- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- eI3-942-541/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03078-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Jolanta Vėgelienė (pirm.), Rūta Miliuvienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- ROKIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Vitos Valeckaitės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Rokiškio rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. AS-30 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – Sprendimas).
Pareiškėja skunde nurodė, kad Departamentas 2019 m. birželio 20 d. planinio patikrinimo akte Nr. PA80-39 (toliau – Patikrinimo aktas) padarė išvadą, jog Pagurių karjeras (kurio naudotojas yra Rokiškio rajono savivaldybė ir kuriam yra patvirtintas Mažojo karjero pasas Nr. 28, kuriame nurodoma, jog karjero plotas – 0,4922 ha) neatitinka mažajam karjerui taikomų reikalavimų, todėl išteklių gavimas iš minėto telkinio traktuojamas kaip išteklių išgavimas be leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Patikrinimo akte už be leidimo iš Pagurių karjero išgautą smėlio kiekį paskaičiuota mokesčio didesniu tarifu suma yra 19 054 Eur. Pareiškėja, nesutikdama su Patikrinimo aktu, Departamentui pateikė prašymą, kad padidinto tarifo mokestis būtų taikytas tik už karjero, galimai pažeidžiant nustatytą tvarką, išgautą smėlį laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo pakeitė Patikrinimo aktą ir kuriame nustatė, jog mokesčio dydis taikant didesnį tarifą pareiškėjai už be leidimo išgautą valstybinių gamtos išteklių (smėlio kiekį) 2014–2018 m. laikotarpiu yra 17 910 Eur.
Pareiškėja su Sprendimu nesutinka ir nurodo, kad pradėjus šio karjero eksploataciją 2006 m. pagal tuometinės žemėtvarkos tarnybos specialistų nustatytas mažojo žvyro karjero ribas buvo įrengta tvora ir įrengti įvažiavimo vartai. Pagal Panevėžio apskrities 2009 m. vasario 11 d. viršininko įsakymą, karjero ribos buvo patikslintos – karjero sklypo plotas išliko toks pat (0,4922 ha), tačiau pasislinko jo ribos. Po ribų patikslinimo kai kurios panaudotų karjero išteklių (žvyro) kasimo vietos liko šalia 2009 m. nustatytų ir iki tol galiojančių sklypo ribų.
Kiek pareiškėjai žinoma, smėlio-žvyro gruntas vietoje, kurioje buvo suformuotas valstybinės žemės sklypas, kuris 2006 m. kovo 8 d. pagal sutartį perduotas Rokiškio rajono savivaldybės tarybai, buvo kasamas dar kolūkio, vėliau – žemės ūkio bendrovių, laikais. Tikėtina, kad tuo laiku kasamo, paimamo ir išvežamo grunto kontrolė buvo vykdoma atmestinai, iš dalies nevykdant apskaitos. Grunto kasimo ir paėmimo kontrolės dokumentai Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Pandėlio seniūnijoje (toliau – Pandėlio seniūnija) neišliko. Perimant sklypo kontrolę 2006 m. jau buvo matyti giliai iškasto, iki 5 m nuo paviršiaus, grunto žymės. Vėlesniais metais gruntas iš mažojo karjero teritorijos buvo imamas nekasant jo gilyn, t. y. buvo imama tik tiek, kiek dėl natūralios erozijos ir paimamo grunto kiekio nubyrėdavo nuo šlaito. Pandėlio seniūnija neturi ir neturėjo technikos, kurią panaudojant būtų galima gruntą kasti į gylį. Tikėtina, kad žemės gruntas žemiau 2 m gylio jau buvo pažeistas iki perduodant Pagurių k. karjerą pagal 2006 m. kovo 8 d. ir pagal 2011 m. balandžio 4 d. pasirašytas panaudos sutartis.
Pareiškėja nesutiko su Departamento išvada, kad nuo 2009 m. iki 2018 m. lapkričio 13 d. iš Pagurių mažojo karjero 6692 m³ gamtos išteklių iškasta pažeidžiant nustatytą tvarką, t. y. už mažojo karjero horizontalių ir vertikalių kontūrų, ir kad eksploatavimo pažeidimai padaryti vienašališkai ir sąmoningai per visą karjero eksploatacijos laikotarpį. Nebent Pandėlio seniūnija galimai pažeidė gamtos išteklių išgavimo tvarką iš Pagurių mažojo karjero tik laikotarpiu tarp Panevėžio RAAD Rokiškio rajono agentūros darbuotojų atliktų 2018 m. gegužės 23 d. planinio ir 2018 m. rugpjūčio 27–rugsėjo 7 d. neplaninio patikrinimų, preliminariai išgaudama iki 1360 m³ grunto, tačiau, kaip minėta, šį grunto kiekį iš karjero ribų paėmė jo nekasant gilyn, bet paimant nuo šlaitų nubyrėjimo.
