- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- eA-918-1188/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01714-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Egidijus Šileikis (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Z. O. S.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Z. O. S.) dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2021 m. balandžio d. 2017 m. spalio 24 d. raštą Nr. A30-2898 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su sodo namu, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Šalia pareiškėjo Žemės sklypo yra kaimynų žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), priklausantis Z. O. S.. Tarp pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo ir kaimynės sklypo yra valstybinės žemės plotas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. gruodžio 8 d. raštu informavo pareiškėją, kad minėtas plotas yra formuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas ir jį ruošiamasi parduoti kaip įsiterpusį žemės sklypą Z. O. S.. Kadangi su minėtu sprendimu pareiškėjas nebuvo supažindintas, nedelsdamas kreipėsi į Administraciją, kuri atsakė 2021 m. balandžio 27 d. raštu, prie kurio buvo pridėtas skundžiamas Raštas.
3. Pareiškėjas teigė, kad nesutinka su Rašte nurodytomis aplinkybėmis, nes Administracija nesilaikė nustatytų procedūrinių reikalavimų. Remdamasis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Projektų rengimo taisyklės), 7 punktu, pareiškėjas pažymėjo, kad šios taisyklės nenumato galimybės sodininkui formuoti ir prijungti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo. Pagal Projektų rengimo taisyklių 41.1 punktą, jis apie Raštą ir rengiamą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo planą nebuvo informuotas.
4. Pareiškėjas nurodė, kad Administracija nesilaikė privalomosios procedūros, nustatytos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Sklypų pardavimo taisyklės), 9 bei 13 punktuose, t. y. nesikreipė į sodininkų bendriją ir pareiškėją dėl įsiterpusio žemės sklypo (toliau – ir ginčo žemės plotas) pardavimo, nes pareiškėjui, kaip besiribojančio su laisva valstybinės žemės teritorija, žemės sklypo savininkui, joks pranešimas nebuvo siųstas.
5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad ginčo žemės plotas – laisva valstybinės žemės teritorija – neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, todėl toks sklypas negali būti formuojamas ir prijungiamas prie trečiojo suinteresuotojo asmens žemės sklypo, nes Rašte jokie konkretūs duomenys, kurių pagrindu valstybinės žemės teritorija yra laikoma įsiterpusiu žemės sklypu, nėra nurodyti. Valstybinės žemės teritorijoje yra statinys – bendro naudojimo kelias pareiškėjui ir sodininkų bendrijos nariams prieiti prie upelio, todėl nesupranta, kaip ginčo žemės plotas gali būti laikomas laisva ir atitinkančia įsiterpusio žemės sklypo sąvoką teritorija. Akcentavo, jog prie jam nuosavybės teise priklausančių, jo žemės sklype esančių statinių prieina tik per faktiškai esantį kelią projektuojamo įsiterpusio žemės sklypo ribose. Kelias visą laiką buvo bendro naudojimo tiek pareiškėjui, tiek sodininkų bendrijos nariams prieiti prie upelio.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Rašte nurodyta, jog ginčo žemės plotas yra sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) „Šilėnai“ teritorijoje, tačiau iš esmės nėra aišku, kur yra SB ,,Šilėnai“ ir SB „Vaguva“ riba, taigi nesutinka, jog teisę pirkti ginčo žemės plotą turi tik trečiasis suinteresuotasis asmuo, nes pareiškėjo sklypas yra SB ,,Vaguva“, o trečiojo suinteresuotojo asmens bei ginčo sklypai yra SB ,,Šilėnai“.
7. Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas ribojasi su laisva valstybinės žemės teritorija, todėl pareiškėjo nuomone, ir jis turi teisę į ginčo žemės plotą, taigi priimant Raštą buvo būtinas pareiškėjo ir trečiojo suinteresuotojo asmens susitarimas dėl laisvos valstybinės žemės. Tačiau tokio susitarimo nebuvo, taigi Administracija nesilaikė Sklypų pardavimo taisyklių 8 punkte nustatytos tvarkos.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad buvęs pareiškėjui priklausančio žemės sklypo savininkas informavo, jog pareiškėjui į garažą, esantį Žemės sklype, patekti galima tik per ginčo žemės plote esantį kelią ir, kad tai yra valstybinė žemė. Pažymėjo, jog tiek Administracija, tiek trečiasis suinteresuotasis asmuo savo atsiliepimuose į skundą teigia, kad ginčo žemės plote nėra kelio, tačiau, pareiškėjo nuomone, Administracijos pateiktame žemėlapyje iš geografinės informacinės sistemos kelias yra pažymėtas, todėl laisvas plotas negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu. Taip pat, pagal 2014 m. spalio 9 d. bendrijos generalinį planą matyti, kad ginčo žemės plote yra bendro naudojimo kelias, o jo savininkas – Administracija. Akcentavo, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymas formuoti įsiterpusį žemės sklypą pateiktas 2017 m. rugsėjo 13 d., o pareiškėjas Žemės sklypo savininku tapo nuo 2016 m. balandžio 22 d., todėl trečiasis suinteresuotas asmuo privalėjo kreiptis į pareiškėją ir į SB „Vaguva“ dėl sklypo formavimo.
