Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1009-917/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-04
Bylos Nr.
1-1009-917/2018
Teisminio proceso Nr.
01-1-45330-17-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis
M. M.
Nukentėjusysis
A. Č.
Kategorijos
  • 1.2.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1009-917/2018Proceso Nr.01-1-45330-17-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.;1.1.8.;1.1.7.2.5.; 2.10.2.7.; 2.3.6.4.2.;2.3.6.4.5.1 2.3.6.4.5.2.; 2.1.16.1.8. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sigitai Vaičiulytei,dalyvaujant prokurorui D. D.,kaltinamajam M. M.,nukentėjusiajai A. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2017 m. rugsėjo 3 d. 02.20 val., būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, panaudodamas nukentėjusiosios A. Č. atžvilgiu fizinį smurtą - suduodamas du kartus rankos kumščiu į veido sritį bei sugriebęs už rankų ir pastumdamas ją pro duris, dėl ko pastaroji atsitrenkė į laiptinės sieną ir prarado sąmonę, tuo padarydamas nosikaulio lūžius, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai A. Č. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. M. teisiamojo posėdžio metu kaltę neigė ir paaiškino, kad rugsėjo 2 d. vakare buvo pas kaimyną, krepšinį žiūrėjo ir kartu vartojo alkoholį – alų. Pasisėdėjimas užtruko 3-4 valandas. Rūkydamas su kaimynu per langą matė, kaip A. Č. grįžo su K. M. ir dviem vaikais ir ėjo tiesiai link kaltinamojo namų. E. K. parašė SMS, kad A. atėjo su vaikais. Kai baigė su kaimynu rūkyti, tai nuėjo toliau žiūrėti krepšinį, ir po kelių valandų grįžo namo. Namuose tuo metu buvo A. ir K. su vaikais, E., jie buvo pakankamai gerai išgėrę alkoholio. Grįžęs namo, kaltinamasis prisijungė prie ten buvusių asmenų ir prisėdo prie stalo. Vaikai buvo kitame kambaryje, o jis, A., K. ir E., sėdėjo svetainėje, visi kartu vartojo alkoholį. Kai pritrūko alkoholio, tuomet kaltinamasis su K. išvažiavo iki naktinės parduotuvės „Banginio“, tačiau ji buvo uždaryta. Tuomet nuvažiavo prie Vilijampolės turgaus naktinės parduotuvės, ten nusipirko litrą „Lituanikos“ degtinės. Grįžę namo toliau visi vartojo alkoholį. Kaltinamasis išėjo parūkyti ir pasijuto labai apsvaigęs nuo alkoholio ir cigarečių, todėl nuėjo į kitą kambarį miegoti. Galvoja, kad gal valandą miegojo. Iš kambario sklido didelis triukšmas, todėl buvo sunku miegoti, po kiek laiko išgirdo K. rėkimą: „tu kurva“, „tu suka“, ir pagalvojo, kad taip sakoma ant E., todėl nieko neklausęs atėjo ir trenkė K.. E. su K. vienas į kitą žiūrėjo, tai atrodė, kad jai sakė tuos žodžius, todėl sudavė K. į veido sritį. Susistumdė su K., todėl merginos bandė juos išskirti, E. nusivedė K. į virtuvę, o A. paėmė kaltinamąjį ir prispaudė prie lovos, jis dar bandė muistytis, išsimuistė iš A. prispaudimo, maikę suplėšė besimuistydamas, iš maikės išsimovė ir tiesiai iš to piktumo nubėgo į virtuvę. Negali pasakyti, ar muistydamasis sudavė A.. Negali pasakyti, iš kur toks sužalojimas A. gavosi, jis nestūmė jos pro duris, virtuvėje nesudavė smūgių. Po muistymosi, A. išėjo namo. Kai išsimuistė iš maikės, A. jį paleido, jis nuėjo į virtuvę toliau aiškintis su K. ir vėl kibo vienas į kitą. Daug išdaužė namuose visokių daiktų besistumdydami. Blaivūs nebūtų taip elgęsi, alkoholis savo daro. E. skyrė juos abu, o A. rėkė, jog baigtų muštis. Nepamena tiksliai, ar A. irgi stojo ginti jų. Kai muistėsi, tai gal sudavė A., gal ir ne, abejoja. A. nestumdė, ji nuo kaltinamojo smūgio į sieną neatsitrenkė. Jeigu būtų stumdęs, tai iškart pasakytų, kad tai padarė. Bet jeigu būtų sudavęs, iškart būtų pasruvęs kraujas. A. buvo išėjusi ir po kiek laiko, gal po pusvalandžio, po 20 minučių, atėjo kruvina ir rėkia: „Žiūrėk, ką man M. padarė“. Iš buto A. kartu su K. išėjo, išsitempė K., kad nebūtų daugiau muštynių. Išeinant nematė, kad A. bėgtų kraujas. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė kaltinamojo 2017-09-02 A. kvietė juos važiuoti gerti prie Kauno Marių, tačiau jis su E. atsisakė. Jis tą vakarą išėjo pas kaimyną, o E. K. buvo likusi namuose. Būdamas pas kaimyną, pamatė, kaip atvyko A. su vaikinu, kurį matė pirmą kartą. Jis su kaimynu gėrė alų ir žiūrėjo krepšinį. Į namus jis grįžo apie 22.00 val.. Sugrįžus jis prisėdo prie stalo, A. supažindino su savo draugu. Išgėrus porą stikliukų su K. išvažiavo iki naktinės gėrimų parduotuvės, kur nusipirko 1 1itro talpos degtinės butelį. Sugrįžus, visi keturi toliau vartojo alkoholį. Jis išgėrė gal du stikliukus ir nuėjo miegoti, nes jautėsi apgirtęs. Išėjus miegoti į kitą kambarį, jam sunkiai sekėsi užmigti, kadangi sklido triukšmas iš kambario. Pavykus užmigti, prabudo, kai išgirdo, kad K. ant jo draugės sako, kad ji žiurkė, padla. Tai išgirdęs susinervino ir apie 02.20 val. pakilo iš lovos ir nuėjo į kambarį, kuriame buvo K. su merginomis ir nieko nesakęs priėjęs prie K. sudavė jam kumščiu į veido sritį. Tada merginos pradėjo juos skirti, t. y. A. pagriebė jį rankomis ir prispaudė galvą rankomis prie lovos, kad apsiramintų. E. tuo metu buvo su K., tačiau jis jų nematė. Jis muistėsi, kad ištrūktų iš A. laikymo. Pavykus ištrūkti, nejautė, kad muistydamasis galėjo suduoti A.. Bandydamas ištrūkti susiplėšė maikę. Tada jis nuėjo į virtuvę, kur buvo E. su K.. Atėjus į virtuvę E. ramino K., kadangi jis buvo neramus, ji laikė jo rankas ir jie stumdėsi ir jis vėl susikibo su K. M. ir pradėjo stumdytis. E. dar bandė juos skirti, tačiau nesėkmingai. Tuo pat metu išgirdo A. balsą, kuri E. sakė: „žiūrėk ką tavo M. man padarė“. Tuo metu jis su K. baigė tampyti vienas kitą. Tada K. su A. išbėgo iš jų buto, kurios drabužiai ir veidas buvo kruvini. Jis nespėjo sureaguoti ir nieko A. nesakė, kai ji pasakė, kad jis jai kažką padarė. Po to matė, kaip A. sėdėjo prie kaimyno durų, ir matėsi, kad su jos nosimi yra kažkas ne taip. K. buvo pabėgęs. Atvykus pareigūnams ir greitajai medicinos pagalbai, pareigūnai pakalbėjo su juo ir išsivežė. A. GMP išvežė į LSMUK. Jis A. Č. jokių smūgių nesudavė, jis jos nestūmė ir ji nesitrenkė nuo jo smūgio į sieną, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Jai jokios nosies nesulaužė. Negali pasakyti kada ir kokiu momentu ji susižalojo, nes jis prieš ją nesmurtavo. Jei būtų sudavęs, tai būtų matęsi jau nuo pat pradžių, būtų kambaryje pilna kraujo, tačiau jo nebuvo (b. 1. 105-106).

