Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-15838-475/2021

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-12-23
Bylos Nr.: e2-15838-475/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-07082-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginija Simanavičienė
Ieškovas: Kauno miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas: A. Š.

Kategorijos

2.1.5.1.2.8Reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo
2.6.16.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-15838-475/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07082-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.8; 2.6.16.8.1; 3.2.6.1

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 23 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Jokubauskienei,dalyvaujant ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei A. Š. dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės A. Š. (toliau – atsakovė) 1 429,26 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., 56,68 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. gegužės 16 d., 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

1.1. Procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad atsakovė yra valstybinių žemės sklypų esančių adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune nuomininkė. Valstybinės žemės nuomos sutartys su atsakove nėra sudarytos. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 1 punktą, fiziniams asmenims, nors ir nesudariusiems žemės sklypo nuomos sutarties, atsiranda prievolė mokėti žemės nuomos mokestį kaip šio žemės sklypo naudotojams. Prievolė mokėti aukščiau nurodytą mokestį kyla ne iš sklypo perdavimo naudoti, o iš nuosavybės teisės į statinius, esančius ant valstybinės žemės. Atsakovei valstybinės žemės nuomos mokestis buvo skaičiuojamas pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. T-491 (su pakeitimais). 2020 m. kovo 4 d. ieškovė išsiuntė atsakovei priminimą apie skolos sumokėjimą, bet ji nesumokėjo nei skolos, nei delspinigių. Iš atsakovės CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu turi būti priteistos ir 5 proc. metinės procesinės palūkanos.

1.2. Ieškovė pažymi, kad dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio adresu (duomenys neskelbtini), 2005 metų kovo mėnesį Kauno miesto savivaldybės licencijų, leidimų ir paslaugų skyrius gavo duomenis apie valstybinės žemės nuomotojus iš Valstybinės įmonės (toliau - VĮ) Registrų centro Kauno filialo nekilnojamojo turto kadastro skyriaus, kuriuose numatyti valstybinės žemės sklypų nuomininkai ir jų nuomojamų žemės sklypų bendri plotai, apmokestinami plotai, laikotarpiai ir kt. Pagal VĮ Registrų centro pateiktus duomenis (duomenys neskelbtini), sklypo savininkai buvo J. Š. bei A. Š. ir buvo taikomas 0,0095 ha valstybinės žemės plotas kiekvienam atskirai, o ne solidariai, kuomet bendra skola skaičiuojama vienam iš skolininkų už bendrą skolą. Pateiktuose duomenyse prie ieškinio matosi, kad adresu (duomenys neskelbtini), sudarytos dvi eilutės, kurios pagal asmens kodus priklauso abiem sutuoktiniams atskirai. Taip pat matosi apmokestinamieji plotai, kurie paskirstyti: 0,0095 ha atsakovės sutuoktiniui J. Š. ir 0,0095 ha atsakovei A. Š.

1.3. Ieškovė pažymi, kad Valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimui Kauno miesto savivaldybėje yra naudojama nuomos mokesčio už valstybinę žemę administravimo sistema MORIS (toliau- Sistema). Žemės sklypo verčių skaičiavimui į Sistemą yra integruota VĮ Registrų centro žemės vidutinės rinkos verčių skaičiuoklė. Žemės nuomos mokesčio skaičiavimo procesas yra paleidžiamas prisijungus prie Sistemos (administratoriaus aplinkoje) pagal algoritmus, jokie fiziniai veiksmai, kurie įtakotų žemės vertės dydį, darbuotojų nebuvo ir nėra vykdomi. Teikdami atsikirtimą prideda, mokestinių valstybinės žemės sklypo verčių, taikytų valstybinės žemės nuomos mokesčio paskaičiavimui suvestinę, sudarytą Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, paslaugų ir leidimų skyriaus.?

