- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-01
- Bylos Nr.
- 2S-1426-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Dalia Višinskienė, Neringa Švedienė
- Suinteresuotas asmuo
- P. G., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Pareiškėjas
- V. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens P. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-644-647/2011 pagal pareiškėjų V. G. ir V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys P. G., P. G., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų senelis P. G. faktiniu turto valdymu priėmė palikimą - J. G., priklausiusią 1/2 pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (šulinio, lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2007-04-01 mirė P. G., kuris savo anūkei V. G. ir anūkui V. G. lygiomis dalimis paliko visą jam priklausantį turtą kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų. 2007-06-18 pareiškėjai Vilniaus 1 notarų biurui pateikė du atskirus analogiškus pareiškimus dėl palikimo pagal minėtą testamentą priėmimo ir paveldėjimo liudijimo išdavimo. 2008-12-15 pareiškėjai minėtam notarų biurui pateikė bendrą abiejų prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į P. G. turtą išdavimo. Gavusi pareiškimus ir bendrą prašymą dėl palikimo priėmimo, 2008-12-18 Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarė D. S. priėmė nutarimą, kuriame nurodė, kad mirusiajam P. G. priklausė 1/2 pastatų, kadangi kita pusė pastatų priklausė mirusiojo žmonai J. G., todėl jai priklausiusi dalis atiteks jos įpėdiniams. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-01-23 sprendime (civilinė byla Nr. 2-66-577/2007) ir Vilniaus apygardos teismo 2008-10-17 nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-112-186/2008) išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad P. G. po savo žmonos mirties paveldėjo jai priklaususią pastatų dalį, pradėdamas faktiškai ją valdyti. Po J. G. mirties 1998-06-03 P. G. ir P. G. sudarė rentos sutartį, kurioje numatė, jog P. G. mainais už jo išlaikymą iki gyvos galvos savo sūnui P. G. perduoda 1/2 pastatų. 2007-01-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2-66-577/2007) buvo nuspręsta minėtą rentos sutartį nutraukti dėl to, kad P. G. nevykdė savo įsipareigojimų. P. G. sūnus P. G. ir P. G. patvirtino aplinkybę, kad po motinos mirties pastatus valdė ir prižiūrėjo vienas P. G.. Pareiškėjai teigia, kad yra pagrindo nustatyti, jog būtent P. G. paveldėjo J. G. priklausiusią pastatų dalį, faktiškai pradėdamas minėtą turtą valdyti. Atsižvelgiant į faktą, kad yra netiesioginių įrodymų, įrodančių, kad po J. G. mirties jai priklausiusią pastatų dalį paveldėjo ją pergyvenęs vyras P. G., pradėdamas minėtą turtą faktiškai valdyti, todėl pareiškėjai, kaip P. G. turto paveldėtojai, turi teisę prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. G., pergyvenęs savo mirusią sutuoktinę, paveldėjo jai priklausiusią turto dalį, pradėdamas ją faktiškai vadyti (LR CK 1964 m. 587 str., LR CPK 444 str. 1 d. 5 p., 446 str., 447 str.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo P. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas taikyti ieškinio senaties terminą, V. G. ir V. G. pareiškimą netenkinti, pripažinti, kad pareiškėjai, piktnaudžiaudami savo procesinėmis teisėmis, nesąžiningai teismui pateikė pareiškimą ir priteisti iš pareiškėjų solidariai suinteresuoto asmens P. G. naudai 2000 Lt nuostolių, pareiškėjams paskirti baudas, priteisti iš pareiškėjų P. G. naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Nurodė, kad pareiškėjų pareiškimas neatitinka LR CPK 447 str. nustatytų reikalavimų pareiškimo turiniui, dėl ko 2011-01-12 pareiškimas teisme nenagrinėtinas ir nustatytinas terminas trūkumams pašalinti. Pareiškėjai teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų senelis P. G. faktiniu turto valdymu priėmė palikimą - J. G. priklaususią 1/2 pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš 2008-11-07 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 11 p. pažymėtų Registro pastabų ir nuorodų, 2I1/m ūkinis pastatas yra sunaikintas, todėl dėl nesamo turtinio vieneto apskritai joks juridinę reikšmę turtintis faktas nenustatinėjamas. Suinteresuotas asmuo teigė, jog būtina taikyti ieškinio senaties terminą. J. G. sudarė du testamentus 1981-01-29 ir 1985-03-21, kuriuo piniginį indėlį paliko savo sūnui P. G.. Jam priėmus palikimą 1997-09-15, buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal J. G. 1985-03-21 testamentą į paveldėtą piniginį indėlį su priklausančiais procentais ir kompensacija. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-02-04 sprendimo pagrindu 2010-04-23 buvo išduotas P. G. paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą į J. G. priklausiusią 1/2 dalį nekilnojamojo turto, o jo pagrindu 2010-06-16 P. G. nuosavybės teisės buvo įregistruotos ir VĮ Registrų centras. Pareiškėjai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nesąžiningai pateikė teismui akivaizdžiai nepagrįstą pareiškimą (LR CPK 88 str., 93 str., 98 str., 443 str.).
