duomenys (kiti mokėjimai); 3) Muitinės departamentas, nagrinėdamas skunda? dėl Klaipėdos TM patikrinimo ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo, iš esmės pats konstatavo naujas faktines aplinkybes, pažeidė teisę į apeliaciją ikiteisminio nagrinėjimo metu.

11. Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 straipsniais, jeigu: a) pirkėjui netaikomi disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai, išskyrus apribojimus, kurie: – nustatyti įstatymų arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų, – riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba – neturi didelės įtakos prekių vertei; b) prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti; c) jokios pajamos, gautos pirkėjui toliau perparduodant, perleidžiant ar naudojant prekes, tiesiogiai ar netiesiogiai neatitenka pardavėjui, išskyrus atvejus, kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus, ir d) pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba, jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję, sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi.

12. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktą, sandorio vertės metodas negali būti taikomas, jeigu prekių pardavimui arba jų kainai turi įtakos sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti.

13. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandorio vertės metodo taikymą, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu, galima paneigti tik nustačius, jog 1) konkretaus pardavimo sąlygos ar aplinkybės lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą ir 2) neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai. Kitaip tariant, nėra galimybės nustatyti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio prekių pardavimui ar kainai materialinės išraiškos. Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punkto aiškinimas ir taikymas neatsiejamas nuo 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – ir Įgyvendinimo Reglamentas) 181a straipsnio. Pastarojo straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi sandorio vertės metodu, jei, vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra, ji, atsižvelgusi į pagrįstas abejones, nėra įtikinama, kad deklaruojamoji vertė, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsniu, atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-709/2013).

14. Nustačiusi žymų skirtumą tarp tikrinamų ir anksčiau importuotų prekių sandorio verčių bei vadovaudamasi Įgyvendinimo reglamento 181a straipsnio 2 dalimi, muitinė gali paprašyti papildomos informacijos Įgyvendinimo reglamento 178 straipsnio 4 dalį. Pavyzdžiui, ji gali paprašyti pateikti pardavimo sutartis, kurios gali būti naudojamos įvairiems sąskaitos faktūros aspektams patvirtinti (pvz., bet kokiam apribojimui, sąlygai ar aplinkybei); sutartis dėl autorinių atlyginimų; tarpininkavimo sutartis, pagal kurias gali būti nustatytas priedas už komisinius; gabenimo ir draudimo dokumentus, siekiant nustatyti pristatymo sąlygas ar gabenimo po atvykimo į įvežimo vietą išlaidas; apskaitos registrus, kuriais remiantis galima patikrinti, ar lėšos buvo faktiškai pervestos pardavėjui ir pan. Tokių dokumentų pagrindinė paskirtis yra parodyti prekybinę prekių istoriją ir kartu nurodyti sandorių, su kuriais jie yra susiję, duomenis. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Muitinės kodekso 14 straipsnį, įgyvendinant muitų teisės aktus, kiekvienas asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su atitinkamomis prekybos prekėmis operacijomis, privalo muitinės reikalavimu ir per jos nustatytą laiką pateikti jai visus būtinus dokumentus ir informaciją, neatsižvelgiant į asmens naudojamas jos laikmenas, ir suteikti visą muitinės reikalaujamą pagalbą.

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad skunde Muitinės departamentui pareiškėja nurodė, kad 2013-10-02 sąskaitoje-faktūroje aiškiai nurodyta prekių kaina (15 290 USD), kuri įeina į tarptautiniame mokėjimo pavedime Nr. 45 nurodytą (19 000 USD) pinigų suma. Susidaręs 3 710 USD skirtumas yra avansinis mokėjimas už naujai formuojamą užsakymą, Muitinei pateiktas tarptautinis mokėjimo pavedimas Nr. 46 (2013-09-30) taip pat yra avansinis mokėjimas už naują prekių užsakymą. Teigė, kad pareiškėjos importuotų prekių deklaruota vertė pilnai atspindi sumokėtą bendrą sumą už šias prekes.

16. Dėl pareiškėjos atlikto mokėjimo kaip pagrindžiančio sandorio vertę:

16.1. Pareiškėja nesutinka su sandorio vertės metodo netaikymu ir nurodo, kad tai yra individualaus susitarimo dalykas, ir muitinė negali vertės nustatyti pagal kitų subjektų sandorių vidurkį ar panašius duomenis.