Pareiškėjos nuomone, visą karjero eksploatacijos laikotarpį mažojo karjero ištekliai buvo naudojami nepažeidžiant suformuoto sklypo ribų ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-140/3D-141 patvirtinto „Naudingųjų iškasenų, esančių žemės savininkų ar naudotojų žemės sklypuose, naudojimo savo ūkio reikmėms“ tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) reikalavimais. O kad karjero eksploatacija ir išteklių panaudojimo kontrolė buvo vykdoma laikantis nustatytų reikalavimų, patvirtina Aplinkos apsaugos agentūros specialistų atliktų planinių patikrinimų kasmetiniai įrašai bei planinių patikrinimų aktuose pateikiamos išvados laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gegužės 23 d., kuriuose nurodoma, jog pažeidimų nenustatyta. Pasisakyta tik tiek, kad karjero šlaitų polinkis galimai yra didesnis negu 40°, kad šlaituose iškasų nėra, tačiau byrantis nuo šlaito gruntas ir žvyras jau yra grunto nestabilumo požymis. Keletą kartų rekomenduota nulėkštinti karjero šlaitus ir užtikrinti saugų eksploatavimą. Patikrinimų aktuose nė karto neminima ir nekonstatuojama, kad Pagurių mažojo karjero iškasos gylis galimai viršija nustatytą 2 m gylį ir / ar nesilaikoma Aprašo reikalavimų. Nė karto nebuvo rekomenduota nutraukti karjero išteklių eksploataciją, jį rekultivuoti ar atlikti specializuotus matavimus dėl tikslaus iškasos gylio nustatymo.
Pareiškėja pažymėjo, kad Panevėžio RAAD Rokiškio rajono aplinkos agentūros specialistams buvo žinoma apie Pandėlio seniūnijoje iš jos eksploatuojamo karjero Pagurių kaime seniūnijos reikmėms sunaudojamo žvyro kiekį, nes kiekvienais metais Pandėlio seniūnija teikdavo informaciją. 2018 m. gegužės 23 d. Panevėžio RAAD Rokiškio rajono agentūros planinio patikrinimo akte Nr. 127 (1-18) nurodoma, kad 2017 m. Pandėlio seniūnija savo reikmėms panaudojo 850 m³ žvyro; patikrinimo metu vizualiai stebint karjero šlaitai statoki, karjeras aptvertas; 2018 m. žvyro ištekliai iki tikrinimo dienos imti nebuvo; karjere užterštų atliekomis vietų nėra, yra grunto nuošliaužų dėl per statoko šlaito, kasavietė išlyginta. Daugiau jokių pastabų šiame patikrinimo akte dėl karjero eksploatacijos šio patikrinimo metu nepareikšta. Pareiškėja nurodė, kad Pandėlio seniūnija nedelsiant nulėkštino karjere buvusius stačius šlaitus. Po 2018 m. gegužės 23 d. Panevėžio RAAD Rokiškio rajono agentūros darbuotojų atlikto planinio patikrinimo Pandėlio seniūnija nuo Pagurių mažojo karjero šlaitų dėl natūralios erozijos nubyrėjusį gruntą (smėlį, žvyrą), kaip ir visais ankstesniais atvejais nekasant jo gilyn, naudojo vietinės reikšmės kelių taisymui, t. y. naudojo savo ūkio reikmėms. Iš viso iš Pagurių mažojo karjero šiuo etapu buvo paimta ir panaudota 1360 m³ grunto. Po šio grunto paėmimo iš karjero ir jo panaudojimo Aplinkos apsaugos agentūroje buvo gautas skundas, dėl kurio inicijuotas neplaninis karjero patikrinimas ir 2018 m. rugpjūčio 27–rugsėjo 7 d. atlikus planinį patikrinimą konstatuota, jog gruntas buvo imamas galimai viršijant 2 m gylį.