Kaltinamasis M. M. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pasakojo tiek laisvai, tiek atsakinėjo į tyrėjos klausimus, pripažįsta, kad po apklausos protokolu pasirašė pats.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neigia kaltę, tačiau jo kaltė įrodyta šioje baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji A. Č. teisme parodė, kad su kaltinamuoju jokie ryšiai nesieja, pykčio, noro jį apkalbėti neturi. Įvykio išvakarėse ėjo su vaikais ir su K. M. pas E. K. į svečius, pamatė M. M. prie balkono rūkantį. Visi nuėjo į viršų ir išgėrinėjo alkoholį, vaikai buvo kitame kambaryje, po kurio grįžo ir M. M. iš kaimyno visas girtutėlis, jis ramstėsi į sienas, nes buvo labai girtas. Ten tuo metu bute blaivaus nebuvo nei vieno, išgėrinėjo visi kartu. Kai visą alkoholė išgėrė, K. ir M. išėjo daugiau nusipirkti išgerti. Namuose liko ji ir E., jos suguldė vaikus miegoti, kai vyrai grįžo, tai vaikai jau miegojo. Vyrai parsinešė litrą degtinės, ji pati išgėrę gal 2 taureles, jau norėjo eiti gulti, bet dar sėdėjo, K. su E. dar išgėrinėjo. M. parūkęs nuėjo atsigulti į lovą į kitą kambarį, bet E. su K. pradėjo garsiai juokauti, riktelėjo garsiau gal, o M. atsikėlęs iš miegų atėjo ir trinktelėjo už nieką K., tada ji su E. pradėjo vyrus skirti. Buvo necenzūrinių žodžių, bet jie niekam nebuvo skirti. Jie juokavo dėl A. Č., viskas vyko juoko forma, o M. atsikėlęs ir atėjęs į kambarį trenkė K. į veidą tiesiog iš niekur. Tada E. greitai K. paėmė ir į virtuvę nuvedė, o ji M. laikę ir už rankų, ir už maikės, kad apsiramintų. M. M. tuomet trenkė iš kumščio A. Č. į nosį, suplyšo kaltinamojo markškinėliai ir jis išsimuistė iš A. Č. rankų. Iš pradžių buvo vienas smūgis, bet virtuvėje, kai vyrai vėl abu susikibo, tuomet ji laikė K. M. už nugaros, o E. K. laikė M. M., tai kaltinamasis norėjo trenkti K., bet vietoj to A. Č. antrą kartą sudavė. Gal kaltinamasis netyčia trenkė, nežino, nesitikėjo, kad jis galėtų mušti. Įvykio metu buvo išgėrus alkoholioi, atsimena aplinkybes iki tol kol, neteko sąmonės. Neturi tiek jėgų, kad M. priremti, taip nebuvo. Už maikės laikė jį, nebuvo jo apglėbusi, laikė už drabužių. Kraujas pasipylė jai iš nosies, kai dar buvo su M. M. dviese, kambaryje irgi kraujo buvo. Išėjo M. M. į virtuvę, tai ji griebę K. M., o E. laikė M., kad šie vėl nesusimuštų. Trenkėsi į buto koridoriaus sieną nuo antro smūgio, nes ji buvo atstojusi į duris. Jautėsi blogai, skaudėjo visą galvą. Tada išbėgo iš buto, pradėjo rėkti, kad labai skauda, paskambino į kaimynų buto duris. Sąmonė tuomet dar išliko, nes bėgo kviestis pagalbos. Verkė išėjusi į laiptinę, skambino į kaimynų duris, atsidarė durys, mergina iš kaimyninio buto klausė, kas nutiko, sakė, kad kaimynas M. sumušė, sakė, kad ten yra vaikai, pradėjo jaudintis, labai svaigti galva ir tada nelabai atsimena, žino, kad pergyveno dėl vaikų. Kaimynės vardo nežino, tik pasisveikindavo, nebendraudavo. Kaimynė nusivedė vaikus pas save į kambarį, tuomet nukentėjusioji nualpo. Kas greitąją iškvietė nematė, medikai atvyko, ją išvežė į ligoninę. Po įvykio su E. kartais pasisveikindavo. Patvirtina, kad smūgius sudavė M. M..