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas, kad su juo sutinka. Nurodė, jog faktą, kad J. G. vyras P. G. paveldėjo palikėjai priklausančią turto dalį, patvirtino P. G. sūnus P. G. ir P. G..
Suinteresuotas asmuo P. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, pareikšdamas, kad sutinka su pareiškimu, jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir palaiko jame pareikštą reikalavimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai V. G. ir V. G. 2011-02-23 pateikė prašymą dėl pareiškimo atsisakymo, nurodydami, kad atsisako pareikšto pareiškimo ir prašo bylą nutraukti, kad jiems yra žinomos LR CPK numatytos atsisakymo pasekmės. Pareiškėjai nurodė, kad suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos iki 500 Lt, nes procesas vyko ypatingosios teisenos tvarka, pareikštas atsiliepimas yra tik 3 lapų, byla nesudėtinga, byloje nevyko posėdžiai (2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-03-31 nutartimi nutarė:
1. Pareiškėjų V. G. ir V. G. atsisakymą nuo pareiškimo priimti;
2. Prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjams atmesti;
3. Nutraukti civilinę bylą;
4. Grąžinti pareiškėjai V. G. 99,75 Lt žyminio mokesčio;
5.Priteisti iš pareiškėjų V. G. ir V. G. po 500 Lt bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui P. G.;
6. Priteisti iš pareiškėjų V. G. ir V. G. po 9,19 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas pažymėjo, kad LR CPK 140 str. 1 d. numato, kad bet kurioje proceso stadijoje asmuo, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako pareiškimo. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjų atsisakymas nuo pareiškimo neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia niekieno interesų, pareiškėjų atsisakymą nuo pareiškimo priėmė. Pareiškėjams atsisakius pareiškimo, teismas grąžino 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.). Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, priteistinų pinigų sumų dydį, teikiamų teisinių paslaugų pobūdį bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, tinkamu priteistino šioje byloje advokatui užmokesčio dydį pripažino 1000 Lt (LR CPK 98 str. 2 d., 2004 m. balandžio 2 d. LR Teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“). Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymėjo, jog neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai, pateikdami pareiškimą šioje byloje, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai teismui pateikė akivaizdžiai nepagrįstą pareiškimą, todėl neskyrė baudos pareiškėjams (LR CPK 87 str. 2 d., 95 str., 140 str. 1 d., 185 str., 293 str. 4 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo P. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-03-31 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės:
- pripažinti, kad pareiškėjai V. G. ir V. G., piktnaudžiaudami savo procesinėmis teisėmis, nesąžiningai teismui pateikė pareiškimą ir priteisti iš V. G. ir V. G. solidariai suinteresuoto asmens P. G. naudai 2000 Lt nuostolių, o pareiškėjams V. G. ir V. G. paskirti baudas, o nepripažinus, iš pareiškėjų priteisti bylinėjimosi išlaidas;
- priteisti iš pareiškėjų V. G. ir V. G. suinteresuoto asmens P. G. naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė LR CPK 95 str. nuostatas, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Pareiškėjai klaidino teismą bei sąmoningai nutylėjo ir visiškai nenurodė jiems žinomų faktų ir aplinkybių, kad J. G. jai priklausiusią ginčo ir nekilnojamojo turto dalį testamentu paliko ne sutuoktiniui P. G., o savo sūnums P. ir P., dėl ko pareiškėjų senelis P. G. šio turto faktiniu valdymu nei priimti, nei paveldėti negalėjo, nes J. G. mirė 1997-02-12. Po jos mirties palikimą priėmė P. G., o brolis P. G. po motinos J. G. mirties į notarą nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Tai, kad šios aplinkybės pareiškėjams buvo žinomos iki paduodant pareiškimą teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje patvirtina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1478-656/2009, kur pareiškėjai 2008-12-29, teikdami skundą dėl notarės veiksmų Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, patys teismui pateikė ir 1997-09-15 paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Tokį žinojimą pareiškėjai patvirtino ir patys nagrinėjant pareiškimą 2011-03-17 teisme (b.l. 78). Suinteresuotam asmeniui P. G. pateikus atsiliepimą į pareiškimą, pareiškėjai suskubo ir 2011-02-23 pateikė teismui prašymą dėl pareiškimo atsisakymo. Pareiškėjai, turėdami kvalifikuotą teisinę pagalbą, iš anksto žinodami bei sąmoningai nuslėpdami nurodytus faktus ir aplinkybes, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai teismui pateikė nepagrįstą pareiškimą, o suinteresuotas asmuo P. G. be nervinio streso ir dvasinių išgyvenimų patyrė dar ir 2000 Lt nuostolių, nes buvo priverstas kreiptis teisinės pagalbos, už kurias jam teko sumokėti 2000 Lt (LR CPK 3 str., 95 str., 98 str., 334 str., 337 str. 1 d. 2 p.).