1.4. Ieškovė prašo prisiteisti valstybinės žemės nuomos mokestį už (duomenys neskelbtini), kuriame yra nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas - negyvenamoji patalpa, konkrečiu adresu (duomenys neskelbtini), priklausanti tik atsakovei A. Š. Taisyklių, 7 punkte, nurodyta, kad kai valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaryta, bet statinys stovi suformuotame valstybinės žemės sklype, valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal suformuoto sklypo duomenis. Todėl atsakovės samprotavimai apie valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimą naudojantis negyvenamosios patalpos plotu yra visiškai nepagrįsti.

1.5. Ieškovės manymu, taikant ieškinio senatį daliai ieškinio reikalavimų, atsakovei šiuo atveju suteikiamas nepagrįstas pranašumas kitų nuomos mokesčių mokėtojų atžvilgiu, t. y. atsakovė, kuri akivaizdžiai nevykdė teisės aktais nustatytos pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, tai žinodama ir suprasdama, yra atleidžiama nuo prievolės, taip įgydama išskirtinumą kitų valstybinės žemės nuomininkų atžvilgiu. Tokia diskriminacinė situacija valstybinės žemės nuomininkų tarpe negali būti toleruotina.

2. Atsakovė baigiamojoje kalboje prašė: 1) ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai žemės nuomos mokestį 4,05 Eur, kurį sudaro: 2016 m. žemės nuomos mokestis, adresu (duomenys neskelbtini), – 0,77 Eur; laikotarpio nuo 2016 m. iki 2019 m. gegužės mėnesio žemės nuomos mokestis, adresu (duomenys neskelbtini), – 3,28 Eur; 2) taikyti senaties terminą skolai ir delspinigiams; 3) iš atsakovės ieškovės naudai priteistai pinigų sumai taikyti užskaitymą pagal 2005 m. birželio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-806-587/05 išduotą vykdomąjį raštą, 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Atsiliepimas

1.1. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė prašydama priteisti valstybinės žemės nuomos mokestį nenurodo žemės sklypo koordinačių, konkrečių teisės aktų ir paskaičiavimų, nenurodyta, kaip apskaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis ir koks buvo taikytas tarifas kiekvienais konkrečiais metais.

1.2. Atsakovė pažymi, kad žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 3 d. atlikti kadastriniai matavimai, o pats žemės sklypas išpirktas 2017 m. vasario 22 d., nuo tada žemės mokestis mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai nėra atlikti, nes apskritai žemės ten nėra, išskyrus po pačiu namu, kurio (namo) tik maža dalis priklauso atsakovei 15,22 kv. m. iš 191,49 kv. m. Žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai nėra padaryti, nes taip pat žemės ten nėra, išskyrus po pačiu namu, kurio (namo) tik maža dalis priklauso atsakovei.

1.3. Ieškovė, remdamasi Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-491 (toliau - Taisyklės) 34 punktu (Taisyklių redakcija, galiojanti nuo 2016 m. kovo 17 d.) kuris numato, kad jei nustatoma, kad asmuo naudojasi (naudojosi) valstybine žeme ir nemoka (nemokėjo) valstybinės žemės nuomos mokesčio, Savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius valstybinės žemės nuomos mokestį asmeniui apskaičiuoja nuo naudojimosi žemės sklypu pradžios, bet ne daugiau kaip už einamuosius metus ir už penkerius praėjusius metus, prašo taikyti sutrumpintą ieškinio senatį.

1.4. Atsakovei nuo 2001 m. vasario 6 d. iki 2014 m. kovo 28 d. priklausė negyvenamosios patalpos (77,2 kv. m), esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovė reikalavimą dėl žemės nuomos adresu (duomenys neskelbtini) priteisimo pareiškė, t. y. praėjus daugiau nei 6 metams ir 1 mėnesiui po to, kai atsakovė 2014 m. kovo 28 d. pardavė negyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini).

