- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-28
- Bylos Nr.
- 2S-1345-392/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05914-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- V. Š., D. K. Š.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno
- Kategorijos
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams V. Š. ir D. K. Š. dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, tretysis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno seniūnija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. Š. ir D. K. Š. dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti atsakovės D. K. Š. deklaruotos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), deklaravimo duomenis. Nurodė, kad ieškovui ir atsakovui V. Š. bendrąja dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė D. K. Š. yra atsakovo V. Š. dukra ir ji yra registruota minėtame bute. Tačiau abu atsakovai niekada faktiškai negyveno minėtame bute. Ieškovo teigimu atsakovai jau dvidešimt metų gyvena Lenkijos Respublikoje. Minėtame bute gyvena tik ieškovo sūnus. Dėl to, kad atsakovė yra deklaravusi gyvenamąją vietą minėtame bute, yra mokami didesni buto komunaliniai mokesčiai. Ieškovas kreipėsi su prašymu į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno seniūniją dėl atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno seniūno 2012-01-23 sprendimu buvo nuspręsta nenaikinti atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų, atsižvelgiant į tai, jog bendrasavininkis atsakovas V. Š. į seniūniją neatvyko ir sutikimo dėl dukters gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo nedavė. Pažymėjo, kad ieškovas su atsakovais nebendrauja, neturi galimybių su jais susisiekti, o tuo pačiu ir susitarti dėl deklaruotos gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškovo ieškinį priimti atsisakė. Susipažinęs su ieškinio turiniu teismas nustatė, kad ieškovas siekia nuginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno seniūno 2012-01-23 sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti atsakovės D. K. Š. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovas siekia nuginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, o tokie ginčai pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio nuostatas yra teismingi administraciniam teismui. Todėl, teismas ieškovo ieškinį priimti atsisakė ir išaiškino ieškovui, jog jis su atitinkamu pareiškimu turi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Šalies argumentai
Ieškovas A. Š. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad ieškovas reiškia reikalavimą panaikinti atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, o ne siekia panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno seniūno 2012-01-23 sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Tokiu būdu ieškovas prašo panaikinti pačius duomenis, o ne viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Pripažino, jog Žvėryno seniūnas priimdamas minėtą sprendimą pasielgė teisėtai, kadangi bendrasavininkis V. Š. neatvyko į seniūniją ir sutikimo dėl atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo nedavė, tuo tarpu toks sutikimas yra būtinas. Pažymėjo, kad jeigu gyvenamoji patalpa priklauso bendraturčiams, tai asmeniui, norinčiam deklaruoti gyvenamąją vietą šioje gyvenamojoje patalpoje, būtina pateikti visų bendraturčių sutikimą. Analogiškos nuostatos taikytinos ir siekiant ištaisyti, pakeisti ar panaikinti deklaravimo duomenis. Nurodė, kad jis negali susisiekti su atsakovu V. Š. ir todėl negali pasiekti susitarimo dėl atsakovės D. K. Š. deklaruotos gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo. Taigi, tarp šalių yra kilęs ginčas. Ieškovas teigia, jog ginčas tarp šalių yra kilęs dėl valdymo, naudojimo ir disponavimo nuosavybės teise priklausančiu turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Toks ginčas yra civilinio pobūdžio ginčas, o santykiai, susiklostę tarp ieškovo ir atsakovų yra civiliniai teisiniai santykiai. Taip pat, nurodė, jog aplinkybę, kad tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose patvirtina ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-2587-466/2011 ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-11-29 sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-4856-90/2011.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. Š. ir D. Š. dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti D. K. Š. gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), deklaravimo duomenis (b. l. 1 – 4). Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas 2012-05-04 nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, jog ieškovo ieškinys yra neteismingas bendrosios kompetencijos teismui, o yra nagrinėtinas administraciniame teisme (b. l. 6).
Ieškovas atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, kad jis reiškia reikalavimą panaikinti pačius atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, bet ne priimtą viešojo administravimo subjekto sprendimą. Ieškovas teigia, jog ginčas tarp šalių yra kilęs tarp bendraturčių dėl valdymo, naudojimo ir disponavimo nuosavybės teise priklausančiu turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Toks ginčas yra civilinio pobūdžio ginčas, o santykiai, susiklostę tarp ieškovo ir atsakovų yra civiliniai teisiniai santykiai. Taip pat, nurodė, jog tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami bendorosios kompetencijos teismuose ir tai patvirtina jo nurodyta teismų praktika – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-2587-466/2011 ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-11-29 sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-4856-90/2011. Su tokiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl ieškinio teismingumo. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.