9. Pareiškėjas 2022 m. kovo 23 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad nesutinka su trečiojo suinteresuoto asmens rašytiniuose paaiškinimuose nurodytu argumentu, jog prie pareiškėjo sklypo nebuvo priestato su garažu, o įvažiavimui į savo sklypą buvęs savininkas naudojosi įvažiavimu, numatytu SB „Vaguva“ planuose. Pažymėjo, kad palydovinėje nuotraukoje galima matyti, jog 1995 m. tuometinio sklypo šeimininko namas buvo su garažu. Tai patvirtina namo forma, kuri nesikeitė, o įvažiavimas į garažą akivaizdžiai matosi, taip pat iš palydovinės nuotraukos aiškiai matosi ir kelias. Atkreipė dėmesį, kad, priešingai, nei rašytiniuose paaiškinimuose nurodė trečiasis suinteresuotas asmuo, ginčo žemės plote pievos nebuvo, nes kelias matosi iš palydovinės nuotraukos. Pareiškėjas teigė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo ginčo žemės plotą apsodino dobilais, siekdamas jį užmaskuoti, taip pat nukėlė savo sklypo šoninę tvorą, kad sudarytų iliuziją, jog kelias yra jo sklypas.
Atsiliepimas
10. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
11. Atsakovas dėl galimybės traktuoti ginčo žemės plotą kaip įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, vadovaudamasis Sklypų pardavimo taisyklių 2 punktu, nurodė, kad ginčo žemės plotas atitinka įsiterpusio ploto sąvokai nurodytus kriterijus, nes jis yra įsiterpęs tarp dviejų Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotų sklypų ir neviršija 0,04 ha. Nors jis iš abiejų pusių ir ribojasi su atskiru sklypu nesuformuota laisva valstybine žeme, jis atitinka siaurai juostai taikytinus kriterijus, nes yra ne platesnis kaip 10 m.
12. Atsakovas pažymėjo, kad SB „Šilėnai“ visuotiniame bendrijos narių susirinkime, vykusiame 2017 m. liepos 29 d., buvo priimtas sprendimas pasilikti bendrijos reikmėms 6 m nuo bendrijos ribos į rytų pusę priėjimui prie upelio, o visą likusią laisvą bendrijos žemę leista privatizuoti. Taigi, šiuo sprendimu sodininkų bendrijos narių susirinkime buvo aiškiai išreikšta bendrijos valia dėl to, kokie plotai reikalingi bendrojo naudojimo reikmėms. Taip pat buvo išlaikytos procedūros – įsakymo projektas buvo pradėtas rengti tik gavus SB „Šilėnai“ visuotinio narių susirinkimo protokolą, patvirtinantį, kad pageidaujamas pirkti laisvos valstybinės žemės plotas nebus reikalingas bendrojo naudojimo reikmėms bei formuojamas ginčo žemės plotas atitiko Projektų rengimo taisyklių 2 punkte nurodytus įsiterpusiam plotui taikytinus kriterijus.
Atsiliepimas
13. Atsakovas dėl privažiuojamojo kelio prie pareiškėjo statinių nurodo, kad pareiškėjas nėra pateikęs Administracijai SB „Šilėnai“ visuotinio narių susirinkimo sprendimo leisti jam naudotis bendrojo naudojimo teritorijos dalimi, be to, pareiškėjo Žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve ir yra galimybė įrengti įvažiuojamąjį kelią į jo sklypą iš minėtos gatvės. Teigė, kad pareiškėjas nėra pateikęs ir duomenų iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro apie tai, jog kelias ginčo žemės plote ir teisės į jį būtų įregistruotos. Pažymėjo, kad į formavimo ir pertvarkymo projektu nagrinėjamos teritorijos ribas nėra įtrauktas laisvos valstybinės žemės plotas, esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietų pusėje, taip užtikrinant, kad gretimų sodininkų bendrijų nariai galėtų laisvai prieiti prie upelio.
14. Dėl pareiškėjo teisės į ginčo žemę atsakovas nurodo, kad pareiškėjo Žemės sklypas yra SB „Vaguva“, o formuojamas įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas yra SB „Šilėnai“ teritorijos ribose, todėl pareiškėjui nebuvo pasiūlyta pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, nes toks siūlymas prieštarautų Sklypų pardavimo taisyklių 3 punktui, pagal kurį sodininkų bendrijos nariai turi teisę pirkti tik savo bendrijos teritorijoje esančią žemę. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas Administracijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. A256-987/19(2.14.2.12E-MP8) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą“.