Liudytoja E. K. teisme apklausiama parodė, kad M. M. yra jos sugyventinis, vaiko tėvas, kartu gyvena beveik 7 metus. Buvo maždaug apie 20 val. - 20.30 val., kai jai paskambino A. Č. ir siūlė atvažiuoti prie Kauno marių, bet ji nesutiko. O A. Č. po Kauno marių su K. M. ir savo vaikais atvyko pas juos į namus. Visi gėrėme alkoholį, degtinę, brendį, „trejes devyneres“ irgi gėrė. Vėliau grįžo M. M. namo iš kaimyno, jis pas kaimyną žiūrėjo krepšinį ir gėrė alų. Jis grįžo, sėdo su jais prie stalo ir išgėrinėjo visi kartu. Buvo prie stalo - ji, M. M., A. Č. ir K. M., vaikai buvo kitame kambaryje, žaidė. Išgėrimas 5-6 valandas tikrai truko, vėliau M. M. su K. M. išėjo į naktinę parduotuvę dar nusipirkti alkoholio. Grįžę vyrai parsinešė daug degtinės, toliau gėrė visi keturi. Ji ėjo į virtuvę daryti užkandos, su K. M. pradėjo kalbėti, įvyko žodinis konfliktas ir tas konfliktas peraugo į muštynes. Dėl ko tiksliai konfliktavo, nepamena, nes buvau išgėrusi alkoholio. M. M. buvo išėjęs į miegamąjį miegoti. Buvo likę trise - ji, A. Č. ir K. M.. Kai jie susiginčijo su K. M. dėl A. Č. ir atėjo M. M., ir tada prasidėjo grumtynės. Ji su K. buvo virtuvėje, A. tuo metu buvo irgi virtuvėje. M. atėjęs iš miegamojo, atėjo tiesiai į virtuvę ir sudavė K.. M. išgirdo jos su K. konfliktą, nes K. pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, tai M. šoko ant K., pradėjo muštis, ji su A. pradėjo vyrus skirti virtuvėje. A. stovėjo beveik tarp vyrų, o ji pati šalia jų buvo. Nematė to, negali pasakyti, ar M. prisilietė prie A.. Jos abi išskyrė vyrus. A. su K. apsisuko ir išėjo iš mūsų buto. Grįžo gal po 3-5 minučių, ir A. Č. sako: „žiūrėk, ką man padarė“. Išeinant nematė, kad A. Č. bėgtų kraujas, ar jos rūbai būtų kruvini. Po pirmo susikibimo, vyrai antrą kartą susikibo. A. padėjo skirt vyrus. Liudytojai matant, A. Č. niekas nesudavė. Klausė, kada M. jai tai padarė, bet neatsimins, ką A. atsakė, nes buvo išgėrusi. A. Č. rūbai, veidas buvo kruvini, kai ji grįžo į butą. Iš kur atsirado sužalojima, nežino. Kas iškvietė policiją, medikus, nežino, nes buvo girta ir nuėjo miegoti. Nemano, kad A. turi kažkokių pykčių. Gal beskiriant M. netyčia galėjo suduoti. Vyrai bandė vienas kitam trenkti į veidą. Jos abi skyrė juos, kad konfliktas neįvyktų. M. buvo apsirengęs juoda marškinėliais, per įvykį ji suplyšo. Po įvykio rūbą išmetė.