Pareiškėjos manymu, mokestis už valstybinius gamtos išteklius pareiškėjai neturėtų būti skaičiuojamas arba galėtų būti skaičiuojamas tik nuo 2018 m. gegužės 23 d. (nuo planinio patikrinimo iki neplaninio patikrinimo), nes atsakomybę turėtų prisiimti ne tik pareiškėja, bet ir atsakovas. Jei teismas manytų kitaip, tokiu atveju pareiškėja prašo mokestį skaičiuoti tik nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, mažinti paskaičiuoto mokesčio dydį jos nurodytu būdu.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, kad Departamento Panevėžio valdybos Rokiškio aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnė pagal Apaščios ir Gerkonių seniūnaičių rašytinį pranešimą dėl daromų pažeidimų Pagurių mažajame išteklių karjere 2018 m. rugpjūčio 27–rugsėjo 7 dienomis atliko Pandėlio seniūnijos neplaninį patikrinimą. Pagal Lietuvos geologijos tarnybos (toliau – Geologijos tarnyba) 2018 m. rugpjūčio 31 d. atlikto patikrinimo preliminarius duomenis, kasimo gylis viršija 2 metrų gylį, dalis kasybos darbų vykdyti už karjero sklypo ribų. Nuo 2007 m. virš leidžiamo kasti 2 metrų gylio mažojo karjero plote be leidimo išgauta 6 000 m³ vidutinio rupumo smėlio. Kadangi Geologijos tarnybos nustatyti mažojo karjero išgauti gamtos išteklių kiekiai yra preliminarūs, Departamento užsakymu UAB „GIK projektai“ 2018 m. lapkričio 13 d. atliko Pagurių mažojo karjero markšeiderinį matavimą. Pagal markšeiderinio matavimo ataskaitą, duomenų apie anksčiau atliktus mažojo karjero markšeiderinius matavimus nerasta, pirminio paviršiaus aukščiais priimti 2009 m. skenuoto Lietuvos Respublikos paviršiaus aukščiai ir nuo šio paviršiaus paskaičiuotas karjero iškasos tūris. Atlikus matavimus nustatyta, kad nuo 2009 m. kasybos darbais yra pažeistas 2 033 m² plotas, kuriame buvo iškasta 9 080 m³ gamtos išteklių. Dalis šio ploto (1 389 m²) patenka į mažojo karjero teritoriją, kurioje iškastų gamtos išteklių kiekis sudaro 6 702 m³, iš kurio 4 314 m³ iškasti žemiau 2 m gylio, likusi pažeisto ploto dalis (644 m²) yra už mažojo karjero išorinių ribų, šioje dalyje iškastų gamtos išteklių kiekis sudaro 2 378 m³. Laikotarpyje nuo 2009 m. iki 2018 m. lapkričio 13 d. iš Pagurių mažojo karjero už mažojo karjero horizontalių ir vertikalių kontūrų iškasta 6692 m³ gamtos išteklių.
Atsakovas pažymėjo, kad mažojo karjero pasas pareiškėjai suteikia teisę naudoti jame esančias naudingąsias iškasenas savo ūkio reikmėms perduotame patikėjimo teise naudotis neatlygintinai žemės sklype ir ne daugiau kaip 2 metrų gylyje, todėl, norėdama išgauti žemės gelmių išteklius giliau 2 m, pareiškėja turėjo gauti Geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudaryti su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį bei mokėti mokesčius. Todėl už mažojo karjero ribų (tiek į plotį, tiek į gylį) visas išgautas naudingųjų iškasenų kiekis traktuotinas kaip išteklių išgavimas be leidimo naudoti žemės gelmių išteklius. Pagurių mažajame karjere žemiau 2 metrų gylio iškastas 4 314 m³ ir už mažojo karjero išorinių ribų iškastas 2 378 m³ smėlio kiekis vertintinas kaip išgautas neturint leidimo.
Atsakovas paaiškino, kad kiekvienais metais Departamento pareigūnai vykdė mažojo karjero eksploatavimo kontrolę, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta, ką patvirtina įrašai mažojo karjero pase. Tikrinantys pareigūnai neturėjo specialiosios įrangos tam, kad nustatytų išteklių iškasimą žemiau leidžiamo gylio bei įrangos ribų koordinačių nustatymui, o tikslios ribos (pagal koordinates) 2006 m. atlikus geodezinius matavimus nebuvo pažymėtos. Pareigūnai vadovavosi mažojo karjero naudotojo pažymėtais riboženkliais bei jo pateikta informacija apie išgautą naudingosios iškasenos kiekį, kurią įrašydavo į mažojo karjero pasą. 2018 m. rugpjūčio 27–rugsėjo 7 dienomis atliekant patikrinimą ir iškilus neaiškumams vertinant išeksploatuoto mažojo karjero būklę, vertinimo procese buvo pakviesti dalyvauti Geologijos tarnybos ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio specialistai, atlikti markšeideriniai matavimai.