Atsiliepimas
15. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Z. O. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
16. Nurodė, kad ginčo žemės plotas iki 2011 m. birželio 7 d. suformavimo, patikslinus sodų kadastrinių žemės sklypų matavimus, priklausė trečiajam suinteresuotam asmeniui ir jame kelio nebuvo. Ginčo žemės plotas priklauso sodininkų bendrijos teritorijai, todėl galimybė jį įsigyti yra suteikiama tik sodininkų bendrijos nariams. Pareiškėjas klaidingai nurodo, jog vienintelis privažiavimas prie jo sklypo yra per ginčo žemės plotą, nes privažiavimas yra numatytas ir įrengtas iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Sodininkų bendrijos nariams priėjimas prie upelio galimas nuo (duomenys neskelbtini) bei nuo (duomenys neskelbtini) gatvių, taigi pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad sodininkų bendrijos nariai ir jis neturės galimybės prieiti prie upelio, ginčo žemės plotą pardavus trečiajam suinteresuotam asmeniui.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2021 m. lapkričio 22 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad prie pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo anksčiau nebuvo priestato su garažu, todėl įvažiavimui į savo sklypą buvęs savininkas naudojosi įvažiavimu, numatytu SB ,,Vaguva“ bendrijos planuose. Statydamas priestatą su garažu buvęs pareiškėjo Žemės sklypo savininkas nederino privažiavimo nei su sodininkų bendrija, nei su trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Pažymėjo, kad pareiškėjas klaidingai nurodė, jog sodininkų bendrijos ginčo žemės plote buvo kelias, nes jį pats nubraižė, todėl traktuoja, kad tai bendros paskirties kelias, nors jokiuose planuose šio kelio nebuvo.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2022 m. balandžio 4 d. paaiškinimuose papildomai nurodė, kad pareiškėjo teismui pateiktoje palydovinėje nuotraukoje matosi ne ginčo žemės plote esantis kelias, o įvažiavimas į trečiojo suinteresuoto asmens sklypą, o be to, pareiškėjo rašytinių paaiškinimų teiginiai apie trečiojo suinteresuoto asmens vykdomą kelio maskavimą, apsodinant jį dobilais, yra išgalvoti. Pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktame žemėlapyje pavaizduota ne ginčo žemės plote esančio kelio riba, o sodininkų bendrijos riba. Teigė, kad nusikėlė ne savo sklypo šoninę tvorą, o šalia esančios kūdros aptvėrimą, kuris tapo nereikalingas pašalinus kūdrą.
II.
19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
20. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuo 2016 m. balandžio 25 d. nuosavybės teise priklauso 0,0730 ha ploto Žemės sklypas su pastatu – sodo namu, esantis (duomenys neskelbtini), o Z. O. S. – 0,0910 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).
21. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 49SFN-4292(14.49.104) ,,Dėl informacijos pateikimo ((duomenys neskelbtini))“, atsakydamas į pareiškėjo 2020 m. lapkričio 19 d. prašymą, informavo, kad Administracija priėmė sprendimą pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) projektą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo Žemės sklypas yra SB ,,Vaguva“ teritorijoje, todėl pareiškėjas neturi galimybės įsigyti sodininkų bendrijos teritorijoje esančią bendrojo naudojimo žemę. Paaiškino, kad nesutikdamas su pradėtu rengti projektu, pareiškėjas turi teisę teikti projekto organizatoriui – Administracijai, pasiūlymus, o organizatoriaus atsisakymą priimti pasiūlymus skųsti NŽT Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiūros skyriui.
Šalies argumentai
22. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 23 d. su prašymu ,,Nutraukti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo formavimo procedūras“ kreipėsi į Administraciją prašydamas: 1) nutraukti žemės sklypo formavimo procedūras, kurios buvo pradėtos Administracijos sprendimu pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) projektą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu sklypu, nutraukti įsiterpusio žemės sklypo formavimo procedūras; 2) pateikti Administracijos sprendimą pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) projektą; 3) pateikti duomenis, patvirtinančius SB ,,Vaguva“ ir SB ,,Šilėnai“ ribas tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendrojo plano sprendinius bei mėgėjų sodų teritorijų ribas žyminčius dokumentus.
23. Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2021 m. balandžio 27 d. raštu Nr. A51- 36876/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ informavo, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. A30-2898 ,,Dėl sodininkų bendrijos ,,Šilėnai“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nustatytas procedūras, nes priimant įsakymą buvo išlaikytos visos teisės aktuose nurodytos procedūros, o formuojamas žemės sklypas atitiko įsiterpusiam plotui taikytinus kriterijus. Prie atsakymo į pareiškėjo prašymą pridėjo ir nagrinėjamu atveju skundžiamą Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. balandžio d. 2017 m. spalio 24 d. raštą Nr. A30-2898 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“. Raštu buvo nustatyta, kad pradedamas rengti apie 1070 kv. m SB „Šilėnai“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu t. y. trečiojo suinteresuotojo asmens sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teigimu, nėra aiški valstybinės laisvos žemės vieta ir kuriai sodininkų bendrijai ji priklauso. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra SB „Šilėnai“ teritorijos ribose, kurios patvirtintos Vilniaus miesto valdybos 1994 m. birželio 16 d. potvarkiu Nr. 1164V „Dėl sodininkų bendrijos „Šilėnai“ žemės pardavimo ir nuomos“, o pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra SB „Vaguva“ teritorijos ribose, kurios patvirtintos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 431-01 „Dėl sodininkų bendrijos „Vaguva“ žemės pardavimo ir nuomos Vilniaus mieste“. Nors pareiškėjas kartu su skundu teismui pateikė teritorijų planavimo suvestinį skaitmeninį žemėlapį bei žemėlapį geografinėje informacinėje sistemoje, tačiau teismas vertino, kad šie duomenys nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi. Pareiškėjas, manydamas, kad SB „Vaguva“ ribos Vilniaus miesto skaitmeniniame žemėlapyje pažymėtos neteisingai, turi teisę kreiptis į SB „Vaguva“ pirmininką, kad šiai sodininkų bendrijai priklausančią mėgėjų sodininkystei skirtą teritoriją, pažymėtą valstybės įmonės Registrų centro administruojamame kadastro žemėlapyje, patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.
25. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde teigia, jog ginčo žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu, nes Rašte jokie konkretūs duomenys, kokiu pagrindu valstybinės žemės teritorija yra laikoma įsiterpusiu žemės sklypu, nėra nurodyti. Pareiškėjo vertinimu, valstybinės žemės teritorijoje yra statinys – bendro naudojimo kelias, skirtas pareiškėjui ir sodininkų bendrijos nariams prieiti prie upelio, todėl nesupranta, kaip ginčo teritorija gali būti laikoma laisva ir atitinkanti įsiterpusio žemės sklypo sąvoką.
26. Teismas rėmėsi ginčui aktualių Projektų rengimo taisyklių bei Sklypų pardavimo taisyklių nuostatomis ir sprendė, kad ginčo žemės sklypas laikytinas įsiterpusiu žemės sklypu, nes atitinka įsiterpusio ploto sąvokai nustatytus kriterijus, t. y. jis įsiterpęs tarp dviejų Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotų sklypų ir neviršija 0,04 ha. Nors jis iš abiejų pusių ir ribojasi su atskiru sklypu nesuformuota laisva valstybine žeme, jis taip pat atitinka siaurai juostai taikytinus kriterijus, nes yra ne platesnis kaip 10 m. Teismas pareiškėjo argumentą, kad ginčo žemės plotas nėra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, laikė nepagrįstu.
27. Teismas pažymėjo, kad Sklypų pardavimo taisyklių 4 punkte įtvirtinta, jog įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduoti tik tada, jeigu sodininkų bendrija atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Remiantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktu, nagrinėjamu atveju 2017 m. liepos 29 d. buvo surengtas sodininkų bendrijos susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta pasilikti sodininkų bendrijos reikmėms 6 m nuo bendrijos ribos į rytų pusę priėjimui prie upelio, o visą likusią laisvą bendrijos žemę leista privatizuoti. Taigi Sklypų pardavimo taisyklių 4 punkte įtvirtinta pareiga pranešti apie įsiterpusio žemės sklypo pardavimą sodininkų bendrijai ir pasiūlyti jį pirkti pirmumo tvarka, įvykdyta, todėl, nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas dėl minėtos tvarkos nesilaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra sodininkų bendrijos narys, jis pagrįstai nebuvo informuotas apie vykdomą projektą dėl įsiterpusio valstybinio žemės sklypo pardavimo trečiajam suinteresuotam asmeniui, o trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę pirkti ginčo žemės plotą, nes jo sklypas, kaip ir ginčo žemės plotas, yra sodininkų bendrijos teritorijoje.
28. Teismas dėl pareiškėjo teisės į ginčo žemės plotą pažymėjo, jog remiantis Sklypų pardavimo taisyklių 3.1.2. papunkčiu, teisę pirkti savo bendrijos teritorijoje esančią įsiterpusią valstybės žemę turi tik sodininkų bendrijos nariai. Kadangi ginčo žemės sklypas yra SB „Šilėnai“, o ne SB ,,Vaguva“ teritorijoje, todėl pareiškėjas, kurio žemės sklypas yra SB ,,Vaguva“ teritorijoje, į ginčo žemės plotą pretenduoti neturi teisinio pagrindo.
29. Teismas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad dėl galimybės pirkti ginčo žemės plotą taip pat turėjo būti kreiptasi ir į SB ,,Vaguva“, nes ginčo žemės plote yra bendro naudojimo kelias, nurodė, jog pareiškėjas nepateikė SB „Šilėnai“ visuotinio narių susirinkimo sprendimo, kuriame būtų priimtas sprendimas leisti jam ar SB ,,Vaguva“ naudotis SB „Šilėnai“ bendrojo naudojimo teritorijos dalimi, taip pat jokių kitų duomenų, patvirtinančių jo ar SB ,,Vaguva“ teisę naudotis minėtame sklype esančiu keliu. Pareiškėjas taip pat nėra pateikęs duomenų iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro apie tai, kad minimas kelias ir teisės į jį būtų įregistruotos, bei duomenų, jog jis yra suprojektuotas teisės aktų nustatyta tvarka (statybos techninio projekto ar pan.).
30. Teismas taip pat vertino, kad pareiškėjo argumentas, jog ginčo žemės ploto pardavimas trečiajam suinteresuotam asmeniui užkirstų jam kelią naudotis jo Žemės sklype esančiais statiniais, neleistų privažiuoti prie sklype esančio garažo, nelaikytinas pagrįstu. Pažymėjo, kad pareiškėjo Žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini), taigi yra galimybė įrengti įvažiuojamąjį kelią į sklypą iš (duomenys neskelbtini). Tokios galimybės pareiškėjas skunde ar rašytiniuose paaiškinimuose nepaneigė. Pareiškėjo paaiškinimuose pateiktos kelio bei jo sklypo pastatų nuotraukos neturi teisinės reikšmės, nes jose neįmanoma identifikuoti nagrinėjamoje byloje reikšmingų aplinkybių.