Liudytoja K. A. teisme apklausiama parodė, kad su kaltinamuoju nesieja jokie ryšiai, pykčio, noro jį apkalbėti neturi. Buvo naktis, kai išgirdo dūžtančių indų garsą, pabudo, pažiūrėjo per durų akutę, kadangi pas juos laiptinė visada yra apšviesta, pamatė išeinantį vyriškį, jis buvo su kepurėle su snapeliu. Galvojo, kad kažkas tiesiog įvyko ir anksčiau būdavo tokių garsų. Iš kur garsai sklido - nežino, nes miegojo. Vaikinas išėjo iš jų koridoriaus link išėjimo, jo veido net nematė. Nuėjo atgal į lovą, nes galvojo, kad viskas nurimo, tačiau išgirdo riksmus - moteris prašė kviesti pagalbą, išgirdo verkiančius vaikus, išlindo pažiūrėti, nes pro akutę nesimatė, pribėgo mažas vaikas gal 8-10 metų, tada atsisuko mergina, ji buvo kruvinu veidu (liudytoja patvirtina, kad tai buvo nukentėjusioji A. Č.). Kadangi moteris prašė kviesti pagalbą, tai pasiėmę šaltą ledą, jai dėjo ledą ant nosies, veidas moters buvo kruvinas, nosis kruvina, ji šaukė, kad sulaužė jai nosį. Liudytoja paskambino 112. Ta moreis paprašė pasirūpinti jos vaikais, tad liudytoja įsileido du vaikus į butą ir dar moteris paprašė, kad paskambintų jos tėčiui, kad paimtų vaikus. Kai kalbėjo su 112 operatore, moteris praradinėjo sąmonę. Atvyko medikai, policijos pareigūnai ir atvyko seneliai vaikus pasiimti.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas balsu perskaitė liudytojo K. M. parodymus, kur jis paaiškino, kad 2017-09-02 buvo susitikęs su drauge A. Č., kuri pasakė, kad jie eis pas jos draugę. Pas jos draugę nuėjo vakare, bet kada tiksliai pasakyti negalėjo, adreso taip pat neprisimena. Nuėjo blaivus. Nuėjus, namuose buvo tik A. Č. draugė, kurios vardo neprisimena. Atėjus pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Merginos gėrė šampaną, o jis alų ir po to brendį. Jiems būnant namuose apie 22.00 val. į namus sugrįžo A. Č. draugės vaikinas M., kuris buvo neblaivus. Jam sugrįžus jie nuvažiavo į naktinę gėrimų parduotuvę ir dar nusipirko degtinės ir grįžo namo bei toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl negali gerai prisiminti visos įvykių eigos, prisimena, kad vartojo alkoholį, o kas įvyko vėliau neprisimena. Tik vėliau iš A. Č. pasakojimų sužinojo, kad M. jam sudavė į veido sritį ir jie pradėjo muštis, o merginos juos skyrė. A. griebė M., o jį jo draugė ir nusivedė į kitą kambarį. Kai A. liko su M. jis sudavė jai į veido sritį, dėl ko jai lūžo nosis, tačiau jis pats to nematė, nes buvo kitoje patalpoje, o ir nieko neatsimena. Negali pasakyti ir ar M. stūmė A. pro duris, nes neatsimena. Jis tik prisimena kaip atvyko policijos pareigūnai ir jį įsodino į policijos automobilį. M. ir jo draugę matė pirmą kartą. Dėl kokios priežasties M. sudavė smūgius jam ir A. nežino (b. 1. 84-85).