Atsakovo teigimu, mažojo karjero naudotojas pats privalo būti rūpestingas ir siekti, kad mažajame karjere nebūtų gamtiniai ištekliai iškasami žemiau 2 m gylio ir už mažojo karjero bei naudojamo žemės sklypo ribų.
Tvirtinant Sprendimu Patikrinimo aktą buvo įvertintos pareiškėjos rašytinės pastabos ir perskaičiuota mokėtina mokesčio suma už išgautus gamtos išteklius neturint Geologijos tarnybos išduoto leidimo. Įvertinus tai, kad tikslių duomenų, kada buvo išgauti gamtos ištekliai atitinkamais metų ketvirčiais, nėra, todėl skaičiuojant mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydį didesniu tarifu taikytas mažiausias atitinkamų metų ketvirčio indeksavimo koeficientas.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovo atstovai su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. AS-30 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities viršininko įgalioto asmens, ir Rokiškio rajono savivaldybės taryba 2006 m. kovo 8 d. sudarė Valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. PN73/06-0009, pagal kurią Rokiškio rajono savivaldybės tarybai 5 metams perduotas Pagurių k., Rokiškio sen. esantis 0,45922 ha žemės sklypas, nustatant, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis – Kita (naudingųjų iškasenų teritorijos / naudingųjų iškasenų gavybos atvirų kasinių (karjerų). Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio žemėtvarkos skyriaus įgalioto asmens, ir Rokiškio rajono savivaldybė, atstovaujama rajono mero, 2011 m. balandžio 4 d. pasirašė Valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 25SUN-(14.25.5)-9, pagal kurią Rokiškio rajono savivaldybės tarybai 10 metų perduotas Pagurių k., Rokiškio sen. esantis 0,45922 ha žemės sklypas, nustatant, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis – Kita (naudingųjų iškasenų teritorijos / naudingųjų iškasenų gavybos atvirų kasinių (karjerų).
Rokiškio žemėtvarkos skyrius 2006 m. gruodžio 19 d. patvirtino Mažojo karjero pasą Nr. 28, kuriame nurodoma, kad karjero plotas 0,4922 ha; mažasis karjeras išsidėstęs žemės sklype Nr. 7307/0001:127, žemės savininkas, naudotojas – Rokiškio rajono savivaldybė. Mažojo karjero paso lentelėje „Mažojo karjero naudojimo patikrinimai“ nurodytos atliktų patikrinimų datos bei metiniai iš karjero išgauti naudingųjų iškasenų kiekiai. Laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2015 m. pažeidimų nenustatyta, 2016 m. gegužės 25 d. ir 2017 m. birželio 5 d. pateiktos pastabos, kad šlaitai vizualiai statūs, 2018 m. gegužės 23 d. patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta ir pažymėta, kad kasyba nevyksta.
Departamento specialistės 2019 m. birželio 20 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA80-39, kuriame, padarius išvadą, kad Pagurių karjerui neatitinkant mažajam karjerui taikomų reikalavimų, gamtos išteklių išgavimas iš telkinio traktuotinas kaip išteklių išgavimas be leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, už be leidimo iš Pagurių karjero išgautą smėlio kiekį paskaičiavo mokesčio didesniu tarifu sumą, kurią sudaro 19 054 Eur. Patikrinimo akte nustatyta, kad atlikus matavimus nustatyta, kad nuo 2009 m. kasybos darbais yra pažeistas 2033 m² plotas, kuriame buvo iškasta 9080 m³ gamtos išteklių. Dalis šio ploto (1389 m²) patenka į mažojo karjero teritoriją, kurioje iškastų gamtos išteklių kiekis sudaro 6702 m³, iš kurio 4314 m³ iškasti žemiau 2 m gylio. Likusi pažeisto ploto dalis (644 m²) yra už mažojo karjero išorinių ribų, šioje dalyje iškastų gamtos išteklių kiekis sudaro 2378 m³. Laikotarpyje nuo 2009 m. iki 2018 m. lapkričio 13 d. iš Pagurių mažojo karjero 6692 m³ gamtos išteklių iškasta už mažojo karjero horizontalių ir vertikalių kontūrų. Kadangi mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, vadovaujantis Pandėlio seniūnijos pateiktais duomenimis, per 2014–2018 metus iš Pagurių mažojo karjero buvo išgauta 4630 m³ gamtos išteklių.