31. Teismas vertino, kad nėra pagrindo Raštą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
III.
32. Pareiškėjas A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
33. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo žemės sklypas laikytinas įsiterpusiu, nes atitinka įsiterpusio ploto sąvokai nurodytus kriterijus. Pirmosios instancijos teismas darydamas tokias išvadas remiasi prielaidomis. Atsakovas yra viešojo administravimo institucija, kuri buvo įpareigota pateikti visus dokumentus susijusius su byla, tačiau tokio įpareigojimo neįvykdė ir nepateikė nei vieno įrodymo, jog galima būtų įvertinti, koks sklypas, kokių matmenų ir kokioje vietoje yra formuojamas skundžiamu Raštu. Pareiškėjui nesuprantama, kokiais įrodymais remiantis teismas laikė atsakovo argumentus dėl ginčo žemės sklypo formavimo pagrįstais, kokias įrodymais rėmėsi nustatydamas formuojamos teritorijos išmatavimus, plotą, tokie įrodymai byloje nėra pateikti. Pareiškėjas būtent dėl to ir skundė Raštą, nurodydamas, jog jis nėra tinkamas administracinis teisės aktas, kadangi nėra pagrįstas jokiais įrodymais, nežinomas, žemės sklypo planas, plotas, formuojamos teritorijos ilgis, plotis, neįmanoma įvertinti skundžiamo Rašto teisėtumo dėl įsiterpusio žemės sklypo. Teismas nepagrįstai atsakovo teiginius vertino kaip įrodytus ir pagrįstus, o Raštas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.
34. Pareiškėjas nesupranta, kaip teismas įvertino ginčo teritorijos atitikimą įsiterpusiam žemės sklypui. Pareiškėjas ir negalėjo pateikti įrodymų, kad formuojama teritorija negali būti laikoma įsiterpusiu žemės sklypu, kadangi jam ir teismui nėra žinoma, kokių matmenų ir kokioje konkrečioje vietoje sklypas formuojamas, tokių duomenų atsakovas neteikė, nepagrindė Rašto jokiais įrodymais. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas nevertino Rašto atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintiems individualiems administraciniams aktams keliamiems reikalavimams, šių pareiškėjo argumentų nenagrinėjo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.
35. Pareiškėjo įsitikinimu, Raštas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, kadangi jame: nėra pagrįsta, kodėl planuojama teritorija atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, nėra pridėti jokie įrodymai; nėra nurodytas teisinis pagrindas formuoti žemės sklypą, nepridėti gretimo žemės sklypo savininko sutikimai, informavimas; nėra jokių matavimų ir skaičių, nėra pateikta, duomenų, jog projektas rengiamas teisėtai, pagal įstatyme nustatytas procedūras, nėra pateikiama schema kaip asmenys naudosis bendra teritorija. Šiuo atveju ir bylos nagrinėjamu metu atsakovas jokių duomenų, žemės sklypo plano ar kitokių dokumentų neteikė, jog galima būtų įvertinti Rašto teisėtumą, atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus; pats atsakovas pateikia duomenis, jog teritorijoje yra pažymėtas kelias, pažymėtas tiek bendrijų planuose, tiek geografinėje informacinėje sistemoje. Iš to išplaukia, kad laisvas plotas negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, teismas nenustatinėjo, nei kam kelias priklauso, nei kas su juo bus kaip statiniu neteisėtai prijungus įsiterpusią žemę prie trečiojo suinteresuoto asmens sklypo.
Šalies argumentai
36. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad jis nepateikė SB „Šilėnai“ visuotinio narių susirinkimo sprendimo ir kitų įrodymų dėl teisės naudotis žemės sklype esančiu keliu. Vien tik tai, kad teismas pripažino, jog laisvoje formuojamoje teritorijoje yra statinys, kelias, rodo tai, kad minima teritorija negali būti laikoma kaip įsiterpusi. Teisinės registracijos nebuvimas nereiškia, jog kelias neturi savininko, tuo labiau nerodo kelio, kaip statinio neteisėtumo. Teismas privalėjo tirti, kam kelias priklauso, nors vien šio fakto konstatavimas rodytų, kad teritorija negali būti laikoma įsiterpusia. Tuo labiau, kad visoje Lietuvoje, tiek Vilniuje yra nekilnojamojo turto registre neregistruotų kelių, bet tai nereiškia, jog keliai yra įrengti neteisėtai, tuo labiau, kad neturi savininko. Pirmosios instancijos teismas suformavo ydingą praktiką, nustatydamas, kad nesant statinio registracijos fakto (nors to teismas irgi netyrė) jis tiesiog neegzistuoja. Skundžiamas sprendimas neatitinka elementarių protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų. Akcentuoja, kad kelias yra pažymėtas planuose, jį suformavo dar sodininkų bendrijos, tuo metu registracijos teisinės nebuvo, teismas privalėjo išsiaiškinti kelio savininką ir jo statybą sodininkų bendrijos ir jos ribų nustatymo metu. Pagal tuo metu galiojančius teisės aktus būtent sodininkų bendrijų žemėlapiuose buvo žymimi keliai.