2017-09-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2565/2017(02) nustatyta, kad A. Č. konstatuota galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje su galvos smegenų sukrėtimu, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai turimais medicininiais duomenimis galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017-09-03. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja ar kitu kietu panašaus pobūdžio daiktu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šio sužalojimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau 10 parų laikotarpiui (b. 1.21).

Apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (b.l. 8-15).

2017-09-03 policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog gautas pranešimas apie tai, kad iš adreso (duomenys neskelbtini), Kaunas, atėjo apie 24 metų kaimynė sumušta, sulaužyta nosimi, šoke, reikalinga medikų pagalba (b.l. 17).

2017-09-03 policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad nuvykus pagal pranešimą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, laiptinėje pastebėjo kruviną moterį, kaip vėliau paaiškėjo – A. Č., kuri buvo labai susijaudinusi, kalbėjo nerišliai ir paaiškino, kad jos draugas K. M. išgertuvių metu susimušė su jos kaimynu M. M. dėl to, kad K. M. įžeidė M. M. sugyventinę E. K.. Dėl to kilus muštynėms, A. Č. juos bandė išskirti, tuo metu jai trenkė ir parvertė M. M.. O M. M. paaiškino, kad muštynių metu gal ir užkabino A. Č., tačiau tyčia to nenorėjo padaryti (b.l. 18).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. Č. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo jos naudai iš M. M. priteisti 2000 eurų neturtinei ir 150 eurų turtinei žalai atlyginti (b.l. 72-73). Nukentėjusioji nurodo, kad po konflikto atsirado didelis kraujavimas iš nosies, pirko vaistus, vyko pas gydytojus, todėl patyrė 150 eurų turtinės žalos. Dalyje dėl neturtinės žalos nukentėjusioji nurodo, kad patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, negalėjo įsidarbinti dėl sulaužytos nosies, nors per Darbo biržą buvo susiradusi darbdavį.