Pareiškėja, gavusi Patikrinimo aktą, Departamentui 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. SD-525-2526 „Dėl patikrinimo akto Nr. PA80-39“ Departamentui pateikė nesutikimo su Patikrinimo aktu argumentus bei prašė padidinto tarifo mokestį taikyti tik už karjero, galimai pažeidžiant nustatytą tvarką, išgautą smėlį laikotarpiu tarp 2018 m. gegužės 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 27 d.–rugsėjo 7 d. atliktų patikrinimų.
Departamentas 2019 m. rugpjūčio 8 d. priėmė sprendimą Nr. AS-30 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo, įvertinus tai, kad tikslių duomenų, kada buvo išgauti gamtos ištekliai atitinkamais metų ketvirčiais, nėra, skaičiuojant mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydį didesniu tarifu taikytas mažiausias atitinkamų metų ketvirčio indeksavimo koeficientas, Patikrinimo aktas pakeistas, 19 054 Eur suma pareiškėjos naudai perskaičiuota ir patvirtinta 17 910 Eur suma.
Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės gelmių ištekliai ir ertmės gali būti naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) turi teisę be šio straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal Naudingųjų iškasenų, esančių žemės savininkų ar naudotojų žemės sklypuose, naudojimo savo ūkio reikmėms tvarkos aprašo (ginčui aktuali redakcija) 2.1 papunktį, mažasis karjeras – žemės savininko ar naudotojo žemės sklype esantis atviras kasinys, iš kurio imamos naudingosios iškasenos savo ūkio reikmėms ir kurio įrengimo, naudojimo ir rekultivavimo tvarkos nereglamentuoja kiti teisės aktai. Mažojo karjero plotas negali būti didesnis kaip 0,5 ha, gylis – ne daugiau kaip 2 m. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad žemės savininkas nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ar žemės naudotojas perduotame patikėjimo teise naudotis neatlygintinai ar nuomojamame žemės sklype turi teisę naudoti jame esančias naudingąsias iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį) savo ūkio reikmėms, neturėdami šios rūšies ūkinės veiklos leidimo, jeigu sutartyje ar kituose dokumentuose, suteikiančiuose teisę naudoti žemės sklypą, nenumatyta kitaip. Mažojo karjero plotas gali sudaryti iki 1 % žemės savininko ar naudotojo rajono (savivaldybės) teritorijoje turimos žemės ploto, bet ne daugiau kaip 0,5 ha, šlaitų polinkis (išskyrus kasavietę) – ne didesnis kaip 40° (Aprašo 5 punktas). Mažojo karjero įrengimui ir naudojimui žemės savininkas ar naudotojas privalo turėti mažojo karjero pasą (Aprašo 13 punktas). Mažojo karjero pasas rengiamas naujausioje kartografinėje medžiagoje (M 1:5000 arba 1:10000) pažymint karjero vietą, karjero centro koordinates LKS-94 koordinačių sistemoje ir absoliutinį aukštį (Aprašo 14 punktas). Mažojo karjero vieta pažymima riboženkliais, atitinkančiais Riboženklių standartus, patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1P-209 „Dėl žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo“ (Aprašo 16 punktas). Mažojo karjero paso parengimą ir mažojo karjero vietos pažymėjimą riboženkliais organizuoja ir finansuoja žemės savininkas ar naudotojas (Aprašo 17 punktas). Aprašo 22 punkte nustatyta, kad AAD direktoriaus ar jo įgalioto darbuotojo suderintas mažojo karjero pasas ir AAD padalinio Mažųjų karjerų registracijos žurnale įregistruotas mažasis karjeras žemės savininkui ar naudotojui suteikia teisę pradėti eksploatuoti naudingąsias iškasenas savo ūkio reikmėms tik po to, kai AAD aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas (-ai) (toliau – AAD pareigūnas (-ai) patikrina eksploatacijai paruoštą kasavietę ir įsitikina, kad yra įrengtas informacinis stendas, pastatyti standartus atitinkantys riboženkliai, nuimtas ir susandėliuotas derlingasis grunto sluoksnis. AAD pareigūnas (-ai) apie atliktą patikrinimą pažymi mažojo karjero pase. Aprašo 24 punkte nustatyta, kad mažojo karjero savininkas ar naudotojas kartą per metus (rugsėjo–spalio mėn. arba karjero patikrinimo metu) privalo padaryti įrašą mažojo karjero pase apie per metus (per laikotarpį nuo paskutinio jo ankstesnio patikrinimo) išgautą naudingosios iškasenos kiekį. Aprašo 29 punkte nustatyta, kad AAD pareigūnas (-ai), tikrindamas (-i) mažųjų karjerų naudojimą, įvertina mažojo karjero būklės atitiktis Tvarkos aprašo nuostatoms. Patikrinimą atlikęs (-ę) AAD pareigūnas (-ai) patikrinimo rezultatus įrašo mažojo karjero pase ir AAD padalinio Mažųjų karjerų registracijos žurnale. Pagal Aprašo 31 punktą, kitų kontroliuojančių institucijų įgalioti pareigūnai mažuosius karjerus gali tikrinti savarankiškai, gavę suinteresuotų asmenų skundus ar prašymus [...].
Pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – MUVGIĮ) 6 straipsnio 2 dalį, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
Kaip byloje nustatyta, 2018 m. rugpjūčio 27 d.–2018 m. rugsėjo 7 d. atlikus Pagurių mažojo išteklių karjero neplaninį patikrinimą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2018 m. lapkričio 13 d. iš Pagurių mažojo karjero už mažojo karjero horizontalių ir vertikalių kontūrų iškasta 6692 m³ gamtos išteklių.
Pareiškėjai mažojo karjero pasas suteikia teisę naudoti jame esančias naudingąsias iškasenas savo ūkio reikmėms perduotame patikėjimo teise naudotis neatlygintinai žemės sklype ir ne daugiau kaip 2 m gylyje. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, jei pareiškėja norėjo išgauti žemės gelmių išteklius slūgsančius giliau 2 m arba už Pagurių mažojo karjero ribų, turėjo gauti Geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudaryti su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį bei mokėti mokesčius MUVGIĮ nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju už mažojo karjero ribų (tiek į plotį, tiek į gylį) visas išgautas naudingųjų iškasenų kiekis pagrįstai atsakovo traktuotas kaip išteklių išgavimas neturint leidimo naudoti žemės gelmių išteklius.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Departamento pareigūnai, 2007 m. gruodžio 10 d., 2008 m. lapkričio 17 d., 2009 m. spalio 28 d., 2010 m. balandžio 27 d., 2011 m. rugpjūčio 12 d., 2012 m. balandžio 26 d., 2013 m. gegužės 20 d., 2014 m. liepos 9 d., 2015 m. rugpjūčio 11 d., 2016 m. gegužės 25 d., 2017 m. birželio 5 d., 2018 m. gegužės 23 d. vykdę kasmetinę Pagurių mažojo karjero eksploatavimo kontrolę, pažeidimų dėl pažeistų mažojo karjero ribų (tiek į gylį, tiek į plotį) nenustatė. Atsakovas paaiškina, kad anksčiau Pagurių mažojo karjero kontrolę atlikę pareigūnai neturėjo specialios technikos tam, kad nustatytų išteklių iškasimą žemiau leidžiamo gylio bei koordinačių nustatymui, o tikslios ribos (pagal koordinates) 2006 m., atlikus geodezinius matavimus, nebuvo pažymėtos. Pareiškėjos teigimu, atsakovas turi prisiimti atsakomybę dėl pažeidimo fakto nenustatymo.