Žemesnės instancijos teismas
37. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentai yra formalūs ir niekuo nepagrįsti. Teismas nedetalizavo kaip dar 1979 m. statytas kelias buvo sugriautas ar panaikintas ir kodėl pareiškėjui reikia pateikti jo projektus, kai pagal 1979 m. galiojančius aktus sodininkų bendrijų teritorijos buvo derinamos pagal planą, taip buvo įteisintas ir pravažiuojamasis kelias. Teismo argumentai dėl kelio yra subjektyvūs, nevertinti pagal byloje patiektus įrodymus. Akivaizdu, kad teismo sprendimas turi tiesioginės įtakos kelio savininkui, jo teisėms ir pareigoms. Todėl teismas, nesutikęs su pareiškėjo teiginiais, jog kelias priklauso savivaldybei, privalėjo nustatyti kelio savininką ir jį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Pareiškėjas akcentuoja, kad ginčo valstybinėje žemėje yra kelias, todėl laisvas plotas negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu.
Šalies argumentai
38. Pareiškėjas teigia, kad formuojant ginčo teritoriją buvo pažeista eilė teisės aktų, apie žemės ginčo laisvos žemės, kurioje yra kelias, performavimo projektą pareiškėjas nebuvo informuotas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau teismas tai ignoravo. Žemės formavimo procedūros buvo pažeistos vien dėl šio pažeidimo.
39. Nurodo, kad nors pareiškėjas ir nėra SB „Šilėnai“ narys, bet jo sklypas patenka į šios bendrijos teritoriją, todėl teismo argumentai, jog pareiškėjui nesant bendrijos nariu, jis neturi teisės į įsiterpusią teritoriją, yra neteisėti. Pareiškėjo teisės ir pareigos kildinamos iš bendros nuosavybės, niekas negali būti verčiamas būti bendrijos nariu. Kadangi teritorija susijusi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, jis turi teisę į įsiterpusią teritoriją, o tai, kad jis nėra bendrijos narys, negali eliminuoti jo, kaip bendraturčio, teisių ir pareigų.
Žemesnės instancijos teismas
40. Priimdamas sprendimą formuoti žemės sklypą atsakovas nesilaikė procedūrų tokiam sprendimui priimti, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino. Skundžiamame sprendime teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nenustatė realių sodininkų bendrijų ribų, nenustatė, jog pareiškėjas, kaip Žemės sklypo savininkas, turi teisę išpirkti žemės sklypą. Dėl nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
Atsiliepimas
41. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
42. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis sprendė, jog žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką ir kriterijus. Pažymi, kad pareiškėjas deklaratyviai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad žemės sklypas laikytinas įsiterpusiu. Pareiškėjas neapgrįstai dėsto argumentus dėl įrodymų nepakankamumo, kadangi pats pareiškėjas iš esmės tokių reikalavimų nekėlė, nebuvo aktyvus, o tik apeliaciniame skunde dėsto, kad byloje yra nepakankamai įrodymų.
43. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas skunde nekėlė klausimo dėl skundžiamo Rašto neatitikimo VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, šį argumentą nurodo tik apeliaciniame skunde, todėl jis neturėtų būti vertinamas.
44. Atsakovas akcentuoja, kad ginčo žemės sklypas laikytinas įsiterpusiu žemės sklypu, nes atitinka įsiterpusio ploto sąvokai nurodytus kriterijus, t. y. jis įsiterpęs tarp dviejų Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotų sklypų ir neviršija 0,04 ha. Nors jis iš abiejų pusių ir ribojasi su atskiru sklypu nesuformuota laisva valstybine žeme, jis taip pat atitinka siaurai juostai taikytinus kriterijus, nes yra ne platesnis kaip 10 m. Šios aplinkybės pareiškėjas nepaneigė jokiais objektyviais įrodymais, o tik dėsto deklaratyvius teiginius. Pažymi, kad teisę pirkti savo bendrijos teritorijoje esančią įsiterpusią valstybės žemę turi tik sodininkų bendrijos nariai. Ginčo žemės sklypas yra SB „Šilėnai“, o ne SB ,,Vaguva“ teritorijoje, todėl pareiškėjas, kurio žemės sklypas yra SB ,,Vaguva“ teritorijoje, į ginčo žemės plotą pretenduoti neturi teisinio pagrindo. Administracijos įsitikinimu, pareiškėjas nesugebėjo įrodyti nei vieno iš ABTĮ įtvirtintų skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindų ar Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo neteisėtumo, todėl nėra jokio faktinio nei teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.
