- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-01-31
- Bylos Nr.
- e1-105-1139/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41999-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Kaltinamasis
- L. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenamosios vietos ir deklaruotos vietos adresas (duomenys neskelbtini),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. L. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo mažamečiui šeimos nariui, o būtent: jis 2023 m. spalio 31 d. apie 16.25 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu su mažamečiu sūnumi J. J. J., pastarajam sėdint prie kompiuterio ant kėdės, rankos delnu sudavė vieną kartą savo mažamečiui sūnui J. J. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., į galvą pakaušio srityje. Baudžiamoji atsakomybė už šią L. J. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje.
2. Kaltinamasis L. J. apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad kaltu prisipažino ir parodė, kad 2023 m. spalio 31 d. apie 16 val. grįžo į namus. Namuose buvo visi trys vaikai, t. y. vyriausiasis J. J. J., D. J. ir A. J. Jam grįžus, J. J. J. buvo savo kambaryje, kur sėdėjo prie kompiuterio, prie rašomojo stalo ant kėdės. Tuo tarpu mažesnieji sūnūs kitame kambaryje pykosi, konfliktavo. J. J. J. į juos nekreipė dėmesio. Jam tuomet kilo pyktis, kad namuose triukšmas, broliai nesutaria, o J. J. sėdi prie kompiuterio ir nieko į tai nereaguoja. Atėjo tuomet pas jį į kambarį, atidarė langą bei pradėjo jam priekaištauti, kad jis pastoviai sėdi prie kompiuterio, kad broliai pykstasi, o jam tai nerūpi. Kalbėjo pakeltu balso tonu, gal pasakė ir kokį vieną kitą keiksmažodį. Tuomet J. J. J. ėmė žodžiais jam prieštarauti, kur taip pat berods pasakė keiksmažodžius, tokius kaip „k…., n…..“. Tada jis labai susinervino ir nesusivaldęs vieną kartą su dešinės rankos delnu trenkė sėdinčiam sūnui į pakaušio sritį. Tuomet sūnus pradėjo verkti ir pasakė, kad paskambins į policiją. Jis jam sakė, kad jei nori, tegul skambina ir iš to kambario išėjo. Paskui netrukus vėl grįžo pas jį, bandė su juo kalbėti, kad jis nusiramintų. Sakė, kad jis taip pat prieš tai netinkamai elgėsi, tačiau sūnus vis tiek sakė, kad skambins į policiją. Jis vėl tada jam pasakė, kad, jei nori, tegul skambina ir iš to kambario vėl išėjo. Girdėjo, kaip sūnus telefonu iškvietė policiją. Iš namų niekur nėjo, laukė kol atvyks policijos pareigūnai. Po to, kai jau buvo pas juos namuose atvykę policijos pareigūnai, į namus grįžo ir žmona. Mažesnieji sūnūs tuo metu, kai sudavė delnu J. J. J., buvo kitame kambaryje ir nieko nematė. Supranta, kad pasielgė netinkamai suduodamas sūnui, dėl tokio savo poelgio gailisi. Tiesiog buvo labai susinervinęs ir nesusivaldė. Taip pat nori paminėti, kad dažnai sūnui J. J. J. jis žodžiais priekaištauja dėl to, kad jis tikrai per ilgai ir pastoviai būna prie kompiuterio, tačiau ankstesniais kartais visa tai vykdavo ramiai, be pykčių. Tiesiog ramiu tonu jam sakydavo, kad per ilgai būna prie kompiuterio. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Su sūnumi yra susitaikę ir gerai sutaria.
Motyvuojamoji dalis
3. Kaltinamojo L. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:
3.1. 2023 m. spalio 31 d. registruotas informacinis pranešimas ROIK 0123000660164 užfiksuota, kad tėvas namuose prieš 10 min. su ranka trenkė pranešėjui ((duomenys neskelbtini) m.) į galvą. Nepilnamečių 3 namuose ((duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m. ir pranešėjui (duomenys neskelbtini) m.).
3.2. 2023 m. spalio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nei kambaryje, nei bute jokių grumtynių požymių nepastebėta, namai tvarkingi.