Teismas dėl šių aplinkybių ir pareiškėjos teiginio pažymi, kad įstatymuose yra įtvirtinta imperatyvi pareiškėjos pareiga išteklius išgauti tik įstatymu nustatytuose mažojo karjero ribose ir gylyje, todėl pareiškėjos viltys, pagrįstos Departamento kalte ankstesnių patikrinimų metu nenustačius pažeidimo fakto, taip pat pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad gruntas iš mažojo karjero teritorijos buvo imamas nekasant jo gilyn – buvo imama tik tiek, kiek dėl natūralios erozijos ir paimamo grunto kiekio nubyrėdavo nuo šlaito, ir kad pareiškėja smėlį naudojo tik ūkio reikmėms, negali būti vertinami kaip teisėtas lūkestis, pateisinantis nustatytus pažeidimus. Šiuo atveju atsakovo veiksmai ankstesnių patikrinimų metu nenustačius pažeidimo fakto neeliminuoja pareiškėjos padaryto pažeidimo ir negali atleisti nuo atsakomybės, juolab nelemia Sprendimo neteisėtumo. Teismas pažymi, kad juridinis asmuo, ypač valstybinė institucija, turi pareigą vykdyti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, atitinkamai numatyti bei prisiimti rizikas, jei įstatymų nesilaikys. Įstatymas pareiškėjai nustato pareigą būti atidžiai, rūpintis ir užtikrinti tinkamą kasybos darbų vykdymą kasimo gylio neviršijant 2 metrais ir nepažeidžiant Pagurių mažojo karjero sklypo ribų.
Pareiškėja skunde nurodė, kad perimant sklypo kontrolę 2006 m. jau buvo matyti giliai iškasto, iki 5 m nuo paviršiaus, grunto žymės, tačiau šių savo teiginių neįrodė. Teismas dėl šių pareiškėjos argumentų taip pat pažymi, kad pareiškėja, 2006 m. sudarydama panaudos sutartį ir žinodama mažajam karjerui taikomus reikalavimus bei matydama giliai iškasto, iki 5 m nuo paviršiaus, grunto žymes, turėjo elgtis rūpestingai ir atsakingai bei apie pastebėtus neatitikimus informuoti atitinkamas institucijas.
Skundu pareiškėja kelia klausimą ir dėl proporcingumo principo pažeidimo bei sankcijos sumažinimo. Pareiškėjos vertinimu, jai paskirta neproporcinga sankcija, kuri turėtų būti sumažinta, t. y. mokestis galėtų būti skaičiuojamas tik nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. (nuo planinio patikrinimo iki neplaninio patikrinimo), kadangi atsakomybę turėtų prisiimti ne tik pareiškėja, bet ir Departamentas, kuris ankstesnių patikrinimų metu šių pažeidimų nenustatė.
Nors teismas nustatė, kad atsakovo nenustatytas pažeidimo faktas negali būti pagrindas Sprendimą pripažinti neteisėtu, tačiau ši aplinkybė gali būti vertinama sprendžiant dėl pareiškėjai paskaičiuoto mokesčio sumažinimo, tačiau neapsiribojant pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad mokestis padidintu tarifu pareiškėjai turėtų būti skaičiuojamas tik už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d., nes tokiam mokesčio skaičiavimui pareiškėja pagrįstų argumentų nenurodė.
Kaip šiame teismo sprendime jau minėta, MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją [...] pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija [...] asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 ar 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018). Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tai, kad pareiškėja pažeidimo fakto neslėpė, teikė teisingus duomenis, kad pareiškėja yra pelno nesiekiantis viešas juridinis asmuo, vykdantis įstatyme nustatytas funkcijas, be kita ko, reikalingas užtikrinti viešąjį interesą (pavyzdžiui, rajonui priklausančių kelių taisymą, kuriam, kaip nurodė pareiškėja, buvo naudojamas paimtas smėlis), taip pat tai, jog nenustatyta, kad dėl pareiškėjos padarytų pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms, ir atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju paskirta 17 910 Eur bauda nėra proporcinga padarytiems pažeidimams, o įstatymo numatytoms ekonominio poveikio priemonėms tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnio dydžio bauda. Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas sprendžia, kad bauda turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Įstatyme numatytai ekonominio poveikio priemonei tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pakanka minėtą mokestį už be leidimo išgautus gamtos išteklius padidinti 1,5 karto. Dėl išdėstytų aplinkybių Departamento 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. AS-30 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis, kuria pareiškėjai patvirtintas mokestis padidintu tarifu yra 17 910 Eur, keistinas, mokestį už išgautus gamtos išteklius neturint leidimo atitinkamai sumažinant iki 2 686,50 Eur (17 910 Eur / 10 x 1,5).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos Rokiškio rajono savivaldybės administracijos skundą tenkinti iš dalies.
Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. AS-30 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą mokesčio už be leidimo išgautus gamtos išteklius dydį pakeisti sumažinant jį nuo 17 910 Eur iki 2 686,50 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 50 euro centų).
Likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.