Atsiliepimas
45. Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. O. S. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
46. Nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde melagingai teigia, jog dar 1979 m. pagal suderintą sodininkų bendrijos planą ginčo vietoje pažymėtas kelias, kadangi pateiktuose sodininkų bendrijos plane ir sodininkų bendrijos generaliniame plane bei eksplikacijoje matosi ne kelias (kaip teigia pareiškėjas), o SB „Šilėnai“ riba. Iki 2011 m. birželio 7 d. ginčijamas sklypas priklausė trečiajam suinteresuotam asmeniui, tuo metu jame buvo pieva ir niekada nebuvo jokio kelio. Savo sklype įvažiavimą trečiasis suinteresuotas asmuo susiformavo pagal savo poreikius.
47. Pažymi, kad statydamas priestatą su garažu buvęs (duomenys neskelbtini) savininkas nederino privažiavimo prie jo nei su SB „Šilėnai", nei su trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
Šalies argumentai
48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jo sklypas patenka į SB „Šilėnai“ teritoriją - visuose dokumentuose aiškiai nurodyta, jog jo sklypas priklauso SB „Vaguva“, o ginčijamas sklypas priklauso SB „Šilėnai“. Kiekvienos bendrijos pertvarkymai savo teritorijoje nėra derinami su kitų bendrijų nariais. Nurodo, kad sodininkų bendrijos nariai prie upelio gali patekti (duomenys neskelbtini) gatve.
49. Pareiškėjui prie jam priklausančių statinių yra numatytas ir įrengtas (yra vartai) įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės.
50. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
51. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos Rašto Nr. A30-2898 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo nustatyta, kad pradedamas rengti apie 1070 kv. m. ploto sodininkų bendrijos „Šilėnai“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, pagrįstumo ir teisėtumo.
52. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, kuriam SB ,,Vaguva“ teritorijoje nuosavybės teise priklauso atitinkamas žemės sklypas su pastatu (sodo namu), esančiu (duomenys neskelbtini), ir trečiasis suinteresuotas asmuo, kuriam SB „Šilėnai“ teritorijoje priklauso atitinkamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atitinkamai suinteresuoti valstybinės žemės plotu, kuris yra šalia jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų minėtų sodininkų bendrijų teritorijose. Toks ginčo žemės plotas Administracijos Rašte traktuojamas kaip įsiterpęs valstybinės žemės plotas, kuris sujungtinas su SB „Šilėnai“ teritorijoje besiribojančiu žemės sklypu.
53. Pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui grindžiamas, be kita ko, laisvos valstybinės žemės konkrečios vietos ir priklausomybės tam tikros sodininkų bendrijos teritorijai neaiškumu, taip pat pozicija, kad ginčą sudarančio ir prijungti (pirkti) numatyto įsiterpusios valstybės žemės plote esantis bendro naudojimo kelias (statinys) lemia būtinumą derinti ginčo žemės ploto pirkimo galimybę tiek su SB „Šilėnai“, tiek su SB ,,Vaguva“ atitinkamo kreipimosi į šias abi bendrijas būdu, tačiau Administracija nesikreipė į SB ,,Vaguva“ ir neinformavo pareiškėjo dėl įsiterpusio žemės sklypo pardavimo, t. y. pareiškėjui, kaip besiribojančio su laisva valstybinės žemės teritorija, žemės sklypo savininkui, pranešimas nebuvo siųstas.
54. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti pareiškėjo skundą grindžiamas, be kita ko, pozicija, kad pareiškėjas, kuriam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra SB ,,Vaguva“ teritorijoje, neturi teisės į ginčo žemės (įsiterpusios valstybinės žemės) plotą, patenkantį į Vilniaus miesto valdybos 1994 m. birželio 16 d. potvarkiu Nr. 1164V „Dėl sodininkų bendrijos „Šilėnai“ žemės pardavimo ir nuomos“ SB „Šilėnai“ nustatytą kitos sodininkų bendrijos teritoriją, t. y. pareiškėjas stokoja teisinio pagrindo pretenduoti į SB „Šilėnai“ teritorijoje esantį ginčo žemės plotą pagal Sklypų pardavimo taisyklėse numatytą sodininkų bendrijos narių teisę pirkti savo bendrijos teritorijoje esančią įsiterpusią valstybės žemę.
55. Apeliacinio skundo reikalavimai grindžiami, be kita ko, pozicija, kad pareiškėjas turi teisę į įsiterpusią teritoriją dėl jos sąsajų su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir jog ginčo žemės sklypas nelaikytinas įsiterpusiu dėl jo neatitikties įsiterpusio ploto sąvokos kriterijams. Be to, reikalavimai grindžiami pareiškėjo teisių atsiradimo iš bendros nuosavybės akcentavimu ir vertimo būti bendrijos nariu negalimumo pažymėjimu, taigi bendraturčio teisių pabrėžimu.
56. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
57. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).
58. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 7 d nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-897-629/2022 pagal pareiškėjo SB „Vaguva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo SB „Vaguva“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – SB „Šilėnai“, dėl sprendimo panaikinimo, atitinkamai atsižvelgė į Administracijos 2017 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. A30-2898 „Dėl sodininkų bendrijos „Šilėnai“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ ir toje byloje sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, taigi ir išvada, kuri padaryta išanalizavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 2 punktą. Juo toje byloje buvo grindžiami atsakovo argumentai, kad ginčo žemės sklypas, pagal savo vietą ir formą atitinka Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 2 punkte nurodytą įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, o pareiškėjas savo ruožtu jokiais įtikinamais argumentais, įrodymais šių atsakovo nurodytų aplinkybių priešingai neįrodė. Pareiškėjas toje byloje iš esmės nepateikė jokių teisinių argumentų, patvirtinančių, kad ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo argumentai, kad ginčo žemės sklypas nėra/negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, vertintini kaip neįrodyti. Tokiai išvadai, kaip minėta, pritarė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas toje byloje.