3.3. Mažametis nukentėjusysis J. J. J. parodė, kad tėtis smurtavo prieš jį. Tėtis iš kažkur grįžo, buvo pavargęs, supyko, kad broliai barasi, tada susinervino ir kažkodėl trenkė jam. Tėtis jam trenkė iš rankos, galbūt dešinės, per pakaušį (parodo). Pataikė iš ištiesto delno vieną kartą. Kai jam trenkė, jam aptemo akys. Tai truko apie porą sekundžių. Tada tėtis išėjo iš kambario. Viskas nutiko jo kambaryje. Tuo metu kambaryje buvo tik jis ir tėtis. Kai tėtis jam trenkė, jis sėdėjo prie stalo, o tėtis stovėjo jam iš kairės. Tėtis paprašė, kad jis išjungtų kompiuterį ir jis išjungė. Prieš trenkdamas tėtis sakė, kodėl nėra tvarkos namuose, klausė, kodėl jis sėdi prie kompiuterio ir tada, kai jis išjungė kompiuterį, jis jam trenkė. Jis kažką sakė tėčiui, kai jis jam trenkė, bet neatsimena ką. Tai nutiko šiais metais, prieš daugiau negu mėnesį, kada tiksliai nepamena. Tai įvyko apie 17 val. Po to, kai tėtis trenkė ir išėjo iš kambario, tėtis brolius nuvarė į virtuvę ir dar kelis kartus buvo atėjęs pas jį į kambarį ir vėl išėjo. Ką jis darė, nesakys. Tiesiog skaudėjo galvą ir viskas. Skaudėjo 5 balų skausmu, apie kokias 3 valandas. Paskui nebeprisimena, ką tą dieną veikė. Žymių ant pakaušio neliko. Tą vietą apžiūrėjo greitoji. Greitoji atvažiavo prie to paties, kai atvažiavo policija. Policiją iškvietė jis. Greitoji paklausė kelių klausimų ir nuvežė jį į Šiaulius, į ligoninę, kad apžiūrėti jam galvą. Jie apžiūrėjo, pasakė, kas gali būti ir jie tiesiog išvažiavo. Jam atrodo, tai buvo nedarbo diena. Mama buvo darbe. Broliai barėsi „sitinge“. Jis tam kambaryje nebuvo. Grįžo, tėtis ir broliams nebeprisimena, ką sakė. Tėčio smūgis buvo 7-8 balų stiprumo. Nuo smūgio jis truputį nusilenkė ir viskas aptemo. Gal kokį 10 minučių nuo suduoto smūgio jis iškvietė policiją. Po to, kai paskambino policijai, pats paskambino mamai ir pasakė, kas nutiko. Iki įvykio jis su tėčiu kaip kada. Kai tėtis pavargęs tada nelabai, o kai būna nepavargęs, geros nuotaikos, tada gerai sutarė. Tai vienintelis atvejis, kai tėtis smurtavo. Dabar su tėčiu sutaria gal gerai. Apie įvykį su tėčiu kalbėjo, bet gal ir ne. Tėtis atsiprašė jo, maždaug savaitė po įvykio. Kaip ir atleido tėčiui. Kokį dabar jausmą jaučia tėčiui dėl to, kad jam trenkė? Neatsakys į šitą klausimą. Jeigu tėtis norėtų susitaikyti, jis sutiktų. Jeigu tėtis grįžtų gyventi į namus, kokį saugumo jausmą jis jaustų? Neatsakys į šitą klausimą. Ar bijo savo tėčio? Nežino. Tėtis prieš jį smurtavo, nes nesuvaldė pykčio. Dėl ko pyko tėtis, nežino. Jis pats nesibarė su broliais. Po šio įvykio blogai jis jautėsi, neprisimena kaip miegojo. Ką iki šio įvykio jis veikdavo kartu su tėčiu? Neatsakys į šitą klausimą. Kokios taisyklės, susitarimai yra namuose? Neatsakys į šitą klausimą.