2017-09-03 03.14 val. alkotesterio duomenimis nustatyta, kad K. M. įpūtė 2,15 promilių (b.l. 88).

2017-12-04 akistatos protokolu nustatyta, kad akistatos tarp kaltinamojo M. M. ir nukentėjusios A. Č. metu jie pasiliko prie savo duotų parodymų (b.l. 113-115).

2017-09-03 03.20 val. alkotesterio duomenimis nustatyta, kad M. M. įpūtė 1,50 promilių (b.l. 124).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Šioje baudžiamojoje byloje ypač aktualus įrodymų analizės ir vertinimo klausimas. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

Šioje baudžiamojoje byloje neutrali liudytoja yra iš esmės yra tik viena – K. A., o visi kiti - tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, tiek pagrindinė tiesioginė liudytoja E. K. – tarpusavyje susiję buvusiais arba dar esančiais itin artimais santykiais, dėl ko ir kilo šis konfliktas, todėl teismas apklaustų kaltinamojo, nukentėjusios, liudytojų parodymus vertina visumoje su kitais baudžiamosios bylos duomenimis, ištirtais įrodymais, kurie patvirtina arba paneigia apklaustųjų versijas. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis ir liudytoja E. K. yra sugyventiniai, tiek į tai, kad nukentėjusioji ir liudytojas K. M. įvykio metu taip pat tarpusavyje turėjo artimus santykius.

Visų teisme apklaustųjų asmenų parodymai vieningai sutapo iki lemtingo momento – smūgių sudavimo A. Č.. Kaltinamasis savo kaltę dėl smūgių sudavimo neigė, tačiau iš dalies pripažino, kad konflikto metu per netsargumą gal ir galėjo suduoti nukentėjusiajai, be to, buvo labai neblaivus. Kaltinamojo parodymus iš dalies patvirtina liudytojos E. K. paaiškinimai apie tai, kad susimušus M. M. ir K. M., ji ir A. Č. stengėsi išskirti vyrus. Liudytoja E. K. paaiškino, jog nematė, ar M. M. prisilietė prie A. Č., taip pat nematė ir to, ar A. Č. išėjo kruvinu veidu, nežino, iš kur atsirado sužalojimai nukentėjusios veide. Įverinus išgerto alkoholio kiekį, nieko keisto, jog E. K. dalies aplinkybių neatsimena, kaip ir pats kaltinamasis. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytoja E. K., nors ir detaliai pasakojo įvykio eigą, tačiau neatsimena kaltinimui itin reikšmingų esminių aplinkybių arba jas sąmoningai nutyli kaltinamojo naudai. Teismas įvertina ir tai, jog E. K. yra kaltinamojo sugyventinė, jie kartu gyvena beveik 7 metus, turi bendrą vaiką, taigi, E. K. yra suinteresuota kaltinamajam palankia bylos baigtimi, todėl tokie parodymai vertintini kritiškai.