1.5. Atsakovei su sutuoktiniu J. Š. nuo 2003 m. gruodžio 9 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. imtinai priklausė negyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), kurių dydis 15,22 kv. m. Taikant senaties terminą laikytina, kad ieškovės galimas reikalavimas dėl skolos už žemės nuomą adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. Atsakovės sutuoktinio J. Š. atžvilgiu ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-5137-1070/2021 pateikė ieškinį ir prašė priteisti skolą ir delspinigius už žemės nuomą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, ieškovė prašė priteisti žemės nuomos mokestį už visas atsakovės sutuoktinio J. Š. turimas negyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Todėl šioje civilinėje byloje ieškovės reikalavimas dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo už turimas negyvenamas patalpas adresu (duomenys neskelbtini) turėtų būti atmestas.

1.6. Dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), nuomos ieškovės galimas reikalavimas dėl skolos už žemės nuomą adresu (duomenys neskelbtini) ne už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 22 d., nes 2017 m. vasario 22 d. atsakovė su sutuoktiniu J. Š. žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) išpirko. Iš tikrųjų žemės nuomos mokestis už patalpas adresu (duomenys neskelbtini) 2016 ir 2017 metais turėjo būti priskaičiuota po 0,77 Eur.

1.7. Dėl užskaitymo. 2005 m. birželio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-806-587/05 išdavė atsakovei vykdomąjį raštą, pagal kurį ieškovė privalėjo atsakovei sumokėti 569,10 Eur (1 965,00 Lt), tačiau ieškovė iki šiol neįvykdė teismo sprendimo, t. y. nesumokėjo atsakovei 569,10 Eur. Kadangi šioje byloje proceso šalys yra tos pačios, t. y. ieškovė ir atsakovė, ir tai, kad ieškovė nėra įvykdžiusi teismo sprendimo pagal vykdomąjį raštą, tai tikslinga šioje byloje taikyti užskaitymą - sumažinti priteistą iš atsakovės ieškovės naudai pinigų sumą ieškovės nesumokėtos pinigų sumos dydžiui pagal vykdomąjį raštą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

3. Byloje nustatyta, kad ieškovė reiškia reikalavimus atsakovei dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio (toliau – ir nuomos mokesčio) priteisimo. Ieškovė ieškinį grindžia ieškovės sudaryta „Valstybinės žemės nuomos mokesčio numotojo/naudotojo mokesčių mokėtojos A. Š. įsipareigojimų Kauno miesto savivaldybės administracijai už laikotarpį nuo 2003 m. iki 2020 m. iššifravimo suvestine (toliau – suvestinė), kurioje nurodyta, kad atsakovei už žemės sklypus adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki 2013 metų buvo paskaičiuotas 1 194,50 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis ir 46,07 Eur delspinigiai, viso 1 240,57 Eur skolos, atsakovė 2006 m. liepos 31 d. ir gruodžio 31 d. sumokėjo 197,94 Eur (683,43 Lt). Šioje suvestinėje taip pat nurodyta, kad atsakovės skola 2013 m. buvo 1 002,10 žemės nuomos mokesčio ir 40,53 Eur delspinigių. Nuo 2013 metų atsakovei už žemės sklypus adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paskaičiuotas 427,16 Eur žemės nuomos mokestis ir 16,15 Eur delspinigių.

4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad neaišku, kaip ieškovė paskaičiavo nuomos mokestį, t. y. už kurį laikotarpį, kokį tarifą taikydama, kaip buvo nustatyta žemės sklypo vertė, nuo kurios turėjo būti skaičiuojamas mokestis. Be to, dalies sklypų kadastriniai matavimai neatlikti, todėl, pasak atsakovės, negali būti skaičiuojamas ir nuomos mokestis. Atsakovė taip pat prašo taikyti ieškovės reikalavimams ieškinio senatį.

5. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-49-1075/2018, išaiškino, kad Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja, kad valstybinės žemės naudotojas, kuris naudoja žemę teisiniu pagrindu, už faktinį naudojimąsi valstybei priklausančia žeme turi pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, išskyrus neatlygintinį suteikimą naudotis – panaudą. Ta aplinkybė, kad valstybinės žemės sklypas nebuvo suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nenulemia išvados, kad žemė ar žemės sklypas nebuvo suteiktas naudotis ir kad už jo naudojimąsi neturi būti mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-313/2018).

6. Byloje nustatyta, kad dalis žemės sklypų, už kurių naudojimą prašoma priteisti nuomos mokestį, neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nėra atlikti jų kadastriniai matavimai (Kaunas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti 2016 m. lapkričio 3 d.). Tačiau vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu bei jį aiškinančia kasacinio teismo praktika, tai nėra pagrindas žemės sklypo naudotojui (atsakovui) nemokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio.

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 11 d. nutarime Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. lapkričio 13 d.) 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Pagal šio nutarimo 2 punktą žemės nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 1,5 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės.

8. Nutarimo 3 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus. Žemės vertė, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, apskaičiuojama pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (Nutarimo 4 punktas).

9. Nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojo kita Nutarimo redakcija, kurios 2 punkte įtvirtinta, jog žemės nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka.

10. Nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Nutarimo redakcija, kuri galioja ir šio teismo sprendimo priėmimo metu, kurioje be anksčiau padarytų pakeitimų įtvirtinta tai, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos (Nutarimo 7 punktas).

11. Žemės sklypų nuomos mokesčio tarifai buvo nustatyti Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais, priimtais nuo 2003 m. birželio 19 d. iki 2015 m. liepos 21 d. (2021 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės pateikta suvestinė, registracijos byloje Nr. DOK-108815).

12. Ieškovė, pareiškusi ieškinį atsakovei dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., vadovavosi Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-491 (toliau – ir Taisyklės).

13. Šių Taisyklių 34 punkte (Taisyklių redakcija, galiojanti nuo 2016 m. kovo 17 d.) nurodyta, kad jei nustatoma, jog asmuo naudojasi (naudojosi) valstybine žeme ir nemoka (nemokėjo) valstybinės žemės nuomos mokesčio, Savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius valstybinės žemės nuomos mokestį asmeniui apskaičiuoja nuo naudojimosi žemės sklypu pradžios, bet ne daugiau kaip už einamuosius metus ir už penkerius praėjusius metus.

14. Teismo nuomone, Taisyklių 34 punktu iš esmės buvo įtvirtinta sutrumpinta ieškinio senatis reikalavimui dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo. Tokia išvada daroma, įvertinus kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad reikalavimams dėl periodiškai mokamo nuomos mokesčio turi būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. Šios teisės normos taikymo išimties valstybinės žemės nuomos santykiams galiojantys įstatymai nenustato, todėl sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas ir reikalavimams dėl periodiškai mokamo valstybinės žemės nuomos mokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011).

15. Nagrinėjamu atveju atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, prašė taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimams. Ieškovė prašo priteisti valstybinės žemės nuomos mokestį už 12 metų laikotarpį, kai įstatyme bei jos pačios priimtose dokumentuose įtvirtintas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas tokio pobūdžio reikalavimams.

16. Atsakovei pareikalavus taikyti ieškinio senatį, ieškovė atsikirtimuose nurodė, kad taikant ieškinio senatį daliai ieškinio reikalavimų, atsakovei šiuo atveju suteikiamas nepagrįstas pranašumas kitų nuomos mokesčių mokėtojų atžvilgiu, t. y. atsakovė, kuri akivaizdžiai nevykdė teisės aktais nustatytos pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, tai žinodama ir suprasdama, yra atleidžiama nuo prievolės, taip įgydama išskirtinumą kitų valstybinės žemės nuomininkų atžvilgiu. Tokia diskriminacinė situacija valstybinės žemės nuomininkų tarpe negali būti toleruotina.

17. Teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad ne tik atsakovė turi pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, bet ir ieškovė turi pareigą laiku ir tinkamai vykdyti jai pavestas funkcijas – tinkamai vykdyti valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimą.

18. Ieškovė neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino. Teismas nenustatė svarbių ieškinio senaties praleidimo priežasčių, kurios būtų pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senatį (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Todėl taikant ieškinio senatį ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės valstybinės žemės nuomos mokestį už daugiau kaip 5 praėjusius metus, t. y. už ieškinyje laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. negali būti tenkinamas. Pažymėtina ir tai, kad šis ieškinio reikalavimas negali būti patenkintas ir kaip prieštaraujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Taisyklių 34 punktui.

19. Atsakovei 2000 m. lapkričio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5-9980 ir 2001 m. vasario 6 d. perdavimo priėmimo akto pagrindu iki 2014 m. kovo 28 d. nuosavybės teise priklausė 94,50 kv. m patalpos (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu žemės sklypas nėra suformuotas. Ieškovės sudarytoje ir pateiktoje suvestinėje, nurodyta, kad valstybinės žemės nuomos mokestis ir delspinigiai už naudojimąsi žeme adresu (duomenys neskelbtini) skaičiuojami nuo 2000 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. balandžio 14 d., todėl sutiktina su atsakove, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą ir delspinigius už žemės nuomą adresu (duomenys neskelbtini) yra pareikštas suėjus senaties terminui, todėl šioje dalyje reikalavimas atmestinas.

20. Taisyklių redakcijoje, galiojusioje nuo 2015 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. birželio 23 d., 7 punkte nurodyta, kad Valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (NTR) įregistruotus nekilnojamojo turto duomenis ir valstybinės žemės nuomos sutartis. Kai valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaryta, bet statinys stovi kadastriniame sklype arba yra patvirtintas detalusis sklypo planas, valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal kadastrinio arba suformuoto sklypo duomenis. Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkams, jei nėra įkurtos daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos ir nėra suformuotas žemės sklypas, mokėtinas valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal NTR nurodytą užstatytą namo plotą.

21. Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad metinis valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas nuo NTR pateiktos vidutinės rinkos arba valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos sklypo vertės. Mokestis apskaičiuojamas žemės sklypo vertę padauginus iš mokesčio tarifo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu. 2012 m. birželio 28 d. Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimo Nr. T-313 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo“ 1.2.7. punktu nustatė 0,8 proc. tarifą už komercinės ir kitos paskirties žemę (sprendimo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. gegužės 8 d.).

22. Nustatyta, kad 0,1905 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. vasario 22 d. priklausė valstybei. Nuo 2017 m. vasario 22 d. šio žemės sklypo savininkai yra atsakovė ir jos sutuoktinis. Nuo 2005 m. liepos 13 d. atsakovė yra 15,79 kv. m negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės valstybinės žemės nuomos mokestį už sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimą laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 13 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

23. Įvertinus tai, kad reikalavimui dėl skolos ir delspinigių priteisimo nuo 2005 m. liepos 13 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. taikytina ieškinio senatis, teismas patikrina ieškinio reikalavimo pagrįstumą dėl nuomos mokesčio ir delspinigių tik už 2016 metus. Ieškovės pateiktoje suvestinėje nurodyta, kad nuomos mokesčio skola lygi 46,48 Eur ir 1,67 Eur delspinigių. Mokestinių verčių taikytinų valstybinės žemės nuomos mokesčio paskaičiavimui 2003–2020 metais suvestinėje nurodyta, kad sklypo adresu (duomenys neskelbtini), plotas 0,0141 vertė 2016 m. buvo 6 170 Eur. Kadangi sklypo paskirtis nuo 2014 m. kovo 28 d. Nekilnojamojo turto registre nurodyta „Kita“, tai taikytinas tarifas 0,8 proc., tai reiškia, kad mokėtinas žemės mokestis yra lygus 49,36 Eur (6170*0,8/100). Atsakovei ginčijant ieškovės valstybinės žemės nuomos mokesčio paskaičiavimus, o ieškovei jų nedetalizuojant, iš atsakovės ieškovei priteistina ieškovės suvestinėje nurodyta mažesnė 46,48 Eur žemės mokesčio suma ir 1,67 Eur delspinigių suma už 2016 m.