3.4. Liudytoja A. J. parodė, kad su vyru kartu gyvena 15 metų ir 4 metus yra santuokoje. Per jų gyvenimo metus būdavo retsykiais žodiniai konfliktai, tačiau nepasakytų, kad rimti, visko būdavo, vyras prieš maždaug 7 metus yra pradėjęs lankyti anoniminių alkoholikų kursus ir per šiuos 7 metus nei karto nėra gėręs alkoholio. Maždaug prieš metus laiko tarp jų buvo konfliktas, buvo naudotas smurtas, tuo metu buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas, tačiau byla yra nutraukta, jie susitaikė ir daugiau nuo to laiko rimtų konfliktų neturėjo. Ji su vyru turi bendrus 3 nepilnamečius vaikus. L. vaikus prižiūri tinkamai, tėvo ryšys su vaikais yra geras, nekyla konfliktų, tik kartas nuo karto vaikai būna, kad namuose neklauso, tačiau vyras niekada smurto nenaudodavo, galbūt griežtesniu tonu drausmindavo. Šiandien ji buvo darbe, galėjo būti po 16 val. jai paskambino sūnus J., kuris jai verkdamas telefonu pasakė, kad tėtis jam sutrenkė į galvos sritį ir kad šis yra jau iškvietęs policijos pareigūnus. Ji iš karto parėjo namo iš darbo, jau tuo metu buvo atvykusi policija ir po kiek laiko medikai, kurie apžiūrėję jos vaiką liepė jiems vykti į Šiaulių ligoninę apžiūrai. Ji su vaiku išvyko į ligoninę, o jos vyrą policijos pareigūnai sulaikė bei išsivežė iš namų. Vaiką ligoninėje apžiūrėjo, jokių sužalojimų nenustatė ir paleido namo, todėl, grįždami namo, kelyje su vaiku pasikalbėjo ir J. jai išsamiai viską paaiškino, kad šiandien į namus grįžo tėtis L., jis buvo suirzęs. Tuo metu namuose buvo visi jų nepilnamečiai vaikai. Jos sūnus J. tuo metu sėdėjo prie kompiuterio, žaidė žaidimus, o jo broliai D. J. ir A. J., namuose vienas kitą stumdė, žaidė tiesiog garsiau, erzino vienas kitą ir jos vyrui, matyt, tas nepatiko. Kaip aiškino jos sūnus J., tai tėvas griežtesniu tonu sudrausmino tiek D., tiek A. ir, priėjęs prie J., kuris tuo metu žaidė su kompiuteriu, liepė jam jį išjungti, ko pasėkoje tėvas nesusivaldęs vieną kartą iš rankos delno sutrenkė J. per galvos sritį (pakaušį), dėl ko vaikas išsigando, pradėjo verkti. Kaip aiškino sūnus J., po tėvo suduoto smūgio jam aptemo akyse, jis išsigando tėvo elgesio ir iškvietė pareigūnus, o vėliau ir ją. Anksčiau jos vyras tikrai prieš vaikus nesmurtaudavo, sunku pasakyti, kodėl jis šiuo metu taip pasielgė, su juo šiandien nebendravo, jį išsivežė pareigūnai, todėl neturėjo galimybės pasikalbėti, kas jam yra nutikę, kad jis šitaip pasielgė. Civilio ieškinio nereikš ir į medicinos ekspertus dėl vaiko sužalojimo nesikreips, nes tikrai vaikui nėra nieko blogo padaryta, gal tik tuo metu sukeltas fizinis skausmas.
3.5. 2023 m. spalio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 167/2023(04) nurodyta, kad remiantis medicininiais duomenis J. J. J. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nenustatyta. Galvos sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta subjektyviais nusiskundimais, tačiau nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. Todėl nėra pagrindo vertinti sutrikdymo mąsto ir atsakyti įklausimus (b. l.58-59).
3.6. 2023 m. spalio 31 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusį nepilnametį berniuką, šiam galvos srityje akivaizdžių sužalojimų nepastebėta.
4. BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui. Mažametis yra asmuo iki 14 metų. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Fizinio skausmo sukėlimas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017; 2K-112-458/2020 ir kt.).
5. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą L. J. padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Tai patvirtina ne tik paties kaltinamojo parodymai, bet ir nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės. Nukentėjusysis įvardijo, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė skausmą, kurį įvertino 5 balų stiprumu bei nurodė, kad skaudėjo apie 3 val. Tai rodo, kad nukentėjusiajam, kuris yra sulaikęs 12 m. amžiaus, buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir specialistų išvada bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
6. Bylos medžiaga įrodyta, kad kaltinamasis 2023 m. spalio 31 d. apie 16.25 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu su mažamečiu sūnumi J. J. J., pastarajam sėdint prie kompiuterio ant kėdės, rankos delnu sudavė vieną kartą savo mažamečiui sūnui J. J. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., į galvą pakaušio srityje, taip mušdamas savo sukėlė fizinį skausmą mažamečiui šeimos nariui.