Nukentėjusioji A. Č. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pakankamai nuosekliai parodė, jog jai smūgius konflikto metu sudavė būtent M. M. tuomet, kai ji stengėsi kaltinamąjį nuraminti. Anot nukentėjusios, ji M. M. laikė už rankų ir už marškinėlių, tačiau M. M. jai sudavė kumščiu į veidą, jis smarkiai muistėsi, dėl ko suplyšo M. M. marškinėliai. Tai, kad įvykio metu suplyšo kaltinamojo marškinėliai, patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek liudytoja E. K.. Pastarosios liudytojos teigimu, marškinėliai buvo tiek suplyšę, kad nebuvo tinkami dėvėjimui, todėl ji juos išmetė. Šios M. M., A. Č., E. K. vienodai nurodytos aplinkybės dėl marškinėlių suplėšymo patvirtina faktą, kad M. M. su itin didele jėga stengėsi ištrūkti iš jį laikančių A. Č. rankų, o įvertinus dar ir net vizualiai matomą M. M. fizinių jėgų persvarą (pasatarasis yra tvirto vyriško sudėjimo, o A. Č. – palyginti su juo - trapi, jauna moteris), darytina pagrįsta išvada, kad būtent M. M. sudavė du smūgius nukentėjusiajai bei ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į sieną. A. Č. teigimu, ji niekur kitur nesusižalojo tą dieną ar vėliau, o tik buvo sužalota M. M.. Teismas nesutinka su kaltinamojo M. M. nurodomais teiginiai, jog nukentėjusioji buvo prispaudusi jam galvą rankomis prie lovos, kad šis apsiramintų, kadangi įvertinus ką tik virš nupasakotą naudotą M. M. fizinę jėgą bei A. Č. kūno sudėjimo trapumą, tai yra visiškai neįmanoma versija. A. Č. nurodomas aplinkybes iš dalies patvirtina ir teisme balsu perskaityti liudytojo K. M. parodymai, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad įvykio metu jis ir nukentėjusioji buvo artimi draugai, be to, šis liudytojas iš esmės tik perpasakojo jam A. Č. papasakotas aplinkybes. Tačiau A. Č. nurodomas aplinkybes dėl jos sužalojimo patvirtina specialisto išvada bei liudytoja K. A.. Kaip tik pastaroji liudytoja ir patvirtino, kad naktį nubudo nuo didelio triukšmo kaimynų bute, atsikėlusi ir pažvelgusi pro buro durų akutę matė praeinantį vyrą, o po kurio laiko išgirdo pagalbos besišaukianąią moterį, kuri sakė, kad jai sulaužyta nosis ir jos visas veidas buvo kruvinas. Su šia moterimi buvo maži vaikai. K. A. paskambino pagalbos telefonu Nr.112 ir iškvietė medikus. Kol atvyko medikai, išėjo kaimynas M. M., kuris nukentėjusiajai sakė, kad ji nevadins jo draugės „kurva“, o A. Č. kaltinamajam sakė, kad jis nemuš jos vaikino, iš šio pokalbio K. A. suptrato, kad tarp jų įvyko konfliktas. A. Č. sužalojimo aplinkybes patvirtina ir byloje esanti medicinos specialisto išvada Nr. G2565/2017(02), kuria nustatyta, kad A. Č. konstatuota galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje su galvos smegenų sukrėtimu, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai turimais medicininiais duomenimis galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017-09-03. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja ar kitu kietu panašaus pobūdžio daiktu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šio sužalojimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau 10 parų laikotarpiui (b. 1.21). Teismas neturi priežasči netikėti tiek liudytojos K. A. parodymais, tiek medicinos specialisto išvada, kadangi šie asmenys yra visiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi, nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiaja neturi jokių pykčių, nėra pagrindo juos apkalbėti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad liko nepašalintų tam tikrų prieštaravimų tarp kaltinamo ir nukentėjusios išsakytas įvykio versijas patvirtinančių tiek jų pačių, tiek liudytojų teiktų parodymų dėl suduotų smūgių ir pastūmimo į sieną, tačiau įvertinus įvykio metu visos kompanijos suvartotą alkoholio kiekį, manytina, kad tokie neesminiai trūkumai šiuo konkrečiu galimi. Taigi, visus reikšmingus byloje nustatytus faktus, įrodymus sujungęs į loginę visumą, teismas daro jais pagrįstą išvadą, jog M. M. kaltinime nurodomu laiku ir vietoje, panaudodamas nukentėjusiosios A. Č. atžvilgiu fizinį smurtą - sudavė du kartus rankos kumščiu į veido sritį bei sugriebęs už rankų pastūmė ją į sieną, dėl ko ši prarado sąmonę, tokiais savo veiksmais padarė nosikaulio lūžius nukentėjusiajai A. Č. ir jai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių.Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt. Būtent šioje byloje ištyrus ir įvertinus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nors M. M. nesiekė nukentėjusiajai padaryti konkretų sužalojimą, tačiau jis suprato, jog savo veiksmais (tyčia suduodamas smūgius į veido sritį A. Č.), gali ją sužaloti (neapibrėžta tyčia). Tarp sukeltų padarinių ir kaltinamojo atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, o kaltinamojo atlikti nusikalstami veiksmai sukėlė konkrečius padarinius, t.y. nesunkiai sutrikdė A. Č. sveikatą.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad M. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji A. Č. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo ji prašo iš kaltinamojo priteisti 2000 eurų neturtinės žalos ir 150 eurų turtinės žalos (b.l. 72-73). Nurodo, kad turtinė žalą sudaro išlaidos už pirktus vaistus dėl patirtų sužalojimų,vykimas į gydymo įstaigas. Moralinę žalą sudaro įvykio metu patirtas šokas, nervinis sukrėtimas. Dėl sulaužytos nosies ir sužalotos lūpos ilgą laiką negalėjo bendrauti su draugais, patyrė nepatogumus valgant, jautė diskomfortą prieš savo vaikus ir draugą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad M. M. nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta A. Č. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Iš 2017-09-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2565/2017(02) nustatyta, kad A. Č. konstatuota galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje su galvos smegenų sukrėtimu, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai turimais medicininiais duomenimis galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017-09-03. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja ar kitu kietu panašaus pobūdžio daiktu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šio sužalojimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau 10 parų laikotarpiui (b. 1.21). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl M. M. kaltų veiksmų A. Č. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Tačiau teismas įvertina ir tai, kad ir pati nukentėjusioji buvo įvykio metu neblaivi, kartu su visa kompanija girtavo.