24. Atsakovei ir jos sutuoktiniui J. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio 9 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. priklausė 15,22 kv. m negyvenamos patalpos (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės nuomos mokestį už valstybinės žemės sklypo (0,0095 ha), kuriame yra negyvenamos patalpos naudojimą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio 9 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. (ieškovės parengta valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo A. Š. suvestinė). Šiuo adresu žemės sklypas nėra suformuotas. Kadangi reikalavimui dėl skolos ir delspinigių priteisimo nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. taikytina ieškinio senatis, teismas patikrina ieškinio reikalavimo pagrįstumą dėl nuomos mokesčio ir delspinigių už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 8 d.

25. Atsakovė teigia, kad už naudojimąsi žemės sklypu, kuriame yra 15,22 kv. m negyvenamos patalpos (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės mokestis jau yra priteistas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. e2-5137-1070/2021 iš jos sutuoktinio J. Š..

26. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad valstybinės žemės nuomos mokestis buvo skaičiuojamas kiekvienam iš sutuoktinių atskirai. Pagal VĮ Registrų centro pateiktus duomenis (duomenys neskelbtini), sklypo savininkai buvo J. Š. bei A. Š. ir buvo taikomas 0,0095 ha valstybinės žemės plotas kiekvienam atskirai, o ne solidariai, kuomet bendra skola skaičiuojama vienam iš skolininkų už bendrą skolą. Pateiktuose duomenyse adresu (duomenys neskelbtini), sudarytos dvi eilutės, kurios pagal asmens kodus priklauso abiem sutuoktiniams atskirai. Taip pat matosi apmokestinamieji plotai, kurie paskirstyti: 0,0095 ha atsakovės sutuoktiniui J. Š. ir 0,0095 ha atsakovei A. Š.. Valstybinis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), apytikslis bendras plotas yra 659,11 kv. m, o tai yra 0,065911 ha. Taigi, apmokestinta sklypo dalis yra po 0,0095 ha kiekvienam iš sutuoktinių, viso bendrai šeimai apmokestinama dalis - 0,019 ha, o tai yra žymiai mažiau nei bendras viso valstybinio žemės sklypo ploto (apmokestinta dalis A. Š. - 0,0095 ha, o bendra apmokestinama sklypo dalis - 0,065911 ha). Ieškovė paaiškino, kad apskaičiuodama žemės nuomos mokestį naudojasi nuomos mokesčio už valstybinę žemę administravimo sistema – MORIS, kurioje integruota VĮ Registrų centro žemės vidutinės rinkos verčių skaičiuoklė.

27. Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. e2-5137-1070/2021 iš ieškovės pateiktos Fizinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (2021 m. kovo 31 d. prašymo priedai) nustatyta, kad atsakovui J. Š. buvo paskaičiuotas žemės nuomos mokestis už žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (bendras plotas 0,0095 ha, sklypo vertė 3 610 Eur, žemės nuomos mokesčio tarifas – 0,8) (Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų). Šiuo sprendimu priteistas žemės nuomos mokestis už žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iš atsakovės sutuoktinio J. Š.

28. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. Nr. e2-5137-1070/2021 taip pat nustatė, kad naudojant MORIS sistemą, kurioje integruota VĮ Registrų centras skaičiuoklė, naudojamo valstybinės žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nustatoma, įvedus į sistemą užstatytą žemės sklypo plotą, valstybinės žemės sklypo adresą, naudojimo paskirtį. Žemės nuomos mokesčio skaičiavimo procesas yra paleidžiamas prisijungus prie Sistemos (administratoriaus aplinkoje) pagal algoritmus, jokie fiziniai veiksmai, kurie įtakotų žemės vertės dydį, darbuotojų nebuvo ir nėra vykdomi.