Dėl bausmės skyrimo
7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.
8. Kaltinamasis L. J. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis L. J. nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, neteistas (paskutinį kartą 2021 m. spalio 1 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja), administracine tvarka baustas (paskutinį kartą 2022 m. birželio 19 d., bauda sumokėta 2022 m. spalio 18 d.), baustumas išnykęs. Kaltinamasis psichiatrinio gydymo reikalingų asmenų įskaitoje nėra įrašytas, į priklausomybių ligų turinčių asmenų gydymo sąrašus neįtrauktas. Kaltinamojo L. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
9. Teismas pažymi, kad nors kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, tačiau vadovaujantis BK 38 straipsnio 2 dalimis, negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, nes mažiau nei prieš ketverius metus yra jau buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius.
10. Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai jog kaltinamasis atliko pirmą kartą smurtinio pobūdžio veiksmus prieš mažametį, kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, taip pat į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kaltinamojo materialinę padėtį (nedirbantis, su sutuoktine auginantis tris nepilnamečius vaikus) daro išvadą, kad skirti švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, yra netikslinga. Teismo vertinimu, bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam L. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą arešto bausmę, jos trukmę nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui.
11. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ir atsižvelgiant į tai, kad L. J. prisipažįsta kaltas bei byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam L. J. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
12. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas kaltinamajam paskirtą arešto bausmę atidėti, nes jam anksčiau nebuvo taikytas areštas, jis yra charakterizuojamas teigiamai ir yra pagrindas manyti, kad taikius šios bausmės vykdymo atidėjimą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Arešto bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui netaikius intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, šiuo atveju kaltinamajam taikyti intensyvią priežiūrą nėra jokio pagrindo, nes jis charakterizuojamas teigiamai, su nukentėjusiuoju yra susitaikęs, duomenų, kad anksčiau būtų smurtavęs prieš nepilnamečius, nėra. Intensyvios priežiūros taikymas šiuo atveju, įvertinus tiek nusikalstamos veikos pobūdį, tiek kaltinamojo asmenybę, būtų neproporcingas ir nepagrįstai suvaržytų kaltinamąjį. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamasis įpareigotinas dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 6 punktas).
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. spalio 31 d. 17.20 val. iki 2023 m. lapkričio 2 d. 13.35 val. išbūtas laikas, t. y. 3 dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikytina, kad L. J. yra atlikęs 3 (tris) paras arešto bausmės.
14. Kaltinamajam Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. lapkričio 2 d. nutartimi kaltinamajam L. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Ši kardomoji priemonė 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi pratęsta iki 2024 m. vasario 2 d. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju iš esmės yra susitaikę, ir kaltinamajam ši kardomoji priemonė taikoma jau keli mėnesiai (2024 m. vasario 4 d. bus trys mėnesiai), teismo vertinimu, nebetikslinga jos tęsti. Atsižvelgus į tai, kardomoji priemonė paliktina galioti iki nustatyto termino - 2024 m. vasario 2 d. ir nebetęstina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 64¹, 65, 66 ir 140 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
L. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje bei paskirti jam 21 (dvidešimt vienos) paros arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. J. paskirti galutinę 14 (keturiolikos) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6 punktu, bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) mėnesių laikotarpiui netaikant intensyvios priežiūros ir L. J. įpareigoti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. spalio 31 d. 17.20 val. iki 2023 m. lapkričio 2 d. 13.35 val. išbūtą laiką, t. y. 3 dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikyti, kad L. J. yra atlikęs 3 (tris) paras arešto bausmės.
L. J. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. lapkričio 2 d. nutartimi paskirtą ir 2023 m. gruodžio 29 d. nutartimi pratęstą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – palikti galioti iki 2024 m. vasario 2 d.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam L. J.
Išaiškinti L. J., jog nuteistasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.
Išaiškinti L. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.