Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą suinteresuotam asmeniui antstolei N. G. dėl vykdomųjų bylų nutraukimo suėjus senaties terminui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad antstolis nuolatos teikė užklausas, tačiau teigia, jog nenurodyta, kokios užklausos ir kada buvo teikiamos. Pabrėžė, jog nuo 2004 metų buvo benamis, nedirbo ir neturėjo jokių pajamų šaltinio sumokėti skolą, kurios nevengė. Teigia, jog buvo priregistruotas prie savivaldybės, kuri žinojo apie pareiškėjo gyvenamą vietą. Mano, jog teiginys, jog jis vengė mokėti iš jo priteistas pinigines lėšas, nėra pagrįstas, todėl nurodė, kad vienareikšmiškai teigti, jog jis vengė skolos sumokėjimo, nėra pagrindo.

6.2. Nurodė, kad nuo 2004 metų pareiškėjas nežinojo, kur turėtų sumokėti skolą, ir tik praėjus 14 metų nuo teismo įsiteisėjimo jis sužinojo apie tai, jog ši skola yra išieškoma ir kas tai daro. Teigia, jog apie tinkamą informavimą ar raginimą susimokėti jis nebuvo informuotas. Mano, jog antstolis iš karto areštuodamas sąskaitą taip dangsto savo aplaidų darbą. Mano, jog turėtų būti taikomas senaties terminas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo prašymas nutraukti vykdomąsias bylas dėl senaties, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

10. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Tai reiškia, kad įstatymas numato atvejį, kad vykdomoji byla turi būti nutraukta suėjus išieškojimo senaties terminams.

11. Teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymu, vykdytini pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, ir per šį laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos (BPK 337 straipsnio 1 punktas, BK 96 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktas). Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BK 96 straipsnio 2 dalis). BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja; šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas; tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolė N. G. vykdo dvi vykdomąsias bylas Nr. 0166/1501193/1 ir Nr. 0166/15/01192/1 dėl R. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo pinigine išraiška (34,75 Eur suma) ir dėl 46,34 Eur išieškojimo valstybės biudžetui už advokato paslaugas. Vykdomosios bylos vykdomos pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 9 d. išduotus vykdomuosius raštus Nr. 1-125-3 baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas 2004 m. liepos 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nuosprendis įsiteisėjo 2004 m. rugpjūčio 3 d.

13. Atskiruoju skundu pareiškėjas iš esmės nurodo, jog jis nevengė sumokėti skolos, tačiau nuo 2004 metų būdamas benamiu jis niekur nedirbo ir neturėjo jokių pajamų šaltinio sumokėti skolą. Nurodė, kad buvo priregistruotas prie savivaldybės, kuri žinojo apie pareiškėjo gyvenamą vietą, todėl mano, jog negalima vienareikšmiškai teigti, jog jis vengė skolos sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Tiek iš vykdomosiose bylose esančių įrodymų, tiek iš pareiškėjo atskirajame skunde nurodomų aplinkybių nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, o vykdomajame rašte taip pat nebuvo nurodyta jo gyvenamoji vieta. Be to, pareiškėjas, teikdamas atskirąjį skundą, taip pat nurodė, jog nuo 2004 metų buvo benamis. Taip pat nustatyta, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nuolatos (t. y. 2004 m. rugpjūčio 17 d.; 2005 m. balandžio 8 d.; 2005 m. lapkričio 11 d.; 2006 m. vasario 3 d.; 2006 m. kovo 20 d.; 2006 m. balandžio 26 d.; 2006 m. birželio 5 d.; 2006 m. liepos 1 d.; 2006 m. lapkričio 3 d.; 2007 m. sausio 3 d.; 2007 m. gegužės 21 d.; 2007 m. rugpjūčio 9 d.; 2007 m. gruodžio 14 d.; 2009 m. rugpjūčio 3 d.; 2010 m. kovo 30 d.; 2011 m. lapkričio 10 d. ir t. t.) tikrino registrų duomenis apie pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, darbovietę ir kredito įstaigas apie skolininko R. G. turimas sąskaitas bei pinigines lėšas jose. Nustačius, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, buvo priimtas 2018 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymas Nr. S-18-166-13674 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės rodo, jog antstolė tinkamai atliko vykdymo veiksmus siekdama išieškoti skolą, tačiau, esant duomenims, jog pareiškėjas niekur nedirba, pajamų negauna, turto neturi, darytina išvada, kad antstolė realios galimybės išieškoti baudą neturėjo.

14. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog skolininkas nevykdė pareigos bendradarbiauti su vykdymo veiksmus atlikusia antstole, nesidomėjo vykdymo procesu ir nesiekė kuo operatyvesnio, greitesnio bei visiško atsiskaitymo su kreditoriumi (išieškotoju), antstolės neinformavo apie savo buvimo vietą ir kt. Be to, byloje nėra duomenų, jog skolininkas būtų atlikęs kokius nors veiksmus, rodančius siekį sumokėti paskirtą baudą (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skolininko neveikimas nuo baudos jam skyrimo dienos iki skundo nagrinėjimo dienos buvo ir yra nulemtas jo paties valios, o ne kitų asmenų ir (ar) institucijų (pareigūnų) veiksmų, todėl atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pareiškėjas vengė įvykdyti bausmę, o vykdymo procesą vykdomojoje byloje nutraukti dėl senaties nėra pagrindo (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstais laiko ir atskirojo skundo argumentus, jog nuo 2004 metų pareiškėjas nežinojo, kur turėtų sumokėti skolą, ir tik praėjus 14 metų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo jis sužinojo apie tai, jog ši skola yra išieškoma ir kas tai daro. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas, išieškotojas (jo atstovas) privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 393 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė: „Aš nuo 2004 metų net tinkamai nežinojau kur tą skolą turėčiau sumokėti. Tik praėjus 14 metų nuo teismo įsiteisėjimo aš sužinojau apie tai, jog ši skola yra išieškoma ir kas tai daro.“ Šios aplinkybės rodo, jog pareiškėjas dar 2004 metais žinojo, jog privalo sumokėti teismo nuosprendžiu iš jo priteistą sumą, tačiau visiškai nesidomėjo. kur ir kaip tai turi padaryti. Tai reiškia, jog skolininkas neįvykdė savo pareigos būti aktyviam ir domėtis vykdymo eiga, o nesant duomenų apie jo gyvenamąją vietą antstolis neturėjo galimybės jį tinkamai informuoti apie vykdymo procesą. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjas nesilaikė savo pareigos būti aktyviam, todėl atskirajame skunde nurodomas argumentas, jog jis nežinojo, kur turėtų sumokėti skolą, laikytinas nepagrįstu.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad kiti argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

17. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.