16.2. Aptartos teisės aktų nuostatos reiškia, kad muitinė turi patikrinti visą su sandorio sudarymu susijusią informaciją tam, kad įsitikintų sandorio vertės metodo taikymo pagrįstumu. Muitinė, atlikdama supaprastintą tikrinimą nustatė, kad deklaruota sandorio vertė gerokai mažesnė, nei kitų importuotojų panašių prekių. Kai kuriose pozicijose skyrėsi net kelis kartus ar keliasdešimt kartų, pvz., pirmojoje deklaracijos pozicijoje moteriški marškinėliai ir antrojoje pozicijoje vyriški marškinėliai nurodyta atitinkami po 0,31 Lt ir 0,48 Lt už vienetą, tuo tarpu kitų importuotojų – atitinkamai 3,72 Lt ir 21,32 Lt. Tai matosi iš muitinės sprendimo detalizacijos lentelių (MGK bylos 2 t, b. l. 6-8).

16.3. Pareiškėja sandorio sudarymą grindė „A trend LLC“ vardu 2013-10-02 išrašyta sąskaita faktūra 15 290 JAV dolerių sumai (MGK bylos 2 t b. l. 49,50). JAV tarnybos pagal vykdant ikiteisminį tyrimą teikiamą informaciją nurodė, kad toks subjektas kaip „A trend LLC“ apskritai nėra registruotas. Taip pat JAV tarnybų apklaustas šio subjekto vardu veikęs (pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus) V. G.. Pastarasis paaiškino, kad atlikdavo apmokėjimus siuntų bendrovėms, jokių pardavimo sandorių su pareiškėja nenurodė, „A trend LLC“ veiklos dokumentus atsisakė teikti. Taigi akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis „A trend LLC“ vardu sudaryto dokumento (sąskaitos faktūros) negalima laikyti patikimai ir neabejotinai patvirtinančiu sandorio vertę.

16.4. Klaipėdos TM savo ataskaitoje rėmėsi ir tuo, kad pareiškėjas neatskleidė visų prekių pirkimo aplinkybių, o deklaruojant iš JAV atgabentus krovinius išleidimo į laisvą apyvartą procedūros įforminimo metu buvo keičiami duomenys apie importuotų prekių kiekius ir vertes, todėl ir dėl šių aplinkybių muitinei išlieka abejonės dėl deklaruotos sandorio vertės.

16.5. Pareiškėja remiasi mokėjimo pavedimu Nr. 45 (2013-09-26 19000 JAV dolerių). Pareiškėjos paaiškinimu, iš jų tik 15 290 JAV dolerių skirta apmokėti pagal 2013-10-02 sąskaitą faktūrą. Šiuose pavedimuose jokių mokėjimo paskirties paaiškinimų nėra, nėra nurodyta jokio ryšio su sąskaita faktūra, taip pat ir suma nesutampa, pareiškėjas taip pat nepateikė kitokių įrodymų, kurie pagrįstų būtent tokį pavedimų paskirties aiškinimą. Taigi toks paaiškinimas remiasi tik subjektyviu pareiškėjos (jos atstovo) samprotavimu. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2017-08-02 raštu teikdamas nuomonę Klaipėdos teritorinei muitinei, rėmėsi dviem pavedimais – Nr. 45 (2013-09-26 19 000 JAV dolerių ir Nr. 46 (2013-09-30 13 000 JAV dolerių sumai). Taigi pačios pareiškėjos pozicija šiuo klausimu nėra labai nuosekli ir tvirta. Tuo tarpu muitinė vertino tai, kad per 2013-2017 laikotarpį pareiškėjas „A trend LLC“ iš viso sumokėjo 62 123,25 Eur, o per šį laikotarpį prekių deklaruota sandoriu? verte? – 43 140,52 Eur. Šio skirtumo pareiškėjas racionaliai nepaaiškino. Būtent pareiškėjo atsiskaitymų eiga su „A trend LLC“ rodo, kad sumokėtos sumos yra didesnės, nei nurodomi sandoriai.

16.6. Pareiškėjas iš esmės remiasi tik formaliu įrodymu - „A trend LLC“ vardu 2013-10-02 išrašyta sąskaita faktūra 15 290 JAV dolerių sumai, tačiau deklaruota prekių vertė, šio dokumento sudarymo aplinkybės, taip pat atsiskaitymų tarp pareiškėjos ir „A trend LLC“ eiga paneigia šiame dokumente nurodytų duomenų realumą. Tuo labiau, negalima teigti, kad pareiškėja, pateikdama informaciją apie mokėjimus, pašalino pagrįstas abejones dėl deklaruojamos sandorių vertės.

16.7. Visos 16.2-16.6 punktuose aptartos aplinkybės rodo, kad yra sąlygos ar aplinkybės, kurios lemia vertinamų prekių pardavimą ar jų kainą. Taip pat neįmanoma įvertinti šių sąlygų ar aplinkybių poveikio vertinamų prekių pardavimui ar kainai.