Atsiliepimas
Pareiškėjai pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydami jį atmesti, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-03-31 nutartį palikti nepakeistą, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas iš apelianto pareiškėjų naudai. Nurodė, kad vadovaujantis LR CPK 140 str. pareiškimas turėjo būti išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, tačiau suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjų prašymu ir Vilniaus rajono apylinkės teismas paskyrė teismo posėdį. Teisė atsisakyti pareiškimo ir jos realizavimas nėra priklausomas nuo kitos šalies sutikimo ar nesutikimo. Tokie suinteresuoto asmens bei jo atstovo atlikti veiksmai reiškia nesąžiningumą. Pareiškėjai mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria priteista suinteresuotam asmeniui P. G. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, yra pagrįsta ir teisėta. Procesas vyko ypatingos teisenos tvarka, pareikštas atsiliepimas yra 3 lapų, byla nėra sudėtinga, vienintelis teismo posėdis buvo inicijuotas P. G. bei jo atstovo be jokio teisinio pagrindo. Faktą, kad P. G. neteisėtai bei piktavališkai užgrobė P. G. priklausančią palikimo dalį, patvirtina ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1270-341/2011, kuria teismas patenkino pareiškėjų tėvo P. G. prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl P. G. vardu įregistruotos nuosavybės teisės 1/4 daliai, t.y. daliai, kurią po J. G. mirties paveldėjo P. G., perleidimo draudimo. Suinteresuotas asmuo neįrodė pareiškėjų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, nepagrindė savo 2000 Lt dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas pagrįstai pareiškėjams neskyrė baudos (LR CPK 42 str., 140 str.).
Suinteresuoti asmenys P. G., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinė instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338 str., 329 str.).
Įstatymų leidėjas, siekdamas įgyvendinti draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principus, įtvirtino galimybę teismui, nustačius piktnaudžiavimo atvejus, kad šaliai, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą, gali būti paskirta iki 20000 Lt bauda (CPK 95 str.). Piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, nepagrįstai eikvojamas teismo laikas ir valstybės lėšos, todėl už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti paskirta bauda valstybės naudai. Įstatymų leidėjas yra numatęs, kad asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą pareiškimą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotą atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2005-04-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005) yra išaiškinęs, jog CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi būtinos sąlygos pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (pareiškimo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini asmens veiksmai, naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę.
Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai atsisakė pareiškimo po to, kai suinteresuotas asmuo pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, neįrodo pareiškėjų nesąžiningumo ir pareiškimo nepagrįstumo. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjai, pateikdami pareiškimą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai teismui pateikė akivaizdžiai nepagrįstą pareiškimą, todėl bauda pareiškėjams neskirtina.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byla nėra sudėtinga, atsiliepimas į pareiškimą nėra didelės apimties, nes pareiškime nekeliami sudėtingi teisės klausimai, byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka.
Atmestinas apelianto argumentas, kad jo atstovas surašė ne tik atsiliepimą į pareiškimą, bet ir dalyvavo 2 teismo posėdžiuose. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas 2011-02-04 nutartimi parengiamąjį teismo posėdį paskyrė 2011-02-24 (b.l. 61). Likus vienai dienai iki parengiamojo teismo posėdžio, t.y. 2011-02-23 pareiškėjai pateikė prašymą dėl pareiškimo atsisakymo. 2011-02-24 įvyko teismo posėdis, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškimo atsisakymo, ir daugiau teismo posėdžių nebuvo.
Teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į bylos apimtį, ginčijamų klausimų sudėtingumą, atstovo darbo bei laiko sąnaudas, Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas (CPK 98 str. 1 d., 2 d.), priteistinos sumos advokato pagalbai apmokėti dydį pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino nuo 2000 Lt iki 1000 Lt.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai, užtikrinant civiliniame procese įtvirtintus kooperacijos, operatyvumo ir ekonomiškumo principus. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (LR CPK 2 str., 3 str., 5 str., 7 str., 8 str., 95 str., 140 str., 293 str. 4 p., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 335 str., 338 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas netenkinamas, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis įgijo pareigą atlyginti valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas 15,75 Lt (b.l. 101) apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo P. G. nepateikė įrodymų, kad jie patyrė bylinėjimos išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliantas neturi atlyginti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 str., 88 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens P. G. valstybės naudai 15,75 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.