Lietuvos Respublikos gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas ir tvarką, deklaravimo duomenų pateikimą, apskaitą, tvarkymą ir naudojimą, nevaržant asmenų teisės laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, laisvai išvykti iš Lietuvos, išskyrus tuos atvejus, kai šios teisės varžomos kitų įstatymų nustato Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas (2009-11-12 įstatymo Nr. XI-469 redakcija, galiojanti nuo 2010-01-01), kuris, be kita ko, nustato, jog – deklaravimo tikslai yra rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamąją vietą, siekiant vykdyti valstybinius uždavinius, gerinti administravimą, įgyvendinti švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros bei kitas su asmeniu, jo gyvenamąja vieta bei gerove susijusias programas, užtikrinant, kad duomenys apie asmens gyvenamąją vietą būtų pateikiami tik vienai šiuos duomenis renkančiai institucijai (2 str.); gyvenamosios vietos deklaravimas – gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai (3 str. 1 d.); gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs (3 str. 2 d.); deklaravimo duomenys taisomi, keičiami ir naikinami, jeigu: 1) gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti, pakeisti ar panaikinti neteisingus jo deklaravimo duomenis; 2) gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti, pakeisti ar panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis; 3) gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio asmens deklaravimo duomenis (8 str. 1 d. 1-3 p.); prašymą ištaisyti, pakeisti ar panaikinti deklaravimo duomenis nagrinėja ir sprendimą dėl jų taisymo, keitimo ir panaikinimo priima deklaravimo įstaiga (8 str. 2 d.); deklaravimo įstaiga, naudodamasi kitais valstybės registrais bei klasifikatoriais, gali tikrinti deklaravimo duomenų teisingumą ir turi teisę pareikalauti, kad deklaravęs gyvenamąją vietą asmuo arba gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) pateiktų deklaravimo duomenis patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus (Įstatymo 8 str. 3 d.); deklaravimo įstaiga yra gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis arba (ir) neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitą tvarkanti institucija. Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos tvarkymo funkciją atlieka savivaldybės. Savivaldybėse, kuriose yra įsteigtos seniūnijos, deklaravimo įstaigos funkciją įgyvendina seniūnija, o savivaldybėse, kuriose seniūnijos neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniūnijoms, deklaravimo įstaigos funkciją įgyvendina kitas savivaldybės administracijos padalinys (11 str. 1 d.). Analogiškos nuostatos dėl deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ir naikinimo įtvirtintos ir Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008-04-08 įsakymu Nr. (29)4R-18 V skyriuje.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog A. Š. bendrąja daline nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtame bute gyvenamąją vietą yra deklaravusi ir atsakovė D. K. Š. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno seniūną su prašymu dėl atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno seniūno 2012-01-23 sprendimu Nr. A204-142-(2.4.2.14-S21) nuspręsta nenaikinti atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų bei ieškovui išaiškinta teisė tokį sprendimą skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jis savo ieškiniu reiškia reikalavimą panaikinti pačius atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, o ne priimtą viešojo administravimo subjekto sprendimą, todėl ieškinys turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovo atskirojo skundo argumentais nesutinka. Teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, deklaravimo duomenų panaikinimo tvarka ir su tuo susijusių sprendimų apskundimo tvarka bei teismingumas yra sureguliuoti aptartu įstatymu, todėl ieškovo pareikštas ieškinys yra nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Iš auksčiau nurodytų teisės aktų analizės matyti, kad deklaravimo duomenys taisomi, keičiami bei naikinami tik tuomet, kai tinkamas subjektas deklaravimo įstaigai pateikia atitinkamą prašymą. Taigi, teisės aktai nustato specifinę deklaruotos gyvenamosios vietos duomenų naikinimo tvarką, kuri patenka į viešojo administravimo sritį. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nustatyta tvarka ir kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno seniūną su prašymu dėl atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo, tačiau toks jo prašymas netenkintas. Tuo atveju, jeigu ieškovas nesutinka su priimtu sprendimu, jis kaip ir nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno seniūno sprendime gali šį sprendimą skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, arba į seniūniją kreiptis dar kartą pateikdamas naujus įrodymus, ar motyvus, o ne teikti ieškinį dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo bendrosios kompetencijos teismui. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, tačiau nurodė netinkamus atsisakymo priimti ieškinį motyvus.
Nors ieškovas savo atskirajame skunde ir teigia, jog teismų praktika patvirtina tą aplinkybę, jog tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius ieškovo atskirojo skundo argumentus vertina kritiškai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo nurodytose teisminės praktikos pavyzdžiuose buvo nagrinėjami kitokio pobūdžio teisiniai klausimai. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2587-466/2011, tiek Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4856-90/2011 buvo reiškiami du tarpusavyje susiję reikalavimai, t. y. prašoma iškeldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš gyvenamojo būsto bei panaikinti deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis. Taigi, nurodytu atveju kaip pagrindinis buvo reiškiamas civilinio teisinio pobūdžio reikalavimas, todėl bylos pagrįstai buvo nagrinėtos bendrosios kompetencijos teismuose. Tuo tarpu, šiuo atveju ieškovas reiškia tik vieną reikalavimą, t. y. dėl teisės viešojo administravimo srityje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį priimti atsisakė pagrįstai, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
A. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.