16.8. Pagal Įgyvendinimo reglamento 181a straipsnio 1 dalį, muitinė neprivalo importuotų prekių muitinės vertės nustatyti remdamasi sandorio vertės metodu, jei, vadovaujantis 2 dalyje nustatyta procedūra, ji, atsižvelgusi į pagrįstas abejones, nėra įtikinama, kad deklaruojamoji vertė, remiantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsniu, atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą. Šiuo atveju akivaizdu, kad buvo pagrįstos abejonės tiek dėl sandorio vertės, tiek dėl jo sudarymo aplinkybių, taip pat apmokėta suma ir deklaruotų sandorių vertė gerokai skyrėsi. Todėl muitinė pagrįstai nesivadovavo pareiškėjo pateikta sandorio verte.

17. Dėl rėmimosi kontekstiniais duomenimis:

17.1. Pareiškėja teigia, kad muitinė, vertindama konkrečioj deklaracijoje nusotytų prekių vertę, nepagrįstai rėmėsi mokėjimų kontekstu, o turėjo vertinti tik konkrečius pareiškėjos nurodytus mokėjimus.

17.2. Įgyvendinimo reglamento 181a straipsnio 2 dalimi, muitinė gali paprašyti papildomos informacijos pagal šių nuostatų 178 straipsnio 4 dalį. Pavyzdžiui, ji gali paprašyti pateikti pardavimo sutartis, kurios gali būti naudojamos įvairiems sąskaitos faktūros aspektams patvirtinti (pvz., bet kokiam apribojimui, sąlygai ar aplinkybei); sutartis dėl autorinių atlyginimų; tarpininkavimo sutartis, pagal kurias gali būti nustatytas priedas už komisinius; gabenimo ir draudimo dokumentus, siekiant nustatyti pristatymo sąlygas ar gabenimo po atvykimo į įvežimo vietą išlaidas; apskaitos registrus, kuriais remiantis galima patikrinti, ar lėšos buvo faktiškai pervestos pardavėjui ir pan. Tokių dokumentų pagrindinė paskirtis yra parodyti prekybinę prekių istoriją ir kartu nurodyti sandorių, su kuriais jie yra susiję, duomenis

17.3. Lietuvos vyriausias administracinis teismas, aiškindamas sandorio vertės metodo taikymą yra išaiškinęs, kad viena iš esminių sandorio vertės metodo taikymo sąlygų yra tai, jog būtina nustatyti faktišką už importuotas prekes sumokėtą ar mokėtiną kainą, t. y. sandorio vertės metodas taikomas tik tuo atveju, kai apmokėjimo už prekes sąlygos yra aiškios ir pagrįstos konkrečiais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-290-09).

17.4. Teismo vertinimu, muitinė turi ne tik teisę, bet ir pareigą rinkti duomenis tam, kad galėtų priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą. Tuo tarpu Pareiškėjas siekia, kad muitinė vertintų tik jo nurodomus įrodymus. Be to, pažymėtina, kad tiesioginio formalaus ryšio tarp pareiškėjos nurodomų mokėjimo pavedimų (Nr. 45 ir Nr. 46) ir 2013-10-02 sąskaitos faktūros nėra (nėra nuorodų, nėra sutampančių sumų). Taigi pareiškėja, siedama šiuos mokėjimo pavedimus su sąskaita – faktūra taip pat remiasi įvykių kontekstu.

18. Dėl Muitinės departamento sprendimo ribų nagrinėjant ginčą:

18.1. Pareiškėja remiasi tuo, kad Muitinės departamentas išplėtė Klaipėdos TM sprendime nustatytų faktinių aplinkybių ratą.

18.2. Mokesčių administravimo įstatymas nedraudžia centriniam mokesčių administratoriui, nagrinėjančiam mokestinį ginčą, kitaip vertinti vietos mokesčių administratoriaus sprendime nurodytus faktus, kitaip interpretuoti taikytinas teisės normas, taip pat vertinti naujai pateiktus įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-179/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-988-13).

18.3. Be to, teismo vertinimu, Muitinės departamentas skundžiamą sprendimą iš esmės grindė ta pačia aplinkybe ir netgi jų vertinimu, kaip ir Klaipėdos TM, t. y. kad pareiškėjos pateikti dokumentai nėra aiškūs ir vienareikšmiškai patvirtinantys apmokėjimą už importuotas prekes, būtent tuo pagrindu sandorio vertės metodo netaikė. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Muitinės departamentas peržengė savo kompetencijos ribas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šioje situacijoje muitinė pareiškėjos importuotoms prekėms pagrįstai netaikė sandorio vertės nustatymo metodo. Todėl ginčijami MGK 2018-05-29 sprendimas Nr. S-86 (7-58/2018), Muitinės departamento 2018-02-28 sprendimas Nr. 1A-90 bei Klaipėdos teritorinės muitinės 2017-09-28 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 7LM190526S priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei ginčui taikytinas teisės aktų nuostatas, o teismas šių sprendimų naikinti neturi teisinio pagrindo. Taigi pareiškėjos skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Fratesa“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gediminas Užubalis