59. Akcentuotina, kad pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentai šioje administracinėje byloje dviprasmiški. Viena vertus, pareiškėjas akcentuoja, kad ginčo žemės ploto prijungimas turi būti pasiūlytas ne tik trečiajam suinteresuotam asmeniui ir SB „Šilėnai“, bet ir SB „Vaguva“, kurios teritorijoje yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Kita vertus, pareiškėjas teigia, kad ginčo žemės plotas apskritai neatitinka įsiterpusio žemės ploto kriterijų ir negali būti prijungiamas prie trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, nes tame laisvos valstybinės žemės plote yra kelias (statinys). Toks dviprasmiškumas nepriimtinas. Klausimas, ar ginčo žemės plotas pagal atitinkamą teisinį reglamentavimą laikytinas įsiterpusiu žemės plotu, kuris atitinka įsiterpusio ploto sąvokos kriterijus, pagal pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo reikalavimus nelemia šioje administracinėje byloje nagrinėjamo ginčo baigties, nes tokio klausimo argumentuotas atsakymas ir (ar) vėlesnis apskundimas teismui sietinas su skundžiamame Rašte nurodyto apie 1 070 kv. m. ploto SB „Šilėnai“ teritorijos dalies, kurioje yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pradėjimo eiga ir baigtimi.
60. Tikslas, kurio siekė pareiškėjas skundu pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniam teismui, turi būti pasiektas ne abstrakčiai įrodinėjant laisvos valstybinės žemės vietos ir priklausomybės konkrečios sodininkų bendrijos teritorijai tariamą neaiškumą, bet atitinkamais konkrečiais duomenimis paneigiant atsakovo ir pirmosios instancijos teismo nustatytą ginčo žemės ploto buvimą Vilniaus miesto valdybos 1994 m. birželio 16 d. potvarkiu Nr. 1164V „Dėl sodininkų bendrijos „Šilėnai“ žemės pardavimo ir nuomos“ SB „Šilėnai“ nustatytoje SB „Šilėnai“ teritorijoje. Tokio paneigimo nagrinėjamu atveju nėra.
61. Ginčo baigtį lemia ne tai, kad laisvoje valstybinėje žemėje galbūt esantis ir pareiškėjo akcentuojamas jo interesams svarbus kelias kaip statinys pagal atitinkamą teisinį reglamentavimą, taikytiną žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir tvirtinimo procedūrose, sudaro ar nesudaro kliuvinį ginčo žemės ploto prijungimui tik prie SB „Šilėnai“ teritorijoje esančio atitinkamo žemės sklypo, kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui Z. O. S., bet tai, kad tam prieštaraujantis kitoje sodininkų bendrijos teritorijoje žemės sklypą nuosavybės teise turintis pareiškėjas (apeliantas) niekaip įtikinamai nepaneigia atsakovo atsiliepimuose ir pirmosios instancijos teismo sprendime akcentuotos Sklypų pardavimo taisyklėse nustatytos (suponuojamos) sodininkų bendrijos narių teisės pirkti savo bendrijos teritorijoje esančią įsiterpusią valstybės žemę, tai sudarė teisinį pagrindą atsakovui priimti skundžiamą Raštui, kurį pareiškėjas nepagrįstai traktuoja kaip esą neturintį teisinio pagrindo. Tokiame kontekste pareiškėjo akcentuojamas Administracijos pranešimo neadresavimas (nesiuntimas) jam, kaip besiribojančio su laisva valstybinės žemės teritorija žemės sklypo savininkui, niekaip nedera su pareiškėjo neįrodyta teise pagal Sklypų pardavimo taisykles pirkti kitos sodininkų bendrijos teritorijoje esančią įsiterpusią valstybės žemę. Tokiu įrodymu nelaikytini bendro pobūdžio teiginiai apie pareiškėjo teisių atsiradimą iš bendros nuosavybės ar ginčo teritorijos sąsajų su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Tokių esą savaime kylančių teisių ir pareigų abstraktus pažymėjimas nagrinėjamu specifiniu atveju, kaip ir nepriklausymo sodininkų bendrijai pabrėžimas ar buvimo bendraturčiu su atitinkamomis teisėmis ir pareigomis akcentavimas, niekaip neįrodo, kodėl atsakovas neturi teisinio pagrindo remtis Sklypų pardavimo taisyklėse įtvirtinta sodininkų bendrijos nario teise pirkti tos sodininkų bendrijos teritorijoje esančią įsiterpusią valstybės žemę.
62. Kiti apeliacinio skundo argumentai nelemia šios bylos išnagrinėjimo, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.
63. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurie galėtų sudaryti pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą.
64. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.