29. Taigi nuomos mokestis yra apskaičiuojamas įvedus užstatytą žemės sklypo plotą. Šiuo atveju atsakovei ir jos sutuoktiniui J. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusios negyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), užėmė 15,22 kv. m plotą. Tai reiškia, kad ieškovė už negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), 15,22 kv. m užstatytą plotą valstybinės žemės nuomos mokestį skaičiavo du kartus, kiekvienam iš sutuoktinių atskirai. Ieškovė teigdama, kad apmokestinta sklypo dalis yra po 0,0095 ha kiekvienam iš sutuoktinių, viso bendrai šeimai apmokestinama dalis - 0,019 ha, o tai yra žymiai mažiau nei bendras viso valstybinio žemės sklypo plotas (0,065911 ha), nenurodė ir nepateikė į bylą duomenų (paskaičiavimų), kodėl būtent kiekvienam iš sutuoktinių yra apmokestinta po 0,0095 ha, kuomet žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 659,11 kv. m, o atsakovei su sutuoktiniu priklausančių patalpų bendras plotas 15,22 kv. m. Pažymėtina, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo vertinimu ieškovės reikalavimas dėl skolos už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. už naudojimąsi žemės sklypu, kuriame yra atsakovei su sutuoktiniu priklausančios 15,22 kv. m negyvenamos patalpos (duomenys neskelbtini), neįrodytas, todėl atmestinas kaip ne pagrįstas.

30. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškinys pripažįstamas iš dalies pagrįstu, todėl tenkintinas iš dalies ieškovei iš atsakovės priteisiant 46,48 Eur žemės mokesčio ir 1,67 Eur delspinigių, viso 48,15 Eur. Atsakovės prašymas taikyti užskaitymą pagal 2005 m. birželio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-806-587/05 išduotą vykdomąjį raštą atmestinas, nes nėra susijęs su nagrinėjama byla.

31. Patenkinus iš dalies ieškinį, iš atsakovės ieškovei CK 6.210 straipsnio 1 dalies, 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (48,15 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

32. Patenkinus iš dalies ieškinį, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimai patenkinti 3 proc. (48,15 Eur×100 proc./ 1485,94 Eur), atmesti – 97 proc.

33. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės valstybės naudai turėtų būti priteisiama 0,99 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Tačiau jis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

34. Atsakovė šioje byloje turėjo 5,57 Eur išlaidas, susijusias su įrodymų išreikalavimu iš VĮ Registrų centro. Atsakovės nurodytos išlaidos susidarė dėl duomenų išreikalavimo iš VĮ Registrų centras, tačiau ieškovė pateikė į bylą būtinus bylos nagrinėjimui duomenis iš Nekilnojamojo turto registro. Todėl atsakovės į bylą paduotų VĮ Registrų centras išrašų pateikimas į bylą buvo perteklinis ir nereikalingas. Dėl to teismas neskirsto atsakovės turėtų 5,57 Eur išlaidų, kaip nepriskirtinų bylinėjimosi išlaidoms pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą.

35. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas valstybei nepriteisiamas, nes jis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188764867, 46,48 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 48 ct) valstybinės žemės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., ir 1,67 Eur (vieno euro 67 ct) delspinigius už 180 prievolės sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nevykdymo dienas, įpareigojant atsakovę šią sumą pervesti į Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT26 4010 0425 0016 7057, Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje.

Priteisti iš atsakovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188764867, 5 (penkių) proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (48,15 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigojant atsakovą šią sumą pervesti į Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT44 4010 0425 0001 0078, Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Virginija Simanavičienė