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys ir į bendrą teismų formuojamą praktiką dėl žalos atlyginimo šios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Bylos duomenimis, kaltinamasis kaltės nepripažino. Jis yra darbingas, gana jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirbantis, turi nepilnametį vaiką, kurio išlaikymu rūpinasi. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 Eur iki 7240 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2014, 2K-586/2012, 2K-482/2012, 2K-443/2012, 2K-300-2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017), ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 900 eur. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Dalyje dėl turtinės žalos nukentėjusios civilinis ieškinys taip pat mažintinas, ir štai dėl ko. Teismas sutinka su tuo, kad nukentėjusioji dėl įvykio metu patirtų sužalojimų bei vykimo į gydymo įstaigas turėjo išlaidų, tačiau nukentėjusioji nepateikia nei vieno tokias aplinkybes patvirtinančio dokumento (kvito, čekio ar pan.), o taip pat nėra ir būtent nukentėjusios nurodomą tokio dydžio sumą patvirtinančių jokių dokumentų. Įvertinus šias aplinkybes, byloje nustatytus faktus pagal A. Č. medicininius dokumentus (b.l. 26-48) bei atsižvelgiant į žmogiškąjį faktorių, kad su teisminiais procesais nesusiduriantiems, teisnio išsilavinimo neturintiems asmenims yra natūralus poreikis greičiau pasveikti, nekreipiant dėmesio į vaistinėse ar degalinėse išduodamų jų apmokėtų prekių ir paslaugų kvitų rinkimą, nukentėjusios naudai priteistinas vienas šimtas eurų dėl turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje A. Č. civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta viena tyčinė nesunki nusikalstama veika), kaltės formą (nusikaltimas padaryti veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę.

M. M. baustas administracine tvarka (b.l.127-128), neteistas, nėra registruotas nei psichiatro, nei narkologo įskaitose (b.l. 134, 132). Jis yra gana jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, šiuo laikotarpiu taikant įpareigojimus.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – teismui nepateikta.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 301–308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šiuo laikotarpiu M. M. įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu.

Nukentėjusios A. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš M. M. priteisti 900 eur (devynis šimtus eurų) neturtinės žalos ir 100 eur (vieną šimtą eurų) turtinės žalos atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Sigita Meškauskienė